Kauno apygardos teismo nutartis

2014-05-14 · Byla Nr. ATP-562-175/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-14
Bylos Nr.
ATP-562-175/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algerdas Urbšys
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-562-175/2014;Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00214-2014-5;Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 48.1.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutarimo D. S. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus rajono apylinkės teismas nustatęs, kad D. S. 2013-11-27 19 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo kieme kitų asmenų akivaizdoje konfliktavo su A. Ž., tuo pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį, D. S. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliu – ATPK) 174 straipsnyje ir taikant ATPK 30¹ str. nuobaudos jai neskyrė.

Šalies argumentai

D. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-03-21 nutarimą ir bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad su pareikštais kaltinimais nesutinka, nes A. Ž. pareiškimas, jo paaiškinimas neatitinka tikrovės. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas remiantis vien A. Ž. paaiškinimu bei jo artimo liudytojo parodymais. Apeliantės teigimu, teismas, vertindamas įrodymus, atsisakė tenkinti jos prašymą apklausti įvykio liudytoją T. Ž..

Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad nei surašant protokolą, nei teismo procese apeliantė neprisipažino padariusi administracinį teisės pažeidimą. Su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga galėjo susipažinti tik po nutarimo paskelbimo. Apeliantės nuomone, teismas tinkamai neištyrė visų bylos aplinkybių, neapklausė teisme liudytojais tiesiogiai pažeidimo padarymą mačiusių asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos. Skunde pažymima, kad įstatymas įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą ne tik aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, bet ir juos rinkti, nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Padarytas administracinis pažeidimas turi būti tinkamai įrodytas.

Atsiliepimas

Alytaus apskrities vyriausios policijos komisariato laikinai einantis viršininko pareigas R. J. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino visas bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, todėl prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

D. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamoje administracinio teisės apžeidimo byloje D. S. dėl nedidelio chuliganizmo pripažinta kalta ir nubausta pagal ATPK 174 straipsnį. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, yra privalomas. Nustačius, jog asmuo vengia atvykti pagal policijos arba teisėjo šaukimą, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens buvimo vieta nežinoma, policija ar teisėjas gali paskelbti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paiešką. Tik tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti pagal policijos ar teisėjo šaukimą ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (ATPK 272 straipsnio 2 dalis). Tokiu reguliavimu siekiama užtikrinti ATPK 272 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesines teises, taip pat teisę į gynybą bei teisingą bylos nagrinėjimą.

Analizuojant apeliacinio skundo nagrinėjimui pateiktą bylos medžiagą matyti, kad apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą apylinkės teisme D. S. buvo pasirašytinai informuota, pastarajai surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą (b.l. 1). Tačiau iš skundžiamo nutarimo nėra aišku ar D. S. dalyvavo teismo posėdyje. Taip pat iš pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos nėra aišku ar teismas ėmėsi papildomų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų užtikrintas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (ar pakartotinai buvo siųstas teismo šaukimas, ar buvo bandyta ją atvesdinti į teismo posėdį ir pan.), todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju buvo padarytas esminis procesinių teisės normų pažeidimas, kuris, sprendžiant iš bylos duomenų, galėjo turėti įtakos teisingo sprendimo byloje priėmimui.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad skundžiamame nutarime teismas nurodė, kad D. S. savo kaltę pripažįsta, tačiau nėra aišku kuo remiantis teismas tokią išvadą padarė, nes iš byloje esančio D. S. paaiškinimo matyti, kad ji savo kaltės nepripažino (b. l. 5). Byloje teisiamojo posėdžio protokolo nėra, iš nutarimo nėra aišku ar D. S. dalyvavo teismo posėdyje, o jei dalyvavo, tai kokią gynybos poziciją ji buvo pasirinkusi. Taip pat nesant teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas negali patikrinti ir D. S. apeliacinio skundo argumento dėl jos prašymo apklausti įvykio liudytoją T. Ž..

Pažymima, kad ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Taigi, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga patikrinti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-05-28 nutarimas).

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamą pažeidimą betarpiškai fiksavę asmenys taip pat nebuvo apklausti, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Taigi, pirmosios instancijos teismas, neapklausęs tiesiogiai pažeidimo padarymą mačiusių ir jame dalyvavusių asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai, ypatingai tais atvejais, kai atsakomybėn traukiamas asmuo nepripažįsta savo kaltės. Taigi tik atlikus šiuos procesinius veiksmus būtų sudarytos galimybės objektyviai ištirti bei įvertinti D. S. veiksmus.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos, taip pažeisti Lietuvos Respublikos ATPK 248 straipsnyje įtvirtinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliami uždaviniai.

Esant šiems procesiniams pažeidimams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-03-21 nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas ir administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p.,

nutaria:

D. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutarimą ir bylą gražinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Algerdas Urbšys