Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjui R. P. ir jo atstovui A. B. bei atsakovės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovui advokatui Kęstučiui Virkečiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl įsakymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (tomas I, b. l. 1–7), prašydamas panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir atsakovė ar Tarnyba) direktoriaus 2013 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. B2-1631 „Dėl tarnybinės nuobaudos R. P. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Pareiškėjas nurodo, jog jis yra valstybės tarnautojas, einantis (duomenys neskelbtini) Tarnybos viršininko-valstybinio veterinarijos inspektoriaus pareigas. Pareiškėjas su paskirta nuobauda nesutinka, mano, jog Įsakymas yra priimtas pažeidžiant tiek materialines, tiek procesines teisės normas, reglamentuojančias tarnybinių nuobaudų skyrimą valstybės tarnautojams. Pažymėjo, jog Tarnybos direktorius jam nuobaudą skyrė už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuriame įtvirtintas vienas iš valstybės tarnautojų veiklos etikos principų – pagarbos žmogui ir valstybei principas. Pareiškėjo teigimu, ne jis, o būtent Tarnybos direktorius, inicijuodamas nepagrįstus tarnybinių nusižengimų tyrimus ir nepagrįstai skirdamas tarnybines nuobaudas, pažeidžia minėtą principą. Atkreipė teismo dėmesį į tai, jog Tarnybos direktorius ignoruoja teismų sprendimus.

Pareiškėjas nesutinka su 2013 m. lapkričio 18 d. Komisijos parengta tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada (toliau – ir Išvada) , nurodydamas, kad Komisijos kaltinimai yra nekonkretūs, išreikšti abstrakčiais teiginiais, nenurodant faktinių aplinkybių, patvirtinančius tarnybinio nusižengimo padarymą, nenurodant konkrečių jo atliktų veiksmų, priešingų teisės aktams, reglamentuojantiems valstybės tarnybos santykius. Pareiškėjo teigimu, Komisija, teigdama, kad dalis pažeidimų kartojasi, nenurodė, kokie pažeidimai kartojasi, taip pat nenurodė nei pažeidimų subjekto (ų), nei objekto (ų). Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog jis su 2013 m. gegužės 25 d. Vidaus audito skyriaus ataskaita Nr. 3P buvo supažindintas tik 2013 m. rugpjūčio 29 d., t.y. praėjus 3 mėnesiams po ataskaitos parengimo. Ta pačią dieną Vidaus audito skyrius atliko neplaninį vidaus auditą, su kurio 2013 m. rugsėjo 6 d. išvadomis Nr. VA1-15 pareiškėjas buvo supažindintas 2013 m. rugsėjo 19 d. Pažymėjo, jog nepaisant to, kad jam nebuvo sudaryta galimybė laiku susipažinti su oficialia 2013 m. gegužės 25 d. Vidaus audito skyriaus ataskaita Nr. 3P, neskirta laiko įvykdyti Vidaus audito skyriaus rekomendacijų, Komisija, pažeisdama tarnybinio tyrimo procedūras, konstatavo, kad pareiškėjas nesiima priemonių tinkamai ir operatyviai įgyvendinti Vidaus audito skyriaus rekomendacijas.

Dėl Komisijos teiginio, kad pažeidimams pašalinti nustatyti nepagrįstai ilgi įgyvendinimo terminai, o kai kurios priemonės yra neadekvačios realiai situacijai, pareiškėjas nurodo, jog Komisija nenurodė teisės akto, kuriame būtų nustatytos pažeidimų pašalinimo terminų ribos ir kuriame būtų nustatytas draudimas nustatyti ilgesnius pažeidimų pašalinimo terminus. Pareiškėjo teigimu, Komisija taip pat nenurodė ir teisės akto, draudžiančio parengti 3 atskirus Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės reikalavimų valstybinės veterinarinės kontrolės planus. Be to, jis nesutinka ir su Komisijos teiginiu dėl bendro kontrolės plano neparengimo. Pasak pareiškėjo, Tarnybos direktoriaus 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. Bl-1060 patvirtintoje Tarnybos Kokybės sistemos darbo instrukcijoje ST-1-1-D2 „Metinių veiklos, valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės planų rengimas teritorinėse VMVT“ nenumatytas bendrųjų Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės reikalavimų valstybinės veterinarinės kontrolės planų rengimas. Komisija taip pat nenurodė, už kurį ketvirtį nepateikta analizė, būtent kurie specialistai neatliko pareigų, taip pat nenustatė, kokiais veiksmais (duomenys neskelbtini) Tarnybos viršininkas darė įtaką šios analizės neparengimui.

Pareiškėjo teigimu, Komisijos išvada, kad jis nėra pakankamai susipažinęs su jo vadovaujamos (duomenys neskelbtini) Tarnybos 2013 m. valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės planais, neatitinka tiesos, kadangi metiniuos veiklos planus tvirtina būtent teritorinės Tarnybos viršininkas. Pareiškėjo nuomone, tai parodo, jog siekiama bet kokiais būdais nubausti ne nusižengusius, o Tarnybos direktoriui neįtikusius darbuotojus. Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad Komisija išradingai manipuliuodama neesminėmis aplinkybėmis, (duomenys neskelbtini) Tarnybos darbuotojų tinkamai atliekamas pareigas, jų principingumą priskiria pažeidimams. Be to, darbuotojų neva padarytus pažeidimus Komisija susieja su jo, kaip Tarnybos (duomenys neskelbtini) viršininko tarnybine veikla. Pareiškėjo nuomone, neatlikus šių darbuotojų tarnybinio nusižengimo tyrimo, nenustačius jų kaltės, padarius tarnybinį nusižengimą, Komisija negalėjo remtis tariamais darbuotojų padarytais tarnybiniais nusižengimais, tariamomis jų kaltėmis ir to susieti su jo tarnybinių pareigų neatlikimu/netinkamu atlikimu.

