- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-06-10
- Bylos Nr.
- 1-1463-908/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-0954-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eglė Gruodienė, Eglė Gru
- Kaltinamasis
- D. R., V. J.
- Civilinis ieškovas
- K. T.
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
D. R., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-28 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. 6 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti ir būti registruotam darbo biržoje, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, kaltinamas pagal BK 182 str. 1 d.;
V. J., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaime, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:
1) 1995 m. liepos 27 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pritaikius Baudžiamojo kodekso 47¹ straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams;
2) 1997 m. spalio 9 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pritaikius Baudžiamojo kodekso 47¹ straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant atlikti 200 valandų nemokamų darbų;
3) 1998 m. vasario 27 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 43 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 1997 m. spalio 9 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams su turto konfiskavimu; Ignalinos rajono apylinkės teismo 2000 m. vasario 1 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1999 m. lapkričio 25 d. įstatymais Nr. VIII-1439 ir Nr. VIII-1440, bausmė sumažinta iki dvejų metų laisvės atėmimo;
4) 2007 m. rugsėjo 19 d. Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, taip pat per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per šešis mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą;
5) 2010 m. rugpjūčio 6 d. Visagino miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį 2 MGL (230 Lt) dydžio bauda, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, konfiskuojant iš nusikalstamos veikos gautus 29 Lt;
6) 2012 m. kovo 26 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 3 MGL (390 Lt) dydžio bauda, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. rugpjūčio 6 d. Visagino miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 2 MGL (260 Lt) dydžio bauda, bausmes visiškai sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda;
7) 2013 m. vasario 15 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bei neatlikta 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda; Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi 2013 m. vasario 15 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki laisvės atėmimo aštuoniems mėnesiams ir 5 MGL (650 litų) bauda;
8) 2014 m. rugsėjo 25 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. J. paskirtą arešto bausmę sumažinus vienu trečdaliu – iki dvidešimties parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti, visiškai sudedant su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta 5 MGL, t. y. 650 Lt dydžio baudos bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę –dvidešimt parų arešto ir 5 MGL, t. y. 650 Lt dydžio baudą; arešto bausmę atliko,
kaltinamas pagal BK 24 str. 6 d., 182 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, vykdydamas nusikalstamos veikos planą ir sutikęs su nenustatyto asmens pasiūlymu dalyvauti nusikalstamoje veikloje apgaule įgyjant svetimą turtą, perdavė nenustatytam asmeniui savo AB „SEB“ banke esančios sąskaitos (duomenys neskelbtini) duomenis, po to ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui 2013-05-30, apie 17 val., iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus nukentėjusiajai K. T. į bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esantį fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius FNTT tyrėju D. B. bei nurodžius melagingas aplinkybes apie būtinybę pateikti prisijungimo prie jos vardu atidarytos AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jos vardu atidarytos AB „SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duomenis bei taip tyčia suklaidinus nukentėjusiąją K. T. apie būtinybę pateikti elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – internetinės bankininkystės prisijungimo ID, slaptažodžius ir kodus, kuriuos tokiu būdu neteisėtai įgijus ir panaudojus, iš K. T. AB „SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. gegužės 30 d. 18.03 val. pervedus 900 litų, 18.10 val. pervedus 1300 litų, 18.12 val. pervedus 1800 litų, 2013 m. gegužės 31 d. 0.14 val. pervedus 1500 litų, 0.17 val. pervedus 1500 litų ir 0.18 val. pervedus 1000 litų į jo (D. R.) vardu atidarytą AB „SEB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), jis (D. R.) dalimis, tai yra 2013 m. gegužės 30 d. 18.06 val. - 900 litų, 18.11 val. - 1300 litų, 18.15 val. - 900 litų; 2013-05-31 05.55 val. - 2000 litų, 05.55 val. - 2000 litų išgrynino bankomate, esančiame L. A. g. 29, Vilniuje, ir pinigus perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems bendrininkams, o dalį pasiliko sau, taip apgaule savo ir kitų naudai įgydamas svetimą, K. T. priklausantį turtą – viso 8000 litų (2316,96 eurų).
Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
V. J. padėjo kitų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, o būtent: jis, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia bendrininkų grupe, kaip padėjėjas teikdamas priemones, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, siekdamas apgaule kitų naudai įgyti svetimą turtą, vykdydamas nusikalstamos veikos planą ir sutikęs su nenustatytų asmenų pasiūlymu dalyvauti nusikalstamoje veikloje apgaule įgyjant svetimą turtą, 2013 m. gegužės 30 d., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, esančiuose Ulonų g. 8A, Alytuje, paskambino N. V. ir, iš pastarosios sužinojęs N. V. vardu AB „Swedbank“ banke atidarytos sąskaitos banke duomenis, perdavė juos nenustatytam bendrininkui, kuriam, 2013 m. gegužės 30 d., apie 17.30 val. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus K. T. į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), esantį bute (duomenys neskelbtini) Vilniuje, ir melagingai prisistačius FNTT tyrėju D. B. bei nurodžius melagingas aplinkybes apie būtinybę pateikti prisijungimo prie jos vardu atidarytos AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jos vardu atidarytos AB „SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duomenis bei taip tyčia suklaidinus nukentėjusiąją K. T. apie būtinybę pateikti elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis - internetinės bankininkystės prisijungimo ID, slaptažodžius ir kodus, kuriuos tokiu būdu neteisėtai įgijus bei panaudojant, iš K. T. priklausančios AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-05-30 pervedus 4000 Lt į N. V. vardu AB „Swedbank“ banke atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), V. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, paskambinęs N. V., įkalbėjo pastarąją šias pinigines lėšas išgryninti, o ši, nesuvokdama nusikalstamų veiksmų esmės, laikotarpiu nuo 2013-05-30, 19.53 val., iki 2013-05-31, 0.29 val., dalimis išgrynino 4000 Lt bankomate, esančiame Taikos pr. 10, Visagine ir perdavė juos nenustatytiems nusikalstamos veikos įvykdymo bendrininkams, tokiu būdu V. J. padėjo apgaule kitų naudai įgyti svetimą – K. T. priklausantį turtą, iš viso 4000 Lt (1158,48 eurų).
Šiais veiksmais V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. R. nurodydamas savo poziciją dėl kaltinimo, teigė savo kaltę pripažįstantis pilnai. Jis parodė, kad įvykis nutiko 2013 metų pavasarį, kai prarado darbą. Tris mėnesius jam skambinėjo kažkoks Nikolajus, kurio nepažįsta. Nikolajaus numerį jam davė J. B.. Būtent J. B. kreipėsi į kaltinamąjį ir į (duomenys neskelbtini), siūlydamas užsidirbti, sakydamas, kad reikia „apščiagą” nuimti iš „zonos“ („apščiagas” – tai bendri pinigai). Tuos pinigus reikėjo nuimti per D. R. sąskaitą. Kaltinamasis sutiko, apie ką informavo J. B.. Po to buvo pinigų pervedimai (tikslios jų datos nepamena). Antras buvo pervedimas be kaltinamojo sutikimo – paskambino Nikolajus ir pasakė, kad pervesti pinigai. Kadangi neturėjo darbo, todėl ir sutiko su šia „chaltūra“. Kad pinigai pervesti į jo sąskaitą, paskambinęs pasakė Nikolajus ir davė nurodymus. Paklausė, ar prie bankomato nėra žmonių. Bankomatas buvo L. A. gatvėje, prie poliklinikos, ten tą pačią dieną per keturis kartus jis nuėmė 1200, 900, 400 Lt. Paskui nuėjo į aikštelę prie turgelio. Į šitą aikštelę atvažiavo raudonas „mikriukas“. Jam pasakė, kad nuo Nikolajaus, ir jis jiems atidavė pinigus, sau pasilikdamas 800 Lt. Iš viso nuėmė 8000 Lt, o sau pasiliko 800 Lt, iš kurių pusę pinigų paėmė J. B.. J. B. davė kaltinamajam telefono numerį dėl to darbo, pasakęs, kad kaltinamasis pasiliksiąs 10 proc., o J. B. duos 5 proc. Kito kaltinamojo V. J. nepažįsta. Dėl to, kad minėti pinigai įgyti nusikalstamu būdu įtarė, bet tiksliai nežinojo. Apie tai, jį vieną kartą jį įspėjo ir V. M..
