Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aloyzas Kruopys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo Z. Š. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti Z. Š. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjui R. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme 2017 m. rugsėjo 25 d. buvo gautas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pagal teismingumą perduotas Z. Š. pareiškimas, kuriuo prašoma pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka, patraukti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją R. B. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 straipsnio 1 dalį ir jį nubausti; pripažinti Z. Š. civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje, priteisti iš R. B. pareiškėjo Z. Š. naudai 10 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.Pareiškime Z. Š. kaltina Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją R. B. tuo, kad jis, siekdamas turtinės ir kitos naudos, paskleidė apie Z. Š. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti Z. Š. arba pakirsti pasitikėjimą juo, o būtent: 2016-06-15 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2 skyriaus prokuroras S. B. priėmė nutarimą (toliau – Nutarimas) nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr.02-2-00203-15, iš kurio turinio Z. Š. nustatė, kad teisėjas R. B. pasirašė ir padavė pareiškimą prokuratūrai su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Z. Š. skundų bei apklausiamas kaip nukentėjusysis šioje byloje ir nurodytais veiksmais paskleidė apie Z. Š. tikrovės neatitinkančias žinias. Nusikaltimo padarymo vietą Z. Š. nurodo – Vilniaus miestas. Apie padarytą nusikalstamą veiką jam tapo žinoma 2016-09-30 dieną Vilniaus miesto apylinkės teisme susipažinus su administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.-10-14146-536/2016, kurios medžiagoje yra pridėtas nutarimas. Toliau pareiškime nurodoma, kad teisėjas R. B., surašydamas, pasirašydamas, paduodamas skundą bei apklausiamas kaip nukentėjusysis ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00203-15, paskleidė tretiesiems asmenims apie Z. Š. tikrovės neatitinkančią informaciją, pakirto pasitikėjimą juo tikrovės neatitinkančiais teiginiais, kad Z. Š. skunduose informacija apie Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjus yra melaginga, nepagrįsta, tuo yra žeminamas jų teismo autoritetas ir pasitikėjimas jame dirbančiais teisėjais. Dėl tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimo daugiau kaip keturiolikos mėnesių laikotarpiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kas, pasak Z. Š., įrodo, kad tyrimui vadovaujantis prokuroras patikėjo šiomis žiniomis, dėl to Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2 skyriaus prokuroras S. B. 2015-04-03 nutarimu Z. Š. atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr.02-2-00203-15 pagal BK 232, 290 straipsnius. Z. Š. mano, kad teikdamas skundą prokuratūrai ir pasisakydamas per apklausą kaip nukentėjusysis, R. B. nebuvo sąžiningas pareiškėjas. Aplinkybę, kad R. B. kaip nesąžiningo pareiškėjo valia buvo aiškiai išreikšta, patvirtina faktai, kad R. B. nutarimo nutraukti baudžiamąją bylą Nr. 02-2-00203-15 neskundė, taip pat nesiėmė jokių veiksmų dėl procesinių sprendimų administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.-10-14146-536/2016. Pažymi, kad dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00203-15 buvo iš dalies paralyžiuota Vilniaus rajono apylinkės teismo veikla, nes nuo 2015 m. balandžio mėnesio Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjai daugiau kaip 20 kartų nusišalino nuo bylų, susijusių su Z. Š. ar jo teikiamais skundais, prašymais arba ieškiniais. Didžioji dauguma su Z. Š. susijusių bylų nagrinėjamos Trakų rajono apylinkės teisme bei Ukmergės rajono apylinkės teisme, o Z. Š. kaip proceso dalyvis patiria piniginius ir laiko nuostolius dėl važinėjimo į teismus kituose miestuose. Dėl teisėjų daugkartinio nusišalinimo ir bylų perkėlimo iš Vilniaus rajono apylinkės teismo į kitus teismus vilkinamos trys civilinės ir viena baudžiamoji byla. Z. Š. mano, kad tuo yra žeminamas ne tik prokuratūros, bet ir teismų prestižas. Skiriant Z. Š. civilinius ieškinius nagrinėti ne Vilniaus rajono apylinkės teisme, teismų nutartyse nurodoma, kad to priežastis yra jam iškelta baudžiamoji byla Nr.02-2-00203-15, taigi, dėl šios informacijos buvo sumenkinta Z. Š. kaip pareiškėjo asmens reputacija bylas nagrinėjančių teisėjų akyse. Teigia, kad pareikšdamas skundą prokuratūrai ir savo parodymais R. B. sąmoningai siekė, kad Z. Š. būtų nuteistas tam, kad būtų galima iš jo prisiteisti neturtinę žalą, t.y. turėjo tikslą gauti turtinę naudą. Be to, nutraukus baudžiamąją bylą prokuroro pateikto pareiškimo pagrindu policijoje ir Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo sprendžiamas klausimas dėl Z. Š. patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimas (ATPK 186 (1) str.). Pareiškėjo manymu, teisėjo padaryta veika atitinka BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymius. Nurodo, kad dėl paskelbtų tikrovės neatitinkančių žinių ir iš to kilusių neigiamų pasekmių Z. Š. jaučiasi nepagrįstai apkaltintas, patyrė daug streso, pažeminimo, dėl ko patyrė neturtinę žalą, patyrė ir tebepatiria įvairiose valstybės įstaigose daug nepatogumų, gėdos ir pažeminimo, buvo pažeistos jo, kaip asmens, žmogaus teisės, dėl to jis patyrė didelius neigiamus išgyvenimus.