Kauno apygardos teismo nuosprendis

2012-11-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-676-579-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNuosprendis · 2012-11-22Kauno apygardos teismas
  2. T-80-308/2013Nutartis · 2013-12-17Alytaus apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-11-22
Bylos Nr.
1A-676-579-2012
Teisminio proceso Nr.
1-55-1-00235-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Gražys (pirm.), Jurgis Kiškis, Romualdas Lincevičius
Nuteistasis
S. J.
Nukentėjusysis
J. J.

Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas Baudž. byla Nr. 1A-676-579/2012

Pranešėjas Evaldas Gražys (Proceso Nr. 1-55-1-00235-2012-7) Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.1.10.1.;2.4.6.3.1.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam S. J., jo gynėjai advokatei Nijolei Raulušaitienei, nukentėjusiajai J. J., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. ir nukentėjusiosios J. J. apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo

S. J. nuteistas pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtoji bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2012 m. balandžio 6 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas suėmime nuo 2012-03-02 iki 2012-04-06 ir sulaikyme 2012 m. gegužės 10-11 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2012 m. gegužės 10 d. apie 19 val., (duomenys neskelbtini), šeimos gyvenamajame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus ginčui, tyčia sudavė ne mažiau šešių smūgių kumščiais į galvą, pečius, metaliniu kibiru į koją savo žmonai J. J., tuo padarydamas nukentėjusiajai J. J. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kairio skruosto, kairio momens sumušimo, poodinių kraujosruvų kairės blauzdos viduriniame trečdalyje išoriniame paviršiuje, kairio kelio sąnario išoriniame paviršiuje, kairio klubo sąnario srityje.

Šalies argumentai

Nuteistasis S. J. skundu prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62, 75 str. nuostatas. Mano, kad teismas nepilnai įvertino atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. Teigia, jog kaltės nepripažino todėl, kad neatsiminė visų įvykio aplinkybių. Pripažįsta padaręs BK 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, todėl nesutinka su teismo išvada dėl susitaikymo. Teigia, jog teismo posėdžio metu tiek nuteistasis, tiek ir sutuoktinė patvirtino, kad abu susitaikė, nukentėjusioji nuteistojo veiksmus vertina kaip nepavojingus, prašė skirti viešuosius darbus. Be to, jai reikalingas onkologinis gydymas, dėl ko nebus kam prižiūrėti neįgalios dukros B. J.. Apeliantas teigia supratęs padarytų veikų pasekmes, jas vertina neigiamai, gailisi. Jau posėdžio metu pateikė pažymą dėl pradėto gydymosi nuo alkoholio vartojimo, tai patvirtinama ir Seniūnijos išduotoje charakteristikoje, vaistinio preparato išdavimo pažymoje. Iš seniūnijos charakteristikos, vaikų prašymų matyti ir teigiamai charakterizuojantys faktai – šeimos išlaikymas, darbas ūkyje, realūs veiksmai pradėti gydymąsi nuo alkoholio. Nurodo, jog turi būti įvertinos ir sunkios aplinkybės šeimoje, nes dukroms nustatyti neįgalumai, joms reikalinga didesnė pagalba, dažnai tenka vykti į gydymo įstaigas. Tuo rūpinasi apeliantas. Sutuoktinė, pradėjusi gydytis, to daryti negalės. Apelianto nuomone, taip pat turi būti atsižvelgt į tai, kad padarytas nusikaltimas nesunkus, sužalojimai nežymūs, nesukėlė didesnių pasekmių, liekamųjų reiškinių, nors ir teistas, teistumas neišnykęs, tačiau susitaikė su nukentėjusiąja. Be to, stengiasi pakeisti gyvenimo būdą, atsisakyti priklausomybės nuo alkoholio, būti lojalus sutuoktinei. Mano, kad dėl šių aplinkybių yra pagrindas parinkti kitą bausmės rūšį, paskiriant švelnesnę nei įstatymas numato bausmę, skiriant mažesnę nei sankcijos vidurkis bausmę. Taip pat prašo skirti švelnesnę bausmę BK 62 str. 1 d. ar 62 str. 2 d. 1 p. numatytu pagrindu, nes pradėjus sutuoktinei gydytis nebus kam pasirūpinti nepilnamete dukra Laura, kuri gyvena kartu su nuteistuoju, taip pat yra neįgali, šiuo metu ji taip pat tiriama dėl genetinės onkologinio pobūdžio ligos. Kitų asmenų, galinčių prižiūrėti dukrą Brigitą, nėra. Be to, atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusioji susitaikė, priima atsiprašymą ir prašė neskirti griežtos bausmės.

