Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jolantos Raščiuvienės, teisėjų Prano Šimkaus ir Sigito Bagdonavičiaus,

dalyvaujant prokurorei Vaidai Baranauskienei, nuteistojo R. T. gynėjui advokatui Vytautui Kazlauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) BK 180 straipsnio 2 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu trims metams šešiems mėnesiams; pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal 182 straipsnio 3 dalį - areštu trisdešimčiai parų; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu trejiems metams trims mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu trejiems metams devyniems mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu keturiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu ir 6 dalimi paskirtosios bausmės subendrintos jas apimant ir iš dalies sudedant ir R. T. subendrinta bausme paskirtas laisvės atėmimas šešeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi paskirtoji bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir R. T. galutine subendrinta bausme paskirtas laisvės atėmimas šešeriems metams trims mėnesiams, į bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nuosprendį ir pagal BK 66 straipsnį į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014 m. sausio 7 d. iki 2014 m. lapkričio 25 d. Bausmę skiriant atlikti pataisos namuose.

Iš R. T. Panevėžio teritorinei ligonių kasai priteista 39,15 Lt; M. Z. 998 Lt; I. M. 1681,20 Lt; M. B. K. 500 Lt neturtinei žalai atlyginti; G. L. 893 Lt; Z. P. turtinei žalai 4644 litų ir neturtinei žalai atlyginti 500 litų bei pripažinta proceso išlaidomis ir nuspręsta išieškoti 87 Lt pašto išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. nuteistas už tai, kad 2013 m. gruodžio 12 d., apie 16.15 val., siekdamas pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į patalpą – (duomenys neskelbtini) namo koridorių, (duomenys neskelbtini), pastūmė nukentėjusiąją M. Z., jai pagriuvus, užlaužė ranką - tuo padarė M. Z. kairės alkūnės minkštųjų audinių sumušimą - nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą, M. Z. priklausantį turtą bendros 978 Lt vertės - rankinę, 50 Lt vertės, kurioje buvo M. Z. vardu išduota AB (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelė (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), laikrodis 39 Lt vertės, rožančius 40 Lt vertės, baltos spalvos metalo grandinėlė 20 Lt vertės, kvepalai 9 Lt vertės, akiniai 30 Lt vertės, skėtis 40 Lt vertės, pinigai - 700 litų, mobiliojo ryšio telefonas NOKIA 3310, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, bendros 50 Lt vertės.

Be to, R. T. 2013 m. gruodžio 15 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 12 val. iki 19.00 val., tiksliai tyrimu nenustatytu laiku, dėl asmeninio pykčio, tyčia, suėmęs rankomis nukentėjusiosios S. K. galvą, trenkė ją į sieną – taip mušdamas, padarė poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą S. K., t. y. šeimos nariui, su kuriuo jis nusikaltimo padarymo metu bendrai gyveno neįregistravęs santuokos.

Be to, R. T. 2013 m. gruodžio 15 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 12 val. iki 19.00 val., tiksliai tyrimu nenustatytu laiku, pagrobė svetimą S. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 500, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele (duomenys neskelbtini), bendros 500 litų vertės bei paimdamas S. K. vardu išduotą AB (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir neteisėjai ją laikė su savimi iki 2014 m. gruodžio 16 d., vakaro, ikiteisminiu tyrimu tiksliai nenustatytos valandos.

Be to, R. T. 2013 m. gruodžio 15 d., 19.02 val. AB (duomenys neskelbtini) bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini), išduotą S. K. vardu bei šios elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodą), nustatyta tvarka reikalingus finansinei operacijai inicijuoti ir atlikti, taip pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra S. K., neteisėtai atliko vieną finansinę operaciją ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, nedidelės vertės S. K. priklausantį turtą – 280 litų.