Kaltinamasis V. J. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad viskas prasidėjo, kai jį iš miego pakėlė kambariokas ir paklausė, ar gali duoti savo sąskaitos numerį. Minėtas asmuo jį patikino, kad nėra jokio kriminalo, kad kažkoks draugas iš Anglijos turi pervesti pinigus. Vėliau vienas kambariokas pasakė, kad turėsiu problemų, nes tai išvilioti pinigai, bet tai sužinojo per vėlai. Paprašytas sąskaitos, jis paskambino broliui, kuris perdavė ragelį savo sugyventinei. Ši davė savo sąskaitos numerį. Jis jai paaiškino, kad nebus jokių problemų – buvo tuo garantuotas, nes seniau nebuvo tokių dalykų, o jis buvo įkalinimo įstaigoje tik du mėnesius ir nieko ten nepažinojo. Už minėtą paslaugą atlygio jam nežadėjo, o jis ir neprašė. Jam tik buvo pasakyta, kad pinigai yra iš Anglijos, laisvėje užblokuota sąskaita, dėl to reikia pagelbėti žmogui pervesti pinigus. Jis neįtarė, kad čia bus kriminalinė veikla, jį apgavo. Kaltinamasis V. J. paaiškino, kad savo vardu turi sąskaitą kalėjimo parduotuvėje, į kurią galima pervesti pinigus. Pinigus gali pervesti giminės. N. sąskaitos paprašė, nes neįtarė, kad tai sukčiavimas, o įkalbėjo pinigus pervesti D. P.. Kaltinamasis paaiškino, kad pinigai į sąskaitą pervedami tiems, kas parduoda narkotikus. Kaliniai išprašo pinigus iš žmonių, ir turi iš ko durtis. Jį įtikino, nes tą žmogų, kuris prašė sąskaitos, pažinojo. V. J. sutiko, nes jį „užgrūzino“. Jis pirmą kartą buvo teistas 1998 metais. Sąskaitos numerio reikėjo todėl, kad draugas norėjo iš Anglijos savo merginai pinigus pervesti, o pas pažįstamus ir pas ją sąskaitos užblokuotos. N. V. jis skambino tris, keturis kartus. N. perskambino į šį numerį ir pasakė, kad jai bankomatas leido nuimti tik 2000 Lt. Po to, apie 24 val., jį pakėlė ir pasakė, kad paprašytų N. po 24 valandos nuimti dar du tūkstančius. Kam N. turės perduoti pinigus, pasakė „balvonai“, o paskambino jis pats. Kam atiduoti tuos pinigus pasakė D. P., kurio ikiteisminiame procese neįvardijo, nes žinojo tik pravardę „Šiza“, o dabar sužinojo vardą, nes jis visaginietis. Jį atpažinti galėtų. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklausto V. J. parodymai. Iš teismo posėdžio metu pagarsintų V. J. parodymų matyti, kad apklaustas įtariamuoju V. J. parodė, jog 2013 m. atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. Ten mobiliojo ryšio telefono neturėjo. 2013 m. gegužės mėnesį, tiksliai dienos neatsimena, prie jo priėjo du iš matymo pažįstami nuteistieji, kurių nei vardų, nei pavardžių jis nežino ir paklausė, ar laisvėje jis turi pažįstamų, į kurių banko sąskaitą brolis galėtų pervesti pinigus, nes jų sąskaitos užblokuotos. Jie davė jam mobiliojo ryšio telefoną ir jis paskambino savo brolio sugyventinei N. V., kuriai paaiškino, kad reikia banko sąskaitos pervesti pinigus. N. V. jam padiktavo sąskaitos numerį, kurį jo pažįstami užsirašė. Ką toliau jie darė su ta sąskaita, jis nežino. Kam N. V. perdavė pinigus, nežino. K. T. nepažįsta. Nėra įsitikinęs, kad galėtų atpažinti tuos nuteistuosius, nes matė juos vieną kartą. Dėl gautos banko sąskaitos jokio atlygio negavo. Neįtarė, kad su minėta banko sąskaita buvo įvykdyta nusikalstama veika. (1 tomas, b. l. 155, 162)
Nukentėjusioji K. T. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tai buvo 2013 gegužės gale. Jai paskambino mandagus žmogus, prisistatė, kad skambina iš policijos, finansinių nusikaltimų departamento, pranešė, kad iš jos sąskaitos kažkas norėjo nuimti pinigus, todėl reikia užblokuoti korteles ir aiškintis, kas tai padarė. Paprašyta sąskaitos kodų, juos davė. Tai įvyko 18-19 valandą. Paskambinęs žmogus prisistatė pareigūnu, prašė kortelės PIN kodų, kalbėjo labai įtikinamai. Jai kilo jausmas, kad policija nori padėti, apsaugoti ją. Iš ryto nuėjo į departamentą, ten pasakė, kad ji – eilinė auka, nurodė, kiek pinigų yra nuimta, ir užblokavo sąskaitą. Buvo nuimta 12 730 litų, paimti greitieji kreditai, vieną kurių suspėta anuliuoti. Savo civilinį ieškinį palaiko.
