Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. G. (toliau – Pareiškėjo) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato (toliau- Institucijos) 2016 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 18N-82896379-17 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato 2017 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 18N-82896379-17 J. G. skirta 180 € bauda už tai, kad jis, 2016 m. gegužės 1 d. apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas girtas (nustatytas 1,82 promilių girtumas), iš chuliganiškų paskatų šovė iš 4,5 mm kalibro pneumatinio pistoleto „MP-645K“ į prie namo stovėjusį automobilį. J. G. kaltinamas savo veiksmais pažeidęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. 13-46 31 straipsnio 2 dalies 3 punktą bei padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 194 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.)

J. G. skundu prašo panaikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK 2017 m. sausio 16 d. nutarimą, kuriuo jam skirta 180 eurų bauda kaip nepagrįstą ir neteisėtą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad Institucijos nutarime išdėstytos įvykio aplinkybės išgalvotos, neatitinkančios tikrovės. Jam pareikšti kaltinamai šaudymu iš pneumatinio pistoleto iš chuliganiškų paskatų bei jo nešiojimu ar gabenimu esant neblaiviam nepagrįsti ir neįrodyti, nutarimas priimtas pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas. Nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, tačiau dėl pažeidimo, numatyto ATPK 194 straipsnio 2 dalies dispozicijoje net nepasisakyta. Pareiškėjas skunde dėsto faktines įvykio aplinkybes, nurodydamas, kad 2016 m. gegužės 1 d., grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pripažįsta, kad minėtą dieną buvo išgėręs, nes buvo pavaišintas Motinos dienos proga. Būdamas namie, pro langą pamatė, kaip rudos spalvos automobilis BMW didelių greičiu pralėkė kiemo teritorija, kur tuo metu žaidė ir bėgiojo vaikai, todėl jis susirūpinęs jų saugumu, pralėkusio automobilio vairuotojui padarė pastabą dėl jo chuliganiško vairavimo. Po jo pastabos, vairuotojas jį užsipuolė necenzūriniais žodžiais, grasino prieš jį pavartoti fizinį smurtą, siūlė išeiti į lauką „pasikalbėti“, todėl neapsikentęs tokio vairuotojo elgesio, pareiškėjas paėmė teisėtai įgytą ir namie laikomą pneumatinį pistoletą, ir laikydamas jį iškeltoje į viršų rankoje per įstiklintą balkoną parodė jį konfliktuojančiam vairuotojui, tuo parodydamas, kad turi kuo apsiginti nuo jo grasinimų. Pamatęs ginklą, vairuotojas sėdo į automobilį ir nuvažiavo prie kito namo. Nurodė, kad nei į vairuotoją, nei į jo automobilį jis nesitaikė, tikrai į nieką nešovė, ginklas net nebuvo užtaisytas, dėtuvė su šoviniais buvo ginklo saugojimo spintelėje. Atvykusiems pareigūnams geranoriškai parodė kur yra saugomas pistoletas bei atskirai dėtuvės su šoviniais, kurie iš jo buvo išimti. Nurodė, kad dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl viešosios tvarkos pažeidimo), tačiau 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimu, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nebuvo surinkta pakankamai duomenų dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Skunde nurodyta, kad tyrimo metu nepavyko nustatyti nei vieno liudytojo, galinčio patvirtinti, kad pareiškėjas šaudė iš jam priklausančio pneumatinio ginklo, o kaip tik vienas liudytojas, stebėjęs konfliktą tarp pareiškėjo ir vairuotojo, parodė, kad negirdėjo jokių šūvių, nematė, kad automobilis būtų apšaudytas. Be to, ir automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole nurodyta, jog pėdsakų, turinčių reikšmės tyrimui, neužfiksuota, t.y. galimai kulkų padarytų žymių rasta nebuvo. Pažymi, kad skundžiame nutarime jam taikomi pažeidimai grindžiami aplinkybėmis, kurios įsiteisėjusiu prokuroro nutarimu pripažintos nenustatytomis (t.y. šūvis iš chuliganiškų paskatų iš pneumatinio pistoleto į svetimą automobilį), todėl šios aplinkybės į skundžiamą nutarimą įrašytos be pagrindo.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad ATPK 194 straipsnio dispozicijoje aiškiai nurodyta dėl kokios veikos asmuo yra baudžiamas, t.y. dėl neblaivaus asmens ginklo, šaudmenų nešiojimo ar gabenimo. Tuo tarpu nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą net neužsiminta apie ginklo nešiojimą ar gabenimą neblaivaus asmens, kas numatyta ATPK 194 straipsnio 2 dalyje, pagal kurį jis nubaustas. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad „ginklo ir šaudmenų gabenimas yra ginklo transportavimas (pervežimas, pernešimas) tokiomis sąlygomis, kurios užtikrina, kad ginklo nebus galima panaudoti nedelsiant (ginklas neužtaisytas, įdėtas į dėklą ar kitą tam tinkamą daiktą, dėtuvė išimta iš ginklo, šaudmenys išimti iš dėtuvės, būgnelio ir vamzdžio“ to paties įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje numatyta, jog „ginklo ir šaudmenų nešiojimas yra ginklo, šaudmenų turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis galima panaudoti nedelsiant“. O šiuo atveju nebuvo jokio ginklo gabenimo ar nešiojimo, nes pneumatinį ginklą jis laikė neužtaisytą, jis buvo laikomas namie saugojimo numatytoje vietoje, ir ginklo nešiojimas buto priklausinyje - įstiklintame balkone, negali būti pripažintas ginklo nešiojimo faktu. Ginklas nebuvo užtaisytas ir policijos pareigūnai pasiėmė jį ir atskirai dėtuvę su šoviniais, kurie nepriskiriami šoviniams.