Pareiškėjo teigimu, Komisija netinkamai atliko tarnybinio nusižengimo tyrimą, dėl ko buvo priimtas neteisėtas sprendimas skirti jam tarnybinę nuobaudą.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Atsakovė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepime (tomas I, b. l. 59–67) į pareiškėjo skundą, prašė teismo atmesti jį kaip nepagrįstą. Dėl pareiškėjo skundo argumento, kad jam nebuvo sudaryta galimybė laiku susipažinti su audito atskaita, nebuvo skirta laiko įvykdyti Vidaus audito skyriaus rekomendacijų, atsakovė nurodo, kad 2013 m. gegužės 25 d. ataskaita Nr. 3P su pareiškėju buvo suderinta dar 2013 m. gegužės 31 d. 2013 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjas pateikė Vidaus audito skyriui rekomendacijų, pateiktų audito ataskaitoje, įgyvendinimo priemonių plano kopiją. Taigi, Komisija, išanalizavusi Vidaus audito skyriaus ataskaitas ir kitus susijusius dokumentus, pagrįstai konstatavo, kad dalis pažeidimų kartojasi, pareiškėjas nesiima priemonių tinkamai ir operatyviai įgyvendinti rekomendacijas, siekdamas užtikrinti teritorinei tarnybai nustatytų tikslų pasiekimą ir tinkamą funkcijų atlikimą, kurie nustatyti Teritorinių padalinių nuostatuose.

Tarnyba taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas skunde klaidingai interpretuoja Komisijos išvadoje nurodytus pažeistus teisės aktus. Dėl Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės reikalavimų valstybinės veterinarinės kontrolės plano Komisija konstatavo, kad minėtas planas (duomenys neskelbtini) Tarnyboje sudarytas nesivadovaujant instrukcija. Komisija išvadoje pabrėžė, kad (duomenys neskelbtini) Tarnyboje patvirtinti 3 atskiri Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės reikalavimų valstybinės veterinarinės kontrolės planai, o tai lemia, kad metiniame valstybinės kontrolės plane suplanuoti gyvūnų laikymo vietų patikrinimai kartojasi, taigi, nepagrįstai padidėja planuojamų valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų ir planuojamų patikrinimų skaičius. Komisija nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Tarnyboje 2013 m. birželio 25 d. atliko planų koregavimą, tačiau nebuvo parengtas bendras Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės reikalavimų valstybinės veterinarinės kontrolės planas ir (duomenys neskelbtini) Tarnybos specialistai nepateikė ketvirtinę analizę apie metinio valstybinės kontrolės plano įgyvendinimą patvirtinančių dokumentų, kaip tai nurodyta instrukcijoje, taip pat 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 882/2004 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos reglamente (ES) 517/2013.

Dėl maisto tvarkymo subjektų rizikos atsakovė pažymėjo, kad Komisija, atlikusi tyrimą, nustatė, jog dalies maisto tvarkymo subjektų, kurių rizikos vertinimą atliko vyriausioji specialistė-maisto produktų inspektorė J. J., rizika įvertinta neteisingai, priskiriant mažesnei rizikos grupei dėl neteisingai taikytos instrukcijos KT-2-1-D3 skaičiavimo metodikos, todėl valstybinės kontrolės plane nustatyti retesni tokių subjektų tikrinimai. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos maitinimo vietos 2012 m. spalio 10 d. rizikos įvertinimas, R. J. personalinės įmonės konditerijos cecho 2012 m. spalio 9 d. rizikos įvertinimas ir Labdaros ir paramos fondo (duomenys neskelbtini) globos namų valgyklos 2013 m. sausio 10 d. rizikos įvertinimas nustatytas neteisingai. Komisija pažymėjo, kad šiuos dokumentus su klaidingai įvertinta Maisto tvarkymo subjektų rizika (duomenys neskelbtini) VMVT viršininkas suderino ir patvirtino parašu. Atsakovės teigimu, Komisija pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas, savo parašu tvirtindamas minėtų maisto tvarkymo subjektų riziką, netinkamai vykdė (duomenys neskelbtini) VMVT viršininko pareigybės aprašymo 7 punkte nustatytą funkciją.

Atsakovė nesutinka ir su kitu pareiškėjo skundo teiginiu dėl (duomenys neskelbtini) Tarnybos darbuotojų poveikio priemonių taikymo taiko ir mano, kad tokiu būdu pareiškėjas klaidina teismą. Atsakovė sutinka su Komisijos pateikta išvada, kad (duomenys neskelbtini) Tarnybos vyriausiosios veterinarijos gydytojos-inspektorės L. P. 2013 m. rugsėjo 5 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. VET 006691 atsakingam įmonės darbuotojui paskirta 25 Lt bauda yra netinkama poveikio priemonė, neproporcinga nustatytų pažeidimų pobūdžiui ir mastui, nes 2013 m. vasario 11 d. (duomenys neskelbtini) Tarnyboje nustačius patalpų neatitikimus, buvo taikytas sprendimas dėl subjekto veiklos sustabdymo, o šiuo atveju dėl tokių pačių ir jau besikartojančių patalpų neatitikimų, poveikio priemonė taikoma tik įmonės darbuotojui (mechanikui – 25 Lt). Toks poveikio priemonių taikymas gali klaidinti įmonės vadovybę dėl nustatomų trūkumų svarbumo ir reikšmingumo, mažinamas kontroliuojamų ūkio subjektų pasitikėjimas Tarnybos sprendimų pagrįstumu ir objektyvumu. Tai patvirtina ir reglamento (EB) 882/2004 55 1 dalies nuostatos.

