Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2.1. Prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pareiškėjas pateikė dėl to, kad kilmės valstybėje dėl jo vykdomos komercinės veiklos nusikalstama grupuotė (duomenys neskelbtini) prieš jį sistemingai vykdė turto prievartavimą ir naudojo smurtą, o valstybės teisėsaugos institucijos nepajėgė užtikrinti jo saugumo.

2.2. Tiek apklausos metu, tiek vėlesnėje korespondencijoje pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) dėl šios veiklos nusikalstama grupuotė (duomenys neskelbtini) pradėjo jam grasinti ir reikalauti mokėti (duomenys neskelbtini). Šie grasinimai intensyvėjo iki (duomenys neskelbtini), kai minėtai grupuotei priklausantys asmenys pasikėsino į pareiškėjo gyvybę, t. y. sužalojo jį šaunamuoju ginklu (duomenys neskelbtini) ir apgadino turtą (duomenys neskelbtini). Dėl patirtų sužalojimų pareiškėjas buvo gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (duomenys neskelbtini). Siekdamas pagrįsti minėtas aplinkybes, jis Departamentui pateikė (duomenys neskelbtini).

2.3. Departamentas Sprendimu atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, kad pareiškėjo pasakojimas nėra laikytinas patikinimu ir kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių daiktinių įrodymų, patvirtinančių esminius prašymo dėl prieglobsčio suteikimo motyvus.

2.4. Departamentas Sprendimu nepagrįstai pripažino pareiškėjo pasakojimą dėl nusikalstamos grupuotės (duomenys neskelbtini) vykdyto turto prievartavimo nepatikimu ir nepagrįstai atsisakė jam taikyti abejonės privilegiją. Departamentas pareiškėjo pasakojime neužfiksavo jokių esminių prieštaravimų ir šis pasakojimas visiškai atitinka Departamento surinktą informaciją apie kilmės valstybę. Nors Departamentas atmetė pareiškėjo pasakojimą teigdamas, kad minėta grupuotė paprastai nesitaiko į civilius asmenis, jis visiškai ignoravo pareiškėjo nurodytą esminę užpuolimo priežastį – jo vykdytą komercinę veiklą. Departamentas netyrė ir nevertino informacijos apie (duomenys neskelbtini), nors pats Sprendime pripažino, kad minėtos grupuotės vykdomi turto prievartavimas, smurtas ir pagrobimai yra būdingi bet kuriam verslui ar nuosavybei šios grupuotės kontroliuojamose teritorijose. Taip pat Departamentas nepagrįstai atmetė pareiškėjo pasakojimą nurodydamas, kad jo pateiktuose (duomenys neskelbtini) dokumentuose nėra aprašytos (duomenys neskelbtini) aplinkybės bei užpuolikų motyvai, kadangi tokia informacija minėtuose dokumentuose apskritai nėra ir neturi būti fiksuojama.

2.5. Departamentas nepagrįstai atmetė pareiškėjo pasakojimą nurodydamas, kad kilmės valstybė yra pajėgi suteikti apsaugą nuo nusikalstamos grupuotės (duomenys neskelbtini) veiklos. Šiuo atveju Departamentas netinkamai nustatė ir įvertino esmines pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) aplinkybes, kadangi pareiškėjas tapo nusikalstamos grupuotės taikiniu ne kaip paprastas civilis gyventojas, o būtent kaip verslo subjektas. Pagal paties Departamento surinktą informaciją apie kilmės valstybę, verslo atstovai yra tiesioginiai šios grupuotės taikiniai, prieš kuriuos sistemingai taikomas turto prievartavimas, smurtas, pagrobimai ir panašios nusikalstamos veikos. Taip pat, priešingai nei Sprendime nurodo Departamentas, kilmės valstybė nėra pajėgi apsaugoti verslininkų nuo nusikalstamų grupuočių vykdomo turto prievartavimo, ką patvirtina ir naujausia informacija apie kilmės valstybę (duomenys neskelbtini).

2.6. Departamentui nepagrįstai atmetus pareiškėjo pasakojimą ir netinkamai atlikus jo prašymo suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) vertinimą, nepagrįstai atmesta ir pareiškėjo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje.

II.

7. Teismas vadovavosi 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 bei 87 straipsnių, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 97 ir 98 punktų nuostatomis.

8. Teismas, įvertinęs informaciją apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, pažymėjo, kad pastaraisiais metais joje smarkiai išaugo smurto, daugiausia susijusio su narkotikų prekyba ir organizuotų nusikalstamų grupuočių veikla, lygis. Teismas akcentavo, kad minėtos grupuotės tarpusavyje bei su valdžios institucijomis kovoja dėl (duomenys neskelbtini) kontrolės, ir kad didžiausias pavojus kyla (duomenys neskelbtini) teritorijose.

