Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjai J. Z. J. (mirė (duomenys neskelbtini)), į bylą pareiškėju įtrauktas teisių perėmėjas J. J., ir K. J. (toliau – ir pareiškėjai) teismui 2009 01 26 padavė skundą, prašydami panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2008 12 19 sprendimą Nr. (7.12.V)-2V-10103 ir įpareigoti Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos išduoti statinio projektavimo sąlygas vienbučio gyvenamojo namo žemės sklype, Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone, statyboms pagal pareiškėjų paduotą prašymą.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2004 12 17 įsakymu Nr. A27-1832 patvirtino 0,4 ha ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone, detalųjį planą, kuriuo sklypas buvo padalintas į du 0,2 ha ploto kitos paskirties (gyvenamoji teritorija-sodybinio užstatymo) žemės sklypus. Vilniaus apskrities viršininko 2005 12 15 įsakymu Nr. 2.3.-11758-41 patvirtinti detaliuoju planu suformuotų žemės sklypų kadastriniai matavimai ir pakeista pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius 2008 04 04 išdavė pareiškėjams projektavimo sąlygų sąvadą vienbučio gyvenamojo namo statyboms. Pagal šį projektavimo sąlygų sąvadą buvo parengtas statinio projektas, kuris kartu su pareiškėjų prašymu dėl statybos leidimo išdavimo buvo pateiktas Vilniaus rajono savivaldybės administracijai. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2008 09 22 raštu informavo, kad 2008 09 18 nuolatinės statybos komisijos posėdyje nepritarta namo (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone, techniniam projektui, nurodyta, kad projektui nepritarta dėl to, kad jį reikia derinti su AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialu, ir dėl to, kad sklypas patenka į valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – (duomenys neskelbtini) senovės gyvenvietės teritoriją. Pareiškėjai statinio projektą suderino su „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialu ir 2008 11 13 raštu kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą. Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys 2008 12 19 raštu Nr. (7.12.V)-2V-10103 pranešė, kad negali išduoti statinio projektavimo sąlygų vienbučio gyvenamojo namo, esančio žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen. Vilniaus rajone, statyboms.