Atsakovės nuomone, nepagrįsti yra ir pareiškėjo teiginiai, susiję su įrašų dėl medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu, įrašymu. Paaiškino, kad Tarnyba yra įdiegusi kokybės vadybos sistemą pagal standarto LST EN ISO/IEC 17020:2004 „Bendrieji įvairių tipų kontrolės įstaigų veikimo kriterijai“ reikalavimus. Tačiau Kokybės vadybos sistemos vadovo 5.5 paragrafo 1 punkte nustatyta, kad atlikus patikrinimą, pareigūnas be išlygų turi užpildyti atitinkamą patikrinimo aktą ir klausimyną, o duomenys apie negyvūninio maisto įmonių patikrinimus turi būti suvedami į kompiuterinę FIS programą.

Atsakovės teigimu, klaidinantys yra ir pareiškėjo skundo argumentai, neva Komisija negalėjo remtis tariamais darbuotojų padarytais tarnybiniais nusižengimais, tariamomis jų kaltėmis ir to susieti su jo tarnybinių pareigų neatlikimu / netinkamu atlikimu, neatlikus šių darbuotojų tarnybinio patikrinimo. Atsakovė pažymėjo, kad 2013 m. lapkričio 22 d. Tarnybos direktorius įsakymu Nr. B1-758 sudarė komisiją tarnybiniam nusižengimui, kurį įtariama, padarė (duomenys neskelbtini) Tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė L. P., tirti. Minėta komisija 2013 m. gruodžio 16 d. surašė išvadą Nr. TNR-34, kurioje pasiūlė (duomenys neskelbtini) Tarnybos vyriausiajai veterinarijos gydytojai-inspektorei L. P. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Tarnybos direktorius 2014 m. sausio 6 d. įsakyme Nr. B2-4 „Dėl tarnybinės nuobaudos L. P. skyrimo“ skyrė L. P. tarnybinę nuobaudą – pastabą. Be to, Tarnybos direktorius 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. B1-759 sudarė komisiją ir (duomenys neskelbtini) Tarnybos vyriausiosios specialistės-maisto produktų inspektorės J. J. tarnybiniam pažeidimui ištirti. Minėta komisija 2013 gruodžio 16 d. surašė išvadą Nr. TNR-35, kurioje pasiūlė (duomenys neskelbtini) Tarnybos vyriausiajai specialistei-maisto produktų inspektorei J. J. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Tarnybos direktorius 2014 m. sausio 6 d. įsakyme Nr. B2-5 „Dėl tarnybinės nuobaudos J. J. skyrimo“ skyrė J. J. tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Remiantis aukščiau išdėstytais faktais ir argumentais, atsakovė nurodo, jog Komisijos atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas pareiškėjo atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ginčijamo Įsakymo nėra pagrindo.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais motyvais ir prašė jį atmesti.

2013 m. lapkričio 18 d. Komisija išvadoje Nr. TNR-26, atsižvelgusi į šioje išvadoje nurodytas aplinkybes, įvertinusi tai, kad pareiškėjas turi galiojančią tarnybinę nuobaudą – pastabą, į tai, kad netinkamas pareiškėjo elgesys kartojasi, bendru sutarimu pasiūlė skirti pareiškėjui R. P. tarnybinę nuobaudą – papeikimą, taip pat pasiūlė pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą (duomenys neskelbtini) VMVT vyriausiajai specialistei-maisto produktų inspektorei J. J. ir vyriausiajai veterinarijos gydytojai-inspektorei L. P. (tomas I, b. l. 9–20, b. l. 21–32).

2013 m. lapkričio 22 d. Tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į Komisijos išvadą Nr. TNR-26, įsakymu Nr. B1-758 sudarė komisiją tarnybiniam nusižengimui, kurį įtariama, padarė Tarnybos (duomenys neskelbtini) Tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė L. P., tirti; minėta komisija 2013 m. gruodžio 16 d. surašė išvadą Nr. TNR-34, kurioje pasiūlė L. P. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą (tomas I, b. l. 71–75). Tarnybos direktorius 2014 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. B2-4 už VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktų pažeidimus skyrė L. P. tarnybinę nuobaudą – pastabą (tomas I, b. l. 69).

2013 m. lapkričio 22 d. Tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į Komisijos išvadą Nr. TNR-26, įsakymu Nr. B1-759 sudarė komisiją tarnybiniam tyrimui, kurį įtariama, padarė Tarnybos (duomenys neskelbtini) Tarnybos vyriausioji specialistė-maisto produktų inspektorė J. J., tirti minėta komisija 2013 gruodžio 16 d. surašė išvadą Nr. TNR-35, kurioje pasiūlė inspektorei J. J. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą (tomas I, b. l. 76–80). Tarnybos direktorius 2014 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. B2-5 už VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktų pažeidimus skyrė J. J. tarnybinę nuobaudą – pastabą (tomas I, b. l. 70).

