Telšių apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovams V. N., M. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal B. R. ieškinį atsakovei D. R., trečiajam asmeniui G. R., su institucija, duodančia išvadą byloje, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl tėvystės nuginčijimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytojas R. D. teismo posėdyje parodė, kad B. R. su žmona D. turėjo dvi dukteris. Jis pažinojo ir ieškovą ir atsakovę D. R. dar, kai jie gyveno kartu, vėliau Benediktas išvyko iš Mažeikių. kadangi atsakovės dukra ir jo sūnus mokėsi vienoje klasėje. Jam D. R. buvo minėjusi, jog turi kitą vyriškį ir gyvena gerai. 2003 metais jis sužinojo, jog D. turi dar du vaikus dukrą ir sūnų. Jo ir Dainos vaikai mokėsi vienoje klasėje. Mano, jog D. trečioji mergaitė negali būti Benedikto dukra, kadangi Benediktas tada jau negyveno Mažeikiuose.

Liudytoja R. Š. teisme parodė, kad buvo daugiau kaip prieš 20 metų R. kaimynė Žemaitijos g. 33 name. B. R. su žmona tada turėjo dvi mergaites. B. ir D. santykiai nekaip klostėsi ir B. išvyko į Kauno rajoną Daug metų jis nebegyvena Mažeikių mieste. Neužilgo D. susirado kitą vaikiną, jaunesnį už save, atrodo jis buvo A. Š.. Po kažkiek laiko ji susilaukė mergaitės, o paskui berniuko. Benedikto tada tikrai nebuvo Mažeikiuose, D. ir jis negyveno kartu. Ji tai gali tvirtinti todėl, kad jų butai šalia buvo. D. girdavosi, kad turi ne vieną vyriškį. Vėliau ji su šeima išsikraustė į Naftininkų gatvę, D. buvo atėjusi pas juos su tuo vaikinu ir su dukra. Mergaitę D. R. pagimdė nuo kito vyriškio ir to neslėpė.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad ieškinys nepagrįstas ir prašė taikyti ieškinio senatį, atmesti ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančio santuokos įrašo nuorašo matyti, kad ieškovas B. R. su atsakove D. R. susituokė 1983 m. rugsėjo 17 d. (civ. byla Nr. 2-290/1994, 16 b.l.), jų santuoka nutraukta Mažeikių rajono apylinkės teismo 1994 m. balandžio 22 d. sprendimu ( civ. byla Nr. 2-290/1994, 21 b. l.), vadovaujantis tuo metu galiojusiu 1969 m. Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 40 straipsniu, šalių santuoka laikyta nutraukta tik ją įregistravus civilinės metrikacijos skyriuje, t. y. 1995 m. kovo 29 d. (1 t., 4 b.l.). Iš gimimo aktų išrašų nuorašų (civilinė byla Nr. 2-290/1994, 5-6 b.l.), gimimo liudijimo kopijos (civilinė byla Nr. AV-5/2001, 2 b.l.) matyti, kad 1985-08-16 gimė E. R., 1986-11-24 gimė R. R., 1995-03-12 gimė G. R.. Jų motina yra D. R., tėvu įrašytas B. R.. Duomenys E. R. ir R. R. apie tėvus įrašyti remiantis santuokos įrašu. Abu gimimo įrašai padryti nenurodant pareiškėjo duomenų. G. R. gimimo akto įrašas sudarytas D. R. prašymu (128 b. l., t. 1). 1994-01-19, t. y. dar iki satuokos tarp šalių nutarukimo, Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimu buvo priteistas išlaikymas (alimentai) iš atsakovo B. R. šalių dukroms E. ir R. nuo 1994-01-18 1/3 jo visų rūšių uždarbio kas mėnesį iki Ernestos pilnametystės, po to ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų) iki Renatos pilnamerystės (byla AV-64/1999, 3 b. l.), 1999-03-08 nutarimu Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimu buvo pakeistas 1994-01-19 nutarimu priteisto iš atsakovo dukroms išlaikymo dydis (byla Nr. AV-64/1999, 5 b. l.). 2000-12-29 D. R. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teism` prašymu priteisti iš B. R. durai Gintarei ¼ dalies visų jo gaunamų pajamų, bet ne mažiau kaip 1 MGL alimentų iki dukros pilnametystės ( byla Nr.AV-5/2001, b. l. 1) ir 2001-01-10 teismo nutarimu jos pareiškimas buvo patenkintas bei dukros Gintarės išlaikymui iš atsakovo priteista ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau vieno MGL iki jos pilnametystės (byla Nr. A5/2001, b. l. 6).

