- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-10
- Bylos Nr.
- AS-444-224-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Studijų kokybės vertinimo centro
- Advokatai
- Tomas Bagdanskis
- Kategorijos
- 50.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 21 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Studijų kokybės vertinimo centro, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) įpareigoti Studijų kokybės vertinimo centrą (toliau – ir Centras) vertinti jo Baltijos tarptautinėje akademijoje įgytą teisininko kvalifikaciją skubos tvarka remiantis tais dokumentais, kuriuos pateikė Centrui; 2) išaiškinti Centro direktoriaus 2006 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. 1-74 „Dėl kitų papildomų dokumentų, pateikiamų užsienyje įgytai aukštojo mokslo kvalifikacijai įvertinti, sąrašo ir jų pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 dalies nuostatų teisėtumą, taikant jas pareiškėjo atžvilgiu; 3) priteisti iš Centro 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo 2007 m. liepos 19 d. nutartimi priimta tik skundo dalis dėl reikalavimo priteisti iš Studijų kokybės vertinimo centro 30 000 Lt neturtinės žalos. Pareiškėjas tokią nutartį skundė, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 18 d. nutartimi atskirasis skundas buvo netenkintas.
Šalies argumentai
2007 m. gruodžio 12 d. pareiškėjas pateikė skundo papildymą, prašydamas 1) išaiškinti ar „Kitų papildomų dokumentų, pateikiamų užsienyje įgytai aukštojo mokslo kvalifikacijai įvertinti, sąrašų ir jo pateikimo tvarkos aprašas“, patvirtintas Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2006 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 1-74 (Žin. 2006, Nr. 51-1912), neprieštarauja Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencijos (Žin. 1998, Nr. 110-3025) I skyriaus 1.1 straipsnio nuostatoms, III skyriaus III.3 straipsnio 1 dalies nuostatoms, VI skyriaus VI. 1 ir VI.2 straipsnių nuostatoms, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės, Latvijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl Išsimokslinimo pripažinimo Baltijos valstybių aukštojo mokslo erdvėje (Žin. 2001, Nr. 4-93) 1 straipsnio nuostatoms, Įstatymų ir kitų norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo (Žin. 1995, Nr. 41-991) 10 straipsnio 1 dalies nuostatoms (išaiškinti ar teisės aktas atitinka paskirtį); ar Studijų kokybės vertinimo centro direktorius neviršijo savo kompetencijos, 2006 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 1-74 patvirtinęs „Kitų papildomų dokumentų, pateikiamų užsienyje įgytai aukštojo mokslo kvalifikacijai įvertinti, sąrašų ir jo pateikimo tvarkos aprašą“ (Žin. 2006, Nr. 51-1912); 2) įpareigoti Centrą priimti sprendimą dėl pareiškėjo kvalifikacijos vertinimo, kaip reikalaujama Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60, 14 punkte; 3) atlyginti dėl Centro sprendimo vilkinimo dėl pareiškėjo įgytos kvalifikacijos vertinimo patirtą moralinę žalą – 30 000 Lt.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 21 d. nutartimi pareiškėjo skundo papildymą atsisakė priimti.
Pirmosios instancijos teismas dėl pirmojo reikalavimo nurodė, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 1 dalimi prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti ir kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo, tačiau, sistemiškai aiškinant cituotą bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio 1 dalies teisės normą, administraciniai teismai tikrina, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą. Nagrinėjamoje administracinėje byloje keliamas reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, šiuos teisinius santykius reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 18 ir 19 straipsniai bei Civilinis kodeksas, t. y., teisės aktai, kurių atitikimą aukštesnės galios teisės aktams prašo ištirti pareiškėjas, šioje administracinėje byloje nebus taikomi, todėl prašymas priimti skundo papildymą negali būti tenkinamas.