Be to, jis 2013 m. gruodžio 20 d., apie 11.40 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinės antrame aukšte, atvirai pagrobė svetimą nukentėjusiajai I. M. priklausantį turtą bendros 1610,20 Lt vertės – rankinę 25 Lt vertės, kurioje buvo piniginė 20 Lt vertės, pinigai - 1508 Lt, vaistai 50 Lt vertės, 4 vnt. važiavimo autobusų talonėlių, bendros 7,20 Lt vertės, raktų ryšulys, I. M. vardu išduoti dokumentai – LR piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, jis 2013 m. gruodžio 21 d., apie 18.30 val., Panevėžyje, bute, adresu (duomenys neskelbtini) m., atvirai pagrobė svetimą, nukentėjusiajai M. B. K. priklausantį turtą 300 Lt.

Be to, jis 2013 m. gruodžio 25 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini) prie V. M. (duomenys neskelbtini) namo, atvirai pagrobė svetimą nukentėjusiajai G. L. priklausantį turtą bendros 893 Lt vertės – rankinę 30 Lt vertės, kurioje buvo piniginė, 40 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefonas Samsung (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, bendros 70 Lt vertės, pinigai - 735 Lt, G. L. vardu išduoti dokumentai – AB (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelė (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) nuolaidų kortelė (duomenys neskelbtini) 5 Lt vertės, UAB (duomenys neskelbtini) nuolaidų kortelė 10 Lt vertės, UAB (duomenys neskelbtini) nuolaidų kortelė (duomenys neskelbtini) 3 Lt vertės.

Be to, jis 2013 m. gruodžio 30 d., apie 14.15 val., įsibraudamas į gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą nukentėjusiajai Z. P. priklausantį turtą bendros 4200 Lt vertės – rankinę 50 Lt vertės, kurioje buvo piniginė 50 Lt vertės, papuošalai, bendros 80 Lt vertės, pinigai - 4000 Lt, raktų ryšulys, Z. P. vardu išduoti dokumentai – AB (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelė (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), LR asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), tremtinio pažymėjimo kopija, pensininko pažymėjimas, UAB (duomenys neskelbtini) nuolaidų kortelė (duomenys neskelbtini) 5 Lt vertės, UAB (duomenys neskelbtini) nuolaidų kortelė 5 Lt vertės, UAB (duomenys neskelbtini) nuolaidų kortelė (duomenys neskelbtini) 10 Lt vertės, J. K. vardu išduota (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas skunde ginčija savo kaltę, bandydamas sumenkinti dalies įrodymų įrodomąją vertę, teigia, kad dalis įrodymų yra prieštaringi, nepatikimi, neteisėti arba iš vis neturintys įrodomosios vertės bei kelia reikalavimą švelninti paskirtas bausmes ir nesutinka su civilinių ieškinių priteisimu.

