- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-20
- Bylos Nr.
- N-444-2791-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo St. A. A. (St. A. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutarties St. A. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą St. A. A. (b. l. 10) už tai, kad jis 2009 m. rugsėjo 5 d., apie 19.15 val., kelyje Vilnius – Lyda, Šalčininkų rajone, vairuodamas automobilį VW Passat, viršijo gyvenvietėje leistiną 50 km/h greitį, t. y. važiavo 74 km/h greičiu. Šiais veiksmais St. A. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 135 punkto reikalavimus. Administracinė atsakomybė už tai kyla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 3 dalį.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2009 m. spalio 7 d. nutarimu pripažino St. A. A. kaltu padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 3 dalyje, ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 250 (dviejų šimtų penkiasdešimties) litų baudą (b. l. 11).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs St. A. A. skundą, 2009 m. lapkričio 20 d. nutartimi paliko Institucijos pareigūno 2009 m. spalio 7 d. nutarimą nepakeistą ir skundo netenkino. Teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą ir liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad St. A. A. nubaustas pagrįstai. Nurodė, kad policijos pareigūnų A. S. ir J. K. parodymai neprieštarauja jų tarnybiniams pranešimams, yra nuoseklūs, detalūs ir logiški, o posėdyje apklausta pažeidėjo sutuoktinė G. A. turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Teismas nustatė, kad greičio matavimo prietaisas UltraLyte Nr. UL 005156 yra metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti iki 2010 m. kovo 27 d. (b. l. 12). Greičio matuoklio UltraLyte instrukcijoje vartotojui (b. l. 23-30) nurodyta, kad tai yra „Laser Technology, Inc.“ firmos rankinis lazerinis greičio ir atstumo nustatymo prietaisas. Jis išmatuoja ir ekrane parodo judančio automobilio greitį ir atstumą, kuriam esant tas greitis buvo išmatuotas; kiti parametrai, kuriuos pageidauja matyti pažeidėjas (automobilio valstybinis numeris, spalva), nerodomi. UltraLyte prietaise atstumo matavimas pagrįstas tuo, kad atstumo matavimo daviklyje priimamas sugrįžęs infraraudonojo lazerio signalas ir išmatuojamas laikas, kurį keliavo trumpas impulsas. UltraLyte prietaisas turi platų jautrumo spektrą ir veikia nepriklausomai nuo to, ar taikinys atspindi šviesą. Maksimalus matuojamas atstumas priklauso nuo taikinio ir aplinkos sąlygų. Absoliutus maksimumas yra apie 610 m (šiuo atveju atstumas iki automobilio VW Passat buvo 453,4 m). Indikatorius JAM rodo, kad priimtas trukdymo signalas, todėl teismas atmetė skundo argumentą, kad toje vietoje dėl neva buvusių trikdžių (medžių, pastatų) St. A. A. automobilis matuoklio lazerio spinduliu negalėjo būti pasiekimas, nes jei taip būtų buvę, prietaisas būtų rodęs klaidą. Kol gaidukas paspaustas, UltraLyte prietaisas, priklausomai nuo konfigūracijos, gali bandyti pakartoti matavimą 10 kartų ir daugiau. Todėl labai svarbu, kad visą matavimo laiką taikinio taškas būtų pastoviai nukreiptas į objektą. Jei prietaisas pasukamas nuo taikinio, jis negali užfiksuoti greičio parodymo, todėl rodo pranešimą apie klaidą. Šis veikimo principas leidžia teigti, kad techniškai neįmanoma vienu metu matuoti kelių automobilių greitį ir taip „apsirikti“ pasirenkant pažeidėją (b. l. 42-45).
III.