Atsisakydamas priimti reikalavimą įpareigoti Centrą priimti sprendimą dėl pareiškėjo kvalifikacijos vertinimo, kaip reikalaujama Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60, 14 punkte, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas tapatų reikalavimą reiškė 2007 m. liepos 18 d. skunde, ir jį 2007 m. liepos 19 d. nutartimi atsisakyta priimti. Be to, sprendimas dėl pareiškėjo 2007 m. balandžio 12 d. prašymo vertinti jo kvalifikaciją priimtas atsakovo 2007 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. 4-972, t. y. pareiškėjui pasekmes sukėlė būtent šis sprendimas, kurio pareiškėjas neginčija. Taigi pareikštasis reikalavimas galėtų būti išvestiniu iš reikalavimo panaikinti atsakovo 2007 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. 4-972. Be to, šis reikalavimas pareikštas praleidus įstatyme nustatytus kreipimosi į teismą terminus.
Reikalavimas atlyginti 30 000 Lt neturtinę žalą jau yra pareikštas, šio reikalavimo priėmimo klausimas yra išspręstas ir pakartotinai toks pat reikalavimas negali būti priimtas.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 21 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Atskirajame skunde nurodoma, kad pareikšti reikalavimai nėra tapatūs reikalavimams, išdėstytiems ankstesniuose skunduose. 2007 m. liepos 19 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo reikalavimą vertinti jo Baltijos tarptautinėje akademijoje įgytą kvalifikaciją skubos tvarka, remiantis tais dokumentais, kurie buvo pateikti Centrui. Šio reikalavimo pareiškėjas pakartotinai nereiškia. Skundu pareiškėjas prašo įvertinti sprendimo priėmimo vilkinimą dėl jo įgytos teisininko kvalifikacijos pripažinimo bendra tvarka. Sprendimų priėmimas dėl kvalifikacijos vertinimo bendra tvarka ir skubos tvarka yra dvi skirtingos procedūros. Pareiškėjas skunde prašė teismo įpareigoti Centrą priimti sprendimą dėl jo kvalifikacijos vertinimo bendra tvarka. Tai keičia ir reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrindą. Skunde neturtinės žalos atlyginimas grindžiamas Centro vilkinimu priimti sprendimą vertinant pareiškėjo kvalifikaciją.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą Studijų kokybės vertinimo centro atstovas advokatas Tomas Bagdanskis prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad pareiškėjas prašo ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą, kurie nėra susiję su nagrinėjama byla, todėl šį reikalavimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti. Teismas jau buvo atsisakęs priimti reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo vertinti pareiškėjo kvalifikaciją. Pareiškėjas nėra kreipęsis į atsakovą ir prašęs vertinti jo kvalifikaciją bendra tvarka, todėl atsakovo atsisakymas vertinti jo kvalifikaciją negali būti siejamas su administracinių procedūrų vilkinimu. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir skunde, kuris jau nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, todėl yra tapatus nagrinėjamajam.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjas procesiniu dokumentu, kurį įvardino „skundo dalyko papildymu“, paduotu 2007 m. gruodžio 12 d., suformulavo keletą reikalavimų. Pirmasis reikalavimas yra „išaiškinti ar „Kitų papildomų dokumentų, pateikiamų užsienyje įgytai aukštojo mokslo kvalifikacijai įvertinti, sąrašų ir jo pateikimo tvarkos aprašas“, patvirtintas Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2006 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 1-74 (Žin. 2006, Nr. 51-1912), neprieštarauja Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencijos (Žin. 1998, Nr. 110-3025) I skyriaus 1.1 straipsnio nuostatoms, III skyriaus III.3 straipsnio 1 dalies nuostatoms, VI skyriaus VI. 1 ir VI.2 straipsnių nuostatoms, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės, Latvijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl Išsimokslinimo pripažinimo Baltijos valstybių aukštojo mokslo erdvėje (Žin. 2001, Nr. 4-93) 1 straipsnio nuostatoms, Įstatymų ir kitų norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo (Žin. 1995, Nr. 41-991) 10 straipsnio 1 dalies nuostatoms (išaiškinti ar teisės aktas atitinka paskirtį); ar Studijų kokybės vertinimo centro direktorius neviršijo savo kompetencijos, 2006 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 1-74 patvirtinęs „Kitų papildomų dokumentų, pateikiamų užsienyje įgytai aukštojo mokslo kvalifikacijai įvertinti, sąrašų ir jo pateikimo tvarkos aprašą“ (Žin. 2006, Nr. 51-1912)“.