2013 m. lapkričio 27 d. Tarnybos direktorius, vadovaudamasis VTĮ 29 ir 30 straipsniais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarime Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14.1 ir 15 punktais, atsižvelgdamas į Komisijos 2013 m. lapkričio 18 d. išvadą Nr. TNR-26, įsakymu Nr. B2-1631 pripažino, jog (duomenys neskelbtini) Tarnybos viršininkas-valstybinis veterinarijos inspektorius R. P. padarė tarnybinį nusižengimą ir skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą už VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktų bei 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktų pažeidimus (tomas I, b. l. 8).

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro tarnybinės nuobaudos – papeikimo pareiškėjui R. P. skyrimo teisėtumas bei pagrįstumas. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta 2013 m. lapkričio 27 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. B2-1631. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą Įsakymą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Ginčijamu įsakymu Tarnybos vadovas pripažino, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, t.y. pažeidė VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktus bei 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktus, ir už tai paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą (tomas I, b.l. 8).

VTĮ (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2013-10-01 iki 2013-12-30) 3 straipsnio, nustatančio pagrindinius valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principus, 2 dalies 1 punkte įtvirtintas pagarbos žmogui ir valstybei principas (Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų sprendimus), o 8 punkte - pavyzdingumo principas (Valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas).

VTĮ 15 straipsnio, nustatančio valstybės tarnautojų pareigas, 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; 4 punkte - tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis ir 6 punkte - laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių.

Kaip jau minėta, byloje kilo ginčas dėl valstybės tarnautojui (pareiškėjui) pakirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo. Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tam, jog valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo, o būtina nustatyti, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė (LVAT 2012-12-17 sprendimas Nr. A520-2635/2012). Be to, vertinant, ar valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl tarnybinių nuobaudų teisėtumo ir pagrįstumo, ne kartą yra konstatavęs, jog pagal VTĮ 30 straipsnio ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių nuostatas nuobaudų skyrimo procedūros baigiamieji administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu (LVAT 2013-03-04 nutartis Nr. A662–565/2013). Būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuris yra sudėtinė įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo dalis, turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

Ginčijamas įsakymas buvo priimtas 2013 m. lapkričio 18 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos komisijos tarnybiniam nusižengimui, kurį įtariama, padarė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (duomenys neskelbtini) valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas – valstybinis veterinarijos inspektorius R. P., tirti, išvados Nr. TNR-26 (toliau – Tyrimo išvada) pagrindu. Tyrimo išvadoje konstatuota, kad komisija, išnagrinėjusi faktinę informaciją ir nustatytus teisės aktų reikalavimus valstybės tarnautojams, padarė išvadą, jog pareiškėjas netinkamai vykdė savo pareigas, susijusias su valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės organizavimu, t.y. nesilaikė įstatymų, kitų tesiės aktų, įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, netinkamai atliko pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pavedamas užduotis, aplaidžiai vykdė valstybinę maisto ir veterinarijos kontrolę, neužtikrino visuomenės viešųjų interesų, kilo grėsmė dėl nesaugaus ir nekokybiško maisto tiekimo Lietuvos gyventojams, neužtikrino savalaikio, tinkamo ir nepriekaištingo pareigų atlikimo. Be to, komisija pastebėjo, kad pareiškėjas savo pareigas vykdė nerūpestingai ir tokiu būdu pažeidė VMVT (duomenys neskelbtini) VMVT viršininko pareigybės aprašymo 7 punktą, kuriame nustatytos šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos ir Nuostatų 9.1.6 punktą, t.y. neužtikrino gaminių, kurie liečiasi su maistu, kontrolės. Toje pačioje išvadoje komisija konstatavo ir tai, kad pareiškėjas organizavo VMVT (duomenys neskelbtini) VMT veiklą pažeisdamas Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo gairių aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 511, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36² straipsnį, Teisingumo ministro ir Ūkio ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. 1K-235/4-892 „Dėl rizikos vertinimu pagrįstos ūkio subjektų veiklos priežiūros gairių, kontrolinio klausimyno rengimo ir naudojimo ūkio subjektų veikios priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų veikloje gairių, vienodos ir kokybiškos asmenų konsultavimo praktikos užtikrinimo gairių patvirtinimo", Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, Reglamento (EB) 882/2004 4 straipsnio 2 dalies 9 punktą, taip pat neužtikrino Kokybės sistemos darbo instrukcijos ST-1-1-D2, Kokybės sistemos darbo instrukcijos KT-2-1-D3, Kokybės sistemos programos KT-2-1-2, Kokybės sistemos darbo instrukcijos KT-2-1-D2, Kokybės sistemos programos KT-2-2-12 laikymosi.

Vertinant tokią komisijos išvadą atkreiptinas dėmesys, kad dauguma atvejų yra apsiribota bendro pobūdžio nuoroda į tariamai pažeistus teisės aktus, pvz.: Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo gairių aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 511, Teisingumo ministro ir Ūkio ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. 1K-235/4-892 „Dėl rizikos vertinimu pagrįstos ūkio subjektų veiklos priežiūros gairių, kontrolinio klausimyno rengimo ir naudojimo ūkio subjektų veikios priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų veikloje gairių, vienodos ir kokybiškos asmenų konsultavimo praktikos užtikrinimo gairių patvirtinimo“, Kokybės sistemos darbo instrukciją ST-1-1-D2, Kokybės sistemos darbo instrukciją KT-2-1-D3, Kokybės sistemos programą KT-2-1-2, Kokybės sistemos darbo instrukciją KT-2-1-D2, Kokybės sistemos programą KT-2-2-12. Viešojo administravimo įstatymo 36² straipsnyje, kuris įtvirtina ūkio subjektų veikos priežiūros principus, kurių šio straipsnio 1 dalyje viso nustatyta septyni. Tyrimo išvadoje nekonkretizuota, kurį iš principų, ar juos visus nagrinėjamu atveju pažeidė pareiškėjas. Toks teisinis pagrindimas, kai nedetalizuojamos konkrečios teisės aktų nuostatos, kurių pažeidimu kaltinamas valstybės tarnautojas, negali būti vertinamas tinkamu konstatuoti tarnybiniam pažeidimui.