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji J. J. prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nuosprendį ir bylą nutraukti kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju. Nurodo, jog su vyru jau buvo susitaikiusi Varėnos rajono apylinkės teisme, todėl atsirado sąlygos atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. Nukentėjusioji pareiškia, kad smurtą vyras panaudojo apimtas euforijos, pavydo ir girtumo, todėl negalėjo suprasti veiksmų ir prisiminti jų eigos. Dėl to teisme neprisipažino padaręs tokius veiksmus. Šiuo metu jis pilnai supranta, ką padaręs, ir pilnai prisipažįsta. Padarytą neturtinę (fizinę) žalą atlygino, atiduodamas visas santaupas ir visą atlyginimą, taip pat atlygino ir ankstesniu nuosprendžiu priteistą neturtinę žalą ir nukentėjusiosios atsiprašė. Šiuo metu vyras gydosi nuo alkoholizmo, todėl abu susitaikė ir nukentėjusioji pretenzijų neturi.

Apeliantė nurodo, jog kreipdamasi į Policiją norėjo, kad būtų skirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau pritaikius tokią bausmę viena neišlaikys šeimos, nes pati ligota, dvi dukros neįgalios, be vyro nebus kam prižiūrėti ūkį ir be jo nepragyvens. Teigia, jog 2012-05-10 vyro agresijos priepuolį išprovokavo pati, sukeldama įtarimą dėl neištikimybės, todėl nėra jo vieno tyčinės tiesioginės kaltės. Vyro gailisi ir dukros. Pažymima ir tai, kad teismas neteisingai nurodė, jog negali būti taikoma švelnesnė bausmė pagal BK 62 str., nors jis augina 2 neįgalias dukras, apeliantė nedarbinga, todėl nebus kam jų prižiūrėti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas bei nukentėjusioji prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo skundą tenkinti iš dalies, ir atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. J. ir nukentėjusiosios J. J. skundai tenkinami iš dalies.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog BK 38 straipsnio nuostatos negali būti taikomos, nes tam nėra pagrindo.

Pagal BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma, be to, priimant tokį sprendimą, būtina argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei nurodyti motyvus, kodėl nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, BK 38 str. 2 d. nustatyta, jog negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. J. naują tyčinį smurtinį nusikaltimą, nors ir priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarė anksčiau būdamas nuteistas, neatlikę ankstesniu nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, netrukus po ankstesnio nuosprendžio priėmimo, t. y. vadovaujantis BK 27 str., jis yra laikomas recidyvistu, todėl BK 38 str. nuostatos jam negali būti taikomos.

Byloje taip pat nėra pagrindo švelninti bausmę BK 62 str. numatytomis sąlygomis.

BK 62 str. 1 dalis nustato, jog teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Skirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 str. 1 d. būtina sąlyga yra tai, kad asmuo pats turi atvykti ir pranešti apie šią nusikalstamą veiką. Be to, taip pat būtina, jog asmuo prisipažintų bei nuoširdžiai gailėtųsi arba padėtų ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti šią nusikalstamą veiką. Iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis triukšmavo ir smurtavo namuose, buvo iškviesta policija, jis buvo sulaikytas, todėl nėra būtinos BK 62 str. 1 d. numatytos sąlygos – savanoriško atvykimo ir pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką. Be to, byloje nenustatyta, jog nuteistasis būtų prisipažinęs ir nuoširdžiai gailėtųsi. Taip pat nenustatyta, kad jis savo aktyviais veiksmais būtų padėjęs išaiškinti veiką, nes pirmosios instancijos teisme neigė kaltę, neigė bet kokius tyčinius smurtinius veiksmus, kurie įrodyti nukentėjusiosios, specialisto išvados bei liudytojos parodymų visuma.

Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog S. J. taip pat nėra pagrindo švelninti bausmę ir BK 62 str. 2 d. numatytais pagrindais.

