- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-29
- Bylos Nr.
- I-1332-624/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-03774-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Rytis Krasauskas, Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Atsakovas
- Turto vertinimo priežiūros tarnybos
- Advokatai
- Valerijus Kirpičnikovas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Irenos Paulauskienės, dalyvaujant pareiškėjos R. B. atstovui advokatui Valerijui Kirpičnikovui, nedalyvaujant atsakovės Turto vertinimo priežiūros tarnybos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovei Turto vertinimo priežiūros tarnybai dėl išvados panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. B. skunde prašo teismo panaikinti 2013-08-29 išvadą Nr. T-22(3)-I. Nurodo, kad Turto vertinimo priežiūros tarnybai pateikė prašymą dėl UAB „Verslavita“ vertinto turto: trijų garažų, esančių (duomenys neskelbtini) ir tuo pagrindu atlikto 2013-03-05 dienos turto vertinimo ataskaitų Nr. VN-13-020A, Nr. VN-13-020B, Nr. VN-13-020C (toliau – ir Ataskaitos) pripažinimo niekinėmis. UAB „Medicinos bankas“ nurodytas ataskaitas įteikė Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje. Turto vertinimo priežiūros tarnyba (toliau – ir Tarnyba) 2013-08-29 išvadoje T-22(13)-I nurodė, kad įvertinusi Ataskaitą nenustatė jos neatitikties Įstatymo 22 str. bei Metodikoje nustatytiems reikalavimams. Nesutinka su tokia išvada. Konstitucijos 23 str. 1 d. įtvirtinta, kad nuosavybė neliečiama. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad konstitucinė norma „nuosavybė neliečiama“ reiškia, kad savininkas turi teisę atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, su jam priklausančiu turtu, tačiau kiti asmenys negali pažeisti savininko teisių ir valstybė yra įsipareigojusi ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją bei kitų pažeidimų. Savininkas turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų teisių. Tarnyba išvadoje nurodė, kad dėl to, kad Ataskaitose nurodoma, jog vertinimo turto savininkas yra informuotas apie vertinamo turto apžiūrą ir užsakovas tam turi savininko sutikimą - nei Įstatymas, nei Metodika nenumato vertintojo pareigos informuoti turto savininką apie turto apžiūrą, tokią informaciją gali suteikti vertinimo užsakovas (kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta), kurio veiksmų Tarnyba vertinti negali, nes tam nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjos nuosavybę sudaro žemės sklypas ir garažai. Vertintoja, neturėdama jos leidimo, pro vartus pateko į jai priklausantį žemės sklypą, po jį vaikščiojo, fotografavo garažus ir teritoriją aplink, rinko duomenis apie jos turtą. Apie tai, kad ji nedavė leidimo vertinti jos turtą, prašymu informavo Tarnybą. Konstitucijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas suponuoja asmens, turinčio licenciją vertinti turtą pareigą elgtis atsakingai ir nepažeisti asmenų nuosavybės teisės. Konstitucinio teismo 2006-03-14 nutarime įtvirtintas teisinės valstybės principas - teisinėje valstybėje niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Taigi, šiuo atveju pranešus Tarnybai, kad nedavė sutikimo vertinti jos turtą o vertintojui nepateikus tokio sutikimo, remiantis Konstitucijoje įtvirtintais nuosavybės neliečiamumo, žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo principais, minėtos ataskaitos turėjo būti pripažintos niekinėmis, kaip atliktos pažeidžiant savininko nuosavybės ir privataus gyvenimo neliečiamumo teises. Tarnyba išvadoje nurodė, kad Ataskaitose nurodyta, kad informacija vertinimui buvo gauta iš savininkų, laikytina reikšmės vertinimui neturinčia technine klaida. Nesutinka su Tarnybos išvada, kad paaiškinimuose Tarnybai vertintoja pagrindė pastato būklės („bloga“) įvertinimą, be to, pastatų būklė akivaizdžiai matoma iš Ataskaitose esančių nuotraukų. Garažai yra išnuomoti ir juose laikomi prabangūs automobiliai, spręsti apie pastato būklę iš „išorės“ nėra faktinio pagrindo, nėra ir juridinio pagrindo, kadangi Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 str. 4 d. 3 p., LR finansų ministro patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos 32. p., 34 p. ir 35.3. p. įpareigoja padaryti objekto vidaus nuotraukas. Nesutinka su išvada, kad vertintojos techninėse užduotyse buvo paprašyta įvertinti „visų objektų rinkos vertę“. Turto įvertinimo techninėse užduotyse, kaip sutarties objektas: žemės sklypo, 17,02 kv. m. garažo, 16,16 kv. m. garažo ir 20,79 kv. m. garažo rinkos vertės nustatymo 2011-02-19, 2011 -02-25, 2011 -02-28 datomis, kitais tikslais. