- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-17
- Bylos Nr.
- 2S-408-798/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-05341-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- G. G.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovo G. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus m. 1 apylinkės teisme priimtas ieškovo G. G. patikslintas ieškinys atsakovui Danske Bank A/S, veikiančiam per Lietuvos filialą (tretysis asmuo – A. S.), kuriuo prašoma Kauno m. apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi priteistų 28 299,15 EUR (97 954,68 Lt) delspinigių sumą sumažinti iki atsakovo kreipimosi į teismą dienos priskaičiuotos 191,88 EUR (662,52 Lt) delspinigių sumos ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti Kauno m. apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. nutarties Nr. 02200911260 vykdymą vykdomojoje byloje Nr(duomenys neskelbtini)9 iki teismas išnagrinės bylą ir priims sprendimą byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartimi ieškovo G. G. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas. Teismas nurodė, kad priverstinis skolos išieškojimas dėl 133 814,37 EUR (462 034,25 Lt) skolos, kurios dydžio ieškovas neginčija, vykdomas parduodant įkeistą turtą. Šis turtas antstolio 2011-02-22 turto arešto aktu įvertintas 342 000 Lt suma. Turto gali nepakakti vien skolai padengti. Jeigu turtas bus parduotas brangiau ir gautomis lėšomis padengta visa skola su palūkanomis ir delspinigiais, tai esant galimai ieškovui palankiam teismo sprendimui, atsakovas bus finansiškai pajėgus sugrąžinti nepagrįstai gautas lėšas. Įvertinęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas G. G. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. sustabdyti Kauno m. apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. nutarties Nr. 02201008346-L vykdymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki teismas išnagrinės bylą ir priims sprendimą. Nurodė, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas tuo, kad vykdant 133 814,37 EUR sumos išieškojimą iš įkeisto ieškovo nekilnojamojo turto, išieškomi ir nepagrįstai dideli 28 299,15 EUR delspinigiai bei skaičiuojamos nepagrįstai didelės 6,81 proc. palūkanos. Šie neteisėti veiksmai daromi Kauno m. apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, kuri taip pat yra neteisėta, nes priimta nevertinant ir netiriant nei faktinės, nei teisinės situacijos. Jei teismas patenkintų ieškovo reikalavimą ir sumažintų delspinigius bei palūkanas, ginčo nutartis būtų panaikinta. Tokiu būdu būtų panaikintas ir teisinis pagrindas vykdyti išieškojimo procedūras. Panaikinus nutartį gali atsirasti neigiamų pasekmių sąžiningiems ginčo turto įgijėjams, dalyvavusiems varžytynėse bei ieškovui ir atsakovui, nes turėtų būti taikoma dvišalė restitucija, kuri gali būti negalima. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra būtina, nes būsimas teismo sprendimo vykdymas dėl sumažintų delspinigių bei procesinių palūkanų gali pasidaryti neįmanomas. Nesutinka su teismo argumentu, jog ieškovas neginčija skolos dydžio. Ieškovas tiek pradiniame ieškinyje, tiek patikslintame nurodė, kad galutinius šios bylos reikalavimus suformuluos kai gaus informaciją iš Kredito bylos. Gali paaiškėti, kad ginčo nutartyje nurodyti neteisingi ne tik delspinigiai ir palūkanos, bet ir pati skolos suma.
Atsiliepimas
Danske Bank A/S, veikiantis per Lietuvos filialą pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių-sustabdyti išieškojimo veiksmus nieko bendro neturi su pareikšto ieškinio reikalavimais. Pažymi, kad galimas teigiamas sprendimas ieškovui civilinėje byloje nepanaikintų išieškojimo procedūros bei juo labiau hipotekos teismo nutarties priverstinai parduoti iš varžytinių ieškovui priklausantį ir atsakovo naudai įkeistą turtą, nes Vilniaus m. 1 apylinkės teisme sprendžiamas šalių ginčas dėl skolos dydžio pagal Kredito sutartį, tačiau ne iš hipotekos teisinių santykių
Tretysis asmuo A. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama tenkinti jį visa apimtimi, panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad vykdant išieškojimo veiksmus pagal neteisėtą Kauno m. apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir atsiradus pirkėjui, kuris įsigys įkeistą turtą už žymiai didesnę sumą, teismui priėmus galimai ieškovui palankų sprendimą toks sandoris bus pripažintas negaliojančiu ir bus taikoma restitucija. Tokiu būdu sąžiningas įgijėjas bus įtrauktas į procesą. Siekiant apsaugoti ne tik ieškovo, bet ir kitų asmenų interesus tikslinga taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimo veiksmus.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą teisinius argumentus konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarką reglamentuoja Civilinio proceso kodekso penktojo skirsnio normos. Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalis nurodo, kad teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Šios normos pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t.y. ar ieškinio tenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Jeigu teismas prieina išvados, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti apsunkintas, taiko laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o jų taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr.2-786/2008, 2009-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr.2-323/2009, 2009-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr.2-330/2009 ir kt.).
Ieškovas G. G. prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartį, kuria atsisakyta tenkinti jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdyti Kauno m. apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. nutarties vykdymą. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad išieškojimas vykdomas neteisėtai, nes atsiradus pirkėjui, kuris įsigys įkeistą turtą už žymiai didesnę sumą, o teismui priėmus galimai ieškovui palankų sprendimą, sandoris bus pripažintas negaliojančiu ir taikoma restitucija.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2008 m. birželio 13 d. Kredito sutartimi Danske Bank A/S suteikė G. G. bei A. S. 103 887,70 EUR kreditą būstui. Prievolių įvykdymui užtikrinti ieškovas G. G. įkeitė 222/996 dalį 0,0964 žemės sklypo ir 1/3 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Skolininkams nevykdžius prievolės, kredito sutartis buvo nutraukta. Kauno m. apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi leido priverstinai iš skolininkų išieškoti 133 814,37 EUR (462 034,25 Lt) skolą ir 6,81 proc. palūkanų nuo negrąžintos sumos bei kitas išlaidas. Priverstinis skolos išieškojimas vyksta iš bankui įkeisto turto, kuris įvertintas 342 000 Lt. Taigi, kaip matyti iš šių duomenų, turto gali nepakakti vien skolai padengti.
Pažymėtina, jog CPK 178 str. įtvirtinta šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti teismo sprendimo privalomumą. Šiuo atveju iš ieškovo nurodytų aplinkybių nėra pagrindo spręsti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidarytų nebeįmanomas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tuo atveju, jei ieškovui priklausantis ir bankui įkeistas turtas bus parduotas brangiau ir gautomis lėšomis bus padengta visa skola, įskaitant delspinigius ir palūkanas, atsakovas Danske Bank A/S bus pajėgus grąžinti ieškovui nepagrįstai gautas lėšas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl pagrindinės skolos. Ieškovas G. G. nesutiko su reikalaujamomis palūkanomis ir delspinigiais, prašydamas juo sumažinti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir stabdyti visus vykdymo veiksmus.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei taikė procesinės teisės normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Ieškovo G. G. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.