Dėl kaltės

Apeliacinį skundą nagrinėjančios kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl apelianto kaltės yra padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Pažymėtina, kad svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma (kasacinės bylos Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006). Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Taigi, aplinkybė, kad R. T. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas R. K. atžvilgiu yra įrodyta ne tik nukentėjusiosios S. K., bet ir aukščiau aptartų liudytojų parodymais, kurie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme buvo nuoseklūs ir pakankamai detaliai apibūdinantys įvykio seką ir aplinkybes, o taip pat asmens parodymo atpažinti protokolais (b.l. 59-60,68-69, 1 tomas), teismo medicinos specialisto išvada ( b.l. 193, 1 tomas), teismui pateiktais S. K. banko sąskaitos išrašu iš kurio matyti, kad iš jos sąskaitos banko mokėjimo kortelės pagalba 2013 m. gruodžio 15 d. 19 val. 2 min. iš bankomato esančios (duomenys neskelbtini), buvo išimti 280 Lt (b.l. 185, 1 tomas) ir kitų byloje esančių įrodymų, kurie skundžiamame nuosprendyje išsamiai išanalizuoti ir jų vertinimui apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria, visuma. Apelianto išsakyta versija, kad jo ir jo sugyventinės S. K. turtas nusikalstamos veikos metu buvo bendras, todėl banko mokėjimo kortelės panaudojimas negali būti vertinamas kaip nusikalstama veika, yra atmetami kaip visiškai nepagrįsti.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. BK 214 straipsnio 1 dalyje, be kita ko numatyta atsakomybė ir už neteisėtą įgijimą ir laikymą svetimos elektroninės mokėjimo priemonės. Pagal teismų praktiką svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2011). Vadinasi, svetimi elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys – tai konkrečiam naudotojui būdingi ar konkrečiam naudotojui priskirti duomenys, kuriais naudotis elektroninių mokėjimo priemonių duomenų naudotojas ar kredito įstaiga nėra išreiškusi sutikimo. Pagal bylos aplinkybes nėra abejonės, kad kaltinime nurodyta banko mokėjimo kortelė ir elektroninės mokėjimo kortelės identifikavimo duomenys nuteistajam R. T. buvo svetimi, nes jie priklausė kitam asmeniui – S. K. Kitas BK 215 straipsnio 1 dalyje požymis – numatytų veiksmų neteisėtumas, kas baudžiamąja teisine prasme suprantamas, kaip minėtuose straipsniuose nurodytų veiksmų padarymas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-389/2013). Nors R. T. neigia savo veiksmų neteisėtumo požymį, argumentuodamas tuo, kad S. K. buvo jo sugyventinė, todėl jis galėjo naudotis jos pinigais, ir tuo pačiu juos išimti, pasinaudodamas nukentėjusiosios banko mokėjimo kortele, tačiau tokius jo argumentus paneigia bylos duomenys ir nukentėjusiosios parodymai, kad banko kortelė, taip pat ir telefonas buvo paimti savavališkai - nedavus sutikimo, t.y. prieš jos valią. Pats nuteistasis taip pat negalėjo nurodyti, kad kortelę, telefoną paėmė su S. K. žinia ir jos sutikimu. Šių įrodymų visuma R. T. kaltė dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1dalyje yra įrodyta, o jo dėstomos versijos susijusios su tuo, kad jis pats yra nukentėjęs nuo S. K. ar jos artimųjų nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas ir nepaneigia jo kaltės įvykdžius jam inkriminuotas aukščiau įvardytas veikas šios nukentėjusiosios atžvilgiu.

Skundžiamu nuosprendžiu R. T. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį už 280 litų (81,09 eurų) vertės svetimo - S. K. turto įgijimą apgaule. Ši suma yra didesnė nei 1 MGL, nuo kurios veikos padarymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, tačiau yra mažesnė nei 3 MGL (112,98 eurų), nuo kuriuos baudžiamoji atsakomybė numatyta skundo nagrinėjimo metu.

Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t.y. taikomas iki to įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims.

Kadangi naujai įsigaliojęs baudžiamasis įstatymas šiuo atveju panaikino nuteistojo padarytos veikos nusikalstamumą, šis įstatymas turi grįžtamąją galią, todėl pirmos instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis – apeliantas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį išteisinamas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 329 straipsnio 1 punktas).

Skundžiamu nuosprendžiu R. T. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už svetimo turto – nukentėjusios S. K. mobiliojo ryšio telefono NOKIA 500 su SIM kortele bendros 500 litų vertės (144,81 eurų) vertės - pagrobimą. Akivaizdu, jog ši suma yra didesnė nei 3 MGL (112,98 eurų), tačiau yra mažesnė nei 5 MGL (188,30 eurų), o atsakomybė už nedidelės vertės turto pagrobimą yra numatyta BK 178 straipsnio 4 dalyje. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, BK 190 straipsnyje (2014 12 18 įstatymo Nr. XII-1481 redakcija) pateiktą turto vertės išaiškinimą bei į tai, kad pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims, R. T. veika iš BK 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotina į BK 178 straipsnio 4 dalį ir įvertinus visas bylos aplinkybes, už baudžiamąjį nusižengimą R. T. skirtina arešto bausmė, kurios trukmė nustatytina didesnė nei šios bausmės vidurkis skiriamos už baudžiamuosius nusižengimus.

