- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-28
- Bylos Nr.
- II-230-900/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00646-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
dalyvaujant institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, įgaliotam atstovui Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistui Donatui Miliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) E. J. 2019 m. rugpjūčio 21 d. skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto Dainiaus Rimšos 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo nubausti jį pagal Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalį panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė
Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistė D. Butavičiūtė 2019 m. liepos 19 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. 40-ANR_P-13746-2019, siūlydama E. J. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. sumokėti 15 € baudą už administracinio nusižengimo pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį padarymą, o būtent už tai, kad E. J. 2019 m. liepos 16 d. 15⁰² val. ties (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko automobilį stovėti ant šaligatvio, nors nebuvo kelio ženklo, nurodančio tokį stovėjimo būdą, taigi pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.5 punktą.
Administracinio nusižengimo tyrimą atlikusiai institucijai pateiktuose raštuose E. J. teigė (administracinė byla Nr. 19103668174, b. l. 5, 9, 10, 12, 15), kad kieme (prie jo gyvenamosios vietos) mažai vietos saugiai prasilenkti, susidaro mašinų sangrūdos, todėl kieme prie laiptinės savo mašinos nelaiko. 2019 m. liepos 16 d. 15⁰² val. trumpalaikiam aptarnavimui E. J. atvyko prie savo namo (duomenys neskelbtini), laiptinės. Kadangi stovėjimo aikštelė buvo užimta, E. J. teisėtai sustojo kelio juostoje prie pirmos laiptinės. Vėliau priverstinai persirikiavo iš kelio judėjimo juostos (į šaligatvį), kad praleistų mašiną iš kitų namų. Tai buvo momentinis persirikiavimas. Byloje esančioje nuotraukoje užfiksuota momentinė pareiškėjo automobilio pozicija, atlaisvinant kelio juostą kitiems automobiliams. Kad pareiškėjas prieš tai buvo sustojęs 2,5 metro pločio kelio juostoje, rodo ryškios padangų protektorių žymės.
Administracinio nusižengimo tyrimą atlikusiai institucijai pateiktuose raštuose E. J. nurodė, kad nuotraukoje (b. l. 14) užfiksuotas momentinis persirikiavimas kieme, praleidžiant kitą automobilį (administracinė byla Nr. 19103668174, b. l. 5), kad apie įvykį pranešęs anonimas jį melagingai įskundė (administracinė byla Nr. 19103668174, b. l. 12), kad nuotrauka yra momentinė ir klaidina, jis tuo metu atliko privalomus manevrus (administracinė byla Nr. 19103668174, b. l. 15).
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas D. Rimša 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu skyrė E. J. 30 € baudą už administracinio nusižengimo pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį padarymą, o būtent už tai, kad E. J. 2019 m. liepos 16 d. 15⁰² val. ties (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko automobilį stovėti ant šaligatvio, nors nebuvo kelio ženklo, nurodančio tokį stovėjimo būdą, taigi pažeidė KET 150.5 punktą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. J. 2019 m. rugpjūčio 21 d. skundu (b. l. 2) prašo panaikinti Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto D. Rimšos 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą ir nušalinti specialistą D. Rimšą. Skundą grindžia tuo, kad 2019 m. liepos 19 d. pareiškėjui surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. sumokėti 15 € baudą. Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 19 d. sumokėjo 15 € baudą. Pareiškėjas ginčija administracinio nusižengimo protokolą kaip nepagrįstą. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas remiantis klaidinančiu anoniminio asmens skundu (fotokombinacija). Pareiškėjas pateikė policijos pareigūnams objektyvias įvykio vietos – (duomenys neskelbtini), pirmos laiptinės zonos – fotografijas ir rašytinius įrodymus apie klaidinantį įskundimą. Pasak pareiškėjo, jis 2019 m. rugpjūčio 20 d. iš Kelių policijos tarnybos pamatė papildomų nuotraukų ir paaiškėjo, kad yra nesutapimų dėl laiko ir jo automobilio judėjimo momento, todėl reikia atlikti tyrimą vietovėje. Kelių policijos tarnybos specialistas D. Rimša bylą nagrinėjo nesąžiningai, iškraipė aplinkybes, dirbtinai apsunkino bylą, vietovėje netyrė administracinio nusižengimo aplinkybių ir priėmė nepagrįstą (2019 m. rugpjūčio 19 d.) nutarimą. Pareiškėjas įžvelgia piktnaudžiavimą padėtimi.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius 2019 m. rugpjūčio 23 d. atsiliepimu į skundą prašo skundą atmesti. Pažymi, kad nors pareiškėjas ir nurodo, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d. 13²⁹ val. sumokėjo administraciniu nurodymu nustatytą 15 € baudą, tačiau šis nurodymas, remiantis pareiškėjo prašymu ir ANK 613 straipsnio 2 dalimi, 2019 m. liepos 30 d. buvo panaikintas, o administracinio nusižengimo byla perduota nagrinėti. Byla išnagrinėta 2019 m. rugpjūčio 19 d. 10 val. ir priimtas skundžiamas nutarimas.