Vaikas, G. R., dėl kurios tėvystės nagrinėjama byla, gimė šalims neįregistravus metrikacijos skyriuje 1994-04-22 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo, todėl laikytina, kad šalių santuokoje 1995-03-12 (1 t., b.l. 128). Vaiko kilmė iš susituokusių tėvų nustatyta pagal vaiko gimimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 58 str., t.y. tėvas ir motina, esantys tarpusavyje santuokoje, įrašomi gimimų įrašų knygoje vaiko tėvais bet kurio iš jų pareiškimu. CK 3.140 str. 1d. nurodoma, kaip nustatoma vaiko kilmė iš tėvo susituokusiai motinai. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami CK 3.149-3.153 str. nurodyta tvarka. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad, siekdamos užtikrinti teisinį šeimos teisinių santykių tikrumą ir saugumą, valstybės pagrįstai taiko bendrąją prezumpciją, pagal kurią vedęs vyras (taip pat kurį laiką po skyrybų) yra laikomas sutuoktinės vaikų tėvu, o šios prezumpcijos paneigimas galimas tik esant rimtam pagrindui. Nuginčyti tėvystę šiuo atveju galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

Atsakovės motyvai, dėl kurių ji atsisakė atlikti ekspertizę, pagrįsti moralinių vertybių laikymusi ir dukters interesais. Atsakovės atsisakymas atlikti DNR ekspertizę teismo nevertinamas kaip tėvystės paneigimo įrodymas, nes kad vaiko gimimo įraše nurodytas asmuo negali būti šio vaiko tėvas, įrodymus turi pateikti ieškovas.

Šalys gyveno santuokoje faktiškai iki 1993 metų rudens. Ši aplinkybė yra nurodoma pačios D. R. 1994-01-18 teismui paduotame ieškinyje dėl santuokos nutraukimo, 1994-02-18 teismo posėdyje ji patvirtino, kad jau 3-4 mėnesius kartu su sutuoktiniu negyvena, B. R. taip pat nurodė, jog nuo 1993 metų lapkričio mėnesio jie negyvena kaip vyras ir žmona (civ. byla Nr.2-290/1994, 3, 4, 5 b. l.). 1994-04-22 vykusiame teismo posėdyje D. R. paaiškino, kad su sutuoktiniu kartu negyvena apie 7 mėnesius, prašė santuoką nutraukti, B. R. teismo posėdyje nedalyvavo (civ. byla Nr. 2-290/1994, 19 b. l.).1994-04-22 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendime, kuriuo nutraukta šalių santuoka, konstatuota, kad šalys kartu negyvena septynis mėnesius, santuokinių ryšių nepalaiko ( civ. byla Nr. 2-290/1994, 21 b. l.). Priešingai nei duodama paaiškinimus teismui nagrinėjant civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo, D. R. savo atsiliepime į ieškinį šioje civilinėje byloje nurodė, kad iki pat ištuokos, t. y. 1995-03-29, jie su ieškovu gyveno šeimyninį gyvenimą, vedė bendrą ūkį, iš karto po santuokos nutraukimo buvo priteistas išlaikymas G. R. iš ieškovo (1 t., 90-91 b. l.). Tuo pačiu pažymėtina, kad 1995-03-29 šalių ištuoką buvo tik įregistruota Civilinės metrikacijos skyriuje ir būtent tik D. R., tą pačią dieną įregistravusios dukters G.gimimą, pareiškimu. B. R. ištuokos liudijimas buvo išduotas 2003-10-15, o dėl išlaikymo G. R., gimusiai 1995-03-12 ( 1 t., 4 b. l.), priteisimo atsakovė kreipėsi į teismą tik 2000-12-29 ir jis buvo priteistas 2001-01-10 teismo nutarimu ( civ. byla Nr. AV-5/2001, 1, 6 b. l.), nors dėl priteisto išlaikymo kitoms dukroms dydžio pakeitimo ji kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą dar 1999-02-24 ( civ. byla Nr. AV-64/1999, 1-2 b. l.). Atsakovės atsiliepimuose į ieškinį nurodyti paaiškinimai yra vertinami kaip siekimas, kad ieškinys būtų atmestas.

Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad, gimus G. R., D. R. ir B. R. bendrai negyveno, nevedė bendro ūkio jau daugiau nei metus laiko. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė vaiko pradėjimo metu būtų palaikiusi artimus ryšius su savo buvusiu sutuoktiniu. Liudytojų parodymai nors neabejotinai ir nepatvirtina, kad ieškovas nėra vaiko tėvas, bet iš jų matyti, kad ieškovas po ištuokos, t. y. 1994 metų, kartu su atsakovė negyveno, o atsakovė vaiko pradėjimo metu palaikė artimus ryšius su kitu asmeniu. Taip liudytoja R. Š. ( šalių buvusi kaimynė) parodė, kad atsakovė pati jai sakiusi, kad ji turi dukrą su kitu vyriškiu, mergaitė labai į jį panaši ir net kartą buvo su tuo vyriškiu ir mergaite atėjusi pas ją į svečius. D. R., anot liudytojos, visuomet turėjo nemažai gerbėjų. Liudytojas R. D. (ieškovo ir atsakovės pažįstamas) parodė, kad B. R. iš Mažeikių į Kauną išvyko gerokai anksčiau iki vaiko gimimo. Atsakovė D. R. jam sakė, kad gerai gyvena su kitu vyriškiu, turi su juo du vaikus.

Vaiko teisė žinoti, kas yra biologinis jo tėvas, nesusijusi su įrašu jo gimimo liudijime, nes vaikas turi teisę ir galimybę žinoti apie savo biologinį tėvą ir tuo atveju, kai dokumentuose tėvu įrašytas kitas asmuo, o tai, ar pranešti vaikui apie jo biologinį tėvą, sprendžia vaiko motina. Laikytina, kad ginčo teisiniame santykyje subjektu, atsakingu už teisingą įrašą apie vaiko tėvą yra atsakovė, vaiko motina, todėl šiuo atveju ji turėtų prisiimti visą atsakomybę.

G. R. yra gimusi 1995-03-12, taigi bylos nagrinėjimo teisme metu jai jau yra 18 metų. Tokio amžiaus asmuo gali tinkamai pareikšti savo nuomonę, todėl G. R. raštu pateikė nuomonę dėl šioje byloje nagrinėjamo klausimo. Ji nesutiko, kad būtų nuginčyta B. R. tėvystė jos atžvilgiu, pareiškė, jog laiko jį tėvu, tuo pačiu nurodydama, kad ieškovas su ja niekuomet nebendravo, nerašė jai laiškų, nesveikino per gimtadienius, nesidomėjo jos sveikata ar pasiekimais moksluose. Ji negyvena Lietuvoje nuo dešimties metų, jokių ryšių su atsakovu nei iki tol, nei išvykusi iš Lietuvos nepalaikė.

Ieškovas B. R. prašo nuginčyti tėvystę šiuo metu jau pilnamečiam asmeniui, teigdamas, jog atsakovės dukters Gintarės jis niekada nematė, jos neaugino, neauklėjo, neišlaikė, todėl socialinis ryšys tarp jų nėra susiformavęs ir nėra pavojaus jį nutraukti.

Ieškovas tvirtina, kad apie tai, jog turi dukrą, gimusią 1995-03-12, jis sužinojo tik 2008m. gegužės mėnesį pasirašytinai susipažinęs su antstolio M. L. pranešimu dėl vykdomų išlaikymo išieškojimų. Ieškovas nurodė, jog visą laiką manė esantis tik dviejų dukrų E., gimusios 1985-08-16, ir R., gimusios 1986-11-24, tėvu. Ieškovas pabrėžė, kad jau sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą teisme 1994 metų pradžioje su atsakove bendro santuokinio gyvenimo negyveno ir santuokinių ryšių nepalaikė. Pareiškimą dėl santuokos nutraukimo atsakove teismui pateikė dar 1994 metų sausio mėnesį. Santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu atsakovė D. R. net nepaminėjo, kad laukiasi. Pasak ieškovo, jis iš pažįstamų buvo girdėjęs, kad ji turi dar vaikų, bet atsakovės tolimesniu gyvenimu nesidomėjo, jokių ryšių nepalaikė, todėl iki 2008 m. gegužės mėnesio jis nežinojo, kad atsakovei gimusios dukters G. gimimo akte jis buvo įrašytas vaiko tėvu. Dėl išlaikymo šiai dukrai teikimo atsakovė į jį niekada nesikreipė, jis nėra matęs šios mergaitės, apie ją nieko nežinojo, todėl negalintis būti jos tėvas. Ieškovas nurodo, kad 2003 metais iš tiesu policijos pareigūnas jį buvo supažindinęs su įspėjimu dėl atsakomybės už vengimą mokėti priteistus vaikams alimentus. Jis tuo metu žinojo, kad turi mokėti išlaikymą savo nepilnametėms dukroms R. ir E. ir pasirašydamas įspėjimą buvo įsitikinęs, kad tik dėl šioms mergaitėms priteisto išlaikymo yra įspėjamas. Jokių dokumentų, iš kurių būtų matyti, kad jis turi mokėti išlaikymą trims dukroms, jam pateikta nebuvo ir, tik susipažinus pas antstolį su visą bylą, jam tapo žinoma, kad jis turi ne du, o tris vaikus.