Taip pat, pareiškėjo nuomone, nutarimas priimtas pasibaigus ATPK 35 straipsnyje numatytam 6 mėnesių terminui, nes įvykis buvo 2016 m. gegužės 1 d., o skundžiamas nutarimas priimtas 2017 m. sausio 16 d. Prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, bei įpareigoti Vilniaus miesto 5 PK grąžinti jam priklausantį ir teisėtai įgytą pneumatinį pistoletą, kuris laikomas VPK OVS daiktų saugykloje.

Skundu taip pat prašoma priteisti iš Institucijos, priėmusios neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą jo atžvilgiu, 500 eurų neturtinę žalą, nes dėl valstybės institucijų veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą (b.l. 2-6).

Atsiliepime į J. G. skundą nutarimą priėmusi institucija prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodyta, jog pažeidimo padarymo metu J. G. nustatytas 1,82 promilių girtumas, todėl jam buvo surašytas ATP protokolas pagal ATPK 194 straipsnio 2 dalį. Į bylos nagrinėjimą J. G. neatvyko, byla išnagrinėta ir nuobauda buvo skirta laikantis ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatytų terminų. Nutarimas teisiškai pagrįstas ir teisėtas, nuobauda skirta sankcijos ribose, atsižvelgiant į nustatytą sunkinančią aplinkybę bei nesant lengvinančių aplinkybių. Atsiliepime taip pat pažymėta, kad 2016 m. lapkričio 16 d. nutraukus ikiteisminį tyrimą, nutarime pasisakyta dėl pneumatinio ginklo grąžinimo, todėl pareiškėjas turi kreiptis pats ir atsiimti ginklą (b.l. 29-30).