Liudytojas J. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta tik D. R., kuris yra jo kaimynas. Praeitais metais parke geriant alų prie jo priėjo nepažįstamas asmuo ir paklausė, ar jam reikalingas darbas, ar nori užsidirbi pinigų. To asmens neprisimena, o vardas, tikriausiai, buvo lietuviškas. Jam paaiškinus, kad neturi banko kortelės, minėtas asmuo klausė, ar turi pažįstamų, kurie norėtų užsidirbti. Apie tai jis papasakojo D. R.. Nežinojo, kas ten per darbas. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Tas nepažįstamas žmogus paliko savo telefono numerį. Apie tai papasakojo V. M., paklausė, ar jo sąskaita nėra areštuota antstolių, ir davė to nepažįstamojo telefono numerį. V. M. taip pat jo kaimynas, kuriam jis pirmam davė telefono numerį ir kuris įkliuvo pirmas. Tik iš V. M. sužinojo, kas ten per darbas, ir įspėjo D. R., kad šis nelįstų, į ką D. R. atsakė, kad „žiūrėsim“. D. R. įspėjo po to, kai įkliuvo V. M.. Telefono numerį tas asmuo paliko jam, pasakęs, kad duotų jį žmonėms, kurie norėtų užsidirbti. D. R. pasakė, kad yra nusikaltimas daromas. Abu su V. M. pasakė R., kad „daromas kriminalas“. Iš D. R. jokių pinigų, jokio procento neėmė.
Liudytojas V. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pažįsta D. R., o V. J. nepažįsta. 2012 metų rudenį, gal gruodžio pradžioje, kaimynas J. B. paklausė, ar jis gali duoti pasinaudoti savo banko sąskaitos numeriu kažkokiam tai žmogui. J. B. paaiškino, kad savo negalįs duoti dėl antstolių. Nieko blogo nepagalvojęs, davė sąskaitos numerį. Jam paaiškino, kad į jo sąskaitą perves pinigus, o jis turės nuimti, už ką gaus procentus. Nurodė, kad žmogus Lietuvoje lyg tai neturi sąskaitos, reikia padėti išsigryninti pinigus. Gruodžio pabaigoje liudytojui paskambino du žmonės, kalbėję lietuviškai, bet vienas lyg tai rusakalbis, nepamena, ar jie prisistatė, ir paklausė, ar galima pervesti pinigus į jo sąskaitą. Jis sutiko. Kai nuėjo nuimti pinigų į bankomatą, to padaryti nepavyko, nes bankomatas negrąžino kortelės. Jis nuvažiavo į SEB banką. Neužilgo atvažiavo pareigūnai, ir jau komisariate paaiškino, į kokį „mėšlą“ jis įlipo bei jį apklausė. Kai po kelių dienų D. R. jo paklausė, kaip jam pasisekė, atsakė: „Kur tu lendi, nelįsk“ į ką D. atsakė: „pamėginsiu vieną kartą“. Jis D. R. informavo, kad įkliuvo ir jį įspėjo, kad nelįstų.
Liudytoja N. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta V. J., jo brolis V. J. yra jos sugyventinis. V. iš kalėjimo paskambino brolis V. (datos nepamena) ir paprašė banko sąskaitos numerio. V. sąskaita buvo areštuota, todėl V. paprašė jos sąskaitos numerio. Ji V. paklausė, ar nebus kokių nors problemų. Į tai V. atsakė, kad nieko blogo nebus. Davė jam savo sąskaitos numerį. Jai V. paaiškino, kad žmogus perves pinigus, o ji tuos pinigus turės nuimti nuo kortelės ir perduoti kažkokiai moteriai. Tie pinigai, kuriuos turėjo pervesti, nebuvo skirti V.. Jis visą informaciją apie pinigų pervedimą ir nuėmimą pasakė tą pačią dieną. Kiek kartų V. J. skambino nepamena, bet ne vieną ir ne du kartus, gal tris ar keturis kartus. Su ja visada kalbėjo V., ragelio niekam kitam neperduodamas. Kai V. paskambino, kad pinigai jau pervesti, ji nuėjo į bankomatą Visagine ir nuėmė pinigus. Paskui V. vėl paskambino ir pasakė, kad pervesti pinigai, ji vėl juos nuėmė. Pinigus nuėmė gal per tris kartus, tiksliai nepamena. Sumos nepamena, ta suma nurodyta kaltinamajame akte, t. y. 4000 Lt. V. pasakė, kad, kai ji nuims pinigus, ateis moteris, kuriai turės perduoti pinigus. Kai