Nuteistasis R. T. taip pat prašė išteisinti ir dėl atvirųjų vagysčių iš nukentėjusiųjų I. M., M. B. K., G. L., Z. P., teigdamas, jog nukentėjusioji I. M. jo neatpažino, M. B. K. davė nenuoseklius parodymus, o motyvų dėl nusikaltimų prieš nukentėjusias G. L., Z. P. nenurodė, teigdamas, kad jų nepadarė.

R. T. kaltę dėl nukentėjusios I. M. turto vagystės patvirtina jo paties parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriais jis pripažino, kad pastebėjęs šią nukentėjusiąją prie bankomato, jam kilo mintis pagrobti iš jos pinigus, kuriuos nukentėjusioji jo akivaizdoje išsiėmė iš bankomato. R. T. nurodė, kad būtent dėl šios priežasties jis sekė I. M. ir pasitaikius progai – kai ji padėjo rankinę prie savo buto durų ją pačiupo ir pabėgo. Rankinėje rastus 1000 Lt paėmė, o rankinę išmetė (b. l. 162, 3 tomas). Nukentėjusioji taip pat parodė, kad eidama namo, nusiėmus pinigus iš bankomato, ji pastebėjo, kad yra sekama vaikino ir kad įėjus į savo namo laiptinę, šis vaikinas ją pasivijo bei nutraukė nuo peties rankinę ir pabėgo. Šios nusikalstamos veikos eigą ir aplinkybes iš dalies patvirtina ir AB (duomenys neskelbtini) pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuotas R. T. stovintis prie bankomato už nukentėjusiosios (b.l. 30-31, 2 tomas). Be to, pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. M. kategoriškai tvirtino, kad jį būtent R. T. jos atžvilgiu įvykdė nusikalstamą veiką – atpažino iš veido (b. l. 146, 4 tomas). Taigi, aukščiau aptartos aplinkybes, jas gretinant ir vertinant byloje esančių visų duomenų kontekste patvirtina, kad I. M. turtą pagrobė nuteistasis. Todėl apelianto argumentai, kad jis negali būti pripažintas kaltu dėl šios nusikalstamos veikos epizodo, nes nukentėjusioji nematė jos užpuoliko veido, vertintini kaip deklaratyvūs ir jo kaltės dėl šios nusikalstamos veikos epizodo nepaneigia.

R. T. ginčija savo kaltę ir dėl M. B. K. turto vagystės, tačiau byloje esantys įrodymai neleidžia apeliacinės instancijos teismui abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius šią nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad nukentėjusioji nuosekliai tvirtino, kad 2013 m. gruodžio 21 d. vakare apie 18 val. pas ją į namus atėjęs pažįstamas, kuris kaip vėliau paaiškėjo buvo R. T. prašė pasmulkinti 500 Lt kupiūrą. Jai atsinešus piniginę ir ją atvėrus, R. T. čiupo piniginę tiesiog iš rankų. Nukentėjusioji buvo išsigandusi ir sutrikusi, todėl ne visiškai atsiminė vėlesnes šio įvykio aplinkybes, o piniginę jau be joje buvusių 300 Lt surado kitą dieną užkištą už lovos užtiesalo. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu ir pats R. T. iš dalies patvirtino šiuos nukentėjusiosios teiginius, nurodęs, kad M. B. K. pasidėjus piniginę ant lovos, jai matant, jis iš piniginės ištraukė 300 Lt ir išėjo (b. l. 170-171, 3 tomas). Pagarsinus šiuos parodymus pirmosios instancijos teisme R. T. juos patvirtino (b. l. 57, 5 tomas). Apeliacinės instancijos teisme apeliantas teigė, kad jam kyla neaiškumų dėl M. B. K. parodymų nenuoseklumo, susijusio su piniginės radimu lovoje, be to, pabrėžė, kad šiai nukentėjusiajai jokia turtinė žala nepadaryta.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl senyvo amžiaus ir patirto streso natūralu, kad nukentėjusioji M. B. K. neatsiminė visų įvykio detalių, bet patį vagystės faktą ji nurodė pakankamai aiškiai ir konkrečiai įvardijo asmenį padariusį jos atžvilgiu nusikalstamą veiką. Todėl teikiant apeliacinį skundą R. T. išsakytos abejonės dėl šios nukentėjusios parodymų patikimumo, R. T. kaltės nepaneigia. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų M.B. K. dar ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad turtinė žala jai nebuvo padaryta, nes jos turtas buvo draustas ir draudimo bendrovė šiuo nusikaltimu padarytą turtinę žalą jai atlygino. Turtinės žalos atlyginimas negali būti vertinamas kaip baudžiamąją atsakomybę eliminuojantis veiksnys, todėl aukštesnysis teismas atmeta tokius nuteistojo argumentus ir konstatuoja, kad R. T. dėl to, kad atvirai pagrobė svetimą M.B. K. priklausantį turtą nuteistas pagrįstai.