Teismo posėdyje J. G. nurodė, jog palaiko skundo reikalavimą panaikinti nutarimą bei skunde išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad 2016 m. gegužės 1 d. pasveikino mamą Motinos dienos proga, buvo išgėręs. Būdamas namie išgirdo namo kieme labai greitai važiuojantį automobilį BMW, todėl jo vairuotojui padarė pastabą, po ko vairuotojas pradėjo jam grasinti, pasiūlė išeiti į kiemą pasikalbėti. Jis į lauką nėjo, tačiau vairuotojui per balkoną parodė jam savo teisėtai laikomą pneumatinį pistoletą, po ko tikriausiai vairuotojas išsigando, nuvažiavo į kiemo galą ir iškvietė pareigūnus. Atvykusiems pareigūnams jis parodė, kad ginklas nebuvo užtaisytas, kad iš jo nebuvo šaudyta, ką gali patvirtinti ir du liudytojai. Pareigūnai paėmę pistoletą įsitikino, kad jis tikrai nebuvo užtaisytas, šratų jame nebuvo. Jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris trūko vos ne metus laiko, jis buvo kaltinamas, kad šovė iš pistoleto ir apgadino automobilio sparną. Tačiau to nebuvo, automobilio apžiūros protokolas tai patvirtina, ir ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas, neįrodžius jo kaltės, išimtas ginklas negrąžintas iki šiol. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad atvažiavus pareigūnams, pneumatinis ginklas (priskirtas „D“ kategorijai) gulėjo spintelėje, kur sudėti vaiko žaislai, kiti nereikalingi daiktai, nes šiam ginklui seifo nereikia, o šratukai ir balionėliai buvo laikomi atskirai balkone. Pistoletas užtaisomas oru, dedami šratukai, ir galima šaudyti, kol baigsis oras. Nežino, kiek laiko galima šaudyti vienu balionėliu, šūvių garsas būna kaip tire. Pistoleto jis nenaudojo, tik ištraukė ir parodė, nes BMW vairuotojas jam grasino, pistoletu vairuotojui negrasino, jis nebuvo užtaisytas. Prašo panaikinti nutarimą, nes jis kaltinamas ir nubaustas už veiką, dėl kurios ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nutarimas įsiteisėjęs (b.l. 50-51). 2017 m. balandžio 13 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad pistoletas jam grąžintas.

Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovė Laura Jankeliūnė teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti, palikti priimtą nutarimą galioti. Paaiškino, kad J. G. nubaustas už tai, kad būdamas neblaivus, turėjo ginklą, juo grasino, bei nurodė, kad pats J. G. neneigia, kad turėjo ginklą, tik neaišku, ar buvo jį iškišęs per balkoną. Netgi J. G. būnant namie, jo ginklą galėjo matyti kiti asmenys, išsigąsti. Byloje nustatyta, kad šio įvykio metu J. G. buvo neblaivus, jam nustatytas 1,82 promilių neblaivumas. Prašė skundo netenkinti (b.l. 51).

Skundas tenkintinas iš dalies.

J. G. veika administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuota pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 194 straipsnio 2 dalį. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas, kurio 227 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusižengimas atitinka pažeidimo metu galiojusio ATPK 194 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį buvo numatyta galimybė skirti baudą nuo 115 iki 231 eurų. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Minėto įstatymo 3 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 227 straipsnio 2 dalyje, yra nustatyta galimybė skirti baudą nuo 120 iki 480 eurų, todėl nagrinėjamu atveju baudos vidurkis už ANK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą didesnis nei ATPK 194 straipsnio 2 dalyje nustatytas baudos vidurkis todėl J. G. veiksmai pagal ANK neperkvalifikuotini ir, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, teisena vyksta pagal ATPK nuostatas.

Vienas iš ATP bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 248 str.). Pareigūnas ar institucija, nagrinėdami teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar konkretus asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str.).