BK 62 str. 2 dalyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Taigi, būtina sąlyga šioje dalyje numatytu pagrindu švelninti bausmę – bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nors viena iš nurodytų alternatyvių sąlygų, tačiau byloje nenustatyta nei viena S. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Nors nukentėjusioji skunde teigia, jog sutuoktinio smurtą ji išprovokavusi, sukėlusi nuteistajam pavydą, tačiau aukštesnysis teismas šią aplinkybę vertina kritiškai, kaip siekį sušvelninti sutuoktiniui gresiančią atsakomybę, nes teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme tokių aplinkybių nenurodė, nuteistasis taip pat nenurodė tokių aplinkybių, teigė, kad supyko, nes žmona nėjo melžti karvės. Aplinkybių dėl pavydo nenurodė ir nepilnametė liudytoja B. J..

Byloje pagrįstai nenustatyta ir atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius du momentus: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto

nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme keičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka suriktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Be to, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė reikalauja nustatyti dar ir nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos pasekmes. Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Kaip jau minėta anksčiau, pirmosios instancijos teisme nuteistasis kaltę neigė, siekė save pateisinti, teigė, kad galėjo netyčia užkliudyti sutuoktinę. Šie duomenys paneigti teismo išsamiai ištirtų ir tinkamai įvertinų įrodymų visuma. Apeliantas kaltę pripažįsta tik apeliaciniame skunde, t. y. tik paaiškėjus, jog teks realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę, todėl toks prisipažinimas negali būti laikomas nuoširdžiu ir nelaikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Nuteistasis skunde prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Nurodo, jog dėl susiklosčiusių aplinkybių nebus kam prižiūrėti neįgalios nepilnametės dukters, o jis pradėjo gydytis nuo alkoholizmo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo argumentai iš dalies pagrįsti. Apylinkės teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad tiek nukentėjusioji, tiek ir nepilnametė apeliantų dukra prašė neskirti laisvės atėmimo bausmės, o nuteistasis pradėjo gydytis nuo alkoholizmo, todėl jam skyrus realiai laisvės atėmimo bausmę dėl paūmėjusios sutuoktinės ligos nebus kam pasirūpinti neįgalia nepilnamete dukra, kuriai būtina pagalba. Teismas neįvertino šių aplinkybių visumos nusikaltimų prevencijos kontekste, todėl nepagrįstai nesvarstė galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

Pagal BK 75 straipsnį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi nuo 2007-07-21) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taigi BK 75 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas neužkerta kelio taikyti bausmės vykdymo atidėjimo instituto ir tais atvejais, kai padaromi keli nesunkūs ir (ar) apysunkiai nusikaltimai, už kuriuos paskirta galutinė bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo.

S. J. atitinka formalias BK 75 str. 1 d. numatytas sąlygas – jis nuteistas už tyčinį nesunkų nusikaltimą galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme, kuri yra trumpesnė nei 3 metai. Tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Pažymėtina, kad Baudžiamasis įstatymas nenustato BK 75 straipsnio taikymo apribojimų ir tokiu atveju, kai asmuo per ankstesniuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laiką padarė naują nusikaltimą, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju (nagrinėjant konkrečią baudžiamąją bylą) turi būti apsvarstytas šio straipsnio taikymo tikslingumas ir, atidedant bausmės vykdymą, turi būti nurodyti motyvai, kodėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad tokiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teisėjų kolegijos manymu, šiuo atveju taip pat yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, atidedant bausmės vykdymą maksimaliam terminui bei skiriant nuteistajam įpareigojimus, susijusius su jo nusikalstamo elgesio riziką didinančiais veiksniais.