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 20 str. 2 d., neprivalomasis turto arba verslo vertinimas atliekamas turto arba verslo vertinimo sutarčių pagrindu, taikant individualųjį turto arba verslo vertinimą. Taigi, dviejų asmenų profesionalų, vertintojos ir užsakovo sutarties pagrindu, pasiektas susitarimas rinkti duomenis, juos įvertinti ir pateikti teismui, pažeidė pareiškėjos, kaip savininkės teises. Nurodo, kad kokios vertės yra jos turtas yra tik jos reikalas, bet ne trečiųjų asmenų, net ir turinčių vertintojo licenciją. Vertinti jos turtą be sutikimo galima tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. leidus teismui (paskyrus ekspertizę), antstoliui ir panašiai. Mano, kad nesant jos sutikimo, informacija apie turtą buvo renkama neteisėtai, todėl buvo pažeista nuosavybės neliečiamumo, asmens privataus gyvenimo neliečiamumo teisė (I tomas, b. l. 1-3).
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasis jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2013-03-05 UAB „Verslavita“ vardu vertintoja G. G. (toliau – ir Vertintoja) parengė Vertinimo ataskaitas Nr. VN-13-020A, VN-13-020B, VN-13-020C (toliau – ir Ataskaitos). Vertinamas turtas - ilgalaikė sklypo nuomos teisė ir šiame sklype esantys 3 garažai, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas). Ataskaitose taikant lyginamąjį ir išlaidų (kaštų) metodo derinį nustatytos Turto rinkos vertės atsižvelgiant į specialiąsias prielaidas, kurios susijusios su esamų statinių (garažų) nugriovimu ir jų vietoje planuojamu statyti 3 aukštų pastatu: 1) statiniai esantys 343 m2 žemės sklype bus nugriauti; 2) bus parengtas ir patvirtintas techninis projektas, gautas statybos leidimas; 3) suformuotame 343 m2 žemės sklype bus statomas pastatas pagal detaliajame plane patvirtintus urbanistinius-architektūrinius apribojimus ir sąlygas (iki 3 aukštų, aukštis nuo žemės paviršiaus - iki 8,5 m 1a dalyje ir iki 10,5 1b dalyje; statinio aukščio absoliutinė altitudė - iki 106 m 1a dalyje ir iki 108 m 1b dalyje; užstatymo tankis - iki 60 proc.; užstatymo intensyvumas - iki 1,0); 4) bus sutvarkytas gerbūvis ir įrengtos parkavimo vietos; 5) projektas bus statomas savininko lėšomis. Tarnyba 2013-05-29 gavo pareiškėjos prašymą įvertinti Ataskaitų atitiktį Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – ir Įstatymas, TVVPĮ) nustatytiems reikalavimams. Tarnyba 2013-07-04, vadovaudamasi Įstatymo 26 str. 2 d. 8 p., raštais Nr. T(1.13)A2-1185(13) ir Nr. T(1.13)A2-1186(13) kreipėsi į Vertintoją ir UAB „Verslavita“ dėl informacijos ir paaiškinimų, susijusių su Ataskaitų rengimu, pateikimo. 2013-08-19 Turto arba verslo vertintojų garbės teismas (toliau – ir Garbės teismas) gavo Tarnybos išvadą Nr. GT-70(13)-I dėl Vertintojos veiksmų rengiant Ataskaitas ir Tarnybos teikimą Nr. GT-70(13)-T dėl drausmės bylos Vertintojai iškėlimo. 2013-08-20 parengiamajame Garbės teismo posėdyje nuspręsta Vertintojai iškelti drausmės bylą. 2013-08-29 Garbės teismas, įvertinęs Tarnybos pateiktą informaciją ir Garbės teismo posėdžio metu Vertintojos žodinius ir rašytinius paaiškinimus, konstatavo, kad rengdama Ataskaitas Vertintoja laikėsi Įstatymo ir Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. IK-159 (toliau – ir Metodika) reikalavimų. 