Mano, kad rašte išdėstytas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, Statybos įstatymo nuostatas, teisinės valstybės principus bei viešojo administravimo principus. Paaiškina, kad pareiškėjas J. Z. J. turėjo I invalidumo grupę, jam buvo būtina nuolatinė ir neterminuota slauga. Pareiškėjai turėjo butą Viršuliškių mikrorajone, butas nebuvo pritaikytas J. Z. J. gyvenimui ir slaugai. Todėl pareiškėjai 2004 08 31 pardavė butą, planuodami už gautus pinigus bei paskolą pastatyti namą nupirktame žemės sklype (duomenys neskelbtini) kaime. 2004 03 10 nupirkę 0,4 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kreipėsi į architektą dėl detaliojo plano rengimo ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo. Detalusis planas buvo pradėtas rengti tik 2004 m. rugsėjo mėnesį, planavimo tikslas buvo planuojamo sklypo padalijimas į du 0,2 ha sklypus ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimas. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2004 12 17 įsakymu Nr. A27-1832 patvirtino pareiškėjams priklausančio 0,4 ha ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone, detalųjį planą, kuriuo sklypas padalintas į du 0,2 ha ploto kitos paskirties (gyvenamoji teritorija – sodybinio užstatymo) žemės sklypus. Pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių dėl žemės kadastro duomenų patvirtinimo ir žemės naudojimo paskirties pakeitimo. Vilniaus apskrities viršininko administracija pareiškėjų prašymą ir detalųjį planą pralaikė metus laiko – nuo 2004 m. gruodžio mėnesio iki 2005 m. gruodžio 15 d., kai Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3.-11758-41 buvo patvirtinti detaliuoju planu suformuotų žemės sklypų kadastriniai matavimai ir pakeista pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis. Pareiškėjai buvo pardavę butą dar 2004 m. rugpjūčio mėnesį, o žemės dokumentų tvarkymas užsitęsė daugiau kaip metams. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, be to vis kylant statybos kainoms, kai 2006 metų kovo mėnesį Vilniaus apskrities viršininko administracija pagaliau atliko visus sklypo formavimo darbus, pareiškėjai pradėjo gyvenamojo namo statybos darbus, nes objektyviai negalėjo dar metus laukti statinio projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo išdavimo (projektavimo sąlygų sąvadas buvo išduotas tik 2008 04 04). Pažymi, kad statybos darbus pradėjo vykdyti gyvenamosios paskirties (sodybinio užstatymo) žemės sklype, galiojant 2006 01 04 Statybos įstatymo 28 straipsnio redakcijai, kai įstatymas numatė galimybę įteisinti savavališkus statinius, jei to nedraudžia galiojantys teisės aktai. Pareiškėjai pasinaudojo tokia galimybe, nes siekė paspartinti ilgas biurokratines procedūras. Tuo laikotarpiu buvo nusistovėjusi tokia praktika, kad statybų darbai buvo vykdomi be statybos leidimo, statytojams tuo pačiu metu laukiant projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo išdavimo procedūrų rezultatų. Pareiškėjams ilgai nebuvo išduodamos projektavimo sąlygos, nes kilo ginčas dėl elektros linijų tiesimo su kaimyninio sklypo savininkais. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius 2008 04 04 išdavė pareiškėjams projektavimo sąlygų sąvadą vienbučio gyvenamojo namo statyboms. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2008 04 10 surašė savavališkos statybos aktą Nr. (100)-11.39-03 ir kitą dieną surašė reikalavimą Nr. (101)-11.12-74 „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“, kuriuo įpareigojo likviduoti savavališkos statybos padarinius iki 2008 09 30. Reikalavimas surašytas vadovaujantis Statybos įstatymo pakeitimais, priimtais 2006 10 17 (28 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2008 04 04 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą buvo parengtas statinio projektas, kuris kartu su pareiškėjų prašymu išduoti statybos leidimą pateiktas Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, kuri 2008 09 22 raštu informavo, kad nuolatinė statybos komisija 2008 09 18 posėdyje atsisakė pritarti gyvenamojo namo statybai. Paaiškina, kad iki 2008 09 22 rašto gavimo nieko nežinojo apie (duomenys neskelbtini) senovės gyvenvietę, nei apie sklypo patekimą į tos gyvenvietės ribas. Įrašai Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke buvo padaryti tik 2008 01 10, tačiau pareiškėjams apie tai nebuvo pranešta. Remiasi Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo 5 straipsnio 10 dalies nuostatomis ir paaiškina, kad Kultūros paveldo departamentas neatliko nei vienos iš pareigų, kurios jam numatytos minėtoje įstatymo nuostatoje. Dėl tos priežasties iki 2008 01 10 nei buvę, nei esami turto savininkai, taip pat Vilniaus rajono savivaldybė ir Vilniaus apskrities viršininko administracija bei Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą tvarkanti institucija neturėjo jokių duomenų apie kultūros paveldo objektus, kurie yra pareiškėjams nuosavybes teise priklausančiame sklype. Paaiškina, kad atsakovas iki šiol nėra pateikęs jokių konkrečių įrodymų dėl sklypo patekimo į (duomenys neskelbtini) senovės gyvenvietės teritoriją. Mano, kad šio objekto teritorija yra nepagrįsta istoriškai ir teisiškai.

Remiasi Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo2 straipsnio 15 dalimi ir daro išvadą, kad atsakovas, neturėdamas objektyvių duomenų, nusprendė paskelbti 23,16 ha ploto teritoriją saugomu kultūros paveldu nepagrįstai ir taip suvaržė pareiškėjų nuosavybės teises.

Remiasi Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis ir aiškina, kad šis įstatymas leidžia pareiškėjams gyvenamojo namo statybą.

Paaiškina, kad statant gyvenamąjį namą, 2006 metais buvo iškasta kelių metrų gylio duobė statinio pamatams ir jokių senovės gyvenvietės radinių nerasta. Pareiškėjai kvietė Kultūros paveldo departamento specialistus atvykti į sklypą, atlikti tyrimus, tačiau atsakovas tuo kvietimu nepasinaudojo. Kultūros paveldo departamentas žodžiu nurodė Kultūros paveldo direktorės 2008 07 03 įsakyme Nr. Į-239 minimų specialiųjų planų rengimo pradžios laiką – ne anksčiau kaip po dviejų metų. Mano, kad toks nuosavybės teisės ribojimas yra nepagrįstas. Taip pat mano, kad skundžiamame sprendime nurodytas savavališkos statybos aktas visai nėra susijęs su atsakovo darbu svarstant statinio projektavimo sąlygų išdavimo klausimą. Remiasi savavališkų statybų metu galiojusio Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies redakcija ir aiškina, kad įstatymas numatė galimybę parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą.

