Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Andžej Maciejevski,

susipažinusi su 2021 m. gruodžio 16 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sepo novus“ kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 21 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Idmava ir partneriai“ ieškinį atsakovei dėl skolos, netesybų ir palūkanų priteisimo ir pagal atsakovės priešieškinį dėl įmokų paskirstymo pripažinimo negaliojančiu, peržiūrėjimo. Skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimas. Šiuo sprendimu ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteista 34 886,94 Eur skolos ir 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo 2020 m. balandžio 1 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ieškinio reikalavimo dalis dėl 1255,92 Eur netesybų priteisimo palikta nenagrinėta, priešieškinis atmestas. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde argumentuojama, kad teismai nukrypo nuo kasacinio teismo 2010 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010 suformuluotų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.54 straipsnio, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklių. Priešingai, nei sprendė teismai, esminės faktinės bylų aplinkybės yra labai panašios. Įmokų paskirstymo tvarką šalys savo elgesiu gali pakeisti tiek esant susitarimui, tiek jo nesant (CK 6.54 straipsnio 5 dalis). Ieškovė, gavusi iš atsakovės įmokas, iš karto nepasinaudojo teise pirma įskaityti delspinigius, o po to pagrindinę prievolę, todėl vėlesni ieškovės veiksmai prieštaravo šalių konkliudentiniais veiksmais patvirtintai įmokų paskirstymo tvarkai. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 12, 21 straipsnių nuostatas, nes motyvuodamas skundžiamą nutartį iš pradžių rėmėsi kasacinio teismo 2010 m. lapkričio 13 d. nutartimi, vėliau teigė, kad joje pateiktais išaiškinimais nėra pagrindo vadovautis. Atsakovės įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog šalys susitarė dėl įmokų paskirstymo tvarkos, todėl taikytina CK 6.54 straipsnyje įtvirtinta tvarka, nustatanti įmokų paskirstymo principus, yra nepagrįsta. Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 17, 176, 178, 179, 185 straipsnių nuostatose ir suformuotas kasacinio teismo praktikoje. Tik įvertinus ieškovės buhalterinių sąskaitų duomenis, pajamų struktūrą, kaitą ir ūkinių operacijų atlikimo sąlygas, gali būti nustatytos tikrosios ieškovės ir atsakovės elgesio, mokant ir paskirstant įmokas, aplinkybės, jos tinkamai kvalifikuojamos pagal CK 6.54 straipsnio nuostatas ir teisingai nustatoma atsakovės skola ieškovei. Be to, atsakovė priešieškiniu prašė teismo taikyti ieškinio senatį ieškovės reikalavimui priteisti delspinigius, tačiau pirmosios instancijos teismas neišsprendė šio savarankiško reikalavimo, dėl jo apskritai nepasisakė. Taigi buvo absoliutus pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4, 7 punktai). Tačiau apeliacinės instancijos teismas neįvykdė pareigos patikrinti, ar nėra absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti UAB „Akustinės biotechnologijos“ (j. a. k. 303402046) už UAB „Sepo novus“ (j. a. k. 304092860) kasacinį skundą 2021 m. gruodžio 14 d. per AB Šiaulių banką sumokėtą 833 (aštuonių šimtų trisdešimt trijų) Eur žyminį mokestį (mokėjimo nurodymo Nr. 12141040).

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.