Tiek Lietuvos Administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis, tiek skundžiamo nutarimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis numatė, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėjant skundą nustatyta, jog 2016 m. gegužės 1 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-20413-16 pagal BK 284 straipsnio 1 dalį pagal A. M. skundą, jog (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme, įkaušęs vyriškis pro balkono langą įžeidinėjo pareiškėją necenzūriniais žodžiais, bei šovė iš orinio pistoleto į jo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino kairįjį automobilio sparną (IT b.l. 3,5). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro R.Latvelio 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-20413-16, nutrauktas. Nutarime nurodyta, jog automobilio apžiūros protokole nurodyta, kad apgadintas automobilio kairės pusės galinis sparnas, tačiau pėdsakų, turinčių reikšmės tyrimui, neužfiksuota. Nutarime konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių J. G. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje padarymo, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktinas. (IT b.l. 100-101). Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja I. R. tarnybiniu pranešimu kreipėsi į skyriaus viršininką, prašydama pavesti policijos pareigūnams spręsti klausimą dėl J. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 194 straipsnio 2 dalį (IT b.l. 104). 2017 m. sausio 13 d. J. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 194 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis, 2016 m. gegužės 1 d. apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas girtas (nustatytas 1,82 promilių girtumas), iš chuliganiškų paskatų šovė iš 4,5 mm kalibro pneumatinio pistoleto „MP-645K“ į prie namo stovėjusį automobilį, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. 13-46 31 straipsnio 2 dalies 3 punktą. (b.l. 12). Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariato 2017 m. sausio 16 d. nutarimu už minėtą pažeidimą J. G. skirta 180 € bauda, administracinėn atsakomybėn traukiamas J. G. bylos nagrinėjime nedalyvavo (b.l. 12).

Nagrinėjant skundą nustatyta, kad pareiškėjas J. G. nesutinka su jo veikos kvalifikavimu pagal ATPK 194 straipsnio 2 dalį, nurodydamas, kad pažeistos tiek materialinės, tiek procesinės teisės normos, ir skundu prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti nesant pažeidimo sudėties. Pareiškėjas nesutinka su ATP protokole ir skundžiamame nutarime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad „jis iš chuliganiškų paskatų iš savo buto balkono šovė iš pneumatinio pistoleto į prie namo stovėjusį automobilį“. Skunde pareiškėjas nurodo faktines įvykio aplinkybes, bei nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas šaudymo iš pneumatinio ginklo faktas, nenustatytas nei vienas liudytojas, kuris patvirtintų, kad buvo šaudoma iš ginklo, be to, apžiūrint automobilį, jokių pėdsakų, turinčių reikšmės tyrimui, neužfiksuota, todėl ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį buvo nutrauktas. Prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą įsiteisėjęs, ir pareiškėjo nuomone, jam be pagrindo pritaikytas pažeidimas, kuris grindžiamas nenustatytomis ikiteisminio tyrimo metu aplinkybėmis. Pareiškėjas neneigia fakto, kad jis, būdamas neblaivus laikė savo buto balkone pneumatinį ginklą savo rankose, tačiau iš jo nešaudė, į nieką nesitaikė.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-201413-16 matyti, kad 2016 m. gegužės 1 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. 2016 m. gegužės 12 d. J. G. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo, t.y. dėl to, kad jis, 2016 m. gegužės 1 d. apie 19.00 val., viešoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t.y. iššovė vieną kartą iš pneumatinio pistoleto į automobilį BMW, valst. Nr. JDK ir apgadino kairįjį galinį automobilio sparną, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. (IT b.l. 53). Alkotesterio duomenimis, 2016 m. gegužės 1 d. 20.00 val. J. G. nustatytas 1,82 promilių girtumas (IT, b.l. 79). Ikiteisminio tyrimo metu J. G. nepripažino kaltės, neigė šaudęs iš pneumatinio pistoleto, tačiau pripažino, kad norėdamas išgąsdinti, ginklą per balkoną rodė chuliganiškai vairavusiam BMW vairuotojui (IT b.l. 54). Ikiteisminio tyrimo metu apklausus liudytojus, atlikus tiek pistoleto, tiek automobilio apžiūras, konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių J. G. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje padarymo, todėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro R.Latvelio 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-20413-16, nutrauktas (IT b.l. 100-101).

