Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2A-79-125/2011 Teisėjas Henrikas Albertas Markavičius (Proceso Nr. 2-38-3-00209-2009)

2011 m. vasario 17 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Aušros Maškevičienės, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant ieškovei V. R., atsakovo atstovei Angelijai Morkvėnienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui A. R. dėl pripažinimo netekus teisės naudotis gyvenamąja patalpa ir iškeldinimo bei atsakovo A. R. priešieškinis dėl namo remonto išlaidų priteisimo ir atsakovo A. R. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovė ieškiniu prašė pripažinti atsakovą netekusiu teisės naudotis jai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančiu gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), ir iškeldinti atsakovą. Ieškovė nurodė, kad 2005-09-15 Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimu jos ir atsakovo santuoka buvo nutraukta, o teismo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi jai asmeninės nuosavybės teisėmis perėjo gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovas liko gyventi gyvenamajame name, tačiau nuolat girtauja, nemoka nuompinigių, neprisideda prie komunalinių mokesčių sumokėjimo, trukdo jai ir vaikams normaliai naudotis patalpomis. Per Skuodo notarų biuro notarę 2007-10-16 atsakovas buvo paragintas išsikelti, tačiau neišsikėlė. Patalpos reikalingos jai ir vaikams gyventi.

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad 2005-09-15 Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimu santuoka buvo nutraukta bendru pareiškimu ir ieškovei atiteko gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais bei baldai už 23 924 Lt, o jam tik automobilis bei muzikinis centras už 4 900 Lt. Iš jo buvo priteistas išlaikymas keturiems nepilnamečiams vaikams po 125 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išlaidomis. Su tokiomis sąlygomis jis tada sutiko, nes ieškovė žodžiu buvo pažadėjusi, kad jis galės namuose gyventi visą laiką, bendrauti su vaikais, dalyvauti jų auklėjime. Jis su ieškove vedė bendrą ūkį, ieškovė iš jo banko kortelės paimdavo pinigus, jis tvarkė namą, padarė namo remontą, vien medžiagoms išleido virš 2 000 Lt, neįskaitant darbo, pastatė garažą, kartu nusipirko baldus – sekciją, minkštąjį kampą, namo remontui buvo nupirktas boileris, dušo kabina, hidroforas, kriauklės, klozetas.

Atsakovas priešieškiniu prašė iš ieškovės priteisti 15 285,42 Lt bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo priešieškinio pateikimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo ieškovė leido jam gyventi gyvenamajame name, nes jai atiteko didžioji dalis turto. Jie ir toliau gyveno kartu, jis ieškovei atiduodavo uždirbtus pinigus, rūpinosi namais, savo lėšomis atliko pastatų remontą iš medžiagų, kurias su didelėmis nuolaidomis įsigijo iš darboviečių. Pagal UAB „Kuršasta“ sudarytą sąmatą remontas kainavo 15 285,42 Lt, kurie turi būti priteisti iš ieškovės. Ieškovė faktiškai neginčija, kad remontą atliko jis savo jėgomis ir lėšomis, tik aiškina, kad yra bloga remonto kokybė.