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 2 d. priėmė nutartį, kuria atsisakė priimti pareiškėjo Z. Š. pareiškimą dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjui R. B. motyvuodamas tuo, jog Z. Š. skundas neatitinka jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 straipsnio 2 dalyje numatytų jam keliamų reikalavimų.Pareiškėjas Z. Š. skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Vilniaus apygardos teismą priimti pareiškėjo Z. Š. 2017 m. rugsėjo 18 d. pareiškimą dėl baudžiamojo proceso Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjui R. B. pradėjimo privataus kaltinimo tvarka.Pareiškėjas skunde pažymi, jog remiantis Lietuvos Konstitucinio Teismo praktika, asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, be to, asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, bet realiai ir veiksmingai. Anot pareiškėjo, Europos žmogaus teisių teismas yra nurodęs, jog teisminiam procesui taikomi teisingumo, viešumo ir spartumo standartai iš tiesų tampa beverčiai, jeigu teisminis procesas apskritai nėra pradedamas. Pareiškėjas skunde teigia, jog apygardos teismui pateikė įvykių aplinkybes ir įrodymus, kurie patvirtina, kad teisėjas R. B. surašydamas, pasirašydamas, paduodamas skundą bei apklausiamas kaip nukentėjusysis ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00203-15, paskleidė apie pareiškėją tikrovės neatitinkančią informaciją, pakirto pasitikėjimą juo tikrovės neatitinkančiais teiginiais, t. y. perdavė tretiesiems asmenims melagingas žinias. Pareiškėjas skunde teigia, kad nesutinka su apygardos teismo išvada, kad jo pareiškimas neatitinka BPK 412 straipsnio 2 dalyje numatytų formalių reikalavimų. Nurodo, kad baudžiamoji teisė nėra formali ir privatus kaltintojas savo pareiškime pagal jam prieinamus duomenis, esančius administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.-10-14146-536/2016, kiek įmanoma tiksliau nurodė nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens vardą, pavardę ir darbovietę, kitus duomenis, kurie patvirtina pareiškime išdėstytas aplinkybes. Pareiškėjo teigimu, nusikalstamos veikos padarymo tiksli vieta, laikas, kitos patikslintos esminės aplinkybės, liudytojų kontaktiniai duomenys, esantys baudžiamosios bylos medžiagoje Nr. 02-2-00203-15 privačiam kaltintojui yra neprieinami, tad teismo turi būti išreikalauti iš prokuratūros kartu su minėta byla bylos nagrinėjimo teisme stadijoje. Pareiškėjo teigimu, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, privatus kaltintojas 2017 m. rugsėjo 18 d. pareiškime nurodė trečiuosius asmenis – liudytojus, kuriems buvo perduotos tikrovės neatitinkančios žinios – tai minėtą administracinio nusižengimo bylą teismui perdavę policijos pareigūnai, ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras S. B. bei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, kurių pavardės nurodytos apklausos protokoluose. Pareiškėjas teigia nesutinkantis ir su tuo apygardos teismo teiginiu, kad jis nenurodė kiek ir kokių konkrečių frazių, neatitinkančių tikrovės, galinčių pakirsti pasitikėjimą juo, R. B. paskelbė. Pareiškėjo teigimu, jis 2017 m. rugsėjo 18 d. pareiškime kiek galėdamas tiksliau nurodė minėtas frazes, kurios galėtų būti tikslinamos tiriant įrodymus teisme išsireikalavus bylos Nr. 02-2-00203-15 medžiagą. Be to, pareiškime nurodė, kad R. B. pakirto pasitikėjimą pareiškėju tikrovės neatitinkančiais teiginiais apie tai, kad Z. Š. rašo skundus įvairioms instancijoms, kuriuose dėstoma Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjus šmeižianti informacija, tikrovės neatitinkantys duomenys - kompromituoja jį kaip teisėjo padėjėją, tai kenkia jo reputacijai, sudaroma apie jį klaidinga, neigiama nuomonė. Pareiškėjas teigia suprantantis, kad R. B. pakirto pasitikėjimą Z. Š. pasirašydamas tikrovės neatitinkantį bendrą teisėjų skundą dėl Z. Š. veiksmų.Pareiškėjo manymu, teikdamas skundą prokuratūrai ir duodamas parodymus R. B. nebuvo sąžiningas pareiškėjas. Aplinkybę, kad jo, kaip nesąžiningo pareiškėjo, valia buvo aiškiai išreikšta, patvirtina faktai, kad R. B. nutarimo nutraukti baudžiamąją bylą Nr. 02-2-00203-15 neskundė, taip pat jis nesiėmė jokių veiksmų dėl procesinių sprendimų administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.