Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2021-02-15 · Baudžiamoji byla Nr. e1-185-363/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-02-15
Bylos Nr.
e1-185-363/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49043-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Šeškauskienė
Kaltinamasis
R. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-185-363/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49043-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.12.1.4 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 15 d.Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, neįgalus, ūkininkas, gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2012-06-22 Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 2 dalį, paskirta 5 mėnesių viešųjų darbų bausmė; 2) 2015-06-25 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams; 3) 2017-05-31 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams 1 mėnesiams; 2019-05-21 Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 5 mėnesių 9 dalies laisvės atėmimo bausmės, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kad kaltinamasis neįgaliam nepilnamečiui asmeniui sukėlė fizinį skausmą.

Tai yra kaltinamasis R. M. 2020-12-15, apie 13.00 valandą, adresu (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui, priėjęs prie neįgalaus nepilnamečio L. K., sėdinčio svetainės kambaryje ant lovos, vieną kartą delnu sudavė jam į kairiąją veido pusę, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, priėjęs prie ant lovos sėdinčio L. K., suėmęs delnu veidą, jį pastūmė, taip L. K. pakaušiu atsitrenkė į sieną ir susitrenkė pakaušį.

Kaltinamajam R. M. pateiktas įtarimas yra aiškus ir suprantamas, kaltu prisipažino. Parodė, jog 2020-12-15 dienos metu atvažiavo aplankyti savo dukrytės B. M., pasveikinti ją su šventėmis. Namuose buvo S. A., jos draugė E. G. bei dukra B. S. ir jos draugė E. buvo apsvaigusios nuo alkoholio, po stalu buvo nepilnas šampano butelis. Kadangi jam pasirodė, kad dukra nėra tinkamai prižiūrima, supyko ant vaiko mamos S. A., tačiau jai nieko nesakė, viską laikė savyje. Davęs dukrytei dovanas, padėjo jas išpakuoti, kartu džiaugėsi. Jiems džiaugiantis, į kambarį įėjo L. K., kuris pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais ir atsisėdo šalia ant lovos. L. K. nenustojus jo įžeidinėti, jis delnu sudavė jam per kairįjį skruostą ir išėjo. Labai gailisi, kad taip pasielgė, kad nesusivaldė (b. l. 89-90, 92).

Iš 2020-12-16 A. Š. protokolo-pareiškimo nustatyta, kad 2020-12-15, apie 13.00 valandą, adresu (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje R. M. jos neįgaliam nepilnamečiui sūnui L. K. delnu sudavė į veido kairiąją pusę, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Prašo dėl sukelto fizinio skausmo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 11-14).

Nukentėjusysis nepilnametis L. K. parodė, kad jo vardas L., pavardės neprisimena. Žino, kad yra apklausiamas dėl R., kuris jį sumušė, trenkė jam ranka per veidą. Tada buvo laimingas, kai R. trenkė per veidą, pajuto skausmą skruoste, skaudėjo, verkė. R. neturi šeimos ir dėl to jį muša. Tuo metu buvo jo sesė J., kitų žmonių nebuvo. Parodžius R. M. fotografiją, jį atpažįsta. Ant R. M. pyko, kam jis jį mušė, trenkė per veidą. Ir dabar dar pyksta, nori, kad R. būtų nubaustas (b. l. 77, 79).

Remiantis 2020-12-16 įvykio vietos apžiūros protokolu, įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus gyvenamojo namo patalpas, nusikaltimo pėdsakų nerasta (b. l. 18-19, 21-25).

2020-12-16 asmens apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėtas nepilnamečio L. K. kūnas. Ant L. K. kairiosios ausies buvo matyti nežymi gelsva kraujosruva. Daugiau L. K. kūne akivaizdžių sužalojimų nematyti (b. l. 27, 29-30).

Liudytoja A. Š. parodė, jog 2020-12-15 viešėjo pas savo dukrą S. A., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Kartu su ja buvo ir neįgalus nepilnametis sūnus L. K., gimęs (duomenys neskelbtini), kuriam yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini), jo kairė kūno pusė yra paralyžiuota. Sūnus turi sunkią neįgalumo grupę, jam reikalinga pastovi priežiūra. Apie 12.00 valandą išvažiavo į kirpyklą Plungėje, o sūnų paliko pas savo minėtą dukrą. Apie 14.00 valandą grįžusi iš dukters sužinojo, kad apie 13.00 valandą buvo atvažiavęs dukters buvęs sugyventinis R. M., kuris, pasak dukters, pavadino jos sūnų L. K. nulėpausiu. Kadangi sūnus turi protinę negalią, apie kurią R. M. žinojo, tad L. K. pradėjo R. keikti įvairiais necenzūriniais žodžiais, todėl R. M., būdamas susinervinęs, nuėjęs į svetainės kambarį delnu stipriai trenkė jos sūnui į kairiąją veido pusę, nubrozdindamas jam ausį ir taip sukeldamas jam fizinį skausmą. L. K. po smūgio ėmė verkti. Kai ji grįžo pas dukrą, R. M. jau buvo išvažiavęs. Įvykį matė jos dukra S. A. ir jos draugė E. G. Policijos iškart nekvietė, kadangi labai bijo R. M., jis yra sėdėjęs kalėjime ir yra labai agresyvus (b. l. 33-34, 36). Papildomai apklausta A. Š. parodė, kad sūnus L. K. po įvykio, įvykusio 2020-12-15, apie 13 valandą, dažnai susiimdavo už kairiojo skruosto bei buvo išsigandęs ir piktas, visas virpėjo, keikėsi. Iš tokio jo elgesio suprato, kad sūnui buvo sukeltas fizinis skausmas, tai ji suprato ir iš jo emocijų. Sūnus L. K. sunkiai kalba, jo judesiai nekoordinuoti, sunkiai vaikšto, prisimena ne viską, tą momentą, kai kas nors įvyksta, prisimena, tačiau praėjus dienai ar kelioms pamiršta. Jis prisimena, kad jam sudavė jo sesės draugas. Ji civilinio ieškinio nereikš, nori tik, kad R. M. būtų nubaustas už fizinio skausmo sukėlimą jos sūnui. Sutiktų, kad R. M. būtų nubaustas teismo baudžiamuoju įsakymu, nes nenori dalyvauti jokiuose teismuose, tam neturi laiko, nes daug laiko reikia skirti sūnui L. K., jo priežiūrai (b. l. 37-38, 40).