Skuodo rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai, o priešieškinį – iš dalies. Teismas pripažino atsakovą netekusiu teisės naudotis ieškovės gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais ir iškeldino atsakovą iš ieškovei priklausančio gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Teismas iš ieškovės atsakovui priteisė 2 000 Lt už atliktus gyvenamojo namo remonto darbus. Kitą atsakovo priešieškinio dalį teismas atmetė. Teismas konstatavo, kad po santuokos nutraukimo 2005 m. ieškovė leido atsakovui gyventi jai priklausančiame name ir leido 2006–2008 m. daryti namo remontą. Teismas nurodė, kad atsakovas neįrodė, kad ieškovė ir atsakovas po santuokos nutraukimo vedė bendrą ūkį, buvo sugyventiniai. Teismas konstatavo, kad tarp ieškovės ir atsakovo dėl gyvenamojo namo remonto buvo susiklostę rangos sutarties santykiai. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad ieškovas, kuris privalėjo mokėti išlaikymą keturiems nepilnamečiams vaikams, pagal gaunamą atlyginimą negalėjo prisidėti prie statybinių medžiagų įgijimo ir nepateikė jų įsigijimą pagrindžiančių įrodymų. Teismas nustatė, kad namo remontą vykdė ne tik atsakovas, bet ir ieškovė, jų vyresnysis sūnus, ieškovės svainiai, remontas buvo atliktas ne visai kokybiškai, todėl dalį darbų reikėjo perdaryti iš naujo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas LR CK 6.256 str. pagrindu iš ieškovės atsakovui priteisė 2 000 Lt už jo darbo indėlį remontuojant gyvenamąjį namą.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria jam iš ieškovės priteista 2 000 Lt, o kita priešieškinio dalis atmesta, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Atsakovas nurodo, kad po santuokos su ieškove nutraukimo jis liko gyventi kartu su ieškove ir su ja kartu vedė bendrą ūkį. Gyvenant kartu buvo atliktas pastatų remontas, kuris pagal pateiktą sąmatą įvertintas 15 285,42 Lt. Lokalinę sąmatą surašęs UAB „Kuršasta“ darbuotojas A. P. nenurodė jokio broko. Ieškovė pretenzijų dėl broko jam neturėjo, tačiau, nepateikdama jokių įrodymų teisme, teigė, kad darbai atlikti blogai. Teismas be pagrindo nurodė, kad jis neįrodęs, jog po santuokos nutraukimo su ieškove gyveno kaip sugyventiniai ir vedė bendrą ūkį. Ieškovės motinos V. Z. parodymus apie paramą teismas turėjo vertinti kritiškai, nes ji apie paramą jokių įrodymų nepateikė, bet ir neneigė, kad ieškovė ir atsakovu visą laiką gyveno kartu. Teismas neteisingai vertino jo parodymus apie pajamas ir galimybę su didelėmis nuolaidomis gauti statybinių medžiagų. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad ieškovė turėjo galimybę pati įsigyti statybinių medžiagų. Į paskutinį teismo posėdį ieškovė atsivedė jai artimus žmones – gimines bei kaimynus, kurie nežinodami visų aplinkybių davė jam nenaudingus parodymus. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp jo ir ieškovės buvo susiklostę rangos sutarties teisiniai santykiai. Kaip liudytojo apklausto V. A. parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai, nes šis liudytojas šiuo metu atlieka kai kuriuos dar neatliktus remonto darbus ir kaip apmokamas asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi. Nei ieškovė, nei liudytojas nepateikė jokių sutarčių dėl likusio remonto, nei V. A. kvalifikaciją įrodančio dokumento. Ieškovė liudytojus į teismo posėdį atsivedė netikėtai, apie jų buvimą parengiamajame teismo posėdyje nebuvo nurodžiusi. Dėl šios priežasties jis negalėjo tinkamai pasiruošti jų apklausai. Jis liudytojų nekvietė, o po to jau buvo vėlu ką nors keisti.

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Šalių paaiškinimais bei bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta Skuodo rajono apylinkės teismo 2005-09-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-319/2005 bendru abiejų sutuoktinių pareiškimu. Teismas šiuo sprendimu patvirtino šalių 2005-07-20 pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią ieškovei nuosavybės teisėmis atiteko (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais bei kitas turtas, kurio vertė – 23 924 Lt, o atsakovui – kitas turtas už 4 900 Lt. Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti išlaikymą keturiems nepilnamečiams vaikams po 125 Lt kiekvienam periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės.