Iš bylos duomenų darytina neabejotina išvada, jog tiek ankstesnį nusikaltimą, tiek ir nusikaltimą, už kurį S. J. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Abi veikos smurtinio pobūdžio, padarytos artimoje aplinkoje, prieš šeimos narius. Taigi apelianto padarytoms nusikalstamoms veikoms būdingi du bruožai – jos padarytos S. J. esant neblaiviam ir jas apeliantas padarė prieš savo sutuoktinę (pirmu atveju ir prieš savo dukterį). Tiek pats nuteistasis, tiek ir nukentėjusioji bei liudytoja B. J. patvirtino, jog S. J. smurtauja būdamas neblaivus. Kai negirtauja, jis taip nesielgia. Taigi šiuo atveju pagrindinė nusikalstamo elgesio sąlyga – alkoholio vartojimas, kuris iššaukia nuteistojo agresiją. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog šią aplinkybę pripažįsta ir pats nuteistasis. Pažymėtina, jog anksčiau (prieš šių, aptariamų veikų, padarymą) S. J. nebuvo teistas. Byloje esantys duomenys (B. J. prašymas b. l. 75, J. J. prašymas b. l. 76, seniūnijos charakteristika, b. l. 93, vardinio vaistinio preparato skyrimo pareiškimas b. l. 101, S. Ž. (apelianto dukters) prašymas b. l. 102) patvirtina, jog S. J. ėmėsi realių veiksmų keisti savo elgesį, ėmėsi realiai gydytis nuo alkoholizmo ir tai leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis suvokia savo veiksmų pasekmes, atsakomybę, ją prisiima ir siekia keistis, tai yra suvokia nusikalstamo elgesio priežastis ir realiai siekia jas pašalinti. Šios aplinkybės taip pat patvirtina ir nuteistojo sąmoningą savarankišką siekį pašalinti nusikalstamo elgesio riziką keliantį veiksnį. Toks nuteistojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo rodo adekvačią nuteistojo reakciją į padarytą veiką bei leidžia pagrįstai tikėtis, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Teisėjų kolegijos manymu, šiuo atveju taip pat būtina įvertinti ir nuteistojo šeimynines aplinkybes. Nuteistojo dukros L. J. ir B. J. yra neįgalios, joms reikalinga didesnė pagalba ir priežiūra. Be to, iš teismui pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad nuteistojo sutuoktinė (nukentėjusioji) tiriama dėl onkologinio susirgimo, jos būsenai tirti reikalingas ambulatorinis stacionarizavimas (b. l. 98), todėl nuteistajam skyrus realią laisvės atėmimo bausmę ypatingai pablogėtų neįgalių vaikų interesai, ypač atsižvelgiant į tai, kad nepilnametė dukra prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Be to, tiek Seniūnija, tiek ir šeimos gydytojai taip pat nurodo, jog rekomenduojama nepalikti vaikų be priežiūros. Iš pateiktų medicininių pažymų taip pat matyti, kad ir šiuo metu dėl nukentėjusiosios J. J. susirgimų dukrai L. J. kasdienę pagalbą apsitarnaujant, kompensuojant jos ribotas judėjimo galimybes atlieka apeliantas S. J.. O tai leidžia pagrįstai manyti, jog šios aplinkybės bus dar didesnis stimulas nuteistajam keistis, taisytis bei nebedaryti neteisėtų veikų, rūpintis šeima, vaikais.

Įvertinus šių aplinkybių visumą, darytina išvada, jog šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Siekiant užtikrinti baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, siekiant užkirsti kelią nebaudžiamumo nuotaikų formavimuisi, bei užtikrinti pagarbą baudžiamajam įstatymui, bausmės vykdymas nuteistajam atidėtinas maksimaliam įstatyme numatytam terminui, skiriant įstatyme numatytą įpareigojimą gydytis nuo alkoholizmo (šiuo atveju tęsti gydymą nuo alkoholizmo). Įpareigojimas tęsti gydymą nuo alkoholizmo neprieštarauja nuteistojo išreikštai valiai gydytis nuo šios priklausomybės, ką patvirtina medicininiai dokumentai. Nuteistasis smurtavo prieš savo žmoną, todėl, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, apeliantui tikslinga taikyti BK 72² str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurių trukmę nustatyti 6 mėnesių laikotarpiui (kartu atkreipiant dėmesį, kad pirmą kartą atidedant bausmės vykdymą tokie įpareigojimai S. J. nebuvo skirti).

Nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (LR BK 75 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p. kolegija

nusprendžia:

nuteistojo S. J. ir J. J. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nuosprendį dalyje dėl S. J. paskirtos bausmės vykdymo pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje S. J. laisvės atėmimo bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi nuo 2007-07-21), Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nuosprendžiu skirtos 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams.

S. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti tęsti gydymą nuo alkoholizmo, taip pat, vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 72² str., S. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Kolegijos pirmininkas Evaldas GražysTeisėjai : Jurgis KiškisRomualdas Lincevičius