2017 m. sausio 13 d. J. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 194 straipsnio 2 dalį, ir jame nurodyta pažeidimo esmė analogiška kaip ir J. G. pareikštame įtarime. J. G. nesutinka ne tik su ATP protokole bei nutarime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau ir su jo veikos kvalifikavimu pagal ATPK 194 straipsnio 2 dalį, kuris numato atsakomybę už neblaivaus asmens ginklo, šaudmenų nešiojimo ar gabenimo. Savo nesutikimą J. G. grindžia LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 12 ir 13 dalimis, motyvuodamas, kad jo ginklas nebuvo užtaisytas, todėl nėra ATPK 194 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties. Teismo posėdžio metu, pareiškėjas palaikė skunde nurodytas aplinkybes bei pripažino, kad buvo neblaivus, ir būdamas namie išgirdo namo kieme labai greitai važiuojantį automobilį BMW, todėl jo vairuotojui padarė pastabą, po ko vairuotojas pradėjo jam grasinti. Pripažino, kad vairuotojui per balkoną parodė jam savo teisėtai laikomą pneumatinį pistoletą, po ko tikriausiai vairuotojas išsigando ir nuvažiavo. Pareiškėjas nurodo, kad jo ginklas nebuvo užtaisytas, šratukai ir balionėlis buvo atskirai, ir tuo įsitikino atvykę pareigūnai. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 12 ir 13 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis ginklo ir šaudmenų gabenimą bei ginklo ir šaudmenų nešiojimą, teigdamas, kad jo teisėtai laikomas D kategorijos ginklas nebuvo užtaisytas, niekur nebuvo gabenamas, o ginklo nešiojimo faktas jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose (buto balkone) negali būti traktuojamas kaip ginklo nešiojimas, todėl jokio pažeidimo nėra.

Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-201413-16, matyto, kad joje yra surinkta duomenų, prieštaraujančių pareiškėjo teiginiams, kad ginklas buvo neužtaisytas, šaratai buvo laikomi atskirai, balionėlis laikomas atskirai. 2016 m. gegužės 1 d. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulio M. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog atvykus pagal iškvietimą dėl konflikto, J. G. nurodė spintelę, kur gulėjo juodos spalvos orinis ginklas, kurio dėtuvėje buvo metaliniai šratai. Orinis ginklas MP-645 Nr. (duomenys neskelbtini) išimtas (b.l. 8). 2016 m. gegužės 1 d. paties J. G. paaiškinime nurodyta, kad norėjo jaunuolį tik pagąsdinti, pistoletas buvo užtaisytas metaliniai šratais bei įdėtas suspausto oro balionėlis. Į automobilį jis nusitaikė, tačiau nešovė. 2016 m. gegužės 12 d. apklaustas įtariamuoju J. G. jau nurodė, kad su pistoletu rankose buvo išėjęs į balkoną, ir tai pamatęs vairuotojas išsigando ir nuvažiavo, tačiau nurodė, kad į BMW vairuotoją nesitaikė, į jo automobilį nešovė, ginklu jam negrasino (IT, b.l. 54) 2016 m. gegužės 13 d. apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėtas pneumatinis pistoletas, kuris susideda iš vamzdžio, gaubto, rėmo su rankena, leidžiamojo –smogiamojo mechanizmo, dėtuvės. Nurodytas pistoleto ilgis, aukštis, kalibras, gamyklinis numeris. Taip pat nurodyta, kad pistoleto dėtuvėje yra sudėti šrateliai, taip pat įstatytas suspaustų CO2 dujų balionėlis. Specialisto išvadoje nurodyta, kad minėtas pneumatinis pistoletas yra D kategorijos pneumatinis nešaunamasis ginklas (IT b.l. 9-10). Ikiteisminio tyrimo metu apklausus liudytojais pareigūnus M. B. bei P. V., pastarieji nurodė, kad atvykus pagal iškvietimą, J. G. parodė spintelę, kurią atidarius pareigūnai pamatė juodos spalvos ginklą, kurio dėtuvėje buvo metaliniai šratai (IT, b.l. 19). Įvertinus šiuos ikiteisminio tyrimo duomenis, darytina išvada, kad juose yra požymių, jog J. G. galimai pažeidė tiek pneumatinio pistoleto eksploatacijos taisyklės, tiek Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes galimai J. G. įvykio metu laikomas rankose pneumatinis ginklas buvo užtaisytas, t.y. paruoštas nedelsiant panaudoti. Taigi, ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų apie tai, kad J. G. veikoje yra ATPK 194 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymių.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju J. G. nubaustas pagal ATPK 194 straipsnio 2 dalį, už tai, kad iš chuliganiškų paskatų šovė į automobilį, tačiau nagrinėjant bylą teisme paaiškėjus, kad naujoms aplinkybėms galimai bus reikalinga keisti kaltinimą iš esmės skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. spręsti dėl J. G. atsakomybės pažeidus D kategorijos ginklo savininko ir naudotojo pareigas. Protokole formuluojamas kaltinimas tokiu atveju teisme negali būti pakeistas. Remiantis tuo skundas šioje dalyje tenkintinas, nutarimas naikintinas, o byla grąžintina institucijai įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Pažymėtina ir tai, kad teismas skundą nagrinėja tik dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumo ir pagrįstumo, ir nagrinėjamu atveju teismas nenagrinėja J. G. reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo, todėl šioje dalyje skundas paliekamas nenagrinėtu.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad institucija, priimdama nutarimą ir skirdama nuobaudą J. G. pagal ATPK 194 straipsnio 2 dalį, nesilaikė nuobaudų skyrimo taisyklių (ATPK 30, 30² straipsnio reikalavimų) ir nepagrįstai J. G. neblaivumą vertino kaip jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kadangi neblaivumas šiuo atveju įtrauktas į straipsnio dispoziciją ir negali būti laikytina jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe.