2013-08-29 Tarnyba, atsižvelgdama į visą tyrimo metu surinktą informaciją priėmė ir raštu Nr. T(1.13)A2-1500(13) pareiškėjai išsiuntė skundžiamą Išvadą. Tą pačią dieną Tarnyba raštu Nr. T( 1.13)A2-1501(13) Išvadą išsiuntė ir Vertintojai, informuojant apie pareigą ištaisyti Ataskaitose nurodytas reikšmės vertinimams neturinčias technines klaidas, susijusias su nurodymu, jog informacija vertinimams buvo gauta iš turto savininkų. Nurodo, kad Tarnybai įstatymais nėra suteikta teisė vertinimo ataskaitas pripažinti niekinėmis. Vadovaujantis Įstatymo 26 str. 2 d. 3 p., Tarnyba nagrinėja paklausimus dėl vertinimo ataskaitų atitikties Įstatymo 22 str. nustatytiems reikalavimams, o vadovaujantis Įstatymo 23 str. 1 d., turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Tarnyba nėra nustačiusi jos neatitikties Įstatymo 22 str. nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Pagal Įstatymo 22 str. 4 d., turto arba verslo vertinimo ataskaitoje turi būti nurodyta: ataskaitos pavadinimas; vertinamo turto arba verslo pavadinimas, buvimo vieta; vertinamo turto arba verslo individualūs požymiai; vertinimo atvejis; užsakovo duomenys; vertinamo turto arba verslo valdymo teisė ir savininkas; turto arba verslo vertinimo įmonės ar nepriklausomo turto arba verslo vertintojo duomenys; asmens, turinčio teisę veikti turto arba verslo vertinimo įmonės vardu, arba jo įgalioto asmens, arba asmens, kuriam teisės aktuose pavesta pasirašyti turto arba verslo vertinimo ataskaitą, ir turto arba verslo vertintojo vardai, pavardės, parašai; turto arba verslo apžiūrėjimo ir ataskaitos surašymo datos; sąlygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos turto arba verslo vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta, nurodant motyvus; turto arba verslo vertinimo metodai (metodų deriniai) ir metodų taikymo būdai; vertinamo turto arba verslo aprašymas; turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto arba verslo vertės skaičiavimus; išvada dėl turto arba verslo vertės, pasirašyta išvadą surašiusio turto arba verslo vertintojo nurodant, ar ji parengta dėl to, kad tarp užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto arba verslo vertės nustatymo, ir turto arba verslo vertės nustatymo diena. Tarnyba skundžiamoje Išvadoje nekonstatavo Įstatymo 22 str. pažeidimo, kadangi šis straipsnis, reglamentuojantis turto arba verslo vertinimo ataskaitos formos ir turinio reikalavimus, nenumato reikalavimo ataskaitoje pateikti vertinamo turto arba verslo savininko sutikimą. Konstatavimas Ataskaitų neatitikties Įstatymo 22 str. reikalavimams dėl to, jog, kaip nurodo pareiškėja, vertinimai atlikti pažeidžiant konstitucinius nuosavybės neliečiamumo ir teisės į privatumą principus, reikštų Tarnybos veikimą ultra vires ir Įstatymo 22 str. plečiamą aiškinimą. Pažymėjo, kad reikalavimai vertinamo turto apžiūrai yra reglamentuoti Metodikos 31-41 punktuose. Metodikos nuostatos numato, jog vertinimo užsakovas privalo informuoti vertintoją apie vertinamo turto savininko sutikimą jo turto apžiūrai, t. y. Metodika nenumato vertintojo pareigos informuoti turto savininką apie jo turto apžiūrą. Metodikos 32 p. numato, kad vertintojas, prieš atlikdamas objekto apžiūrą, informuoja užsakovą apie objekto apžiūros datą ir laiką. Užsakovas (jeigu jis nėra ir objekto savininkas) turi informuoti objekto savininką, apie numatomą atlikti objekto apžiūrą. Metodikos 34 ir 39 punktai numato, jog vertintojas privalo apžiūrėti objektą ir apžiūrą atlikti dalyvaujant objekto savininkui, o jeigu objekto apžiūroje nedalyvauja savininkas, tai turi būti nurodyta vertinimo ataskaitoje, kartu nurodant, ar užsakovas informavo objekto savininką apie objekto apžiūrą ir turi objekto savininko sutikimą dėl objekto apžiūros. Nagrinėjamu atveju Vertintoja informavo Tarnybą, kad užsakovas jai patvirtino, jog objekto savininkas yra informuotas apie numatomą atlikti objekto apžiūrą ir turi objekto savininko sutikimą dėl objekto apžiūros. Ši aplinkybė buvo atitinkamai pažymėta ir prie Ataskaitų pridėtuose vertinto turto apžiūros aktuose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Tarnybai įstatymais nėra suteikta teisė tikrinti vertinimo užsakovo veiksmus, t. y. Tarnyba nagrinėjamu atveju