- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-15
- Bylos Nr.
- 1A-108-468-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-02019-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė (pirm.), Audronė Kartanienė, Artūras Šumskas
- Nuteistasis
- O. J.
- Kategorijos
- 2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
.Pranešėja Daiva Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-108-468/13
Teisėjas R. Rainys Teisėjas Ovidijus Ramanauskas Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02019-2012-3
2013 m. sausio 15 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 11 21 d. nuosprendžio, kuriuo O. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. 1 metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose; į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2012 07 19 d. iki 2012 07 20 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. J. nuteistas už tai, kad jis 2012 07 19 d. apie 14.45 val. įsibrovė į patalpą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo V. P. kabinetą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš kabinete esančio stalo stalčiaus pasikėsino pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias lėšas – 2800 eurų ir 50 litų, t. y. 9717,84 litų bendrovei priklausančio turto.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis O. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 11 21 d. nuosprendį ir paskirti jam baudą, nurodant, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Jis neturi galiojančių nuobaudų ar baudų, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo prisipažinimas vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo apeliantas susirado darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių šaltkalviu. Šiuo metu jis gyvena su motina ir broliu (duomenys neskelbtini). Jo motina serga, todėl jai reikalinga nuolatinė medicininė pagalba bei priežiūra. Be to, O. J. planuoja vesti savo draugę ir su ja sukurti šeimą. Dirbdamas užsienyje jis užsidirbo pinigų, kuriuos taupo. Šios aplinkybės, apelianto nuomone, parodo, kad jis yra socialiai orientuotas, stengiasi tinkamai integruotis į visuomenę, sukurti ir palaikyti socialinius ryšius. Pasikėsinimas atlikti nusikalstamą veiką buvo tik neapgalvotas ir impulsyvus poelgis, dėl kurio jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Skirdamas bausmę apylinkės teismas nevisiškai atsižvelgė į apelianto padarytos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, stadiją, motyvus ir tikslus, apelianto asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei kitas aplinkybes.
Nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras – skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo O. J. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam O. J. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.
Šioje byloje apeliantas pripažintas kaltu pasikėsinęs padaryti nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria apysunkių nusikaltimų kategorijai. Vagystę kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą, parodo didesnį apelianto veiksmų pavojingumą, įžūlumą. Nors minėta nusikalstama veika nebuvo baigta, ji nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau tai nepriklausė nuo apelianto valios: iš karto po įsibrovimo į patalpą O. J. vijosi įmonės darbuotojas, todėl nuteistasis pagrobtus pinigus išmetė ant žemės ir netrukus buvo sulaikytas.
Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, jog apeliantas praeityje buvo teistas net 9 kartus, daugiausia iš jų – už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, teistumas nėra išnykęs. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šią nusikalstamą veiką apeliantas padarė praėjus tik šiek tiek daugiau nei metams nuo bausmės atlikimo ir jo paleidimo iš pataisos namų. Minėtu laikotarpiu O. J. niekur nedirbo.
Šios aplinkybės rodo, jog apeliantas linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavojingas, todėl jam pirmosios instancijos teismas, paskyręs laisvės atėmimo bausmę, BK 56 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos nepažeidė.
Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad O. J. po skundžiamo nuosprendžio priėmimo susirado darbą, gyvena su broliu ir motina, kuri serga, todėl jai reikalinga nuolatinė medicininė pagalba bei priežiūra, planuoja sukurti šeimą, nėra pakankamos išvadai, kad bausmės tikslai O. J. galėtų būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Atvirkščiai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, tinkamai įvertino apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad O. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei visas kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam už pasikėsinimą padaryti apysunkį nusikaltimą paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu artima minimumui, todėl galutinę bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutarė:
atmesti nuteistojo O. J. apeliacinį skundą.