Teismo posėdyje pareiškėjas E. J. paaiškino, kad jokio eismo įvykio nebuvo, nėra sudėties. Jo veiksmai teisėti. Jis niekam netrukdė. Žmonių nebuvo. Jis pavojaus niekam nesukėlė. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini). (2019 m.) liepos 16 d. 15⁰² val. pareiškėjas važiavo iš mašinų parkavimo aikštelės, esančios prie (duomenys neskelbtini) namo, į kiemą pasiimti daiktų ir dokumentų. Pirmos laiptinės zonoje susidarė automobilių spūstis. Pareiškėjui iš galo važiavo dvi trys mašinos (trečia mašina galbūt važiavo pranešėjas G. B. su sutuoktine). Už posūkio eina kelio juosta, kuria galima įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) namo aikštelę. Tuo metu nuo (duomenys neskelbtini) namo judėjo (dar viena) mašina, todėl pareiškėjas pateko į „žirkles“ (negalėjo pravažiuoti). Kad netrukdytų automobiliams prasilenkti, pareiškėjas pavažiavo atbuliniu, sustojo ant šaligatvio, avarinio signalo neįjungė. Iš pradžių pareiškėjas sakė, kad nepastebėjo, kaip, jam pasitraukus ant šaligatvio, prasilenkė kiti automobiliai; paskui teigė, kad tas, kuris važiavo iš (duomenys neskelbtini)-o (namo pusės), padavė atbulinį ir šitie pravažiavo: vienas, antras, (pranešėjas G. B. su sutuoktine), atrodo, treti važiavo. Vėliau pareiškėjas užbėgo į butą, pasiėmė daiktus, dokumentų paketą ir įsidėjo į kišenę. Iš pradžių pareiškėjas tvirtino, kad užtruko apie 20-30 sekundžių, tas momentas ir užfiksuotas nuotraukose. Apklausus liudytoją (pranešėją) G. B., pareiškėjas nurodė, kad užtruko 5 minutes. Kai pareiškėjas išėjo iš laiptinės, G. B. šokinėjo aplink jo mašiną. Pareiškėjas nuvijo G. B. nuo savo mašinos, pastatė mašiną kitoje vietoje, padarė kelias nuotraukas. G. B. neminėjo pareiškėjui, kad iškvietė policiją. Pareiškėjas 1,5-2 val. praleido šalia savo automobilio (tvarkė pasikėlęs kapotą). Per tą laiką policija neatvažiavo. Teisme pareiškėjas nebekvestionavo pranešėjo pateiktų nuotraukų tikrumo. Per baigiamąsias kalbas pareiškėjas prašė panaikinti jam skirtą baudą ir grąžinti jo sumokėtus 15 €.