negali (nes tam nėra teisinio pagrindo) pasisakyti dėl vertinimų užsakovo pateiktos informacijos apie Pareiškėjos sutikimą atlikti jos turto vertinimus. Metodika numato, kad vertinimui būtinas turto savininko sutikimas jo turto apžiūrai (taigi, manytina, ir vertinimui), tačiau apie savininko sutikimo buvimą vertintoją informuoja (kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta) vertinimo užsakovas, kurio veiksmų Tarnyba negali vertinti, kadangi tam nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjos argumentas, kad Tarnyba turėjo pripažinti Ataskaitas niekinėmis, kadangi vertinimai atlikti pažeidžiant konstitucinius nuosavybės neliečiamumo ir teisės į privatumą principus, yra nepagrįstas. Dėl garažų būklės įvertinimo nurodo, kad Tarnyba Išvadoje nekonstatavo Įstatymo 22 str. 4 d. 13 p. (pareigos pagrįsti nustatytą vertę) pažeidimo, kadangi Paaiškinimuose ir Garbės teismo posėdžio metu Vertintoja pagrindė pastato būklės („bloga“) įvertinimą, be to, pastatų būklė akivaizdžiai matoma iš Ataskaitose esančių nuotraukų. Paaiškinimuose Vertintoja nurodė, jog garažų būklė yra „bloga“, kadangi garažų medinės durys yra sulūžusios, paremtos su plyta, sienos suskilusios, šlapios, stogas kiauras, o nevalytuose lietvamzdžiuose užaugę medžiai. Garažų būklės įvertinimas nebuvo naudojamas vertės skaičiavimuose, todėl neturi nieko bendro su galimu pažeidimu Įstatymo 22 str. 4 d. 13 p. reikalavimo pagrįsti nustatytą vertę, pateikiant vertės skaičiavimus. Todėl Tarnyba pagrįstai nekonstatavo Įstatymo 22 str. 4 d. 13 p. pažeidimo dėl to, jog Paaiškinimuose ir Garbės teismo posėdžio metu Vertintoja pagrindė pastato būklės („bloga“) įvertinimą, pastatų būklė akivaizdžiai matoma iš Ataskaitose esančių nuotraukų, o minėtas garažų būklės įvertinimas nebuvo naudojamas vertės skaičiavimuose. Dėl garažų vidaus nuotraukų nurodo, kad konstatuoti Įstatymo 22 str. 4 d. 3 p. (reikalavimo nurodyti vertinamo turto individualius požymius) pažeidimą nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo, kadangi Ataskaitose išsamiai nurodomi vertinamo turto individualūs požymiai - nurodyta kiekvieno garažo buvimo vieta, plotas, statybos metai, statybos baigtumas, medžiagos, iš kurių garažai pastatyti, paskirtis, esamas panaudojimas, unikalus ir kadastrinis numeris, savininkai, esami ir buvę areštai, pateikiama net 15 nuotraukų. Metodikos 35.3 punktas numato pareigą užfiksuoti vertinamo turto vidų, tačiau šis reikalavimas nėra savitikslis, šios normos paskirtis yra įsitikinti vertinamo turto egzistavimu ir individualioms objekto savybėms, turinčioms įtakos objekto vertei, nustatyti. Tarnybos nuomone, abu šie tikslai nagrinėjamu atveju buvo pasiekti atsižvelgiant į tai, jog vertinimai atlikti taikant specialiąją prielaidą, jog garažai bus nugriauti, todėl jų vidus neturi jokios įtakos nustatant bendrą 3 garažų ir žemės nuomos teisės vertę. Pažymėjo, kad vertinamas turtas buvo apžiūrėtas, išsamiai aprašyti jo individualūs požymiai, nuotraukų pakanka vertinamo turto egzistavimu įsitikinti ir individualioms vertinamo turto savybėms, turinčioms įtakos jo vertei, nustatyti, ypač atsižvelgiant į tai, jog vertinimai atlikti taikant specialiąją prielaidą, jog garažai bus nugriauti, o vietoj jų bus statomas administracinis pastatas. Taip pat nurodo, kad Tarnyba Išvadoje nekonstatavo Įstatymo 22 str. 4 d. 13 p. (pareigos pagrįsti nustatytą vertę, pateikiant vertės skaičiavimus) pažeidimo, kadangi iš prie Ataskaitų pridėtų techninių užduočių matyti, jog prašoma įvertinti ne pavienių objektų, o visų objektų rinkos vertę, atsižvelgiant į maksimalų ir geriausiąją panaudojimą, kuris nagrinėjamu atveju neatsiejamas nuo visų objektų vertinimo kaip vientisos visumos, kadangi vertinimai atlikti atsižvelgiant į tai, jog vietoj esamų garažų bus pastatytas 343 m2 ploto pastatas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-03-31 sprendimu Nr. 1-1466 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ir gretimos teritorijos detaliojo plano patvirtinimo (I tomas, b. l. 16-21).
Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Skundas netenkinamas.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovo paaiškinimais ir byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja R. B. 2013-05-29 kreipėsi į Turto vertinimo priežiūros tarnybą su prašymu pripažinti niekinėmis UAB „Verslavita“ 2013-03-05 vertinimo atskaitas Nr. VN-13-020A, VN-13-020B, VN-13-020C, kuriomis UAB „Medicinos bankas“ užsakymu buvo vertinamas jai priklausantis turtas – garažai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) ir turtinės teisės (I tomas, b. l. 178-180). Šis prašymas buvo grindžiamas aplinkybe, kad turtas apžiūrėtas be jos žinios, vertinimo procedūra atlikta ir ataskaita surašyta pažeidžiant teisės aktais nustatytus reikalavimus: 1) vertinamo turto savininkė neteikė informacijos apie vertinamą turtą, todėl Ataskaitose nepagrįstai nurodyta, jog informacija vertinimui buvo gauta iš turto savininkų; 2) vertinamo turto savininkė nesuteikė leidimo apžiūrėti vertinamo turto, todėl Ataskaitose nepagrįstai teigiama, jog vertinamo turto savininkas yra informuotas apie vertinimo turto apžiūrą ir jos laiką, bei užsakovas gavo turto savininko sutikimą, kad jo turtas būtų apžiūrėtas; 3) vertinamuose sklypuose nėra galimybių statyti Ataskaitoje nurodytą pastatą; 4) Ataskaitose nėra pagrįstas pastato būklės („bloga“) įvertinimas; 5) vertinimų techninėse užduotyse prašoma įvertinti keturis atskirus objektus (tris pareiškėjai priklausančius garažus ir Valstybei priklausančio žemės sklypo ilgalaikės nuomos teisę), todėl Ataskaitose nepagrįstai pateikiama bendra visų vertinamų objektų vertė; 6) Ataskaitose nėra pateikiamos vertinamo objekto vidaus nuotraukos kaip to reikalauja Metodikos 35.3 punktas.
Turto vertinimo priežiūros tarnyba, išnagrinėjusi šį R. B. prašymą, 2013-08-29 pateikė išvadą, kad nenustatė UAB „Verslavita“ 2013-03-05 vertinimo atskaitų Nr. VN-13-020A, VN-13-020B, VN-13-020C neatitikties TVVPĮ ir Metodikos reikalavimams (II tomas, b. l. 48-50), kadangi: 1) tai, kad Ataskaitose nurodoma, jog informacija vertinimui buvo gauta iš turto savininkų, laikytina reikšmės vertinimui neturinčia technine klaida, kuri turi būti ištaisyta vadovaujantis Metodikos V skirsnio „Vertinimo klaidų taisymas“ nuostatomis; 2) dėl to, jog Ataskaitose nurodoma, kad vertinamo turto savininkas yra informuotas apie vertinamo turto apžiūrą ir užsakovas tam turi savininko sutikimą – nei Įstatymas nei Metodika nenumato vertintojo pareigos informuoti turto savininką apie jo turto apžiūrą, tokią informaciją gali suteikti vertinimo užsakovas (kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta), kurio veiksmų vertinti Tarnyba negali, nes tam nėra teisinio pagrindo; 3) galimybė statyti Ataskaitoje nurodytą pastatą numatyta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-03-31 sprendimu Nr. 1-1466 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ir gretimos teritorijos detaliojo plano patvirtinimo“; 4) paaiškinimuose Tarnybai Vertintoja pagrindė pastato būklės („bloga“) įvertinimą, be to, pastatų būklė akivaizdžiai matoma iš Ataskaitose esančių nuotraukų; 5) techninėse užduotyse prašoma įvertinti ne pavienių objektų, o visų objektų rinkos vertę, be to, vertinimas atliktas atsižvelgiant į maksimalų ir geriausią turto panaudojimą, kuris nagrinėjamu atveju neatsiejamas nuo visų objektų vertinimo kaip vientisos visumos; 6) nuotraukos daromos siekiant įsitikinti vertinamo turto egzistavimu (Metodikos II skyriaus pavadinimas „Turto arba verslo vertės egzistavimo nustatymas“), šis reikalavimas taip pat turi reikšmės nustatant, ar vertinamą turtą būtų galima rekonstruoti. Tačiau nagrinėjamu atveju vertinimas atliktas taikant specialiąją prielaidą, jog garažai bus nugriauti, o Ataskaitoje esančių nuotraukų pakanka nustatyti individualioms vertinamo objekto savybėms, turinčioms įtakos objekto vertei, pagal kurias būtų galima nustatyti vertinamą objektą.