Bylos duomenys rodo, kad atsakovas liko gyventi ieškovei nuosavybės teisėmis priteistame gyvenamajame name. Ieškovė per Skuodo rajono notarų biurą 2009-04-07 atsakovui išsiuntė raginimą per vieną mėnesį išsikelti iš jai nuosavybės teisėmis priklausančio gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje nurodo, kad ir po santuokos nutraukimo su ieškove gyveno kaip sugyventiniai, vedė bendrą ūkį, iš savo lėšų ir savo darbu ieškovei priklausančiame gyvenamajame name atliko statybos remonto darbus, kurie pagal UAB „Kuršasta“ sudarytas lokalines sąmatas turėjo kainuoti 15 285,42 Lt. Ieškovė pripažino, kad po santuokos nutraukimo atsakovas liko gyventi jai priteistame gyvenamajame name, kurį kartu su ja, jos sūnumi ir jos svainiais suremontavo, nors, jos teigimu, ir nekokybiškai. Šalių paaiškinimai, taip pat kaip liudytojų apklaustų V. Z., J. B., A. D. R. parodymai rodo, kad ir po santuokos nutraukimo 2005 m. šalys, iki ieškovė 2009-04-07 išsiuntė atsakovui raginimą išsikelti iš jos namo (ieškovės ieškinyje klaidingai nurodyta, kad per notarą raginimas išsikelti atsakovui buvo išsiųstas 2007-10-16), gyveno faktinėje santuokoje ir vedė bendrą ūkį, tačiau partnerystės nebuvo įregistravę (LR CK 3.229 str.). Tą įrodo ir ieškovės atsiliepime į priešieškinį nurodyta aplinkybė, kad už atsakovo gydymą mokėjo ji. Tokiu atveju šalių turtiniai reikalavimai turi būti sprendžiami vadovaujantis LR CK 6.969 str.– 6.982 str. numatytos jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį reglamentuojančiomis teisės normomis. Tokia teismų praktika suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-31 nutartyje Nr. 3K-3-1029/2001 ir vėlesnėse nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis Nr. 3K-3-482/2010). Todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus apie šalių gyvenimą po santuokos nutraukimo, padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog su ieškove po santuokos nutraukimo gyveno partnerystėje (LR CPK 185 str.). Teismas neteisingai atsakovo priešieškinio reikalavimus kvalifikavo kaip kylančius iš rangos teisinių santykių (LR CK 6.644 str., 6.256 str.).

Pirmosios instancijos teismas taikė įstatymą, kurio nereikėjo taikyti (rangos sutartį reglamentuojančias teisės normas) ir netaikė jungtinę veiklą reglamentuojančias teisės normas. Dėl nurodytų priežasčių teismo sprendimo dalis dėl atsakovo priešieškinio negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta ir yra naikintina (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Bylos duomenys rodo, kad atsakovas savo darbu ir lėšomis yra prisidėjęs prie ieškovės turto pagerinimo ir ieškovei nutraukus partnerystės sutartį reikalauja atlyginti jo turėtus nuostolius. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir nesiaiškino, kokio dydžio kompensacija atsakovui turėjo būti priteista už ieškovės turto pagerinimą po partnerystės nutraukimo, kokia apimtimi buvo pagerintas ieškovės turtas, kokios partnerių dalys nustatytinos turto pagerinime. Šiuos klausimus išspręsti apeliacinės instancijos teisme remiantis vien lokalinėmis sąmatomis ir neinformatyviais liudytojų parodymais dėl atliktų darbų kiekio ir kainų nėra galimybės. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, todėl teismo sprendimo dalis, kuria atsakovui iš ieškovės priteista 2 000 Lt kompensacija, o kita atsakovo priešieškinio dalis atmesta, naikintina ir ši bylos dalis perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (LR CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista, nes atsakovas jos neskundė ir yra išsikėlęs iš ieškovės pastatų.

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį, kuria atsakovui A. R. iš ieškovės V. R. priteista 2 000 Lt kompensacija, o kita priešieškinio dalis atmesta, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.