Atkreipia dėmesį į tai, kad iš esmės visus reikiamus statybai dokumentus pareiškėjai buvo gavę, todėl jie mano, kad pastatytas namas gali būti įteisintas.

Atsakovas vadovaujasi Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 18 punktu ir paaiškina, kad 2008 04 10 pareiškėjams buvo surašytas savavališkos statybos aktas, 2008 04 11 reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, todėl priimant skundžiamą sprendimą statinio projektavimo sąlygų sąvadas jau negalėjo būti išduotas.

Pareiškėjai skundžia teismui Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2008 12 19 raštą Nr. (7.12.V)-2V-1013 (t. I, b. l. 8). Šis raštas pareiškėjams (mirusiam J. Z. J. ir K. J.) pateiktas atsakant į pareiškėjų 2008 11 13 pasirašytą prašymą, gautą KPD Vilniaus teritoriniame padalinyje 2008 11 18, registravimo Nr. (7.12,V)-7V-327 (t. I, b. l. 75-83). Prašymo esmė buvo tokia: 1) išduoti statinio projektavimo sąlygas vienbučio gyvenamojo namo žemės sklype, Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone, statyboms; 2) pateikti duomenis dėl Kultūros paveldo registre nurodyto kultūros paveldo objekto (duomenys neskelbtini) senovės gyvenvietės ploto (23,16 ha) pagrįstumo; 3) pagrįsti pareiškėjų nuosavybės teisių ribojimą departamento turimais faktiniais duomenimis ir nurodyti realų teisinį pagrindą; 4) artimiausiu metu pareiškėjų žemės sklype (Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone, atlikti reikalingus archeologinius ir kitus tyrinėjimus, reikalingus tikslioms (duomenys neskelbtini) gyvenvietės riboms nustatyti.

Taigi prašymas susideda iš keturių skirtingų dalių: prašoma išduoti projektavimo sąlygas, suteikti informaciją apie kultūros paveldo vertybės teritoriją ir ribas, nurodyti, ar jos pagrįstos, nurodyti nuosavybės teisės ribojimo teisinį pagrindą, o ketvirtuoju prašymu iš esmės prašoma iš naujo nustatyti vertybės ribas, nes prašoma atlikti tam būtinus archeologinius ir kitus tyrinėjimus. Svarbiausias iš šių reikalavimų pareiškėjams yra reikalavimas išduoti projektavimo sąlygas, kiti reikalavimai yra pagalbiniai (tam, kad apskritai būtų galimybė tokias sąlygas išduoti, pareiškėjai prašo suteikti informaciją ir iš naujo nustatyti saugomos vertybės teritorijos ribas).

Skundžiamu KPD Vilniaus teritorinio padalinio raštu pirmiausiai pateikiama informacija apie nekilnojamojo kultūros paveldo objektą, apie to objekto įteisinimo istoriją, tuo pačiu nurodomi Vyriausybės 2002 01 31 nutarimu Nr. 152 nustatyti draudimai. Iš šios rašto dalies taip pat matyti, kad nekilnojamojo kultūros paveldo objekto įteisinimas, kurio reikalauja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas tokiems objektams (valstybės saugoma teritorija), dar yra nebaigtas (nepatvirtintas vertybės teritorijos specialusis planas, apsaugos reglamentas).

Antroji skundžiamo rašto dalis susijusi su atsisakymu išduoti projektavimo sąlygas: pirma, nurodyta, kad KPD 2008 10 07 raštu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo (prašo kreiptis į teismą dėl 2004 12 26 Vilniaus rajono savivaldybės sprendimo, kuriuo patvirtintas sklypo Nr. 4170/0600:77 detalusis planas Nr. A27-1832, nuginčijimo); antra, pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes sklype taikytinas paveldosauginis režimas, kuris neleidžia gyvenamųjų namų statybos toje teritorijoje; trečia, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas informavo, kad 2008 04 10 surašytas savavališkos statybos aktas, 2008 04 11 reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, todėl, atsižvelgiant į statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 18 punktą, savivaldybės administracija negali išduoti projektavimo sąlygų sąvado, nurodyta, kad KPD dar neinformuota apie savavališkos statybos padarinių pašalinimą.