nuėmė pinigus, prie bankomato priėjo moteris, pasakė, kad nuo V., tada ji tai moteriai atidavė pinigus. Kai pinigus nuėmė, nieko blogo nepagalvojo, atlygio už tai negavo. Kaip viskas turi vykti, jai pasakė V.. Jos nuomone, 4000 Lt yra dideli pinigai. Kad tuo metu V. atlieka bausmę, ji žinojo, tačiau V. neklausė, iš kur tokie pinigai. Jai tuo metu nekilo abejonių. Iš karto, kai tik V. paprašė sąskaitos, ji pagalvojo apie kriminalą ir apie tai jo klausė, tačiau kai jis pasakė, kad nėra jokio kriminalo, tai jai pasidarė ramu, nes V. pažįsta. Pinigus nuėmė apie 24 val., todėl, kad kitą dieną turėjo dirbti. Kada moteris atvažiuos paimti pinigų, jai nurodė V.. Pinigus ėjo nuimti du kartus, juos nuėmė per vieną dieną. Žinojo, kad bus pervesti 4000 Lt, nes jai V. paskambino ir pasakė, kad tiek bus pervesta ir reiks juos nuimti ir perduoti. Su V. negyvena, vėliau jo apie šį įvykį neklausinėjo. Po įvykio V. nei jai, nei broliui neskambino.
Iš K. T. priklausančios AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo (laikotarpio nuo 2013-04-01 iki 2013-07-01) matyti, kad 2013-05-30 iš šios sąskaitos pervesta 4000 Lt į N. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 27)
Iš K. T. priklausančios AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo (laikotarpio nuo 2013-04-01 iki 2013-07-01) matyti, kad 2013-05-30 iš šios sąskaitos 900 litų, 1300 litų ir 1800 litų pervesta į D. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat 2013-05-31 į D. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 1500 litų, 1500 litų ir 1000 litų. (1 tomas, b. l. 28-32)
Iš N. V. priklausančios AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo (laikotarpio nuo 2013-04-01 iki 2013-12-23), matyti, kad 2013-05-30 į šią sąskaitą iš K. T. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 4000 Lt, kurie 2013-05-30 ir 2013-05-31 išgryninti sumomis: 2015-05-30, 19.53 - 800 Lt, 2015-05-30, 19.53 - 700 Lt, 2015-05-30, 19.54 - 500 Lt, 2015-05-30, 19.56 - 500 Lt, 2015-05-30, 19.57- 500 Lt, 2015-05-31, 0.28 - 900 Lt, 2015-05-31, 0.29 - 100 Lt bankomate, esančiame Taikos pr. 10, Visagine. (1 tomas, b. l. 47-51)
Iš D. R. priklausančios AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo (laikotarpio nuo 2013-03-01 iki 2013-07-01) matyti, kad 2013-05-30 į D. R. priklausančią banko sąskaitą iš K. T. sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 900 Lt, 1300 Lt, 1800 Lt; 2013-05-31 iš K. T. sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 1500 Lt, 1500 Lt ir 1000 Lt. Nuo D. R. sąskaitos 2013-05-30 ir 2013-05-31 išgryninti sumomis: 2013-05-30: 1300 Lt, 900 Lt, 900 Lt, 900 Lt, 2013-05-31: 2000 Lt, 2000 Lt bankomate, esančiame L. A. g. 29, Vilniuje. (1 tomas, b. l. 80-82).
Iš D. R. mobiliojo ryšio telefono SMS žinučių išklotinių matyti susirašinėjimas su asmeniu, prisistačiusiu „Kolia“, kuris siūlo skambinti, jei D. R. susidomėjo darbu, prašo atsiųsti sąskaitos numerį, 2013-04-09 D. R. siunčia savo sąskaitos numerį, aiškinamasi ar nėra antstolių (t. 1, b. l. 175-178, 182)
Iš prokuroro 2015-03-16 nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas A. A. (jam pareikštas įtarimas pagal BK 24 str. 6 d., 182 str. dėl to, kad jis padėjo apgaule įgyti svetimą turtą, t. y. K. T. vardu iš UAB „Moment credit“ paimtą 1200 Lt dydžio kreditą ir iš UAB 4finance“ – 1000 Lt kreditą, iš viso 2900 Lt), kuris yra pasislėpęs ir jo buvimo vieta nežinoma, o šioje dalyje ikiteisminį tyrimą būtina tęsti, yra išskirtas į atskirą tyrimą, Nr. 15419-15 (t. 1, b. l. 12).