Pareiškėjas taip pat kelia klausimą dėl to, kad nutarimas priimtas pasibaigus ATPK 35 straipsnyje numatytam 6 mėnesių terminui, nes įvykis buvo 2016 m. gegužės 1 d., o skundžiamas nutarimas priimtas 2017 m. sausio 16 d. Šie skundo motyvai nėra pagrįsti, kadangi šiuo atveju administracinės nuobaudos skyrimo terminai turi būti skaičiuojami vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kurios teigia, kad nutraukus baudžiamąjį procesą, jeigu atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą įsiteisėjimo dienos. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą priimtas 2016-11-16, o skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas praėjus dviem mėnesiams po nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmimo, t. y. 2017-01-16. 2016-11-16 prokuroro nutarimas yra skundžiamas aukštesniam prokurorui per 20 dienų nuo jo gavimo dienos, taigi, jis įsiteisėja tik tada, kai pasibaigia apskundimo terminas. Dėl šios priežasties teismas vertina, kad šiuo atveju ATPK 35 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai nėra praleisti.

Atsižvelgiant į tai, kad galimas pažeidimas padarytas 2016 m. gegužės 1 d., o administracinio teisės pažeidimo byla šiuo metu nėra išnagrinėta dėl objektyvių priežasčių, kliudančių spręsti asmens administracinės atsakomybės klausimą, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių pažeidimų kodekso 35 straipsnio 3 dalimi administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstinas iki vienerių metų, t.y. 2017 m. gruodžio 6 d.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 5 straipsniu, Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,-

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. G. skundą tenkinti iš dalies, panaikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariato 2017 m. sausio 16 d. nutarimą Nr. 18N-82896379-17 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Pratęsti administracinio teisės pažeidimo byloje administracinės nuobaudos skyrimo terminą iki 2017 m. gruodžio 6 d.

Ši nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.