Pareiškėjas ginčijamu įsakymu nubaustas, be kita ko, ir už VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis nesilaikymą. Tyrimo išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė pareigybės aprašymo 7 punktą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareigybės aprašymo (tomas II, b.l. 145-148) 7 punkte nustatant šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijas yra išdėstyti net 29 papunkčiai. Taigi nuoroda į pareigybės aprašymo 7 punktą taip pat vertintina kaip bendro pobūdžio, t.y. netinkama, kad galima būtų konstatuoti tarnybinį nusižengimą.

Vertinant visą Tyrimo išvadą atkreiptinas dėmesys, kad absoliučia dauguma atvejų joje apsiribojama pareiškėjo neatlikimo pareigų arba pareigų netinkamo atlikimo konstatavimu, neanalizuojant ir neapibrėžiant visų tarnybinio nusižengimo sudėties požymių: pažeidimą padariusio subjekto, pasekmių, priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltės. Sutiktina su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, kad tyrimo išvadoje dauguma atveju nenurodyti teisės aktai, įpareigoją pareiškėją veikti vienokiu ar kitokiu būdu, arba draudę veiksmus, kuriuos atliko pareiškėjas (pvz.: dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo terminų; kontrolės planų rengimo ir pan.). Pasitvirtino ir pareiškėjo skundo argumentas, kad Tyrimo išvadoje nėra nurodyta, kurį ketvirtį VMVT (duomenys neskelbtini) VMVT specialistai nepateikė analizės, nenurodyta, kurie specialistai neatliko savo pareigų, nenurodyta kokiais veiksmais pareiškėjas įtakojo tokios analizės neparengimą. Be to, komisija nepagrindė jokiais faktiniais duomenimis išvados, kad neteisingai buvo nustatyta maisto tvarkymo subjektų rizika.

Tyrimo išvadoje konstatuotos bendro pobūdžio aplinkybės, kad pareiškėjas vykdo valdymo procesą netinkamai, nesiekiant užtikrinti valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės uždavinių, įgyvendinti VMVT strateginių planų, procedūrų, nesilaikant įstatymų ir kitų teisės aktų, valstybinės kontrolės planai sudaromi ir keičiami nesivadovaujant Kokybės sistemos darbo instrukcija ST-1-1-D2, pareiškėjas neužtikrina, kad jam pavaldžių darbuotojų vykdoma valstybinė kontrolė būtų efektyvi ir vykdoma, laikantis teisės aktų reikalavimų. Komisija Tyrimo išvadoje pažymėjo, kad išanalizavus vidaus audito ataskaitas, dalis pažeidimų kartojasi, pareiškėjas nesiima priemonių tinkamai ir operatyviai įgyvendinti VAS rekomendacijas, siekiant užtikrinti teritorinei tarnybai nustatytų tikslų pasiekimą ir funkcijų atlikimą, kurie yra numatyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos administracijos padalinio - teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos – nuostatuose. Komisijai išanalizavus priemonių įgyvendinimo planą, nustatyta, kad pažeidimams pašalinti numatyti nepagrįstai ilgi įgyvendinimo terminai arba visai nenurodyti terminai, o kai kurios priemonės yra neadekvačios realiai situacijai, kad pareiškėjas nesiekia operatyviai imtis priemonių pašalinti nustatytiems trūkumams. Individualaus administracinio akto turinio reikalavimai yra susiję su teisinio santykio, kuriam taikomas šis aktas, esme ir asmens, kuriam adresuotas šis aktas, materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas aplinkybėmis (faktais), sudarančiomis taikytinos teisės normos hipotezę. Esant šiam individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo ryšiui, pagrįstumo reikalavimo nesilaikymas kartu lemia ir akto neteisėtumą. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamos tyrimo išvados yra nepagrįstos, t.y. jose nėra nurodytos nei faktinės aplinkybės, nei konkrečios teisės aktų nuostatos. Aiškumo reikalavimas, t.y. reikalavimas suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų, taip pat susijęs su teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimu tuo aspektu, kad nesant nurodytų aiškių priimto sprendimo motyvų neįmanoma spręsti, ar teisės normoje įtvirtinta dispozicija ir (ar) sankcija yra taikytos tinkamai. Kai dėl individualaus administracinio akto neaiškumo jo teisėtumo aspektas negali būti deramai įvertintas ir patikrintas, toks aktas laikytinas neteisėtu.