9. Vertindamas valstybės reakciją į šias grėsmes, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad dėl išaugusio smurtinio nusikalstamumo keliose kilmės valstybės provincijose (duomenys neskelbtini), vyriausybė aukštos rizikos zonose (duomenys neskelbtini), o teisėsaugos institucijos vis aktyviau reaguoja į pranešimus apie turto prievartavimą ir kitas organizuoto nusikalstamumo apraiškas. Teismas taip pat pabrėžė, kad kilmės valstybės valdžios ir teisėsaugos institucijos taiko itin griežtas priemones kovai su nusikalstamų grupuočių veikla: (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad kilmės valstybė turi realius pajėgumus suteikti asmenims apsaugą nuo organizuotos nusikalstamos grupuotės (duomenys neskelbtini) veiklos.

12. Teismas, įvertinęs byloje pareiškėjo pateiktus duomenis, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dokumentuose fiksuojamas akivaizdus chronologinis neatitikimas – jų išdavimo data (duomenys neskelbtini) yra ankstesnė už juose aprašomo įvykio datą (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas pažymėjo, kad šiuose dokumentuose nepateikta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti apie pareiškėjo sužalojimo aplinkybes. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog (duomenys neskelbtini), kuriose užfiksuotos galimos kulkų žymės (duomenys neskelbtini), nėra jokių identifikuojančių požymių, leidžiančių patvirtinti (duomenys neskelbtini). Be to, teismas akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių, nepriklausomų šaltinių patvirtintų duomenų, kurie galėtų pagrįsti jo nurodytas aplinkybes. Atsižvelgdamas į šių aplinkybių visumą, teismas padarė išvadą, kad byloje esantys duomenys objektyviai nepatvirtina pareiškėjo teiginių, jog jis buvo užpultas organizuotos nusikalstamos grupuotės (duomenys neskelbtini) narių dėl jo įvardytų priežasčių.

13. Teismas akcentavo, kad Departamentas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje ir paskutinėje jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).

17. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, teismas konstatavo, kad Departamentas pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą).

III.

20. Departamentas tyrimą dėl baimės patirti persekiojimą kilmės valstybėje iš esmės atliko skubos tvarka, taip pademonstruodamas išankstinį nusistatymą dėl prašymo priežasčių. Nagrinėjamu atveju Departamento atliktas situacijos vertinimas yra išskirtinai abstraktus: Sprendime nebuvo atsižvelgta į individualias pareiškėjo savybes bei jo santykį su bendra kilmės valstybės informacija, buvo atsiribota nuo objektyvių ir subjektyvių veiksnių visumos ir neužtikrintas visapusiškas įrodymų ištyrimas.

21. Departamentas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas dėl pasitraukimo iš kilmės valstybės yra nenuoseklus ir nesudaro pagrindo tarptautinei apsaugai suteikti. Vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, Departamentas taikė išskirtinai europietiškos kultūros standartus, taip iškreipdamas objektyvų situacijos suvokimą, o teismas nepagrįstai kritiškai įvertino pareiškėjo argumentus, kad prieš jį smurtą ir psichologinį spaudimą naudojo valstybės vardu veikianti teroristinė organizacija. Be to, Departamentas ir teismas visiškai neatsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką, kurioje pripažįstama, kad prieglobsčio bylose pareiškėjai itin retai turi galimybę pateikti tiesioginius patirto persekiojimo įrodymus, todėl vertinant prašymą privalu atsižvelgti į bendrą situacijos kontekstą, o ne apsiriboti vien tiesioginių įrodymų reikalavimu.

22. Departamentas padarė nepagrįstą išvadą, kad kilmės valstybė yra pajėgi užtikrinti pareiškėjo apsaugą nuo nusikalstamos grupuotės (duomenys neskelbtini) veiklos. Šios Departamento išvados yra menamos ir nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis.

23. Departamentas neįsigilino į pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir vadovavosi oficialiai Departamento išsakoma pozicija, kad visi prieglobsčio prašytojai yra išimtinai ekonominiai migrantai. Nagrinėjamu atveju Departamentas ir teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad tyrimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės, pagrindžiančios pareiškėjo individualaus persekiojimo grėsmę dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

26. Departamentas išnagrinėjo pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) skubos tvarka, vadovaudamasis Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais pagrindais. Tokį procedūrinį sprendimą lėmė objektyviai nustatytų aplinkybių visuma: tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių faktinių duomenų, pagrindžiančių pareiškėjui realiai kylančias grėsmes kilmės valstybėje, o pats pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pateikė suklastotą kelionės dokumentą ir dėl prieglobsčio kreipėsi tik po to, kai Lietuvos Respublikoje buvo pradėtas jo baudžiamasis persekiojimas.