Šalies argumentai
Pateiktame skunde teismui pareiškėja R. B. prašo panaikinti Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2013-08-29 išvadą kaip nepagrįstą, kadangi: turtas vertintas be jos žinios ir sutikimo, t. y. pažeidžiant jos, šio turto savininkės, teises; nuoroda ataskaitose apie tai, kad informacija apie turtą gauta iš turto savininko, be pagrindo pripažinta reikšmės vertinimui neturinčia technine klaida; išvada, kad apie pastato būklę („bloga“) buvo galima spręsti pagal išorinę jų būklę, prieštarauja TVVPĮ 22 str. 4 d. 3 p. ir Metodikos 32, 34, 35.3 p. nuostatoms; nesutinka su išvada, kad techninėse užduotyse buvo paprašyta įvertinti „visų objektų rinkos vertę“.
Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas (toliau – ir TVVPĮ, 2011-06-22 įstatymo Nr. XI-1497 redakcija), be kita ko, nustato: turto arba verslo vertinimas atliekamas šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka (TVVPĮ 20 str. 1 d.); neprivalomasis turto arba verslo vertinimas atliekamas turto arba verslo vertinimo sutarčių pagrindu, taikant individualųjį turto arba verslo vertinimą (TVVPĮ 20 str. 2 d.); turto arba verslo vertinimas pradedamas gavus užsakovo prašymą nustatyti turto arba verslo vertę ir turto arba verslo vertinimo įmonei arba nepriklausomam turto arba verslo vertintojui ir užsakovui sudarius rašytinę turto arba verslo vertinimo sutartį, jeigu privalomojo turto arba verslo vertinimo atvejus reglamentuojantys teisės aktai nenustato kitaip. Sutarties šalių susitarimu prie sutarties gali būti pridedama techninė užduotis (TVVPĮ 21 str. 1 d.); turto arba verslo vertinimo ataskaita sudaroma raštu (TVVPĮ 22 str. 1 d.); turto arba verslo vertinimo ataskaitoje turi būti nurodyta:1) ataskaitos pavadinimas; 2) vertinamo turto arba verslo pavadinimas, buvimo vieta; 3) vertinamo turto arba verslo individualūs požymiai, išskyrus atvejus, kai turto vertinimas atliekamas taikant masinį turto vertinimą; 4) vertinimo atvejis; 5) užsakovo duomenys (pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas, registras, kuriame kaupiami ir laikomi duomenys apie užsakovą, arba fizinio asmens vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys); 6) vertinamo turto arba verslo valdymo teisė ir savininkas, išskyrus atvejus, kai turto vertinimas atliekamas taikant masinį turto vertinimą; 7) turto arba verslo vertinimo įmonės ar nepriklausomo turto arba verslo vertintojo duomenys (pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas, registras, kuriame kaupiami ir laikomi duomenys apie turto arba verslo vertinimo įmonę, arba nepriklausomo turto arba verslo vertintojo vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys ir pažymėjimo, kuriuo įrodoma, kad turto arba verslo vertinimo įmonė ar nepriklausomas turto arba verslo vertintojas įrašyti į Išorės vertintojų sąrašą, numeris, išskyrus kitos valstybės narės nepriklausomą turto arba verslo vertintoją ir turto arba verslo vertinimo įmonę, kurie laikinai arba vienkartinai vertina turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje); 8) asmens, turinčio teisę veikti turto arba verslo vertinimo įmonės vardu, arba jo įgalioto asmens, arba asmens, kuriam teisės aktuose pavesta pasirašyti turto arba verslo vertinimo ataskaitą, ir turto arba verslo vertintojo vardai, pavardės, parašai; 9) turto arba verslo apžiūrėjimo, išskyrus atvejus, kai turto vertinimas atliekamas taikant masinį turto vertinimą, ir ataskaitos surašymo datos; 10) sąlygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos turto arba verslo vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta, nurodant motyvus; 11) turto arba verslo vertinimo metodai (metodų deriniai) ir metodų taikymo būdai; 12) vertinamo