Šis reikalavimas negali būti vertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, kurio priėmimo klausimas turėtų būti sprendžiamas taikant ABTĮ 37 straipsnio normas. Iš pareiškėjo skundo turinio akivaizdu, kad pareiškėjas nekėlė reikalavimo šiuos aktus panaikinti, t. y. neformulavo materialinio teisinio reikalavimo. Šiuo savo prašymu pareiškėjas iškėlė abejonę norminių administracinių aktų, kurie, pareiškėjo nuomone, turėtų būti taikomi byloje, teisėtumu. Tą patvirtina ir aplinkybė, kad pareiškėjas rėmėsi ABTĮ 111 straipsnio 1 ir 3 dalimis, kurios reglamentuoja byloje dalyvaujančio asmens teisę prašyti teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, kai tame teisme nagrinėjama konkreti byla dėl jo teisės pažeidimo, taip pat teismo pareigą spręsti tokį prašymą. Todėl minėtasis pareiškėjo reikalavimas turėtų būti vertinamas kaip procesinis prašymas teismui spręsti, ar tokie teisės aktai, jei jie taikytini byloje, neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Kitaip tariant, pareiškėjas atkreipia bylą nagrinėjančio teismo dėmesį į tai, kad teisės aktai, kurie galėtų būti taikomi byloje, galimai prieštarauja aukštesnės teisinės galios teisės aktams.
Byloje taikytinas teisės normas parenka pats bylą nagrinėjantis teismas. Bylą nagrinėjantis teismas pagal savo kompetenciją tiria ir vertina faktines bylos aplinkybes, pagal pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes savarankiškai atlieka faktų teisinį kvalifikavimą, parenka ginčo santykius reglamentuojantį įstatymą, teisiškai argumentuodamas atskleidžia taikomo įstatymo nuostatos prasmę. Pareiškėjo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomi Pareiškėjo prašymas inicijuoti norminio administracinio akto patikrinimo bylą nesaisto teismo, taigi lygiai taip pat teismas klausimą dėl norminio administracinio akto atitikties aukštesnės galios teisės aktams galėtų inicijuoti ir nesant pareiškėjo prašymo.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, konstatavęs, kad šie aktai byloje nebus taikomi. Tačiau konstatuoti, kokie teisės aktai bus taikomi byloje, teismas gali tik nustatęs visas bylos faktines aplinkybes, jas teisiškai kvalifikavęs ir parinkęs joms taikytinas teisės normas. Teismas neturi bylos iškėlimo stadijoje susaistyti savęs konstatavimu procesiniuose dokumentuose, kokios teisės normos bus ar nebus taikomos byloje. Tiksliai nustatyti byloje taikytinus teisės aktus galima tik nagrinėjant bylą iš esmės, išklausius byloje dalyvaujančių asmenų poziciją, o ne skundo priėmimo stadijoje. Skundo priėmimo stadijoje nurodydamas, kokios teisės normos nebus taikomos nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylos iškėlimo stadijos specifiką, kurioje tik sprendžiama, ar yra prielaidos kreiptis į teismą ir ar pareiškėjas savo teisę kreiptis į teismą tinkamai realizuoja (ABTĮ 37 str. 2 d.).