Liudytoja S. A. parodė, kad 2020-12-15 jos mama A. Š. su broliu L. K. laikinai buvo apsigyvenusi jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nes mamai priklausantis namas yra neapšiltintas. 2020-12-15 apie 12.00 valandą jos brolis L. K. nuėjo miegoti, o mama A. Š. išvažiavo į Plungės miestą su reikalais. Svetainės kambaryje buvo ji su dukryte B. M. bei drauge E. G. Maždaug apie 13.00 valandą atvažiavo jos dukrytės tėtis R. M., su kuriuo ji nebegyvena apie pusmetį. R. M. atvežė dovanų dukrytei, jie kalbėjosi svetainėje. Pokalbio metu išmiegojo jos brolis ir parėjo iš kito kambario. Brolis atsisėdo ant lovos svetainės kambaryje, šalia jo sėdėjo draugė E. G. Ji pati stovėjo netoli nuo lovos, R. M. sėdėjo ant kėdės netoli jos brolio, o dukrytė džiaugėsi dovanomis, kur tiksliai buvo, pasakyti negali, nes vaikštinėjo po kambarį. Tik atėjus jos broliui ir atsisėdus, R. M. priėjo prie jo ir pavadinęs nulėpausiu, prikišo galvą prie brolio veido, tada atsitraukė, atsisėdo ant kėdės. Kaip suprato, brolis supyko ir kažką negražiai pasakė R. M., tačiau ką tiksliai, negali pasakyti. Tada R. M. atsikėlė nuo kėdės, priėjo prie L. K. ir dešinės rankos delnu sudavė L. K. į kairiąją veido pusę. Iš karto paraudo skruostas ir kairioji ausis. Tada ji pradėjo raminti R. M., prašė baigti užgaulioti ir mušti jos neįgalų brolį. Jai raminant R. M., šis toliau ginčijosi su jos neįgaliu broliu, nekreipė dėmesio į jos prašymus. Tada R. M. priėjo vėl prie jos brolio, sėdinčio ant lovos, ir dešine ranka jį pastūmė ar sudavė smūgį, šito pasakyti negali, nes nematė, kadangi R. M. stovėjo už nugaros (b. l. 46-47, 49).

Liudytoja E. G. parodė, kad 2020-12-15 ji buvo pas savo draugę S. A. Apie 12.00 valandą draugės S. mama išvažiavo su reikalais, S. brolis L. K. miegojo kitame kambaryje. Svetainėje buvo ji, S., jos dukra B., jos kalbėjosi. Prieš 13.00 valandą atvažiavo B. tėtis, buvęs S. sugyventinis ir tada jie keturiese buvo svetainės kambaryje. Po kelių minučių į svetainę atėjo S. brolis L. K. ir atsisėdo ant lovos, ant kurios sėdėjo ir ji. R. M. atsistojęs nuo kėdės priėjo prie L. K., savo veidą prikišo prie jo veido ir pavadino jį nulėpausiu. L. K. pavadino R. M. gaidžiu ir R. M. dešinės rankos delnu trenkė L. K. į kairiąją veido pusę. Iš karto paraudo kairė veido pusė ir ausis. S. bandė raminti savo buvusį sugyventinį R. M. sakydama, kad brolis yra neįgalus, nežino, ką sako, tačiau R. M. neklausė. L. K. pasakius, kad jo nemuš joks „piderasas“, R. M. vėl priėjo prie L. K., dešinės rankos delnu apglėbė L. K. veidą ir jį pastūmė į sieną. L. K. atsitrenkė pakaušiu į sieną. Tada ji išėjo iš svetainės į kitą kambarį, o R. M. išėjo lauk iš buto ir išvažiavo (b. l. 52-53, 55).

Uždarosios akcinės bendrovės „Plungės sveikatos centras“ pateikta pažyma patvirtina, kad L. K. nustatytas neįgalumas, diangnozė „(duomenys neskelbtini)“. Gydosi pas vaikų psichiatrą Žemaitijos psichikos sveikatos centre (b. l. 67).

Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. M. sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam L. K. dėl asmeninių priežasčių, todėl kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas jo nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Kaltinamasis R. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, ūkininkauja, neįgalus, teistas už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs (b. l. 102-106), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus, savavališką miško kirtimą, paskirtas baudas sumokėjęs (b. l. 99-100), yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį, laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktai).

Kadangi R. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso būdu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Daiktas – kompiuterinė laikmena (kompaktinis diskas) su vaizdo įrašu, esanti byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. paskirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kompiuterinę laikmeną (kompaktinį diską) teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti R. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę Plungės apylinkės teismui paduoti prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta bausme, galės paskirti bet kokią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Irena Šeškauskienė