turto arba verslo aprašymas; 13) turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto arba verslo vertės skaičiavimus; 14) išvada dėl turto arba verslo vertės, pasirašyta išvadą surašiusio turto arba verslo vertintojo (vardas, pavardė, parašas), nurodant, ar ji parengta dėl to, kad tarp užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto arba verslo vertės nustatymo, ir turto arba verslo vertės nustatymo diena (TVVPĮ 22 str. 4 d.); užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar nepriklausomo turto arba verslo vertintojo susitarimu, taip pat kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka turto arba verslo vertinimo ataskaitos turinys gali būti išplėstas (TVVPĮ 22 str. 5 d.); turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme (TVVPĮ 23 str. 1 d.); turto arba verslo vertinimo ataskaita yra užsakovo nuosavybė ir gali būti teikiama tretiesiems asmenims arba viešinama užsakovo nuožiūra, atsižvelgiant į ataskaitoje nurodytą vertinimo atvejį, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį, kai siekiama nustatyti turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitiktį šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, jeigu Lietuvos Respublikos teisės aktuose arba turto arba verslo vertinimo įmonės ar nepriklausomo turto arba verslo vertintojo ir užsakovo sudarytose sutartyse nenustatyta kitaip. Turto arba verslo vertinimo įmonė ar nepriklausomas turto arba verslo vertintojas turto arba verslo vertinimo ataskaitos antrojo egzemplioriaus (kopijos) kopiją privalo pateikti Priežiūros įstaigai šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 3 punkte arba 4 dalies 6 punkte nustatytu atveju (TVVPĮ 24 str. 1 d.); vertinant turtą arba verslą apmokestinimo, paėmimo visuomenės poreikiams ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais, kai veikiama valstybės ir visuomenės interesais, parengtos turto arba verslo vertinimo ataskaitos ir jos duomenų viešumą nustato šis įstatymas ir Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys turto arba verslo vertinimą apmokestinimo, paėmimo visuomenės poreikiams ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais, kai veikiama valstybės ir visuomenės interesais (TVVPĮ 24 str. 3 d.).
Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159 (toliau – ir Metodika), reglamentuoja Turto verslo vertinimo tikslus, vertinimo tvarką, turto vertinimo metodus ir jų taikymą.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą ir minėtą teisinį reglamentavimą, galima teigti, kad Tarnybos išvada yra pagrįsta, todėl jos naikinti nėra jokio pagrindo: skundu iš esmės nėra teigiama, o bylos nagrinėjimo metu – nustatyta, kad Ataskaitos neatitinka TVVPĮ 22 str. numatytų turinio reikalavimų; teiginiai, kad turto vertinimas gali būti atliktas tik jo savininko sutikimu nėra pagrįsti: tokiu veiksmu, t. y. vertinimu, savininko nuosavybės teisė, t. y. teisė valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str.), savaime nėra pažeidžiama, todėl, vertinimą atlikus be savininko sutikimo, galima būtų kalbėti apie teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą pažeidimą (CK 2.23 str.), tačiau TVVPĮ suteikia turto vertintojui, esant šiame įstatyme numatytam pagrindui, atlikti turto vertinimą ir be savininko sutikimo, kuris apie vertinimą turi būti tik informuojamas. Šiuo atveju TVVPĮ 21 str. 1 d. numatytas pagrindas atlikti turto vertinimą – užsakovo prašymas nustatyti turto vertę – buvo, užsakovui apie nekilnojamojo turto apžiūros laiką buvo pranešta (I tomas, b. l. 52, 156), pastarasis informavo, kad savininkui apie turto apžiūrą yra pranešta, todėl Metodikos 32 p. („Vertintojas, prieš atlikdamas objekto apžiūrą, informuoja užsakovą apie objekto apžiūros datą ir laiką. Užsakovas (jeigu jis nėra ir objekto savininkas) turi informuoti objekto savininką, apie numatomą atlikti objekto apžiūrą.