Santuokos ir šeimos kodekso 59 str. numatė, kad asmuo, įrašytas vaiko tėvu, turi teisę ginčyti įrašą per vienerius metus nuo to laiko, kai jis sužinojo arba turėjo sužinoti apie įrašą ( CK 3.152 str.1 d.). Šį terminą ieškovas nėra praleidęs, nes nurodė, kad jis sužinojo apie tai, kad nėra vaiko tėvas 2008 m. gegužės mėnesį. Šią aplinkybę nepaneigia 2003-02-21 antstolio M. L. kontoros teikimas Kauno rajono Domeikavos PN dėl B. R. supažindinimo su LR BK 125 straipsniu (1 tomas, 111 b. l.) dėl piktybinio vengimo mokėti alimentus todėl, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog šis teikimas buvo ieškovui įteiktas ar kitaip jam būtų žinoma apie tokį antstolio teikimą. Kauno rajono Domeikavos nuovados 2003-03-04 pažymoje, su kuria ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai, įrodo, kad B. R. yra įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 125 straipsnį dėl piktybinio vengimo mokėti alimentus (1 tomas, 113 b.l.). Šios aplinkybės neneigia ir pats ieškovas. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovui buvo žinoma apie priteista iš jo išlaikymą G. R. ar apie išduotą vykdomąjį raštą iki jo nurodomos datos. Įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog aplinkybės apie tai, jog ieškovas yra įrašytas vaiko gimimo liudijime G. R. tėvu, paaiškėjo po jo 2008-05-19 susipažinimo su antstolio M. L. pranešimu. Pažymėtina, kad atsakovė ir trečiasis asmuo šios aplinkybės nepaneigia jokiais įstatymo leistinais įrodymais. Taigi būtent nuo tos datos prasidėjo ieškovo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą vienerių metų termino eiga. Į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo ieškovas kreipėsi 2009-04-01.

Tėvystė yra teisinis tėvo ir vaiko ryšys, reiškiantis socialinį ir teisinį jų ryšio pripažinimą. Vertinant bylos duomenis nustatyta, kad šiuo atveju tarp ieškovo B. R. ir trečiojo asmens G. R. nesusiklostė pakankami socialiniai ryšiai, tėviški santykiai. Ieškovas su G. R. apskritai nebendravo, nepalaikė jokių ryšių nuo vaiko gimimo, vėliau atsakovė su vaikais išvyko gyventi į kitą valstybę. Šiuo metu taip pat tarp atsakovo ir mergaitės nėra ryšio, ši negyvena Lietuvoje.

Kadangi tarp ieškovo B. R. ir trečiojo asmens G. R. nėra susiklosčiusių šeiminių santykių, darytina išvada, kad tėvystės nuginčijimas neturėtų neigiamos įtakos trečiojo asmens interesams. Jeigu asmuo nėra biologinis vaiko tėvas, taip pat nėra ir socialinis tėvas, nenuginčijant tėvystės vien remiantis vaiko interesų pažeidimu, būtų ribojama vaiko teisė žinoti savo kilmę ir, kad jo tėvu ir būtų tikrasis vaiko tėvas, taip pat būtų pažeidžiamos ir asmens, kuris įrašytas vaiko tėvu teisės. Teismas negali vaiko teisių apsauga paneigti ieškovo teisės ginčyti tėvystę – tai iš esmės ne apsaugo, o pažeidžia dabar jau pilnamečio vaiko teisę žinoti savo biologinį tėvą (CK 3.161 str. 2 d.).

Iš atsakovės D. R. ieškovui B. R. priteistina 403 Lt bylinėjimosi išlaidų ir į valstybės biudžeto pajamas priteistina 64,75 Lt pašto išlaidų (CPK 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime įrašyti duomenys apie vaiko tėvą neatitinka tikrovės, t. y. kad B. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

- ieškovo B. R. , a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 403 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinius skundus;

- valstybei 64,75 Lt pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.