27. Departamento surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad nusikalstama grupuotė (duomenys neskelbtini) neveikia kilmės valstybės vardu, o šios valstybės teisėsaugos institucijos imasi aktyvių priemonių užkardant nusikalstamų grupuočių veiklą bei išpuolius, suimant ir teisiant jų narius bei apsaugant gyventojus nuo smurto. Atsižvelgiant į tai, Departamentas pagrįstai konstatavo, kad kilmės valstybė yra pajėgi suteikti pareiškėjui apsaugą nuo minėtos grupuotės veiklos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikia jokių reikšmingų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jis patyrė individualų persekiojimą dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų ar kad toks persekiojimas jam gresia dėl jo nurodytų aplinkybių.

28. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, tyrimo metu buvo vertinami tik naujausia prieinama kilmės valstybės informacija (seniausias naudotas šaltinis yra 2023 metų). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teiginiai, kad kilmės valstybėje nusikaltėliai savo veiklai pasitelkia valstybės struktūras, o teisėsaugos institucijos nesiima adekvačių priemonių užkirsti kelią korupcijai ar baimei, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Vien bendras korupcijos faktas kilmės valstybėje savaime nereiškia pareiškėjo individualios persekiojimo rizikos. Nors pareiškėjas nurodo, kad kilmės valstybėje jis susidūrė su realiomis grėsmėmis (turto prievartavimu bei pasikėsinimu), šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo tarptautinei apsaugai suteikti. Šiuo atveju prašymo suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, o pats pareiškėjas nepateikė jokių papildomų duomenų, kurie pagrįstų jam kylančią realią grėsmę būti persekiojamam kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų.

29. Baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) pareiškėjas yra kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupėje, organizavo prostituciją ir jai vadovavo: gabeno asmenis iš užsienio valstybių seksualinėms paslaugoms teikti, nustatydavo šių paslaugų įkainius, kontroliavo minėtų asmenų veiklą, klientams pritraukti bei atsiskaitymams vykdyti naudojo elektronines ryšio priemones (mobiliąsias programėles ir socialinius tinklus) bei gaudavo dalį iš šios neteisėtos veiklos uždirbtų pajamų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjui inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje.

30. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus, keliamus administraciniams sprendimams. Sprendime nustatytas ne pavienių aplinkybių, o reikšmingų juridinių faktų visetas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai ir susietos su aktualiomis teisės normomis, o pats Sprendimas yra pakankamai motyvuotas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

31. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundo reikalavimai panaikinti atsakovo Departamento (duomenys neskelbtini) sprendimą (duomenys neskelbtini) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti jam prieglobstį, pagrįstumas ir teisėtumas.

32. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs bylos šalių pateiktus įrodymus, nusprendė, jog Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes atsakovas, priimdamas Sprendimą, tinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiama jam (pareiškėjui) kylanti grėsmė patirti persekiojimą kilmės valstybėje, surinko pareiškėjo kilmės valstybės informaciją, siekdamas įvertinti, ar pareiškėjui kilmės valstybėje egzistuoja grėsmė būti persekiojamam, ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neatitinka kriterijų, nurodytų Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nurodytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

34. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, nes nenustatytos aplinkybės, dėl kurių šios ribos turėtų būti peržengtos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad pabėgėlio statuso suteikimas reglamentuojamas Įstatymo 86 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

35. Papildomos apsaugos suteikimas reglamentuojamas Įstatymo 87 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (1 p.); yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija (2 p.); yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (3 p.).

36. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, kad galimas persekiojimas turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

37. Remiantis Europos Žmogaus Teisių teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui; tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