Apeliaciniu skundu St. A. A. prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartį ir Institucijos pareigūno 2009 m. spalio 7 d. nutarimą panaikinti, ir bylą nutraukti. Paaiškina, kad 2009 m. rugsėjo 5 d. automobiliu VW Passat su keleivėmis G. A. ir I. T. važiavo į Vilnių. Apie 19.15 val., Šalčininkėlių kaime, Šalčininkų rajone, jį sustabdė policijos darbuotojas, stovėjęs prie kelio. Jis vilkėjo tamsios spalvos lietpalčiu, priėjęs neprisistatė, pareikalavo pateikti vairuotojo pažymėjimą ir automobilio techninį pasą. Vėliau paprašė, kad pažeidėjas prieitų prie kitoje kelio pusėje stovėjusio tarnybinio automobilio. St. A. A. prie policijos automobilio nuėjo kartu su G. A., kur išgirdo, kad greičio matuoklis užfiksavo 75 km/h greitį, todėl jam bus surašytas protokolas. G. A. buvo pasiūlyta palaukti automobilyje, į tai ji atsakė, kad yra automobilio savininkė, todėl nori duoti paaiškinimus. Vienam policijos pareigūnui pildant administracinio teisės pažeidimo protokolo blanką, kitas pareigūnas pažymėjo, kad prietaisas, kuriuo buvo fiksuojamas greitis, yra techniškai tvarkingas ir turi galiojantį metrologinės patikros liudijimą. Jis parodė užfiksuotus prietaiso duomenis: 19.15 val., 475 m ir 75 km/h. Apeliantas pareiškė, kad neabejoja šio prietaiso patikros dokumentu bei užfiksuotais duomenimis: laiku, atstumu, greičiu, tačiau, jo supratimu, šis prietaisas neužfiksavo automobilio valstybinio numerio ar automobilio, į kurį jis buvo nutaikytas, spalvos. St. A. A. paaiškino, kad neviršijo greičio, važiavo 52-53 km/h, tai gali patvirtinti kartu su juo vykę keleiviai, nurodė, kad buvo užfiksuotas kito automobilio – baltos spalvos VW Sharan – greitis. Automobilis VW Sharan, važiuodamas dideliu greičiu, bandė aplenkti pirmąjį automobilį, tačiau, nepavykus to padaryti dėl kliūčių priešpriešinėje eismo juostoje, įvažiavo tarp pirmo automobilio ir transporto priemonės VW Passat. Manevro atlikimo vietoje, artėjant prie parduotuvės, žiūrėdamas per galinio vaizdo veidrodėlį, apeliantas pastebėjo labai greitai važiuojantį automobilį ir, siekdamas išvengti avarinės situacijos, pasitraukė kuo arčiau dešiniojo krašto, į kelkraštį nuo asfalto. Šalčininkėlių kaime prieš pėsčiųjų perėją, vedančią link šio miesto mokyklos, automobilis VW Sharan aplenkė apeliantą ir kolonoje užėmė antrą vietą. Į šiuos St. A. A. paaiškinimus pareigūnas pareiškė, kad dirba jau 15 metų ir turi didelę patirtį. Baigęs pildyti pareiškėjo duomenis, pareigūnas pareikalavo pažeidėją pasirašyti protokolą, tačiau šis teisėtai atsisakė. 2009 m. spalio 7 d. nuvykęs į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, St. A. A. norėjo pateikti schemą, iš kurios aiškiai matyti, kad prietaisas negalėjo užfiksuoti pažeidimo, padaryto 475 m atstumu, nes tiesioginį matomumą užstoja medžiai ir krūmai. Pareigūnų nupieštoje schemoje teisingai pavaizduota tik viena aplinkybė – trijų automobilių kolona, bet greičio fiksavimo vieta visiškai neatitinka faktinės. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo argumentai apie greičio matavimo prietaiso UltraLyte charakteristikas, nepagrįsti. Šio prietaiso lazerinio matuoklio veikimo principas yra ribotas, jis nerodo tokių svarbių parametrų kaip data ir automobilio valstybinis numeris, gali išsaugoti užfiksuotą informaciją kelias dienas. Tai leidžia pagristai teigti, jog policijos pareigūnai turi sąlygas piktnaudžiauti, t. y. to paties parodymo pagrindu gali bausti kiekvieną asmenį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 144 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus bei patikrinusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Vilniaus apygardos administracinis teismas pasisakė dėl kiekvieno įrodymo reikšmės, išdėstė argumentus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta. Įrodymų vertinimas yra atliktas įrodymų visumoje, todėl pripažintinas tinkamu.