Teismo posėdyje liudytojas G. B. parodė, kad jis ir tas žmogus (pareiškėjas) gyvena tame pačiame name, tik skirtingose laiptinėse, jie nebendrauja. (Šioje byloje nagrinėjamo įvykio dieną) liudytojas G. B. pamatė, kad (neleistinoje vietoje) stovi kaimyno (E. J.) mašina. Liudytojas G. B. parėjo namo. Po 15-20 min. jam reikėjo išvažiuoti. E. J. automobilis tebestovėjo (neleistinoje vietoje). E. J. prie automobilio nebuvo. Liudytojas G. B. paskambino telefonu 112. Budintis pasakė, kad šiuo momentu ekipažas užimtas, kai atsilaisvins - atvažiuos. Liudytojas G. B. pradėjo paveiksluoti. Iš laiptinės išėjo E. J., berods sakė liudytojui G. B.: „ką tu čia darai?“. Liudytojas G. B. pasakė, kad padarė nuotraukas ir iškvietė policiją. Pasibaigus pokalbiui, liudytojas G. B. išėjo, palikdamas E. J. stovėti. Liudytojas G. B. nematė, ką E. J. darė toliau.
Atvykę pareigūnai skambino liudytojui G. B., nes (įvykio vietoje) nebebuvo nei automobilio, nei vairuotojo (E. J.). Policijos pareigūnai nurodė svetainę, į kurią reikia persiųsti nuotraukas. Liudytojo G. B. prašymu nuotraukas persiuntė jo vaikas.
Per teismo posėdį nuotraukos iš liudytojo G. B. mobiliojo ryšio telefono perkeltos į kompaktinį diską (b. l. 58).
Liudytojas G. B. nurodė, kad berods per Motinos dieną jo sutuoktinė grįžo iš Panevėžio ir (E. J.) jai bei dar vienam kaimynui iškvietė policiją. Policija nubaudė sutuoktinę už tai, kad ji kieme pastatė automobilį ant šaligatvio. Lygtai laiške buvo parašyta, kad pranešėjas yra E. J.. Taip jie pirmą kartą susidūrė su tuo žmogumi.
Teismo posėdyje liudytojas D. Rimša parodė, kad jam susipažįstant su (administracinio nusižengimo) byla, pas jį į kabinetą įėjo pareiškėjas ir paklausė, ar gali prisėsti ir pasišnekėti apie bylą. Liudytojas D. Rimša paprašė pareiškėjo paaiškinti poziciją. Per valandą išgirdo tris skirtingas versijas. Pirmiausia pareiškėjas teigė, kad nuotrauka daryta ne (inkriminuoto) nusižengimo dieną. Pareiškėjas aiškino, kad jis neva grįžinėjo prie savo laiptines, iš priekio atvažiavo kitas automobilis, todėl pareiškėjas pasitraukė dešiniau prie laiptinės ir sustojo. Pravažiavo automobilis, kurį pareiškėjas praleidinėjo, ir, matyt, tuo momentu jo automobilis buvo užfiksuotas stovintis (ant šaligatvio). Liudytojas D. Rimša peržvelgė pridėtas dvi foto nuotraukas: vienoje (automobilis) nufotografuotas iš galo, kitoje - iš priekio. Atsidarius nuotrauką, kurioje automobilis užfiksuotas iš priekio, matyti, kad automobilyje niekas nesėdėjo. Tada pareiškėjas nurodė, kad galėjo būti taip, jog tuo momentu, kai jis praleidinėjo kitą automobilį, sustojo prie savo laiptinės ir nuėjo pasiimti „tašes“ (su daiktais ir dokumentais), gyvena pirmame aukšte. Po to pareiškėjas pasidomėjo, ar yra pranešėjas. Peržvelgęs registrą, liudytojas D. Rimša rado ir pagarsino pranešėjo duomenis. Pareiškėjas pasakė, kad pažįsta tą asmenį (pranešėją), kad nuotraukos sumontuotos, kad tai yra fotomontažas, nes E. J. tam pačiam asmeniui (pranešėjui) buvo kvietęs policiją. Išklausęs pareiškėją, įvertinęs objektyvias aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, liudytojas D. Rimša priėmė skundžiamą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja
Skundas atmetamas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).