Iš prokuroro 2015-03-13 nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas N. V., kuriai buvo pareikštas įtarimas pagal BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d., atžvilgiu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių jos kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo.
Aukščiau nurodyti duomenys surinkti teisėtai, ištirti teisiamojo posėdžio metu, tad teismas juos pripažįsta įrodymais , pateikia jų vertinimą bei jo pagrindu padarytas išvadas.
Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 str. 1 d. inter alia kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą. Sukčiavimas padaromas, tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį jis neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą, numato, kad dėl to nukentėjusiajam atsiras turtinė žala, ir tokių padarinių nori.
Dėl BK 182 straipsnio 1 dalies (kaltinamojo D. R. veika)
Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, o būtent kaltinamojo D. R., kuris pripažino savo kaltę, parodymai, nukentėjusiosios K. T., liudytojų J. B. ir V. M. parodymai, K. T. ir D. R. sąskaitų išrašų duomenys, telekomunikacijų operatorių pateikti duomenys patvirtina, kad D. R. apgaule savo ir kitų nenustatytų asmenų naudai įgijo svetimą K. T. priklausantį turtą, kurio bendra suma 8000 Lt (2316,48 Eur). Iš D. R. parodymų matyti, kad jis suprato, jog yra daromas nusikaltimas, kad pinigai, kuriuos nenustatyti asmenys pervedė į kaltinamojo sąskaitą, kurios numerį jis pats jiems nurodė, ir kuriuos 2013 m. gegužės 30, 31 d. išgrynino, įgyti apgaule, tai yra jis suvokė savo veiksmų pavojingumą, jų padarinius ir to siekė, kas leidžia konstatuoti jo tiesioginę tyčią. Minėti subjektyvieji nusikaltimo požymiai be paties D. R. duotų parodymų patvirtinti ir liudytojų J. B. bei V. M. parodymais, iš kurių matyti, kad šie liudytojai, po V. M. nesėkmingo bandymo išgryninti apgaule pasisavintus pinigus ir apklausos policijoje, papasakojo apie tai D. R., kad tai yra nusikalstama veikla, įspėjo „Kur tu lendi, nelįsk“, į ką Darius atsakė: „pamėginsiu vieną kartą“. Nurodyti įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą ir leidžia daryti išvadą, apie BK 182 str. nustatytos nusikaltimo sudėties požymių buvimą D. R. veikoje.
Dėl BK 24 straipsnio 6 dalies, 182 straipsnio 1 dalies, (V. J. veika)
Kaltinamasis V. J. savo tyčią neigė, tvirtino, jog atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus, o būtent prašydamas N. V. sąskaitos, į kurią bus pervesti pinigai, numerio, nurodydamas jai išgryninti juos bankomate ir perduoti jo nurodytam nenustatytam asmeniui, jis nesuvokė, kad padeda daryti nusikaltimą, kad pinigai iš sąskaitų pasisavinami apgaule, o tai darė kitiems kaliniams prašant pagelbėti be jokio atlygio. Analizuodamas kaltinamojo parodymus teismas atkreipia dėmesį į tai, kad V. J. teiginiams, jog kaltinamojo veikoje nėra tiesioginės tyčios, prieštarauja byloje nustatyti jo veiksmai, o būtent jų intensyvumas, pobūdis, kryptingumas. Apie kaltės turinį teismas sprendžia iš byloje nustatytų aplinkybių visumos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nustatant subjektyviuosius veikos požymius, pirmiausia turi būti remiamasi objektyviais duomenimis, aplinkybėmis, apibūdinančiomis įvykio situaciją, kaltininko veiksmus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr.: 2K-224/2009, 2K-446/2010). Nagrinėjamu atveju V. J., paprašytas nenustatytų bendrininkų, iš įkalinimo įstaigos paskambinęs broliui, kreipėsi į šio sugyventinę, prašydamas sąskaitos numerio, nes neva kažkokiam draugui reikia padėti pervesti pinigus iš Anglijos. N. V. suabejojus, ar „nebus kriminalo“, ją užtikrino, kad problemų nebus. Būtent V. J. liudytojai nurodė, kas ateis pasiimti pinigų, kokia suma bus pervesta, t. y. jis liudytojai pateikė visą informaciją apie reikiamus atlikti veiksmus, nuolat (liudytojos teigimu – 3-4 kartus) jai skambino su konkrečiais nurodymais. Nors ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka) apklaustas nurodė, kad tik pasirūpino iš N. V. gauti sąskaitą ir toliau nežinojo, kas su ja bus atlikta, tačiau iš minėtos liudytojos parodymų matyti, kad V. J. žinojo ir pateikė jai tikslią ir detalią informaciją apie tai, kas su jos sąskaita bus daroma ir ką pati liudytoja turės padaryti. N. V., apklausta liudytoja teisiamajame posėdyje, teigė, kad žinojo, jog į jos sąskaitą bus pervesti 4000 Lt, nes telefoninio pokalbio metu apie tai ją informavo V., nurodydamas kokia tiksli suma bus pervesta, kad ji turės išgryninti pinigus bankomate, kada iš jos minėtus pinigus atvažiuos paimti. Liudytojos teigimu visą informaciją apie pinigų pervedimą ir nuėmimą V. pasakė tą pačią dieną. Jis liudytojai skambino gal tris ar keturis kartus ir visuomet su ja kalbėjo pats. N. V. parodė, kad būtent V. paskambino jai ir informavo apie tai, kad pinigai jau pervesti. Po šio skambučio ji nuėjo į bankomatą Visagine ir nuėmė pinigus. V. vėl paskambino ir pasakė, kad pervesti pinigai, ji vėl juos nuėmė. Būtent V. J. ją informavo, kad, liudytojai nuėmus pinigus, prie jos prieis moteris, kuriai juos reikės atiduoti. Pastaroji, atėjusi iš liudytojos paimti pinigus, prisistatė, kad yra nuo V., tuomet liudytoja jai atidavė pinigus. N. V. patvirtino, kad visus nurodymus ir instrukcijas, kaip elgtis, ji gavo iš V.. Pažymėtina ir tai, kad iš kaltinamojo, kuris nusikaltimo padarymo metu atliko bausmę laisvės atėmimo įstaigoje ir iki minėto įvykio buvo teistas septynis kartus, parodymų galima spręsti ir apie tai, jog jam gerai žinomos tokio pobūdžio nusikaltimų vykdymo schemos ir mechanizmas (t. 2, b. l. 90). Minėtų aplinkybių visuma duoda pagrindą išvadai, kad V. J. suvokė, jog, jam padedant, į N. V. sąskaitą pervedami neteisėtai gauti pinigai, bei paneigia jo pateiktą versiją, kad jis visus veiksmus atliko nežinodamas, kad veikia nusikalstamai. Iš byloje surinktų duomenų (iš dalies paties kaltinamojo parodymų, liudytojos N. V. parodymų, bankų pateiktų K. T. ir N. V. sąskaitų išrašų), matyti, kad V. J. aktyviais veiksmais prisidėjo prie nenustatytų bendrininkų nusikalstamos veikos darymo, prašydamas N. V. sąskaitos numerio, į kurią bus pervesti apgaule pasisavinti nukentėjusiosios pinigai, nurodydamas liudytojai išgryninti pinigus bankomate ir perduoti jo nurodytai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai moteriai, taip sudarydamas realias galimybes veikti kitiems bendrininkams ir savo aukščiau minėtais veiksmais prisidėdamas prie bendros veiklos priežastinio ryšio su nusikalstamais padariniais, sukeltais nukentėjusiajai K. T.. Darytina išvada, kad V. J. padaryta veika atitinka BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
K. T. turtas buvo pasisavintas, panaudojus apgaulę. Pagrobto turto vertė viršijo 5 MGL, tačiau neviršijo 250 MGL sumos. Veika baigta, nes galimybė disponuoti turtu buvo įgyta. Kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia. Remiantis išdėstytais argumentais spręstina, kad nustatyti D. R. veiksmai pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, o V. J. pagal BK 24 str. 6 d. , 182 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai.
Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad bylos teisminio nagrinėjimo ribas nustatančių BPK 255 ir 256 straipsnių prasmė leidžia bylą nagrinėjančiam teismui patikslinti kaltinimą, jeigu tuo nepažeidžiama kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Teismas pagal nustatytas faktines aplinkybes, iš esmės nesiskiriančias nuo išdėstytų kaltinime, ir dokumentinę bylos medžiagą, patikslina, kad kaltinamasis V. J., kuris kaltinamuoju aktu buvo perduotas teismui pagal BK 24 str. 6 d., 182 str., nusikalstamą veiką – sukčiavimą – padarė, veikdamas, kaip nusikalstamos veikos bendrininkas – padėjėjas. Teismo vertinimu, tai iš esmės nekeičia kaltinime išdėstytų faktinių aplinkybių, nesunkina kaltinamojo padėties, taigi, neturi esminės įtakos kaltinamosios teisės į gynybą realizavimui.