Administracinių teisės pažeidimų bylose dėl ATPK 124 straipsnyje nustatytų pažeidimų (Nustatyto greičio viršijimas) padarymo, vienas svarbiausių įrodymų yra greičio matavimo prietaisu užfiksuoti duomenys – automobilio greitis. Todėl šiuo atveju iškyla įrodinėjimo priemonės leistinumo problema.
Bylos medžiaga nustatyta, kad apelianto vairuoto automobilio greitis buvo išmatuotas greičio matavimo prietaisu UltraLyte (b. l. 10). 2009 m. kovo 27 d. išduotas patikros sertifikatas Nr. 0456305 (b. l. 12) patvirtina, kad nurodytas greičio matavimo prietaisas buvo patikrintas ir pripažintas tinkamu naudoti. Patikros sertifikatas galiojo iki 2010 m. kovo 27 d., ginčijamas pažeidimas išaiškintas – 2009 m. rugsėjo 5 d. Greičio matavimo prietaiso UltraLyte naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad tai rankinis lazerinis greičio ir atstumo nustatymo prietaisas, skirtas eismo greičio kontrolei. Jis išmatuoja ir parodo judančio automobilio greitį bei atstumą iki objekto. Atliekant konkretų matavimą, prietaisas nukreipiamas į automobilio valstybinių numerių sritį ir paspaudžiamas gaidukas. Apskaičiuotas taikinio greitis parodomas skystųjų kristalų displėjuje ir vaizdo ieškiklyje (b. l. 23-30).
Ištyrusi bylos įrodymų visetą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto vairuoto automobilio greitis buvo išmatuotas nepažeidžiant greičio matavimo prietaiso naudojimo instrukcijos reikalavimų. Nustatyta, kad ginčo automobilio greitį matavo policijos pareigūnas A. S.. Jis teisme parodė, jog prietaiso lazerio spindulį nukreipė į transporto priemonės VW Passat valstybinį numerį. Prieš St. A. A. pravažiavo du automobiliai, tačiau jie KET reikalavimų nepažeidė, todėl nebuvo stabdomi. Tai, kad automobilis VW Passat judėjo 74 km/h greičiu, patvirtino ir patrulis J. K. (b. l. 37-40). Byloje nėra duomenų, rodančių, kad minėti policijos pareigūnai pažįsta apeliantą ir yra dėl kokių nors priežasčių suinteresuoti bylos baigtimi. Vertinti A. S. ir J. K. parodymus kaip neatitinkančius tikrovės nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai apie tai, kad policijos pareigūnai St. A. A. inkriminavo kito asmens padarytą teisės pažeidimą, laikytini prielaidomis.
Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybes kada, kurioje vietoje, ir kokio automobilio greitis buvo fiksuojamas, galima įrodinėti visomis ATPK 256 straipsnio 2 dalyje išvardytomis priemonėmis, tame tarpe ir pažeidimą nustačiusių pareigūnų parodymais. Duomenys apie daiktą, kuris buvo teisės pažeidimo padarymo įrankis (šiuo atveju, transporto priemonė), pažeidimo padarymo laikas ir vieta, įrašomi specialios paskirties procesiniame dokumente – administracinio teisės pažeidimo protokole (ATPK 260 str. 1 d.) (b. l. 10). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė esminių faktų prieštaravimų ar neatitikimų. Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo priimtą spendimą. 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl nenaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
St. A. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.