Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. V. P. (toliau – pareiškėja) pareiškimą, suinteresuotam asmeniui R. J., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo R. J. teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos iškėlimą pranešta ir teismo šaukimai į teismo posėdį įteikti tinkamai (įteikiant šaukimą suinteresuoto asmens sutuoktinei). Byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui R. J. nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). R. J. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareiškėjos pareiškimu nesutinka. Teigė, kad po brolio A. J. mirties priėmė jo palikimą. Palikimą sudarančių daiktų sąraše butas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo į šį sąrašą įtrauktas. Butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jį brolis įgijo gyvendamas santuokoje su pareiškėja. Teigė, kad jo tėvas A. J. padėjo išsipirkti privatizuojamą butą. Tvirtino, kad pareiškime neteisingai nurodyta, jog buto privatizavimui pinigus paskolino pareiškėjos sesuo ir teta. A. J. mokėjo buto mokesčius, jį remontavo, kapitališkai sutvarkė kanalizaciją, supirko baldus. Jis lėšų turėjo, kadangi vienas pirmųjų pradėjo važinėti į užsienį dirbti. Trečią kartą jam atsidūrus įkalinimo įstaigoje, visus mokesčius mokėjo jo tėvas A. J.. Broliui grįžus iš įkalinimo įstaigos, pareiškėja minėtame bute nebegyveno. Prašo pareiškėjos pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o n statuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. To paties straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Kadangi A. J. miręs, kitu būdu šio juridinio reikšmę turinčio fakto nustatyti nėra galimybių.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja su A. J. susituokė (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (b. l. 7). Jie gyveno valstybei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 1992 m. balandžio 10 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu A. J. buvo nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme, kurią atliko iki 1994 metų sausio mėnesio (b. l. 8-10). Prieš santuokos sudarymą A. J. taip pat atliko laisvės atėmimo bausmes už įvykdytus nusikaltimus. Šilutės rajono apylinkės teismas 1994 m. birželio 22 d. sprendimu nutraukė pareiškėjos ir A. J. santuoką. Sprendime nurodyta, kad sutuoktiniai ilgą laiką negyveno kartu ir jų šeima yra iširusi (b. l. 18). Nutraukiant santuoką turto padalijimo klausimas nebuvo sprendžiamas, nes tuo metu galioję teisės aktai to nenumatė. Pareiškėjos santuokos nutraukimas civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruotas 1995 m. rugpjūčio 31d. (b. l. 13). 2000 m. birželio 24 d. pareiškėja sudarė santuoką su K. P. (b. l. 19). 2016 m. lapkričio 24 d., mirė buvęs pareiškėjos sutuoktinis A. J.. Jo paskutinė gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). A. J. palikimą priėmė brolis suinteresuotas asmuo R. J. (b. l. 22).

Iš pareiškėjos paaiškinimų, liudytojų R. M., R. R. parodymų bei rašytinės bylos medžiagos (buto pirkimo sutarties, nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo, kasos orderio, taupomojo banko pranešimo, paskolos raštelių) (b. l. 6, 12, 14-17) nustatyta, pareiškėja (duomenys neskelbtini) įsigijo butą esantį (duomenys neskelbtini). Buto pirkimo sutartyje nurodyta, kad pareiškėja už butą sumokėjo viso 3690 rublių, tai yra 450 rublių sumokėjo į Pagėgių taupomojo banko skyrių, o 3240 rublių buvo sumokėta vienkartinėmis išmokomis. Buto pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė viena pareiškėja. Ji 1993 m. kovo 31 d., butą savo vardu įregistravo nekilnojamojo turto registre. 1993 m. kovo 23 d. kasos orderis Nr. 019 patvirtina, kad būtent pareiškėja sumokėjo 450 rublių už privatizuojamą butą. 1993 m. kovo 23 d. Taupomojo banko pranešimas Nr. 7261/019 patvirtina, kad pareiškėjos teta G. O. Š. sumokėjo 3240 rublius vienkartinėmis išmokomis už pareiškėjos privatizuojamą butą. Paskolos rašteliai įrodo, kad pareiškėja 1993 m. kovo 22 d. iš R. M. pasiskolino 700 JAV dolerių privatizuojamo buto pirkimui ir remontui. Skolą litais pareiškėja grąžino 1998 m. balandžio 11 d. Taip pat, 1993 m. kovo 23 d. pareiškėja iš G. O. Š. pasiskolino 3240 rublių investicinių čekių, kuriuos litais grąžino 2000 m. gegužės 1 d.

Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata buvo ir Lietuvos TSR santuokos ir šeimos kodekse (toliau – SŠK) (21 straipsnio 1, 3 dalys), kuris galiojo pareiškėjos ir A. J. santuokos sudarymo bei nekilnojamojo turto įsigijimo metu. Pagal kasacinio teismo praktiką, sutuoktinis, kuris mano, kad turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi, minėta teisės norma taikytina ir sprendžiant dėl turto, įgyto iki CK įsigaliojimo už vieno sutuoktinio lėšas, pripažinimo asmenine nuosavybe. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Vadinasi vertinant, ar turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė.

Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus konstatuoja, jog pareiškėja įrodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo įgytas iš pareiškėjos asmeninių skolintų lėšų, o įgyjant šį turtą buvo aiškiai išreikšta jos valia įgyti jį asmeninei nuosavybei. Pareiškėja butą įsigijo 1993 m. kovo 23 d. pagal Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymą. Butą įsigijo iš savo asmeninių lėšų, kurias jai paskolino pareiškėjos sesuo R. M. ir teta G. O. Š.. Šias aplinkybes patvirtina rašytiniai įrodymai – paskolos rašteliai, kasos orderis, taupomojo banko pranešimas. Nors D. V. P. santuoką su A. J. teismo sprendimu nutraukė 1994 m. birželio 22 d. tačiau jie kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė nuo 1992 metų. A. J. nuo 1992 m. balandžio 10 d. laisvės atėmimo bausmę atliko griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje, iš kur buvo paleistas tik 1994 m. sausio mėnesį. Sutartį dėl buto įsigijimo sudarė pareiškėja D. V. P. (buvusi pavardė J.), ji savo vardu įregistravo šį turtą viešame registre. Santuokos ir šeimos kodekso 23 straipsnio 2 dalis, galiojusi pareiškėjos ir A. J. santuokos nutraukimo metu, numatė, kad reikalavimams padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, nustatomas trejų metų ieškininės senaties terminas. A. J. iki savo mirties nereiškė jokių pretenzijų į D. V. P. vardu registruotą butą, jis neprašė jo padalinti. Tai, kad po santuokos nutraukimo, A. J. gyveno pareiškėjai priklausiusiame bute, pirko baldus, mokėjo mokesčius neduoda pagrindo teigti, kad butas buvo bendroji sutuoktinių nuosavybė. Pareiškėja po santuokos nutraukimo išvyko gyventi į Klaipėdą, ji leido buvusiam sutuoktiniui A. J. gyventi jos bute, kur pastarasis gyveno iki mirties. Aplinkybė, kad A. J. tėvas, jam būnant įkalinimo įstaigoje mokėjo buto mokesčius, taip pat neįrodo aplinkybės apie buto nuosavybę, ji tik patvirtina pareiškėjos nurodytą faktą, kad leido buvusiam sutuoktiniui gyventi bute ir už tai jis įsipareigojo mokėti komunalinius mokesčius.

Atmestina kaip neįrodyta suinteresuoto asmens R. J. atsiliepime nurodyta aplinkybė, kad privatizuojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini) padėjo išsipirkti jo ir brolio tėvas A. J.. Pareiškėja šią aplinkybę neigia, o suinteresuotas asmuo teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šią aplinkybę. Byloje leistinais įrodymais įrodyta, kad pareiškėjai lėšas, reikalingas buto įsigijimui paskolino jos sesuo ir teta. Paskolintas lėšas po santuokos nutraukimo iš savo asmeninių lėšų grąžino pareiškėja. Suinteresuotas asmuo nepateikė jokių įrodymų, kad brolis A. J. būtų prisidėjęs prie šių lėšų grąžinimo.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėja leistinais įrodymais paneigė CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybėn. Šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos D. V. P. (buvusi pavardė – J.), asmeninė nuosavybė.

Pareiškėja neturi kitos galimybės gauti įrodymų dėl minėto fakto nustatymo, kaip tik teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių į butą, esantį Birutės g. 4-3, Pagėgiuose, įgyvendinimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Iš pareiškėjos D. V. P. priteistinos 12,11 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu - 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos D. V. P. (buvusi pavardė – J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas nuosavybės teisių į butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgyvendinimo tikslu.

Priteisti iš D. V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 12,11 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis - bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.