Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant : prokurorui Ramučiui Mickui, gynėjui advokatui Albinui Miliauskui, nukentėjusiajai D. K., viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

G. L., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, bet gyvenantis faktinėje šeimoje ir turintis nepilnametį vaiką išlaikytinį, vidurinio išsilavinimo, darbingas visiškai, šiuo metu dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas : 1) 2016 m. liepos 26 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199² straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį – 116 MGL/BBND bauda; 2) 2017 m. gegužės 10 d. Vilkaviškio r. apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį – 8 mėn. laisvės apribojimo; 3) 2021 m. kovo 4 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį – 19 parų arešto, bausmės vykdymas atidėtas 6 mėn. 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti paskirtą arešto bausmę (bausmę atlikęs 2021 m. spalio 26 d., teistumai neišnykę ir nepanaikinti),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis G. L. 2022 m. rugpjūčio 19 d., apie 23.30 val. šeimos namuose (duomenys neskelbtini) miegamojo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir kilus buitinio pobūdžio ginčui dėl cigarečių, tyčia rankomis sugriebė ir tempė už plaukų bei už abiejų ausų šeimos narį sugyventinę D. K., tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Šiais veiksmais kaltinamasis G. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas

2. Kaltinamasis G. L. šias aplinkybes ir savo kaltę dėl jų teisiamajame posėdyje pripažino visiškai, pareiškė nuoširdų apgailestavimą dėl savo poelgio, netrukus po įvykio, kai buvo paleistas iš sulaikymo, atsiprašęs ir pačią nukentėjusiąją savo sugyventinę, ši jam atleidusi, jie susitaikę, nuo įvykio nakties nebesipyksta ir toliau kartu gyvena, jis anksčiau jau buvo dukart nuteistas dėl fizinio smurto prieš tą pačią sugyventinę, tačiau jie vis susitaikydavę. Apie nusikaltimo įvykį toliau paaiškino, jog įvykio dieną namuose kartu su sugyventine šventė jos motinos gimtadienį, kartu vartojo alkoholį, abu buvo girtoki, tačiau jis labiau. Vėlai vakare abu atsigulė ilsėtis miegamajame, kur tarp jų kilo ginčas dėl cigarečių. Supykęs ant nukentėjusios ir nesusilaikęs dėl girtumo (blaivus nebūtų taip pasielgęs), jis rankomis sugriebė ir patempė ją už surištų plaukų, po to ir už abiejų ausų, sužalojimų nepadaręs, tačiau neginčijantis, jog sugyventinei jo smurto metu skaudėję. Po šito sugyventinė iškvietė jam policiją ir jis buvo sulaikytas.

3. Tokias pačias aplinkybes apie kaltinamojo ir nukentėjusios konflikto priežastis, tiek kaltinamojo, tiek pačios nukentėjusios girtumą, kaltinamojo fizinio smurto prieš nukentėjusiąją pobūdį, jo vietą, lokalizaciją ir kt. byloje yra patvirtinusi ir nukentėjusioji D. K. (b. l. 58-43), kurios po nusikaltimo įvykio atliktos apklausos metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalies ir 291 straipsnio tvarka.

4. 2022 m. rugpjūčio 20 d. įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog nukentėjusios ir kaltinamojo šeimos valdomas ir naudojamas nuomos pagrindu socialinis būstas - butas (duomenys neskelbtini) yra daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Įėjimas į šį butą yra iš kiemo, laiptine pakilus į antrąjį namo aukštą. Čia per aikštelės dešinėje pusėje esančias duris patenkama į buto koridorių, kurio gale yra dvi arkinės angos į kambarius, per esančią dešiniau patenkama į miegamojo kambarį. Pastarasis apstatytas įprastiniais baldais, tarp kurių yra ir dvigulė lova su patalyne ant jos, aplinka iš esmės tvarkinga (b. l. 15-26).