R. T. apeliacinės instancijos teisme pareiškė, kad savo kaltės nepripažįsta ir dėl G. L. turto vagystės, iš esmės tokios savo pozicijos neargumentuodamas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys - paties R. T. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 179, 3 tomas), nukentėjusiosios G. L. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, kuriais ji patvirtino, kad 2013 m. gruodžio 25 d. apie 12 val. jai išsiėmus iš bankomato 700 Lt ir einant prie (duomenys neskelbtini), ją užkalbino R. T., kurį ji ikiteisminio tyrimo metu atpažino kaip asmenį įvykdžiusį jos atžvilgiu nusikalstamą veiką (b.l. 86, 87-89, 90, 2 tomas) ir staiga išplėšęs rankinę nubėgo, o taip pat vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas G. L. pinigų išsiėmimo iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini) faktas, bei aplinkybė, kad būtent R. T. stebi prie šio bankomato prieinančius ir pinigus nusiimančius žmones, o vėliau G. L. priartėjus prie bankomato, už jos atsistoja būtent R. T., kuris G. L. nuėjus, žvelgia į tą pusę kur ji nuėjo, o galiausiai pasišalina iš kameros stebėjimo zonos (b.l. 120 – 122, 2 tomas) - patvirtina pirmosios instancijos teismo konstatuotas aplinkybes dėl R. T. kaltės padarius šią nusikalstamą veiką.

R. T. kaltė dėl Z. P. turto vagystės grindžiama ne tik nukentėjusiosios parodymais, kad būtent jos ikiteisminio tyrimo metu atpažintas asmuo – R. T. išlipus iš autobuso ją sekė iki pat namų, esančių (duomenys neskelbtini), jai tai pastebėjus kartu su ja įėjo su ja į jos namo kiemą ir klausinėjo kur galima rasti nuomotis kambarį. Atrakinus namo duris ir įėjus į prieangį įėjo kartu su ja ir jai pareikalavus išeiti bei stumtelėjus jį, šis griebė rankinę ir išplėšęs ją nubėgo link (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes iš dalies patvirtino liudytoju apklaustas A. A., kuris pabrėžė, kad dirbdamas prie namo išgirdo kaimynės Z. P. pagalbos šauksmą, jis pamatė per savo kiemą bėgantį vyriškį. Z. P. nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytoju apklaustas jos kaimynas A. A., parodė, kad matė Z. P. kieme stovintį vyriškį, kuris aiškino, kad ieško nuomotis kambario ir tik vėliau iš kaimynės sužinojo, kad ji šio vyriškio buvo apvogta. Be to, AB (duomenys neskelbtini) pateiktose nuotraukose užfiksuota, kad nukentėjusiajai nuimant pinigus iš bankomato ją stebi būtent R. T. (b.l. 148, 2 tomas).