“) vertintojas nepažeidė. Pažymėtina, kad skunde nėra teigiama, o bylos nagrinėjimo metu nėra nustatyta, kad siekdama apžiūrėti turtą, vertintoja būtų atlikusi kažkokius neteisėtus veiksmus, kuriais būtų pažeidžiamos turto savininko teisės: įsibrovusi į uždarą teritoriją, patalpą ar pan.; nuoroda ataskaitose apie tai, kad informacija apie turtą gauta iš turto savininko, pagrįstai pripažinta reikšmės vertinimui neturinčia technine klaida: nei skunde Tarnybai, nei skunde teismui pareiškėja iš esmės nepagrindė, kokią įtaką vertinimo rezultatams turėjo tokia nuoroda. Pažymėtina, kad aplinkybės, jog šis Ataskaitos teiginys yra klaidingas, neneigia nei vertintoja, nei Tarnyba, todėl nors tokia klaida nėra pagrindas Tarnybai nustatyti jos neatitikties TVVPĮ 22 str. nustatytiems reikalavimams, šia aplinkybe pareiškėja gali remtis teisme, kurioje ginčijama Ataskaita yra pateikta kaip įrodymas; aplinkybę, kad apie pastato būklę („bloga“) buvo galima spręsti pagal išorinę jų būklę, patvirtina apžiūros metu padarytos fotonuotraukos, duomenys apie šio turto statybos metus ir susidėvėjimo procentą (I tomas b. l. 55-62; II tomas, b. l. 1-3). Pažymėtina, kad garažų būklės duomenys šiuo atveju iš esmės ir nebuvo svarbūs išvadai dėl turto vertės: šių garažų apžiūra vykdyta 2013-02-18, tuo tarpu turtas vertintas retrospektyviai, t. y. nustatyta jo vertė 2011 m. vasario mėn., be to, su specialiosiomis vertinimo prielaidomis (bus suformuotas komercinės paskirties žemės sklypas, garažai nugriauti ir pastatytas naujas statinys). Pareiškėjos skundo teiginiai, kad duomenų apie statinių vidaus būklę nepateikimas prieštarauja TVVPĮ 22 str. 4 d. 3 p. („Turto arba verslo vertinimo ataskaitoje turi būti nurodyta: <...> vertinamo turto arba verslo individualūs požymiai, išskyrus atvejus, kai turto vertinimas atliekamas taikant masinį turto vertinimą;“) ir Metodikos 32, 34 („Vertintojas objekto apžiūrą atlieka dalyvaujant savininkui ir (arba) užsakovui arba jų įgaliotiems asmenims, išskyrus šios Metodikos 39 punkte nustatytus atvejus“), 35.3 p. („Objekto apžiūros metu objektas turi būti nufotografuotas ir (arba) nufilmuotas, pagal šiuos reikalavimus: <...> nuotraukose ir (arba) vaizdo medžiagoje matomas objekto vidus ir išorė, jeigu objektas turi vidų ir išorę;“) nuostatoms, yra nepagrįsti: kaip ir nurodo Tarnyba, nuotraukos, visų pirma, yra daromos siekiant įsitikinti turto egzistavimu, ką patvirtina ir Metodikos II skyriaus pavadinimas; aiškinimas, kad teisėtam ir pagrįstam turto vertinimui visais atvejais yra būtina objekto vidaus apžiūra, padarytų negalimą turto vertinimą atveju, kai savininkas, kuris nėra suinteresuotas vertinimu, tačiau kurio sutikimas jo turto vertinimui nėra būtinas, sudaro kliūtis jį apžiūrėti; kadangi techninė užduotis yra užsakovo ir vertintojo sudarytos sutarties dėl turto vertinimo dalis, UAB „Verslavita“ teigiant, kad techninėse užduotyse buvo paprašyta įvertinti visų objektų rinkos vertę, taip pat nesant duomenų, kad UAB „Medicinos bankas“ techninę užduotį aiškina kitaip, pareiškėjos aiškinimas, kad techninės užduoties turinys turi būti aiškinamas jos nurodytu būdu, mažiausiai keistas. Pažymėtina, kad pripažinus, jog pareiškėjos turto vertinimas galėjo būti atliktas, aplinkybė, kad turto vertintojas netinkamai įvykdė tokio pobūdžio savo sutartinius įsipareigojimus, negali pažeisti ir nepažeidžia asmens, nesančio užsakovu ar jo teisių perėmėju, teisių ar teisėtų interesų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos R. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.