Tyrimo išvadoje nurodyta, kad VMVT (duomenys neskelbtini) VMVT gyvūnų sveikatingumo ir gerovės reikalavimų valstybinės veterinarinės kontrolės planas sudarytas nesivadovaujant VMVT Kokybės sistemos darbo instrukcija ST-1-1-D2 „Metinių veiklos, valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės planų rengimas teritorinėse VMVT". Kokybės sistemos darbo instrukcijos ST-1-1-D2 5.2 paragrafe nurodyta, kad metinį įstaigos valstybinės kontrolės planą sudaro atskiri gyvūninio ir negyvūninio maisto kontrolės ir jų rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų sistemos (toliau - RVASVT) ar geros higienos praktikos taisyklių įgyvendinimo auditu planai; gyvūnų sveikatingumo ir gerovės; mėginių ėmimo pagal stebėsenos programas, planai. VMVT (duomenys neskelbtini) VMVT patvirtinti 3 atskiri „Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės reikalavimų valstybinės veterinarinės kontrolės planai". Juos rengė VMVT (duomenys neskelbtini) VMVT pareigūnai pagal priskirtas atsakomybės sritis (gyvūnų sveikatingumo, pašarų tvarkymo, gyvūnų identifikavimo; gyvūnų gerovės).

Kokybės sistemos darbo instrukcijos ST-1-1-2 (tomas I, b.l. 164-176) 1 paragrafe nustatyta, kad šio teisės akto tikslas yra aprašyti procedūras ir tvarką, kuria vadovaujantis Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rengia savo įstaigų metinį veiklos ir valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės planus. Tyrimo išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas parengė tris atskirus planus, tačiau nebuvo parengtas bendras Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės reikalavimų valstybinės veterinarinės kontrolės planas. Kadangi, kaip teisingai skunde nurodo pareiškėjas, Kokybės sistemos darbo instrukcijoje ST-1-1-2 nėra imperatyvios nuorodos, koks kiekis planų turi būti parengta, ir nustačius, kad planai buvo parengti, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo nusižengta Kokybės sistemos darbo instrukcijos ST-1-1-2 reikalavimams ir jos tikslams, tuo pačiu nėra pagrindo konstatuoti ir pareiginės instrukcijos 7.6 punkte bei Nuostatų 20.7 punkte įtvirtintų pareiškėjo pareigų organizuoti veiklos planų rengimą, rengti veiklos planus ir jų įgyvendinimo ataskaitas, pažeidimo. Juolab nėra pagrįsta komisijos išvada, kad pareiškėjas nėra pakankamai susipažinęs su jo paties patvirtintais VMVT (duomenys neskelbtini) valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013 metų valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės planais.

Dar vieną Tyrimo išvados argumentų grupę sudaro komisijos nustatytos aplinkybės, kad dalies maisto tvarkymo subjektų, kurių rizikos vertinimą atliko vyriausioji specialistė-maisto produktų inspektorė J. J., rizika įvertinta neteisingai, priskiriant mažesnei rizikos grupei dėl neteisingai taikytos Kokybės sistemos darbo instrukcijos KT-2-1-D3 skaičiavimo metodikos, todėl valstybinės kontrolės plane tokių subjektų tikrinimai numatyti retesni. Tyrimo išvadoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) rajono Zibalų pagrindinės mokyklos maitinimo vietos 2012 m. spalio 10 d. rizikos įvertinimas, R. J. personalinės įmonės konditerijos cecho 2012 m. spalio 9 d. rizikos įvertinimas bei Labdaros ir paramos fondo (duomenys neskelbtini) parapijos globos namų valgyklos 2013 m. sausio 10 d. rizikos įvertinimas su klaidingai įvertintomis MTS rizikomis pareiškėjo buvo suderintos ir patvirtintos. Vertinant šias tyrimo išvadas atkreiptinas dėmesys, kad nenurodant kokiu būdu ir kokie konkrečiai Kokybės sistemos darbo instrukcijos KT-2-1-D3 reikalavimai šiais atvejais buvo pažeisti ir kokios rizikos turėjo būti nustatytos, nėra galimybės įvertinti, ar pareiškėjas, patvirtindamas tarnybos specialistų atliktą rizikų nustatymą, veikė neteisėtai.

Tyrimo išvadoje, be kita ko nurodama, kad VMVT (duomenys neskelbtini) VMVT specialistams 2013 m. rugpjūčio 29 d. atlikus (duomenys neskelbtini) vartotojų kooperatyvo „Veivera" restorano - valgyklos „Putinas" patikrinimą ir nustačius grubių patalpų, gamybinio inventoriaus, higienos, savikontrolės sistemos pažeidimus bei nustačius kryžminės taršos galimybę VMVT (duomenys neskelbtini) VMVT viršininko 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo Nr. 60SV(60.40)-8 S-264 šio MTS veikla sustabdyta, o atsakingam asmeniui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, paskirta piniginė bauda ir nurodyta iki 2013 m. rugsėjo 2 d. pateikti trūkumų šalinimo planą.