38. Byloje nustatyta, kad prašymą suteikti prieglobstį pareiškėjas grindė (duomenys neskelbtini); nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjas susidūrė su nusikalstamos grupuotės spaudimu: jo pažįstamas asmuo, priklausantis smurtu bei turto prievartavimu prieš verslo subjektus pasižyminčiai nusikalstamai grupuotei (duomenys neskelbtini) pradėjo (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai reikalauti (duomenys neskelbtini) dydžio vadinamojo „apsaugos mokesčio“. Pareiškėjas, siekdamas išvengti problemų, iš pradžių šiam asmeniui perdavė (duomenys neskelbtini) sumą, tačiau neteisėti reikalavimai nesiliovė, o grasinimai intensyvėjo. (duomenys neskelbtini) minėtos grupuotės nariai pasikėsino į pareiškėjo gyvybę: (duomenys neskelbtini) prie pareiškėjo namų (duomenys neskelbtini) atvykę du asmenys, tarp kurių buvo ir pažįstamas asmuo, šaunamuoju ginklu užpuolė pareiškėją. Šio incidento metu buvo apgadintas pareiškėjo turtas (duomenys neskelbtini), o pats pareiškėjas buvo sužeistas, gydėsi. Pareiškėjas vėliau nuvyko prie kilmės valstybės sienos (duomenys neskelbtini), į kurią persikėlė ir apie metus gyveno pas ten esančias motiną bei močiutę. Nors po pasikėsinimo (duomenys neskelbtini), tačiau minėtos grupuotės vykdomas pareiškėjo persekiojimas tęsėsi: (duomenys neskelbtini) jo šeima sulaukė naujų grasinimų, kad tėvas bus žiauriai nužudytas, jeigu neatskleis pareiškėjo buvimo vietos. Prašyme suteikti prieglobstį pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis nesikreipė pagalbos į kilmės valstybės teisėsaugos institucijas, kadangi jos yra neefektyvios ir kad informacija apie pateiktus skundus yra perduodama nusikalstamoms grupuotėms.

39. Teisėjų kolegija vertindama, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas Sprendimą pripažino pagrįstu ir teisėtu, pirmiausia pažymi, kad atsakovas surinko pareiškėjo kilmės valstybės informaciją, siekdamas įvertinti, ar pareiškėjui kilmės valstybėje egzistuoja grėsmė būti persekiojamam, atsižvelgiant į jo (pareiškėjo) individualią situaciją. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai įvertino aplinkybes, susijusias su gaujos (grupuotės) (duomenys neskelbtini) veikla, taip pat šios grupuotės keliama grėsme (duomenys neskelbtini) esantiems asmenims, bei tuo, jog (duomenys neskelbtini) imasi aktyvių priemonių reaguodamas į gaujų keliamas grėsmes, t. y. valstybės reakcija leidžia daryti išvadą, kad kilmės valstybė yra pajėgi suteikti apsaugą nuo minėtos gaujos veiklos. Pažymėtina, kad pareiškėjas nesikreipė dėl apsaugos į valstybės institucijas, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, jog kilmės valstybė nesiima priemonių apsaugoti asmenis nuo gaujos veiklos. Pareiškėjo pateikti įrodymai dėl jo patirto pasikėsinimo ir sužalojimo kelia rimtų abejonių dėl jų patikimumo, nes (duomenys neskelbtini) dokumentuose yra datų neatitikimai, nėra duomenų apie jo sužalojimo pobūdį, iš (duomenys neskelbtini) nėra galimybės įsitikinti, kad būtent pareiškėjas buvo sužalotas šaunamuoju ginklu ir buvo apgadintas jo turtas gaujos (duomenys neskelbtini) narių (nario).

40. Direktyvos 2011/95/ES 6 straipsnyje nustatyta, kad persekiojimo vykdytojais ar didelės žalos darytojais gali būti: a) valstybė; b) valstybę ar didelę valstybės teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos; c) nevalstybiniai subjektai, jei galima įrodyti, kad a ir b punktuose minimi vykdytojai ir darytojai, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti apsaugos nuo persekiojimo arba didelės žalos, kaip apibrėžta 7 straipsnyje. Pagal Direktyvos 2011/95/ES 7 straipsnio 1 dalį, apsaugą nuo persekiojimo ar didelės žalos gali suteikti tik: a) valstybė arba b) valstybę ar didelę valstybės teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, jei jos nori ir gali pasiūlyti apsaugą pagal 2 dalį.

41. Direktyvos 2011/95/ES 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pagal 2 straipsnio d punktą turi būti ryšys tarp 10 straipsnyje nurodytų priežasčių ir persekiojimo veiksmų apibrėžtų pagal šio straipsnio 1 dalį arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimo. Direktyvos 2011/95/ES 10 straipsnyje yra nurodytos persekiojimo priežastys ir veiksniai, į kuriuos atsižvelgia valstybės narės, vertindamos persekiojimo priežastis.

42. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje (žr., pvz., 2024 m. sausio 16 d. prejudicinį sprendimą byloje WS prieš Intervyuirasht organ na Darzhavna agentsia za bezhantsite pri Ministerskia savet, C-621/21, EU:C:2024:47) pažymėta, kad, kai persekiojimo veiksmą vykdo nevalstybinis subjektas, Direktyvos 2011/95 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta sąlyga laikoma įvykdyta, jei šis veiksmas grindžiamas viena iš šios direktyvos 10 straipsnio 1 dalyje nurodytų persekiojimo priežasčių, net jei apsaugos nebuvimas nepagrįstas šiomis priežastimis. Ši sąlyga taip pat turi būti laikoma įvykdyta, jeigu apsaugos nebuvimas grindžiamas viena iš pastarojoje nuostatoje nurodytų persekiojimo priežasčių, net jei nevalstybinio subjekto vykdomas persekiojimas nepagrįstas šiomis priežastimis. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas konstatavo, kad Direktyvos 2011/95 9 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip: jeigu prašytojas teigia, jog baiminasi būti persekiojamas savo kilmės šalyje nevalstybinių subjektų, nebūtina nustatyti ryšio tarp vienos iš šios direktyvos 10 straipsnio 1 dalyje nurodytų persekiojimo priežasčių ir persekiojimo veiksmų, jei toks ryšys gali būti nustatytas tarp vienos iš šių persekiojimo priežasčių ir tos pačios direktyvos 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų apsaugos teikėjų apsaugos nebuvimo nuo šių veiksmų.

43. Nagrinėjamu atveju nepateikti įrodymai, kad pareiškėjo nurodoma gauja yra valstybinis subjektas arba nevalstybinis subjektas, nuo kurio valstybė ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos negalėtų arba nenorėtų suteikti apsaugos, pareiškėjas nepateikė duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų nulemtas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais).

44. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo, prieglobsčio prašytojas turi pagrįsti, kad jis patyrė individualų persekiojimą dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų ar toks persekiojimas jai gresia dėl jo nurodytų aplinkybių, nurodyti priežastis, dėl kurių jis negalėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas savo kilmės valstybėje, (žr., pvz., 2024 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2489-502/2024; kt.).

45. Šiuo nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad byloje esantys ir atsakovo išnagrinėti ir įvertinti duomenys apie pareiškėjo kilmės valstybę, vertinant konkrečiai pareiškėjo nurodytus motyvus, buvo pakankami sprendžiant dėl pareiškėjo prašymo suteikti jam prieglobstį. Atsakovas atskleidė ir analizavo pareiškėjo kilmės valstybės informaciją, rėmėsi oficialiais šaltiniais, šią informaciją susiejo su individualiomis pareiškėjos savybėmis, vertino potencialą grėsmę, su kuria pareiškėjas galėtų susidurti grįžimo į kilmės valstybę atveju, ir kurios pagrįstai nenustatė. Atsakovo išvados atitinka ir viešai prieinamą informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybėje vykstančius procesus. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu nėra pateikęs jokios kitos informacijos, kuri iš esmės paneigtų atsakovo surinktą informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi aktualia informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prieglobsčio prašymui išnagrinėti.

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog Departamentas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

47. Įvertinus pareiškėjo šioje byloje nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai nepatvirtina, kad jam (pareiškėjui) (prieglobsčio prašytojui) asmeniškai kyla grėsmė kilmės šalyje. Konstatuotina, jog pareiškėjas nenurodė argumentų, pagrindžiančių situaciją jo kilmės šalyje, t. y. situaciją, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą pareiškėjui.

48. Taigi nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas netinkamai atliko tyrimą (neišnagrinėjo pareiškėjo atvejo individualiai, objektyviai ir nešališkai), t. y. neatsižvelgė į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, prieglobsčio prašytojo paaiškinimus, įskaitant informaciją apie tai, ar jis patyrė ar gali patirti persekiojimą arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus.

49. Vertinant, ar pareiškėjui turėjo būti suteikta papildoma apsauga, akcentuotina, kad pagal bylos įrodymus, nėra pagrindo nustatyti, jog pareiškėjui grįžus į kilmės valstybę, jam kiltų persekiojimo grėsmė ir pavojus jo gyvybei ir sveikatai, būtų pažeistos jo pagrindinės žmogaus teisės. Atsakovas taip pat nustatė, kad pareiškėjo kilmės valstybėje nevyksta ginkluotas konfliktas. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, kad savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas dar neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009; kt.). Todėl pareiškėjo argumentai dėl bendros situacijos, vykstančios jo šalyje, nepagrindžia individualaus pobūdžio persekiojimo galimybės. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pagrįstai nenustatyta papildomos apsaugos suteikimo pagrindų, įtvirtintų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

50. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.