ANK 417 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.
KET 150.5 punktas nustato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. KET 151 punktas numato, kad priverstinai sustojęs ten, kur sustoti (stovėti) draudžiama, transporto priemonės vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją, jeigu tokia įrengta, ir (ar) pastatyti avarinio sustojimo ženklą, kaip nurodyta KET 92 punkte, ir kuo skubiau pašalinti transporto priemonę nuo kelio.
Liudytojas G. B. parodė ir pareiškėjas teisme pripažino, kad automobilį pastatė ant šaligatvio, kur stovėti draudžiama, ir, neįjungęs avarinės šviesos signalizacijos, nuėjo namo. Tokie veiksmai atitinka ANK 417 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus administracinio nusižengimo požymius. Važiavimo automobiliu ar ėjimo namo tikslas, stovėjimo draudžiamoje vietoje trukmė neturi teisinės reikšmės, sprendžiant, ar buvo pažeistas KET 150.5 punktas, ar vairuotojas galėtų būti netraukiamas administracinėn atsakomybėn. Nusižengimo pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį sudėtis formali, todėl neigiami padariniai nėra būtinas nusižengimo objektyviosios pusės požymis. Taip pat nusižengimas nelaikytinas mažareikšmiu palyginus su kitais tipiškais nusižengimais pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.
ANK 613 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo, kuriam rašomas administracinis nurodymas, gali kreiptis į administracinio nusižengimo protokolą rašantį pareigūną su prašymu neįrašyti į protokolą administracinio nurodymo arba gali raštu kreiptis į instituciją, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, kad administracinis nurodymas būtų panaikintas ir nelaukiant nustatyto termino pabaigos administracinio nusižengimo protokolas būtų siunčiamas nagrinėti teismui arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėsiančiai institucijai (pareigūnui).
Pareiškėjo 2019 m. liepos 25 d. prašymas ir Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko L. Dainausko 2019 m. liepos 30 d. raštas (administracinė byla Nr. 19103668174, b. l. 5, 11) patvirtina, kad, remiantis pareiškėjo prašymu ir vadovaujantis ANK 613 straipsnio 2 dalimi, Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistės D. Butavičiūtės 2019 m. liepos 19 d. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 40-ANR_P-13746-2019 buvo panaikintas 2019 m. liepos 30 d. Vadinasi, nuo 2019 m. liepos 30 d. pareiškėjas neteko teisės įvykdyti administracinį nurodymą – savo noru sumokėti 15 € baudą. Tai, kad pareiškėjas vėliau sumokėjo 15 €, neturi teisinės reikšmės svarstant, ar skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir/ar pagrįstas.
Nors pareiškėjas tikino, kad skundžiamą nutarimą priėmęs Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos specialistas D. Rimša bylą nagrinėjo nesąžiningai, piktnaudžiavo padėtimi, šiuos teiginius patvirtinančių duomenų nepateikė ir pirmosios instancijos teismas tokių duomenų nenustatė. Vien ta aplinkybė, kad pareigūnas atliko ne visus pareiškėjo pageidaujamus tyrimo veiksmus ir surinktus duomenis įvertino kitaip, nei pareiškėjas mano esant teisinga, nesudaro pagrindo manyti, jog pareigūnas subjektyviąja ar objektyviąja prasme buvo šališkas nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ir priimdamas skundžiamą nutarimą.
Išnagrinėjęs skundą, teismas sprendžia, kad naikinti skundžiamą nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis, teismas
nutaria
pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto) E. J. 2019 m. rugpjūčio 21 d. skundą atmesti.
Nutarties patvirtintą nuorašą per 3 d. d. išsiųsti (išduoti) Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybai ir E. J..
Nutartis per 20 d. nuo patvirtinto nuorašo išsiuntimo (išdavimo) gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.