Atliekant VMVT informacinės sistemos duomenų analizę nustatyta, kad ankstesnių patikrinimų metu VMVT (duomenys neskelbtini) VMVT specialistai (2012-04-04 MTSPA Nr. 0178546, 2010-03-17 MTSPA Nr. 0122042) pažeidimų minėtame subjekte nustatę nebuvo. Taip pat nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 2 d. gautas (duomenys neskelbtini) vartotojų kooperatyvo „Veivera" restorano -valgyklos „Putinas" administratorės pranešimas dėl veiklos atnaujinimo. Tą pačią dieną buvo atliktas šio MTS neplaninis patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 29 d. atlikto patikrinimo metu nustatyti trūkumai pašalinti, tačiau akte nepaminėta, kad sugedusį šaldytuvą gatavų gaminių laikymui pagal (duomenys neskelbtini) vartotojų kooperatyvo „Veivera" restorano - valgyklos „Putinas" 2013 m. rugpjūčio 30 d. pateiktą Koregavimo veiksmų planą numatoma įsigyti „2014 metų bėgyje", taip pat nenurodyta, kad trūkumai pašalinti iš dalies. Šio patikrinimo akto pagrindu priimtas VMVT (duomenys neskelbtini) VMVT viršininko sprendimas veiklą atnaujinti. (duomenys neskelbtini) vartotojų kooperatyvo „Veivera" restorano - valgyklos „Putinas" veikla atnaujinta VMVT (duomenys neskelbtini) VMVT sprendimu neužtikrinus šaldymo įrenginių atnaujinimo. Tyrimo išvadoje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad minėta maitinimo įstaiga nebūtų galėjusi tęsti veiklos neįsigydama naujų šaldymo įrenginių. Neplaninio patikrinimo metu nustačius, kad 2013 m. rugpjūčio 29 d. atlikto patikrinimo metu nustatyti trūkumai pašalinti, nenustačius, kad turima šaldymo įranga netinkama tęsti veiklą, ir atsižvelgiant, kad trūkumai buvo pašalinti per itin trumpą laiką, Tyrimo išvadoje nurodyti argumentai dėl nustatyto pernelyg ilgo trūkumų šalinimo termino, kas leistų konstatuoti Kokybės sistemos programos KT-2-1-2 galimą pažeidimą, netenka prasmės, tuo pačiu nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti pareiškėjo neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Tyrimo metu komisija nustatė, kad Sabališkių pieno supirkimo punkto PK „Žalmargė" Pieno supirkimo punkto 2013-03-22 patikrinimo aktas Nr. 5; Musininkų pieno supirkimo punkto PK „Žalmargė" Pieno supirkimo punkto 2013-04-12 patikrinimo aktas Nr. 8; Kabaldos pieno supirkimo punkto PK „Žalmargė" Pieno supirkimo punkto 2013-05-29 patikrinimo aktas Nr. 19; Zibalų pieno supirkimo punkto PK „Žalmargė" Pieno supirkimo punkto 2013-06-05 patikrinimo aktas Nr. 22 neinformatyvūs, pildomi nenuodugniai ir skubotai, nenustatomi neatitikimai, neteikiami nurodymai. VMVT (duomenys neskelbtini) VMVT specialistė L. P., pildydama pieno supirkimo punktų patikrinimo aktus, nesivadovauja VMVT direktoriaus 2012-06-08 įsakymu Nr. Bl-464 patvirtintos Kokybės sistemos darbo instrukcijos KT-2-1-D2 „Patikrinimo akto pildymo tvarka" 5 ir 6 paragrafo nuostatomis. Remdamasi šiomis aplinkybėmis, komisija konstatavo, kad pareiškėjas nesiėmė veiksmų problemoms išspręsti, neįvertino inspektorių kompetencijos, t.y. nevykdė pareigos vertinti savo pavaldume esančių inspektorių darbą, peržiūrėti patikrinimo aktus, rengiamus dokumentus, koordinuoti tarnybos darbą, siekdamas užtikrinti efektyvią kontrolę. Dėl komisijos nustatytų faktinių aplinkybių, jog specialistė L. P. nesivadovauja Kokybės sistemos darbo instrukcijos KT-2-1-D2 pažymėtina, kad vėlgi nėra nurodyta kokių konkrečiai teisės aktų reikalavimų neišpildė minėta specialistė pildydama patikrinimo aktus. Komisijos išvada, kad specialistės surašyti patikrinimo aktai yra neinformatyvūs, pildomi nenuodugniai ir skubotai, nenustatomi neatitikimai ir pan., nenurodant kokia reikalinga ir konkreti informacija paminėtuose aktuose nėra nurodyta, nepagrindžiant skubotumo konstatavimo, t.y. nenurodant per kiek laiko aktai turi būti surašyti ir per kiek jie buvo surašyti, bei nenurodant, kokie neatitikimai objektyviai egzistavo, tačiau nebuvo į aktus įrašyti, vertintina, kaip bendro pobūdžio pastebėjimai neleidžiantys spręsti, kad pareiškėjas šiuo atveju netinkamai vykdė jam pavestas funkcijas.