-10-14146-536/2016.Pareiškėjo Z. Š. skundas atmetamas.Z. Š. pareiškimo padavimo metu galiojusioje BPK 412 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad skunde ar pareiškime dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka turi būti nurodytas teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas, nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės, duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. To paties straipsnio 3 dalyje buvo nurodyta, jog aukščiau paminėtų reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad Z. Š. pareiškimas neatitinka paminėtų BPK 412 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, todėl atsisakė jį priimti ir grąžino pareiškėjui. Pareiškėjas Z. Š. su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada nesutinka, jo teigimu, pareiškime buvo nurodytos visos BPK 412 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, kurias galima tikslinti išreikalavus ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00203-15 medžiagą.Z. Š. 2017 m. rugsėjo 18 d. pareiškime privataus kaltinimo tvarka nurodė, kad jo manymu Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo R. B. veiksmuose yra BK 154 straipsnio 1 dalyje (Šmeižimas) numatytos nusikalstamos veikos požymių. Iš pareiškimo turinio matyti, jog nusikalstamos veikos padarymo vieta pareiškėjas laiko Vilniaus apylinkės prokuratūros 2 skyriaus prokuroro S. B. nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00203-15 nutraukimo sudarymo vietą, t. y. Vilniaus miestą. Tačiau, pareiškėjas toliau dėsto, kad tikrovės neatitinkančios žinios buvo paskelbtos teisėjui R. B. surašant, pasirašant, paduodant skundą bei duodant parodymus kaip nukentėjusiajam ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00203-15, taigi iš pareiškimo neaišku kur yra nusikalstamos veikos padarymo vieta, neaiškus ir jos padarymo laikas. Pareiškime nenurodomos ir konkrečios frazės, kurios, pareiškėjo manymu, neatitinka tikrovės ir gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo. Skunde pareiškėjas nurodo, kad R. B. pakirto pasitikėjimą pareiškėju tikrovės neatitinkančiais teiginiais apie tai, kad šis rašo skundus įvairioms instancijoms, dėstydamas Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjus šmeižiančią informaciją. Tačiau taip pat nurodo, kad tikrovės neatitinkančios frazės galėtų būti tikslinamos išsireikalavus bylos Nr. 02-2-00203-15 medžiagą. Pareiškėjas skunde teigia pareiškime nurodęs ir trečiuosius asmenis, kuriems buvo paskleisti jį šmeižiantys duomenys, tačiau nurodo, kad tokius duomenis sužinojusius asmenis taip pat būtų galima patikslinti išsireikalavus bylos Nr. 02-2-00203-15 medžiagą. Anot pareiškėjo, šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra ir kitų jo pareiškime nurodytas aplinkybes patikslinančių duomenų apie galimai padarytos nusikalstamos veikos vietą, laiką ir liudytojus.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pareiškimas, kuriame beveik visos nurodytos aplinkybės grindžiamos duomenimis, kuriuos būtina išreikalauti, yra pernelyg abstraktus. Iš pareiškimo turinio galima spręsti, jog pareiškėjas tik numano ikiteisminio tyrimo medžiagoje esant tikrovės neatitinkančių ir jį šmeižiančių duomenų, tačiau nežino nei tikslių jį šmeižiančių frazių, nei jų kiekio, nei kur, kada ir kam jos buvo atskleistos. Iš tokio pareiškimo neaišku, ar ikiteisminiame tyrime tretiesiems asmenims iš tiesų galėjo būti paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys ar pareiškėjo netenkina pats ikiteisminio tyrimo prieš jį pradėjimo faktas. Dauguma jo nurodytų aplinkybių grindžiamos prielaidomis, kurios galimai pasitvirtintų tik išreikalavus ikiteisminio tyrimo medžiagą. Pažymėtina, jog remiantis BPK 21 straipsnio 4 dalimi, įtariamasis turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl nėra pagrindo manyti, jog pareiškėjas neturėjo galimybės surinkti ikiteisminiame tyrime esančius duomenis, patvirtinančius jo pareiškime nurodytas aplinkybes ir apibrėžti privataus kaltinimo ribas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog apygardos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo Z. Š. pareiškimą argumentuodamas tuo, kad jis neatitinka BPK 412 straipsnyje numatytų reikalavimų. Priešingai nei teigiama pareiškėjo skunde, toks žemesnės instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas formaliu, kadangi Z. Š. skundą atsisakyta priimti nustačius esminius pareiškimo trūkumus, be to, įstatymas aiškiai numato, jog BPK 412 straipsnyje numatytų reikalavimų neatitinkantis pareiškimas ar skundas yra nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (BPK 412 straipsnio 3 dalis).