Skundu pareiškėjas gali formuluoti tiek materialinius teisinius reikalavimus, tiek procesinius prašymus (pvz., šaukti liudytojus, išreikalauti įrodymus, taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir pan.). Vien tai, kad prašymas suformuluojamas rezoliucinėje skundo dalyje, nepadaro jo materialiniu teisiniu skundo reikalavimu. Kiekvieno reikalavimo ar prašymo pobūdį teismas turi nustatyti pats, atsižvelgdamas į šio prašymo turinį. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad procesinio pobūdžio prašymų priėmimui ABTĮ 37 straipsnis nėra taikomas. Jis taikytinas tik sprendžiant materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų priėmimo klausimą. Tuo tarpu procesinio pobūdžio prašymus teismas sprendžia bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, atsižvelgdamas į prašymo turinį ir jam taikytinas teisės normas. Taigi į pareiškėjo pateiktą prašymą išaiškinti, ar „Kitų papildomų dokumentų, pateikiamų užsienyje įgytai aukštojo mokslo kvalifikacijai įvertinti, sąrašų ir jo pateikimo tvarkos aprašas“, patvirtintas Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2006 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 1-74 (Žin. 2006, Nr. 51-1912), neprieštarauja Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencijos (Žin. 1998, Nr. 110-3025) I skyriaus 1.1 straipsnio nuostatoms, III skyriaus III.3 straipsnio 1 dalies nuostatoms, VI skyriaus VI. 1 ir VI.2 straipsnių nuostatoms, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės, Latvijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl Išsimokslinimo pripažinimo Baltijos valstybių aukštojo mokslo erdvėje (Žin. 2001, Nr. 4-93) 1 straipsnio nuostatoms, Įstatymų ir kitų norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo (Žin. 1995, Nr. 41-991) 10 straipsnio 1 dalies nuostatoms (išaiškinti ar teisės aktas atitinka paskirtį); ar Studijų kokybės vertinimo centro direktorius neviršijo savo kompetencijos, 2006 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 1-74 patvirtinęs „Kitų papildomų dokumentų, pateikiamų užsienyje įgytai aukštojo mokslo kvalifikacijai įvertinti, sąrašų ir jo pateikimo tvarkos aprašą“ (Žin. 2006, Nr. 51-1912) teismas galėtų atsižvelgti bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje.
Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria jis atsisakė priimti pareiškėjo procesinio pobūdžio prašymą ištirti, ar norminis administracinis aktas atitinka aukštesnės teisinės galios teisės aktus, naikintina. Tokio prašymo, kaip jis suformuluotas pareiškėjo skundo papildyme, priėmimo klausimas apskritai neturėjo būti sprendžiamas. Šis prašymas spręstinas bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, kaip procesinio pobūdžio prašymas.
V.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutartimi, kurią 2007 m. spalio 18 d. nutartimi paliko nepakeista Vyriausiasis administracinis teismas, buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Studijų kokybės vertinimo centro 2007 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. 4-1202. Šiuo atsakovo sprendimu atsisakyta spręsti pareiškėjo teisinės kvalifikacijos vertinimo klausimą skubos tvarka. 2007 m. gruodžio 12 d. pateiktame skundo papildyme pareiškėjas nurodė, kad „Centras, pasibaigus Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 (toliau – Nuostatai), 13 punkte nustatytam terminui (3 mėnesiai sprendimui priimti bei 3 mėnesiai šiam terminui pratęsti), nepriėmė Nuostatų 14 punkte nurodyto sprendimo, negrąžino man mokėjimo kvito, kitaip neinformavo mane apie savo neveikimą, todėl darytina išvada, kad Centras vilkina kvalifikacijos vertinimo klausimo nagrinėjimą.“ Kartu pareiškėjas prašė teismo įpareigoti Centrą priimti sprendimą dėl jo kvalifikacijos vertinimo. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad šį savo reikalavimą pareiškėjas grindžia kitomis aplinkybėmis, nei reikalavimą, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti 2007 m. liepos 19 d. nutartimi. Minėta nutartimi spręstas pareiškėjo skundo priėmimo klausimas dėl atsakovo atsisakymo vertinti jo kvalifikaciją skubos tvarka. Tuo tarpu pareiškėjas savo skundo papildymą grindžia tuo, kad atsakovas per teisės aktuose nustatytus terminus pareiškimo ne tik kad neišnagrinėjo skubos tvarka, bet neišnagrinėjo apskritai. Patikrinti šį pareiškėjo teiginį galima tik nagrinėjant bylą iš esmės. Pirmosios instancijos teismas turėtų nustatyti, ar Studijų kokybės vertinimo centro atsisakymas skubos tvarka vertinti užsienyje įgytą kvalifikaciją kartu reiškia, jog Studijų kokybės vertinimo centrui nebebūtina atlikti viešojo administravimo procedūrų įprastine tvarka. Nors pirmosios instancijos teismas savo nutartyje nurodė, kad šis klausimas buvo išspręstas atsakovo 2007 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. 4-972 (pažymėtina, kad tokio dokumento byloje nėra, tačiau greičiausiai omenyje turėtas atsakovo 2007 m. balandžio 16 d. raštas pareiškėjui Nr. 4-972), tačiau nustatyti, ar šis raštas yra pakankamas pagrindas teigti, jog atsakovo neteisėto vilkinimo nėra, bylos iškėlimo stadijoje taip pat negalima. Klausimas, ar atsakovas turėjo pagrindą veikti, ar jis iš tiesų neveikė ir ar šis neveikimas yra neteisėtas, sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, reikalauja faktinių aplinkybių tyrimo ir teisės normų analizės.
Pareiškėjo skundo papildyme nurodomas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą formuluojamas identiškai ir grindžiamas identiškomis aplinkybėmis, kaip ir skundas atlyginti neturtinę žalą, kurį Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė 2007 m. liepos 19 d. nutartimi. Iš skundo papildymo nesimato, kad pareiškėjas neturtinę žalą sietų su kitais atsakovo neteisėtais veiksmais (neveikimu), nei skunde, kuris jau priimtas nagrinėti, taip pat nenurodomos kitos žalos atsiradimo aplinkybės. Todėl pirmosios instancijos teismas skundo papildymą šioje dalyje pagrįstai atsisakė priimti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 21 d. nutartis dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Centrą priimti sprendimą dėl pareiškėjo kvalifikacijos vertinimo, naikintina, ir šioje dalyje skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 151 str. 4 p.). Taip pat naikinama nutarties dalis, kuria Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjo procesinio pobūdžio prašymą spręsti dėl teisės aktų atitikties aukštesnės teisinės galios norminiams aktams.
Likusi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 21 d. nutarties dalis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 ir 4 punktas, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 21 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. B. skundą įpareigoti Studijų kokybės vertinimo centrą priimti sprendimą dėl pareiškėjo kvalifikacijos vertinimo, panaikinti ir šioje dalyje perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 21 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. B. prašymą „išaiškinti ar „Kitų papildomų dokumentų, pateikiamų užsienyje įgytai aukštojo mokslo kvalifikacijai įvertinti, sąrašų ir jo pateikimo tvarkos aprašas“, patvirtintas Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2006 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 1-74 (Žin. 2006, Nr. 51-1912), neprieštarauja Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencijos (Žin. 1998, Nr. 110-3025) I skyriaus 1.1 straipsnio nuostatoms, III skyriaus III.3 straipsnio 1 dalies nuostatoms, VI skyriaus VI. 1 ir VI.2 straipsnių nuostatoms, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės, Latvijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl Išsimokslinimo pripažinimo Baltijos valstybių aukštojo mokslo erdvėje (Žin. 2001, Nr. 4-93) 1 straipsnio nuostatoms, Įstatymų ir kitų norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo (Žin. 1995, Nr. 41-991) 10 straipsnio 1 dalies nuostatoms (išaiškinti ar teisės aktas atitinka paskirtį); ar Studijų kokybės vertinimo centro direktorius neviršijo savo kompetencijos, 2006 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 1-74 patvirtinęs „Kitų papildomų dokumentų, pateikiamų užsienyje įgytai aukštojo mokslo kvalifikacijai įvertinti, sąrašų ir jo pateikimo tvarkos aprašą“ (Žin. 2006, Nr. 51-1912)“ panaikinti.
Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 21 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinę žalą, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.