Pirmiau aprašyto pareiškėjų prašymo padavimą iš esmės suponavo ta aplinkybė, kad Vilniaus rajono savivaldybės nuolatinė statybos komisija 2008 09 18 protokole Nr. 1289 išdėstė sprendimą neišduoti statybos leidimo vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), statybai (t. I, b. l. 129). Šiame protokole nurodyta, kad statybos leidimo išdavimui nepritarė KPD Vilniaus teritorinis padalinys. Protokole nurodyti ir tokio sprendimo motyvai – sklypas patenka į valstybės saugomo kultūros paveldo objekto ((duomenys neskelbtini) senovės gyvenvietės) teritoriją.

Taip pat teismas vadovaujasi tuo, kad ginčo dėl to, kad pareiškėjų sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į (duomenys neskelbtini) senovės gyvenvietės ((duomenys neskelbtini)) apibrėžtų teritorijos ribų planą, kurį patvirtino KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2007 12 04 aktu Nr. KPD-RM-542 (t. I, b. l. 50-53), nėra. Tą aplinkybę patvirtina ir byloje esantis (duomenys neskelbtini) senovės gyvenvietės apibrėžtų teritorijos ribų planas (t. I, b. l. 122-123).

Dėl projektavimo sąlygų išdavimo.

Tuo laikotarpiu, kai Nuolatinė statybos komisija neišdavė statybos leidimo ir kai pareiškėjai kreipėsi į KPD Vilniaus teritorinį skyrių, prašydami išduoti projektavimo sąlygas, galiojusio Statybos įstatymo nuostatos, kurios reglamentavo šiai bylai aktualius klausimus, buvo tokios: Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje buvo nustatyta, kad statinio projektavimo sąlygos – privalomieji reikalavimai, jeigu jie nenustatyti ar nepakankamai išsamiai nurodyti teritorijų planavimo dokumentuose: <...>savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) nustatomi statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistiniai reikalavimai, atitinkantys šio ir kitų įstatymų bei teritorijų planavimo dokumentų nustatytus statybos sklypo (ar teritorijos) tvarkymo ar apsaugos reikalavimus (reglamentą), atsižvelgiant į statinio paskirtį, konkrečią statybos vietą, gretimybes bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su statinio statyba;<...> už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos išduotas laikinasis apsaugos reglamentas, kurio sąvoka apibrėžta Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme; Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas saugomos teritorijos individualus apsaugos reglamentas (arba laikinas reglamentas), kurio sąvoka apibrėžta Saugomų teritorijų įstatyme; kiti įstatymų nustatyti reikalavimai. Statybos įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje nustatyta, kad statinio projektavimo sąlygų sąvadas – savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) patvirtintas konkrečiam statiniui nustatytų projektavimo sąlygų, įvardytų šio straipsnio 32 dalyje, bendrasis dokumentas.

Jau vien šios įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad projektavimo sąlygų sąvadą rengė savivaldybės administracijos direktorius, kuris (ar jo įgaliotas tarnautojas) ir rinko projektavimo sąlygas iš institucijų, bendrovių (gavęs statytojo prašymą ir atitinkamus dokumentus), kurios pagal įstatymą išduoda atskiras projektavimo sąlygas, kiekviena pagal savo kompetenciją. Paprastai statytojai, statybos užsakovai, t. y. statybos dalyviai (Statybos įstatymo 11 straipsnis) patys projektavimo sąlygų nerinkdavo, nes to jokie teisės aktai nenumatė. Viešojo administravimo institucija, kokia šiuo atveju yra KPD Vilniaus teritorinis padalinys, veikia vadovaudamasi administracinės teisės principais, todėl gali atlikti tik tokius veiksmus, kurie numatyti teisės aktuose.