Teismas, skirdamas kaltinamiesiems bausmes, atsižvelgia į tai, kad jie padarė nesunkų turtinį nusikaltimą, veika baigta, kaltės forma – tiesioginė tyčia, vertina ir pagrobto turto vertę.
Teismas, skirdamas kaltinamajam D. R. bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia). Kaltinamojo D. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Savo noru atlygino dalį padarytos turtinės žalos. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo D. R. asmenybę. Jis teistas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-28 baudžiamuoju įsakymu), turi nuolatinę gyvenamąją vietą. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas, Vilniaus priklausomybės ligų centrų įskaitoje neįrašytas (t. 2, b. l. 12-14). Teismas, įvertinęs visumą minėtų reikšmingų skiriamos bausmės individualizavimui aplinkybių, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam D. R. skiriant laisvės apribojimo bausmę.
Skiriant bausmę kaltinamajam V. J. atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veikdamas kaip padėjėjas), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę. V. J. tyčinį nusikaltimą padarė būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis). V. J. ne kartą baustas administracine tvarka, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Visa tai rodo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje ir neturėdamas pastovaus pragyvenimo šaltinio, yra linkęs nusikalsti asmuo. Jį, kaip asmenį, apibūdina ir tai, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, ketina atlikti darbo biržos organizuojamus viešuosius darbus. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas, Vilniaus priklausomybės ligų centrų įskaitoje neįrašytas (t. 2, b. l. 12-14). Nurodytų aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę – areštą. Nustatydamas arešto dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis iš iki šiol skirtų bausmių išvadų nepadarė, būdamas teistas, vėl teisiamas už tyčinį nusikaltimą. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam skirtinas maksimalus sankcijoje numatytas arešto bausmės dydis.
Kaltinamiesiems skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimą neišvykti paliekama iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusioji K. T. byloje pareiškė 12730 Lt (atitinka 3 686,86 €) civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 23). Prašo jį tenkinti.
Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad D. R., veikiant su nenustatytais bendrininkais, bendrų veiksmų pasekmė – K. T. padaryta 8000 Lt (2316,96 eurų) turtinė žala. Iš teismui pateiktų D. R. ir K. T. pasirašytų raštų (t. 2, b. l. 76, 87) matyti, kad D. R. atlygino nukentėjusiajai 560 Eur padarytos turtinės žalos.
V. J., kaip padėjėjui, veikiant su nenustatytais bendrininkais, bendrų veiksmų pasekmė, K. T. padaryta 4000 Lt (1158,48 eurų) turtinė žala, kuri nėra atlyginta.
Atsiradę paminėti padariniai su kaltinamųjų veiksmais sietini tiesioginiu priežastiniu ryšiu, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsniu, 6.279 straipsnio 1 dalimi, K. T. iš D. R. priteistina 1756,96 Eur turtinė žala, o iš V. J. - 1158,48 Eur turtinė žala.
Iš bylos medžiagos matyti, kad prokuroro 2015-03-16 nutarimu į atskirą tyrimą Nr. 15419-15 yra išskirtas ikiteisminis tyrimas A. A. atžvilgiu, jam pareikštas įtarimas pagal BK 24 str. 6 d., 182 str. dėl to, kad jis padėjo apgaule įgyti svetimą turtą, t. y. K. T. vardu iš UAB „Moment credit“ paimtą 1200 Lt dydžio kreditą ir iš UAB 4finance“ – 1000 Lt kreditą, iš viso 2900 Lt) (t. 1, b. l. 12). Įvertinus tai, kas paminėta, K. T. ieškinys tenkintinas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
D. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir skirti laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams šešiems mėnesiams.
per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir visą bausmės alikimo laikotarpį dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje;
per vienerius metus šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai K. T. padarytą turtinę žalą.
D. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Iš D. R. nukentėjusiajai K. T. priteisti 1756,96 Eur turtinei žalai atlyginti.
Įskaityti į bausmę kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2013 m. liepos 24 d., 11 val. iki 2013m. liepos 25 d, 10 val. 40 min.
Išaiškinti D. R., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus, šaukiamas atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, esantis adresu: Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 261 0339; +370 5 276 0159).
V. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir skirti 90 parų arešto.
D. R. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Iš V. J. nukentėjusiajai K. T. priteisti 1158,48 Eur turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.