Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko (apelianto) UAB „RS Logistic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-25 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eL2-50380-808/2015 pagal kreditoriaus AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pareiškimą skolininkui UAB „RS Logistic“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme gautas skolininko UAB „RS Logistic“ pareiškimas dėl teismo įsakymo, kuriame nurodoma, kad 2015-12-07 išduotas teismo įsakymas, kuris skolininkui įteiktas 2016-02-26, todėl nepraleidusi 20 dienų termino skolininkas teikia teismui prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-25 nutartimi nutarė UAB „RS Logistic“ prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo atsisakyti priimti.

Teismas nurodė, kad teismo įsakymas kartu su kreditoriaus pareiškimu ir pranešimu, kuriame išaiškinta teisė pateikti prieštaravimus, išsiųstas skolininkui pareiškime nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Teismo siųsti procesiniai dokumentai grąžinti neįteikti. Juridinių asmenų registro duomenimis skolininko UAB „RS Logistic“ buveinė registruota tuo pačiu adresu, kuris nurodytas pareiškime: (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai buvo išsiųsti skolininko vadovui R. S., Juridinių asmenų registro išraše apie UAB „RS Logistic“ nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau dokumentai taip pat buvo grąžinti teismui neįteikti. Teismas vadovaujantis CPK normomis 2015-12-07 teismo įsakymą kartu su kreditoriaus pareiškimu ir pranešimu, kuriame išaiškinta teisė pateikti prieštaravimus, 2016-01-08 persiuntė skolininkui UAB „RS Logistic“ registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), ir laikė įteiktu tinkamai 2016-01-19. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju skolininkas prieštaravimus turėjo pateikti iki 2016-02-09. Pateiktuose prieštaravimuose skolininkas nurodė, kad teismo įsakymą gavo 2016-02-26, tačiau nepateikė teismui jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų, todėl teismas padarė išvadą, kad skolininkas pateikė prieštaravimus, praleidęs įstatymo nustatytą terminą ir atsisakė juos priimti.

Atskiruoju skundu skolininkas (apeliantas) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-25 nutartį ir atnaujinti skolininkui prieštaravimų padavimo terminą.

Nurodo, kad teismo įsakymą skolininkas gavo tik 2016-02-26 iš advokato M. S., o iki šios datos skolininkas negavo jokios informacijos apie buvusį tokį kreditoriaus skundą, apie kreditoriaus pareiškimą ar apie teismo įsakymą. Nagrinėjamu atveju nebuvo įvykdyta CPK 437 straipsnyje įtvirtinta pareiga ir neužtikrinta skolininko teisė susipažinti su bylos medžiaga. Adresas (duomenys neskelbtini) yra tik įmonės UAB „RS Logistic“ juridinis registracijos adresas, tačiau veikla vykdoma kitu adresu. Kreditorius su skolininku dirba jau ilgą laiką, todėl kreditorius žino skolininko veiklos adresą, o, pateikdamas pareiškime skolininko registracijos adresą, tik suklaidino teismą. Advokatas M. S. taip pat žino skolininko veiklos adresą, todėl labai keista, kad teismas dokumentus siuntė neteisingu adresu. Pažymi, kad R. S. nuo 2015-12-01 nėra UAB „RS Logistic“ vadovas.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti skolininko prieštaravimus dėl 2015-12-07 teismo įsakymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Teismas, netikrindamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, išduoda kreditoriui teismo įsakymą, kuris įsigalioja, jeigu skolininkas nepateikia prieštaravimų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 439 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą.

Procesiniai veiksmai atliekami įstatymų nustatytais terminais (CPK 73 str. 1 d.). Procesiniu terminu laikomas įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys ir kiti asmenys, privalo ir gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam jiems atlikti terminui (CPK 75 str. 1 d.), tačiau tai dar nereiškia, kad asmuo iš viso praranda galimybę atlikti tą procesinį veiksmą. Įstatymas numato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 str. 1 d.). Siekdama atnaujinti praleistą terminą, šalis turi pateikti teismui motyvuotą prašymą atnaujinti praleistą terminą, nurodyti aplinkybes, patvirtinančias prašymo pagrįstumą bei įrodymus, patvirtinančius, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 str. 2-4 d.).

Įstatymas neįvardija, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Įstatymo sąvoka ,,svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl teismas turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę skundo pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Spręsdamas ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Atkreiptinas dėmesys, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai. Termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis.

CPK 439 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šiam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti.

Apeliantas prašymą dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo pateikė tik apeliacinės instancijos teismui.

Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad apeliantas svarbia priežastimi procesinių terminų atnaujinimui nurodo tai, jog teismo įsakymas esą nebuvo išsiųstas ir įteiktas apeliantui, be to procesiniai dokumentai buvo įteikti klaidingu adresu, o R. S. apelianto vadovu nėra nuo 2015-12-01. Atsižvelgiant į skolininko prieštaravimų reikšmę tolesnei teismo įsakymo procedūrai, įstatyme numatyta, kad visi procesiniai dokumentai, nurodyti CPK 437 straipsnyje, turi būti įteikiami skolininkui CPK 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu (CPK 438 str.). CPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojams. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas apeliantui procesinius dokumentus siuntė registrų centre nurodytu buveinės adresu: (duomenys neskelbtini), ir pakartotinai išsiuntus dokumentus šiuo adresu vertino, kad procesiniai dokumentai įteikti tinkamai 2016-01-19. Procesiniai dokumentai taip pat buvo siųsti ir apelianto vadovui R. S. adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau jie grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė“. Apelianto argumentai, jog teismas procesinius dokumentus siuntė netinkamu adresu yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai pats asmuo nurodo kitą adresą (CPK 122 str. 2 d.). Pareiga pranešti apie įmonės buveinės vietos pakeitimą ar kitą galimą procesinių dokumentų įteikimo adresą tenka pačiai įmonei (CK 2.49 str. 2-3 d., 2.62, 2.66 str., CPK 122 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodė, kad duomenys apie pasikeitusį įmonės adresą ar vadovą būtų buvę išviešinti įstatymo nustatyta tvarka. Juridinių asmenų registro duomenimis 2016-05-05 datai, apelianto buveinės adresas - (duomenys neskelbtini), o įmonės vadovas - R. S.. Todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad įmonės adresas ir vadovas procesinių dokumentų įteikimo metu buvo pasikeitę. Reikšminga aplinkybė, kad tokių duomenų apeliantas nepateikė ir kartu su atskiruoju skundu. Apelianto išdėstyti argumentai, jog teismo įsakymą gavo tik iš advokato M. S. 2016-02-26, nepaneigia procesinių dokumentų įteikimo skolininkui tinkamumo ir nesudaro pagrindo vertinti, kad dokumentai tinkamai įteikti buvo tik 2016-02-26. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai ir nepažeidžiant procesinių dokumentų įteikimą reglamentuojančių teisės normų, o apelianto nurodytas priežastis dėl prieštaravimų nepateikimo įstatymo nustatytu terminu pripažinti svarbiomis nėra pagrindo.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.