Aptariamu laikotarpiu nurodytus klausimus reglamentavo galiojęs Statybos įstatymo 20 straipsnis. 20 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad statinio projektavimo sąvadui gauti statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės administracijos direktoriui prašymą ir šioje straipsnio dalyje (punktuose 1-5) nurodytus dokumentus. 20 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyti tolimesni savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmai: gavus pirmiau nurodytus dokumentus, direktorius pateikia per 3 dienas paraišką statinio projektavimo sąlygoms parengti, taip pat ir už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai (kai projektavimo sąlygos nustatomos kultūros paveldo tvarkomųjų statybos darbų projektui rengti). Šis atvejis nebuvo toks, nes aptariama statyba ir jos projektas nesusiję su tokiais darbais (jų sąvoka pateikta Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 str. 34 d., 36 d., 37 d., 23 str.). Dėl to teismas neatsižvelgia į pareiškėjų atstovo pasisakymus, kad šiuo atveju buvo galima tokia paveldo objekto tvarkyba. Tačiau Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 5 punkte buvo nustatyta, kad paraiška teikiama ir kitoms institucijoms, jei tai nustatyta įstatymu. Statybos įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad projektavimo sąlygos parengiamos per 10 darbo dienų nuo savivaldybės administracijos direktoriaus paraiškos gavimo. Gavęs iš įvairių institucijų projektavimo sąlygas, administracijos direktorius rengė jų sąvadą ir, kaip nurodyta Statybos įstatymo 2 straipsnyje, tai yra bendras dokumentas, kuris tuo metu buvo būtinas siekiant gauti statybos leidimą.

Atitinkamai aptariamu laikotarpiu šiuos santykius reglamentavo ir aplinkos ministro 2002 04 30 įsakymu Nr. 215 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ (su pakeitimais). Nurodyto STR 6 punktas numatė, kad statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimas yra savivaldybių priskirtoji (ribotai savarankiška) funkcija, vykdoma vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 13 punktu įstatymų nustatyta tvarka. Šią funkciją atlieka savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 5 dalį ir Statybos įstatymo 20 straipsnį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, KPD Vilniaus teritorinis padalinys atitinkamai ir privalėjo atsakyti į konkretų pareiškėjų prašymą išduoti projektavimo sąlygas, t. y. pareiškėjams turėjo būti išaiškinta projektavimo sąlygų išdavimo tvarka, tai, kad į projektavimo sąlygas išduodančią instituciją (šiuo atveju KPD Vilniaus teritorinį padalinį) pateikdamas paraišką turi kreiptis savivaldybės administracijos direktorius (ar jo įgaliotas tarnautojas), kurio institucija ir rengia projektavimo sąlygų sąvadą, o pareiškėjai turi savivaldybės administracijai pateikti atitinkamą prašymą.

Todėl daroma išvada, kad pareiškėjų prašymas išduoti projektavimo sąlygas buvo išnagrinėtas netinkamai. Be to, atsisakyme nepagrįstai buvo nurodyta, kad ateityje bus nuginčytas sklypo detalusis planas ir dėl to negalima išduoti projektavimo sąlygų. Ginčo sklypo detalusis planas galiojo tuo metu, galioja jis ir dabar. Detalusis planas patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 12 17 įsakymu Nr. A27-1832 (t. I, b. l. 128). Detalusis planas leidžia sodybinį užstatymą ir nekelia jokių reikalavimų kultūros paveldo išsaugojimui. Todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad nekilnojamosios kultūros vertybės atžvilgiu šis detalusis planas yra niekinis (Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, kaip keičiamos daiktinės teisės objektų ribos, kai jos neatitinka paveldo objekto teritorijos ribų). Atsakovo atstovė patvirtino, kad iki šiol dar nėra patvirtintas šios vertybės specialusis planas, tuo tarpu Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 17 punktas numato, kad departamentas organizuoja teritorijų planavimo dokumentų, įgyvendinančių šio įstatymo reikalavimus, rengimą, 10 straipsnio 2 dalis nustato, kad visuomenė ir kultūros paveldo objekto valdytojai su sprendimo kultūros paveldo objektą paskelbti saugomu ir šio objekto teritorijos bei apsaugos zonos ribų nustatymo projektais supažindinami Saugomų teritorijų ir Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, 11 straipsnis reglamentuoja kultūros paveldo objektų ir vietovės teritorijų, apsaugos zonų bei pazonių nustatymo tvarką. Ginčijamame rašte niekaip nėra įvertinamos aplinkybės dėl galiojusio tuo metu detalaus plano reikšmės pareiškėjų statybos teisėtumui, o nurodymas dėl galimo jo nuginčijimo buvo tik prielaida.