Tyrimo išvadoje, be kita ko, konstatuota, kad pareiškėjas, išnagrinėjęs patikrinimų medžiagą, nepriima tinkamų sprendimų dėl UAB „Bagaslaviškio pieninė" pieno perdirbimo įmonės veiklos stabdymo ar atnaujinimo, o VMVT (duomenys neskelbtini) VMVT specialistai, vykdydami valstybinę veterinarinę kontrolę neužtikrina, kad pieno perdirbimo įmonė laikytųsi visų reikalavimų nustatytų 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 852/2004, dėl maisto produktų higienos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 319), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 219/2009 (OL 2009 L 87, p. 109), 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 45 tomas, p. 14), su paskutiniais pakeitimais padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 517/2013 (OL 2013 L 158, p. 1). Tokią išvadą Komisija padarė, nustačiusi, kad 2013 m. vasario mėn. (duomenys neskelbtini) VMVT gavo pranešimą apie labai prastą UAB „Blagaslaviškio pieninė" patalpų higienos būklę (lubų, sienų, grindų dangos prastos būklės, lupasi dažai, plytelės ištrupėjusios, gamybinėse patalpose susidaręs pelėsis, patalpose drėgna, ventiliacinė sistema neveikia, ir tai kelia tiesioginę grėsmę gaminamos produkcijos saugai). VMVT (duomenys neskelbtini) VMVT specialistai 2013-02-11 atliko patikrinimą ir surašė Pieno perdirbimo įmonės patikrinimo aktą Nr. 1. Akte nenurodyta informacija apie gautą pranešimą, nėra jokios informacijos apie trūkumų šalinimą, nors nuo paskutinio patikrinimo buvo praėję kiek daugiau nei 2 mėnesiai, o patalpų neatitikimai teisės aktų reikalavimams buvo nustatyti ir 2012 m. patikrinimų metu. Patikrinimo akte nenurodyta, kokie dar trūkumai buvo nustatyti ir ar kiti anksčiau nustatyti trūkumai pašalinti, be to, neaišku, kodėl VMVT (duomenys neskelbtini) VMVT sutiko su ilgu trūkumų šalinimo terminu (daugiau nei 3 mėnesiai) ir netaikė adekvačių poveikio priemonių. Visgi įmonei buvo uždrausta toliau gaminti pieno produktus esamomis sąlygomis, ji buvo įpareigota sunaikinti pelėsį ir tinkamai suremontuoti įmonės lubas, tinkamai suremontuoti sienas, sutvarkyti ventiliacijos sistemą, atlikti laboratorinius tyrimus, siekiant išaiškinti, ar pelėsis nepateko į produktus. Pažymėtina, kad komisija Tyrimo išvadoje vėl apsiribojo bendro pobūdžio konstatavimu, kad gyvūninio maisto tvarkymo įmonių valstybinės veterinarinės kontrolės patikrinimo aktai pildomi nenuodugniai, nepateikiama svarbi informacija apie trūkumų šalinimą, kitų reikalavimų atitikimą, spausdinant patikrinimo aktą nepakeista ankstesnių patikrinimų metu įrašyta informacija, aktai neinformatyvūs, nesivadovaujama Kokybės sistemos darbo instrukcijos KT-2-1-D2 5 ir 6 paragrafo nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, ir į tai, kad aprašyti patikrinimo aktai buvo surašomi tam įgaliojimus turinčių specialisčių, o parinkti administracinę nuobaudą yra pažeidimą nustačiusio asmens diskrecijos teisė. Todėl pareiškėjas negali būti atsakingas, už įgaliojimus turinčios specialistės parinktą, o komisijos vertinimu pernelyg mažą, baudą.

Tyrimo išvadose komisija nurodo, kad valstybinę maisto ir veterinarijos kontrolę vykdančių specialistų patikrinimo dokumentų verfikavimas VMVT (duomenys neskelbtini) VMVT atliekamas vadovaujantis Kokybės sistemos programa KS-2-6-D1, patvirtinta VMVT direktoriaus lapkričio 16 d. įsakymu Nr. B1-918, tačiau vertinant patikrinimų medžiagą pastebima tik dalis neatitikimų, pateikiamos neesminės pastabos dėl vykdomos valstybinės kontrolės, dokumentuose nustatyti neatitikimai ir/ar klaidos neapsvarstomi, todėl klaidos gali kartotis. Visų pirma pažymėtina, kad prielaida apie galimai ateityje įvyksiančias aplinkybes negali lemti drausminės atsakomybės pareiškėjui nagrinėjamu atveju. Kita vertus, vėlgi atkreiptinas dėmesys, kad nors Tyrimo išvadoje konstatuota, jog verifikavimas atliekamas vadovaujantis Kokybės sistemos programa KS-2-6-D1, kas leidžia spręsti, kad atliekamas pagal teisės aktų reikalavimus, tačiau vėliau seka niekuo nepagrįsta išvada, kad pastebima tik dalis neatitikimų, nedetalizuojant kokie esminiai neatitikimai nebuvo pastebėti.

Pagal VTĮ 29 straipsnio 2 dalį tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Parenkant pareiškėjui drausminę nuobaudą – papeikimą apsiribota vieninteliu motyvu, jog pareiškėjas turi galiojančią tarnybinę nuobaudą. Toks motyvavimas neatitinka VTĮ 29 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

Remiantis anksčiau teismo sprendime išdėstytais motyvais konstatuotina, jog Tyrimo išvadoje nėra išsamiai ir visapusiškai ištirtos pažeidimų, dėl kurių tarnybinėn atsakomybėn patrauktas pareiškėjas, aplinkybės, nėra pateikta pakankamai pareiškėjo kaltę įrodančių duomenų. Būtina pabrėžti, kad daugumą Tyrimo išvadoje padarytų ar tariamai padarytų pažeidimų padarė ne pareiškėjas asmeniškai, o jo vadovaujamos įstaigos specialistės, todėl ypač svarbu tokioje tyrimo išvadoje atskirti, kurie pažeidimai buvo sąlygoti būtent pareiškėjo pareigų neatlikimu ar netinkamu atlikimu ir kaip tai pasireiškė. Tokiu atveju būtina įvardinti konkrečias pareigybės aprašyme nustatytas šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijas. Atkreiptinas dėmesys, kad net keletą kartų Tyrimo išvadoje buvo nurodyta, kad pareiškėjas netikrino darbuotojų kompetencijos, tačiau pareigybės aprašyme tokia funkcija jam nėra nustatyta. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados trūkumai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinami kaip pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimas, taigi ir tarnybinės nuobaudos paskyrimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas. Dėl šių priežasčių konstatuotina, jog Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. B2-1631 tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta nepagrįstai, todėl minėtas įsakymas naikintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo R. P. skundą tenkinti.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. B2-1631 „Dėl tarnybinės nuobaudos R. P. skyrimo“ panaikinti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.