5. 2022 m. rugpjūčio 20 d. policijos pareigūno tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad vietoje tikrinant telefonu policijos budėtojo per bendrąjį pagalbos centrą gautą iš nukentėjusios D. K. informaciją (pranešimą) apie jos sumušimą, ši pasitvirtino – po bendrų išgertuvių kilusio buitinio konflikto metu, sugyventinis G. L. (kaltinamasis) ją, D. K., sugriebė ir tampė už plaukų bei abiejų ausų, dėl ko ji jautusi fizinį skausmą. Tiek nukentėjusioji, tiek ir kaltinamasis namuose buvo rasti akivaizdžiai girti, kaltinamasis tikrintis (ne)blaivumą atsisakė, buvo agresyvus, nukentėjusioji buvo smarkiai susijaudinusi ir akivaizdžiai išsigandusi, kaltinamasis laikinai sulaikytas (b. l. 27-30).

6. 2022 m. rugpjūčio 20 d. 00.10 – 00.20 val. laiku atlikta nukentėjusios asmens (kūno) apžiūra užfiksuota neaiškios kilmės hematoma ant kairės alkūnės, plaukuotoje galvos dalyje ir ausų paviršiuje smurtinio poveikio žymių nenustatyta, plaukų galimo išpešimo požymių – taip pat (b. l. 44-49).

7. 2022 m. rugpjūčio 19 d., 23 val. 58 min. laiku policijos pareigūnų atlikta patikra alkotesteriu nukentėjusiajai D. K. fiksuota vidutinis 1,81 prom. girtumas, kaltinamajam G. L. girtumo laipsnis (mastas), jam atsisakius tikrintis, neužfiksuotas (b. l. 62-64).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų.

8. Kaltinamojo G. L. parodymai teisiamajame posėdyje nebuvo prieštaringi, jie neprieštarauja ir kitais byloje teisėtai gautais ir įrodymais pripažįstamais bylos duomenimis (nukentėjusios parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, įvykio vietos bei nukentėjusios asmens (kūno) apžiūromis, (ne)blaivumo patikra) teismo nustatytoms faktinėms įvykio (bylos) aplinkybėms, kita vertus, šie kiti duomenys tvirtina kaltinamojo paaiškinimus kaip teisingus ir pakankamai išsamius.

9. Nukentėjusios D. K. liudijimai bylos procese buvo nuoseklūs, jos byloje pateikti duomenys iš esmės sutampa, atitinka tiek vieni kitus, tiek ir kitais veiksmais procese nustatytus duomenis, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio (policijos patrulio tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotą situaciją įvykio vietoje iškart po nusikaltimo įvykio, įvykio vietos apžiūra nustatytą nusikaltimo įvykio aplinką, jos, nukentėjusios, asmens (kūno) apžiūra užfiksuotą jos galvos sričių išvaizdą iškart po nusikaltimo įvykio bei ir kaltinamojo apie įvykį pateiktą informaciją), yra jais patvirtinti bei ir patys patvirtina tokius kitus įrodomuosius duomenis. Aukščiau aprašyti (punktai 2-7) faktiniai duomenys savo visuma teismo pripažįstami pakankamais kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų faktinio įvykdymo (padarymo) ir jais sukeltų nusikalstamų pasekmių įrodymais. Visi šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, dėl girtumo ir kilus šeiminio, buitinio pobūdžio ginčui, tyčia smurtu puolė jam neįtikusią nukentėjusiąją, savo sugyventinę, ir, sugriebęs bei tempdamas ją už surištų plaukų bei abiejų ausų, sukėlė jai fizinį skausmą.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija.

10. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo G. L. veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (sugriebdamas ir tempdamas už plaukų bei ausų) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusios sveikatai, t. y. fizinio skausmo jai sukėlimą (sunkesnės pasekmės nėra baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka konstatuotos). Trečia, sugriebimas rankomis ir tempimas už surištų ant galvos plaukų bei abiejų ausų, sukėlę nukentėjusiajai kurį tai laiką (pasak nukentėjusios – trumpą) trukusį fizinį skausmą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojama kitokiu fiziniu smurtavimu prieš nukentėjusiąją. Ketvirta, nukentėjusios byloje nuosekliai nurodytos patirtos nuo kaltinamojo fizinio smurto pasekmės šio asmens (nukentėjusios) sveikatai – trumpalaikio fizinio skausmo sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačios nukentėjusios pareiškimais, tiek policijos patrulio fiksuotais duomenimis apie nukentėjusios išvaizdą iškart po nusikaltimo įvykio (buvo smarkiai susijaudinusi ir akivaizdžiai išsigandusi, tvirtino patyrusi aukščiau aprašyto (1 punktas) pobūdžio fizinį smurtą) bei paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, kaltinamojo ir nukentėjusios apie 8 metus nepertraukiamai trunkantis gyvenimas kartu, sukūrimas šeimos santykių, bendro vaiko auginimas, bendro ūkio tvarkymas, nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015), - aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra vienos faktinės šeimos nariai, o nusikalstama veika įvykdyta artimoje aplinkoje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

11. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį, kilusias iš jos pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Tiek vieną, tiek kitą šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja ženkliai mažesniu nei rūšinės baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 2 dalies) dispozicijos lygmuo, kadangi smurtaudamas kaltinamasis nenaudojo kokių tai įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, nesudavė nė vieno smūgio, o jo neteisėtai panaudota fizinė jėga (prievarta) buvusi artima minimaliai tiek trauminių poveikių skaičiumi (du), tiek kilusių nusikalstamų pasekmių požiūriu (fizinis skausmas), bei konflikto vada buvo grynai buitinio pobūdžio nepanorusių ieškoti kompromiso šeimos narių (sugyventinių) ginčas, dėl kurio galimų pasekmių riziką prisiėmė ir pati buvusi vidutiniškai apsvaigusi nuo alkoholio nukentėjusioji.

12. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija - nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo nukentėjusiajai momento, kas iš esmės sutapo su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtiną kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.

13. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kurią vertina dar labiau patenkinama: nors kaltinamasis nusikalto ir yra teisiamas ketvirtąjį kartą (b. l. 99-108), tačiau paskesni du bei nagrinėjamas šioje byloje nusikaltimai yra nesunkūs, per paskutiniuosius metus kaltinamasis nepadarė administracinių nusižengimų (b. l. 70-81), kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena šeimoje, augina ir išlaiko viso 4 nepilnamečius vaikus (3 vaikai iš sugyventinės ankstesnės santuokos), periodiškai dirbo arba registravosi darbo ieškančiu bedarbiu Lietuvoje (b. l. 95, 96), o paskutiniu metu dirba užsienio šalyje ir iš to pragyvena bei išlaiko šeimą, yra motyvuotas ir toliau gyventi iš darbo, rūpintis šeima bei mažinti alkoholio vartojimą.

14. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja tai, kad : a) jis visiškai prisipažino kaltu, padėjo savo parodymais atskleisti nusikalstamą veiką bei reiškia gailėjimąsi dėl jos, kurio nuoširdumą be kita ko patvirtina nukentėjusios atsiprašymas, susitaikymas su ja bei viešas pasižadėjimas nebenusikalsti ir kitas po veikos įvykdymo kaltinamojo elgesys, siekiant mažinti nusikalstamo elgesio recidyvo rizikas (visiškai nebevartoja alkoholio, ką patvirtino teismui ir pati nukentėjusioji) (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis teismas kvalifikuoja : a) nusikaltimo įvykdymą apsvaigus nuo alkoholio, kas, kaip pripažįsta ir pats kaltinamasis, tiesiogiai priežastingai nulėmė jo staigiąją tyčia nusikalsti, bei b) kad naują tyčinę nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė būdamas recidyvistu, t. y. turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumai už ankstesnius tyčinius ir du analogiškus savo pobūdžiu nusikaltimus (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

15. Todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje, nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus ženkliai mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, atsakomybę vienos lengvinančios, kuriai teikiama esminė reikšmė, ir dviejų sunkinančių aplinkybių lyginamąjį svorį (santykį) vertinant maždaug apylygiu, ir kartu konstatavus dar labiau patenkinamą nei priešingai kaltinamojo asmenybę, yra teisinga kaltinamajam paskirti dar arešto rūšies bausmę, savo dydžiu artimą šios rūšies bausmės vidurkiui, kita vertus, būtų neteisinga paskirti maksimalų ar artimą tokiam dydį (trukmę), kadangi, kaip jau yra pažymėta aukščiau (punktai 11, 12 ir 13), buvo nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir kitų tiek nagrinėjamos nusikalstamos veikos, tiek ir paties kaltinamojo pavojingumą mažinančių aplinkybių. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau aptartas bausmės dydį individualizavusias aplinkybes (punktai 11-14), arešto bausmė savo rūšimi bus adekvati ir proporcinga kaltinamojo nusikalstamos veikos pobūdžiui ir jo paties pavojingumui visuomenei, – nebus nei aiškiai per švelni, nei aiškiai per griežta. Skirtinos arešto bausmės trukmė nustatytina 51 para (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 3 dalis). Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcija, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Taip pat nenustatyta ir faktinio pagrindo jį, esant recidyvistu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 straipsniai) dėl aukščiau jau aptartų bausmės rūšį individualizuojančių argumentų, be to, dėl pastarųjų aplinkybių bei kaltinamąjį nuteisiant arešto bausme pakartotinai, nėra galimas ir skiriamos arešto bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnio 1 ir 4 dalys). Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, be to, kaltinamasis teisme prisipažino kaltu, davė pakankamai išsamius paaiškinimus ir dėl to buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriama jam bausmė sumažintina 1/3 dalimi, t. y. šiuo atveju iki 34 parų arešto.

16. Į skiriamą bausmę kaltinamajam įskaitytina 1 para jo laikiname sulaikyme išbūto laiko už 1 parą skiriamos arešto bausmės (BK 66 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų. Kaltinamajam G. L. byloje paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 85-88) paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, ji panaikintina. Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka civilinių ieškinių byloje nėra pareikšta, daiktinių įrodymų taip pat nėra. Nagrinėjant šią bylą teisme pagreitinto proceso tvarka, kuomet gynėjo dalyvavimas pagal įstatymą yra privalomas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kaltinamajam G. L. buvo teikiama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba (advokatas Albinas Miliauskas), kurios išlaidos pagal 2022 m. rugsėjo 9 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro 213,33 Eur. Atsižvelgiant į pripažįstamą sudėtinga kaltinamojo turtinę ir asmeninę padėtį (gyvena socialiniame būste, vienas išlaiko 6 asmenų šeimą, nekilnojamo turto ir (ar) transporto priemonių neturi, pragyvena iš uždarbių užsienyje), taip pat aplinkybę, jog aptariama teisinė pagalba kaltinamajam buvo paskirta ir teikiama ne jo iniciatyva (prašymu), tačiau teismo sprendimu dėl imperatyvaus proceso įstatymo reikalavimo, aptariamos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos, nes tai prieštarautų teisingumo ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą principams (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nusprendžia:

G. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 51 para arešto.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas, bausmę G. L. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 34 (trisdešimt keturių) parų arešto.

Į skiriamą bausmę įskaityti 1 (vieną) parą nuteistojo laikiname sulaikyme išbūto laiko už 1 (vieną) parą jam paskiriamos arešto bausmės.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdymą, ją panaikinti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kai gynėjo dalyvavimas yra privalomas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis) iš G. L. nepriteisti ir neišieškoti.

Išaiškinti nuteistajam G. L., kad jis privalo per 7 dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo pats prisistatyti skiriamos arešto bausmės atlikimui į Alytaus pataisos namus (Ulonų g. 8A, Alytaus m.) arba darbo dienomis ir įstaigos darbo valandomis dėl bausmės atlikimo susisiekti su pataisos įstaigos administracija.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.