- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-09-26
- Bylos Nr.
- 1-3161-1057/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43517-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- J. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje J. M. (J. M.) gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, per paskutinius metus administracine tvarka nebaustas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. M. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. 2018 m. rugsėjo 8 d., apie 15.41 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,09 promilės girtumas), tyčia panaudodamas fizinį smurtą artimoje aplinkoje, žodinio konflikto su savo sutuoktine R. M. metu, trenkė pastarajai vieną kartą delnu per veidą, tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą.
Ikiteisminio tyrimo metu J. M. parodė, kad kartu su savo žmona R. M. gyvena jam priklausančiame dviejų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2015 m. jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo žmonai, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikė. 2018 m. rugsėjo 8 d., apie 15.20 val. kartu su savo žmona R. M. ir jo tėvu S. M. (S. M.) buvo pas juos bute nurodytu adresu, virtuvėje visi kartu gėrė alų. Po ko žmona išėjo į kitą kambarį, o jis su tėvu liko virtuvėje. Po 20 minučių jis nuėjo į jo ir žmonos kambarį, kur lovoje pamatė savo žmoną ir kaimyną V. (pavardės jo nežino, apie (duomenys neskelbtini) metų), kurie gulėjo lovoje, buvo nuogi. Jis tuomet žmonai ir kaimynui sušuko, kad jie eitų iš buto lauk. Žmona pasakė, kad iš buto niekur eiti nesiruošia, tuo tarpu kaimynas iš buto iškarto išbėgo. Jis tada priėjo prie savo žmonos R. M., kuri gulėjo lovoje ir iš pykčio vieną kartą pastarajai sudavė delnu per veidą. Jo tėvas visą tą laiką sėdėjo buto virtuvėje, konflikto nematė. Kaltinamasis savo telefonu paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė policiją. Atvyko policijos pareigūnai, kurie jį dėl fizinio smurto artimoje aplinkoje sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą, kur jam buvo nustatytas girtumas bei buvo uždarytas į Vilniaus miesto areštinę. Dėl savo poelgio, kad sudavė žmonai, nuoširdžiai gailisi, jos atsiprašys, daugiau taip nesielgs (b. l. 28).
Nukentėjusioji R. M. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 8 d. kartu su vyru J. M. ir vyro draugu, kurio nei vardo, nei pavardės ji neprisimena visi trys namuose adresu (duomenys neskelbtini) gėrė. Jokių konfliktų tarp jos ir vyro nebuvo. Išgėrė labai daug, kiek tiksliai, pasakyti jau negali. Namuose taip pat su jais gyvena ir vyro tėvas S. M., tačiau jis su jais negėrė ir visą laiką buvo savo kambaryje. Kadangi buvo stipriai išgėrusi visų tiksliai aplinkybių neprisimena, pamena tik atskirus momentus. Pamena, kad jai pasidarė bloga ir ji nuėjo prigulti į lovą. Lovoje jau tuo metu miegojo vyro draugas, kadangi greičiausiai jis ankščiau prigulė dėl girtumo. Atsigulė šalia vyro draugo ir pradėjo snausti. Tuo metu iš virtuvės atėjo jos vyras J. ir pamatė, kad lovoje yra nukentėjusioji su jo draugu, jis ją pažadino, pradėjo ant jos rėkti, liepė krautis daiktus ir dingti iš namų. Ji atsakė, kad niekur neis, kadangi nieko blogo nepadarė. Tada J. delnu trenkė jai per veidą vieną kartą. Su juo ji apsižodžiavo ir tada vyras iškvietė policiją, tik nežino kodėl. Atvykus policininkams ji pasakė jiems, kad vyras jai trenkė, todėl vyrą išvežė į komisariatą. Dėl suduoto smūgio jai skaudėjo, tačiau jokių žymių smūgis nepaliko. Į teismo medicinos ekspertus nesikreips, kadangi sužalojimai nepadaryti. Vyro draugas, kai jai buvo suduotas smūgis nematė, kadangi mano, kad miegojo, tačiau kai policija atvyko, draugo jau nebuvo. Vyro tėvas konflikto taip pat nematė, kadangi buvo savo kambaryje. Su vyru susitaikė jam jokių pretenzijų nereiškia, prašo vyro atžvilgiu bylą nutraukti (b. l. 11).
Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šioje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtina, kad BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika kaltinamajam inkriminuota pagrįstai.
Teismas pažymi, kad šioje byloje iš esmės vieninteliai duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti nusikalstamos veikos padarymo faktą yra kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai. Nors jie tam tikra apimtimi skiriasi ir įvykyje dalyvavę kaltinamasis bei nukentėjusioji kiek skirtingai aiškina įvykio priežastis, vis dėl to, tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymuose teigiama, kad kaltinamasis trenkė nukentėjusiajai vieną kartą per veidą. Nukentėjusioji dar parodė, kad dėl smūgio ji pajuto skausmą. Taigi, kaltinamasis neteisėtais veiksmais – smūgiu delnu per veidą sukėlė nukentėjusiajai nusikalstamus padarinius – fizinis skausmą. Yra visiškai akivaizdu, kad tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir padarinių egzistavo priežastinis ryšys. Taip pat akivaizdu, kad kaltinamasis, kuris yra pakaltinamas, suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė, kad dėl to gali kilti nusikalstami padariniai (nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas) ir jis to norėjo.
BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Pagal teismų praktiką šis apibrėžimas yra taikomas ir dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai bylose. Kaltinamasis ir nukentėjusioji yra vyras ir žmona, jie gyvena kartu, todėl yra šeimos nariai.
Taigi, apibendrinus aukščiau aptartas aplinkybes, akivaizdu, jog kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas.
Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo
Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. M. tam pritarė, prašė sumažinti prokuroro jam siūlomą bausmę (b. l. 45-47).
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), jį padarė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis nedirba, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 39-40), per paskutinius metus administracine tvarka nebaustas (b. l. 38), neteistas, bet yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį (b. l. 37). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikaltimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors kaltinamasis buvo neblaivus (nustatytas 2,09 promilių girtumo laipsnis, b. l. 19), bylos duomenys nesudaro vienareikšmiško pagrindo teigti, jog tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, todėl apsvaigimas nuo alkoholio šiuo atveju nepripažįstamas atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Teismas pažymi, jog skirti su laisvės atėmimu susijusią bausmę šiuo atveju nėra pagrindo, kadangi nei padaryta veika, nei kaltinamojo asmenybė nesiekia tokio pavojingumo, jog kaltinamąjį tuoj pat reikėtų izoliuoti nuo visuomenės. Skirti viešųjų darbų bausmę galima tik kaltinamajam sutinkant, o tokio sutikimo byloje nėra. Todėl įvertinus visas bylos aplinkybes teismas kaltinamajam skiria laisvės apribojimo bausmę, artimą šios bausmės rūšies vidurkiui ir kartu įpareigoja jį bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išdirbti 120 valandų per paskirtą laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitomas laikiname sulaikyme nuo 2018 m. rugsėjo 8 d. 16.45 val. iki 2018 m. rugsėjo 9 d. 12.29 val. (b. l. 24, 29) išbūtas laikas (1 para), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kadangi kaltinamojo padaryta smurtinė nusikalstama veika buvo nukreipta prieš nukentėjusiąją, kuri yra jo šeimos narė, kaltinamajam skiriama BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti visą smurtinį elgesį keičiančios programos kursą.
Proceso išlaidų ir daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas nepareikštas.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 31) paliekama galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
pripažinti J. M. (J. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, kartu įpareigojant jį bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išdirbti 120 valandų per paskirtą laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skiriamą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kartu įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išdirbti 120 valandų per paskirtą laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2018 m. rugsėjo 8 d. 16.45 val. iki 2018 m. rugsėjo 9 d. 12.29 val. išbūtą laiką (1 parą), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.
Skirti BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti J. M. per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti visą smurtinį elgesį keičiančios programos kursą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti J. M., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;
4) šaukiamas atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.