Nuteistojo išsakomi argumentai, kad ikiteisminio tyrimo metu jam iš pareigūnų pusės buvo daromas spaudimas, yra deklaratyvaus pobūdžio ir niekuo nepagrįsti, nes tokių aplinkybių nepatvirtina nė vienas įrodymas. Priešingai, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu R. T. apklausų metu dalyvavo R. T. gynėjas (b. l. 147-148, 154-155, 162, 167-168, 170-171, 177, 179, 188-189, 3 tomas). Apelianto nurodomos aplinkybės apie jo atžvilgiu vartotą psichologinį spaudimą, teismo visiškai neįtikina, nes nė viename apklausos protokole jis tokių aplinkybių nenurodė. Jeigu policijos pareigūnai, būtų vartoję psichinę prievartą ir dirbtinai kūrę baudžiamosios bylos medžiagą, R. T. nebūtų buvę prasmės atsisakyti tai paaiškinti bylos ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant gynėjui. Tačiau jis aplinkybes apie psichinės prievartos naudojimą aiškino tik teisme, aiškindamas, kad policijos pareigūnai, suinteresuoti apkaltinti jį. Tokį R. T. elgesį pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje nėra jokių duomenų, jog policijos pareigūnai būtų suinteresuoti dirbtinai sukurti R. T. kaltinančius įrodymus ar būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad visų byloje esančių įrodymų tarpusavio liečiamumas bei jų įvertinimas bendrame bylos kontekste, nepalieka abejonių dėl R. T. kaltės, įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Dėl civilinių ieškinių

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis). Gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinė nutartis Nr. 2K-538/2004).

Pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo R. T. priteisė nukentėjusioms M. Z. 998 Lt; I. M. 1681,20 Lt; G. L. 893 Lt; Z. P. turtinei žalai 4644 litų, neturtinei žalai atlyginti 500 litų ir M. B. K. neturtinei žalai atlyginti 500 Lt. Nuteistasis nesutinka su priteista ieškinių suma, iš esmės nepateikdamas jokių argumentų šiuo klausimu.

Baudžiamojo proceso įstatymas įtvirtina nuostatą, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinė nutartis Nr. 2K-628/2013). Taigi, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos turi būti įrodytas, turi būti nustatyta, kad asmuo yra kaltas padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir, kad tarp kalto asmens veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju visi aukščiau aptarti duomenys yra pirmosios instancijos teismo apelianto skundžiamame nuosprendyje nustatyti. Byloje aptartais ir įvertintais įrodymais yra nustatyta, kad dėl R. T. nusikalstamų veikų nukentėjusios M. Z. patyrė 998 Lt turtinę žalą; I. M. - 1681,20 Lt turtinę žalą; M. B. K. - 500 Lt neturtinę žalą; G. L. - 893 Lt turtinę žalą, o Z. P. 4644 Lt turtinę ir 500 Lt neturtinę žalą. Todėl akivaizdu, kad dėl kilusių pasekmių turi atsakyti asmuo, dėl kurio veiksmų tokios pasekmės kilo. Byloje įrodymų, kad neigiamos pasekmės kilo dėl kito asmens, ne R. T. veiksmų, nėra, kaip minėta jis pagrįstai pripažintas kaltu dėl aukščiau įvardytų nusikalstamų veikų, todėl apygardos teismo teisėjų kolegija neturi teisėto pagrindo apeliacinį skundą tenkinti ir civilinių ieškinių nepriteisti ar sumažinti jų dydžius.

Pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų seka, kad dėl M. K. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė didelį stresą, pergyveno ir dėl patirto išgąsčio net negalėjo prisiminti įvykio detalių, jai buvo sukeltas stresas ir šokas, psichologinis sukrėtimas, pažeminimas ir baimė dėl sveikatos, todėl įvertinus šias aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai pilnai tenkino nukentėjusiosios pareikštą ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji Z. P. taip pat buvo pareiškusi ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, įvertindama neturtinę žalą 5000 Lt. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį teisingai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatomis, nurodė, kad atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika nėra smurtinė ir sunkesnių pasekmių nesukėlė, todėl pagrįstai ieškinio sumą dėl neturtinės žalos sumažino iki 500 Lt. Pažymėtina, kad abiem šioms nukentėjusiosioms priteistos atlyginti iš nuteistojo po 500 litų neturtinės žalos sumos nėra per didelės, neprieštaraujančios protingumo bei teisingumo kriterijams. Civilinius ieškinius visos nukentėjusios pareiškė įstatymo nustatyta tvarka, t. y. iki įrodymų tyrimo teisme pradžios, ieškinių sumos pagrįstos byloje esančių ir aukščiau aptartų įrodymų visuma, todėl skundžiamame nuosprendyje nurodytos civilinių ieškinių sumos priteistos iš R. T. pagrįstai. Skundą nagrinėjantis teismas procesinių pažeidimų sprendžiant civilinio ieškinio klausimą nenustatė.

Dėl bausmės

Nuteistasis R. T. taip pat prašo švelninti jam skirtą bausmę.

Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam R. T., pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis nusikaltimus padarė būdamas teistas dėl nusikaltimų nuosavybei, teisiamas dešimtą kartą, baustas administracine tvarka už pažeidimus nuosavybei, įvykdė tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos atitinkamai sunkių, apysunkių, nesunkių nusikaltimų kategorijoms, taip pat įvykdė vieną baudžiamąjį nusižengimą. Taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos esant tiesioginiai tyčiai, į tai, kad R. T. darydamas nusikaltimus įvykdė per trumpą laiko tarpą, daugiausia garbaus amžiaus nukentėjusiųjų atžvilgiu, kas rodo nuteistojo neigiamas socialines nuostatas, tai, jog nesiėmė jokių priemonių nusikaltimo pasekmėms sušvelninti – neatlygino nė dalies nusikalstamomis veikos padarytos žalos, neatsiprašė nukentėjusiųjų. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistojo R. T. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas dėl visų veikų nenustatė. Taigi, pirmosios instancijos teismas, į visas aukščiau minėtas aplinkybes, skirdamas bausmę, atsižvelgė ir jas teisingai įvertino.

Paskirdamas bausmes nuteistajam R. T., kaip minėta, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, įvertino kaltininko asmenybę. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. T. bausmes, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis.

BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki septynerių metų. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs nuteistojo asmenybę (niekur nedirba, anksčiau yra teistas dėl nusikaltimų nuosavybei, anksčiau yra baustas administracine už pažeidimus nuosavybei, savo nusikalstamų veikų nevertina kritiškai), padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės paskirtis numatyta BK 41 straipsnyje bus įgyvendinta R. T. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrus sankcijose numatytas griežčiausių bausmių rūšis – laisvės atėmimą. Kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus R. T. realią laisvės atėmimo bausmę.

Remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o R. T. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta arba neteisinga. Apylinkės teismas, nuteistajam R. T. už devynių tyčinių nusikaltimų padarymą skirdamas laisvės atėmimo bausmę ir jos dydį už kiekvieną nusikaltimą nustatydamas lygią arba didesnę nei straipsnių sankcijose numatyti šių bausmių vidurkiai, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, kaltės formą. Švelninti nuteistajam R. T. už kiekvieną nusikalstamą veiką skirtą bausmę nėra pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios, bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad R. T. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį išteisinamas, o veika iš BK 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojama į BK 178 straipsnio 4 dalį, daro išvadą, kad yra pagrindas sumažinti R. T. paskirtos galutinės subendrintos bausmės – laisvės atėmimo - trukmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 329 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio dalį, kuria R. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsniu 3 dalį ir jam paskirta arešto 30 parų bausmė, panaikinti ir dėl šios nuosprendžio dalies priimti naują nuosprendį:

R. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio dalį, kuria R. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsniu 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams pakeisti:

R. T. veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį ir paskirti R. T. bausmę – areštą 24 paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu ir 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir skundžiamu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant bei iš dalies sudedant ir R. T. paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą penkeriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-16 nuosprendžiu paskirta bausme ir R. T. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams devyniems mėnesiams.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.