Kauno apylinkės teismo nutartis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolita Cirulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos antstolės R. M. pareiškimą dėl mirusio skolininko J. Š. pakeitimo vykdymo procese (suinteresuoti asmenys: UAB „Jonavos paslaugos“ (išieškotoja) ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja 2016-04-18 prašyme, kuris teisme gautas 2016-04-25, prašo vykdomojoje byloje Nr. 0064/12/00412, kuri užvesta pagal 2000-03-06 išduotą Jonavos r. apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2²-189 dėl 1 021,81 Eur skolos išieškojimo išieškotojai UAB „Jonavos paslaugos“ iš skolininko J. Š., pakeisti vykdymo procese 2012-08-23 mirusį skolininką J. Š. į naują skolininką – Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuri 2015-12-29 palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. VP-7359 (vykdomosios b. l. 40) pagrindu paveldėjo skolininko turtą – pinigines lėšas, esančias antstolės R. M. depozitinėje banko sąskaitoje, ir pinigines lėšas su palūkanomis, esančias „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodyta, jog paveldėtoja valstybė, atstovaujama VMI prie LR FM, apie mirusio skolininko skolas buvo informuota 2015-10-09 raštu Nr. S-10577, siunčiant pranešimą apie skolininkui priklausančias pinigines lėšas, kas reiškia, jog informacija apie vykdomą išieškojimą iš skolininko yra išviešinta ir kreditorinis reikalavimas vykdomojoje byloje Nr. 0064/12/00412 yra pareikštas tinkamai.Antstolės prašymas tenkintinas. Nustatyta, kad antstolės R. M. kontoroje nuo 2012-02-28 yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0064/12/00412 pagal 2000-03-06 išduotą Jonavos r. apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2²-189 dėl 3 528,12 Lt (kas atitinka 1 021,81 Eur) skolos išieškojimo išieškotojai UAB „Jonavos paslaugos“ iš skolininko J. Š., kuris 2012-08-23 mirė. Taip pat nustatyta, jog 2015-12-29 palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. VP-7359 (vykdomosios b. l. 40) pagrindu skolininko turtą – pinigines lėšas, esančias antstolės R. M. depozitinėje banko sąskaitoje, ir pinigines lėšas su palūkanomis, esančias „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) perėmė valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.Pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia skolininką fizinio asmens mirties atveju (CPK 596 str. 1 d.).CK 5.1 straipsnis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių ir pareigų perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą ar pagal testamentą. Palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės yra paveldimos kartu su kitu turtu. Jeigu palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.62 str. 1 d. 2 ir 3 p.).Kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, turi būti vadovaujamasi paveldėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Tam, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams, kreditoriai turi atlikti tam tikrus veiksmus specialia paveldėjimo teisės normų nustatyta tvarka. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nepriklausomai nuo to, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota tvarka, CK 5.63 straipsnio normos turi būti taikomos, t. y. turi būti nustatinėjama, ar kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas prieš palikimą priėmusius įpėdinius (LAT 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; kt.). Tai reiškia, kad, siekiant vykdymo procese pakeisti skolininką jo teisių perėmėju – įpėdiniu, būtina įrodyti, jog kreditorius pareiškė įpėdiniams apie turimą reikalavimą CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant kreditoriaus reikalavimo pateikimo formos klausimą, pasisakyta, kad informaciją apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą gali pateikti tiek patys kreditoriai, tiek jų įgalioti asmenys (CK 2.132, 2.137 str.), tarp jų ir asmenys pagal pavedimą (CK 6.756 str.), vykdantys skolos išieškojimą iš palikėjo turto (LAT 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-533/2011).Šioje byloje nustatyta, kad, skolininkui J. Š. mirus, jo įpėdiniai įstatymo nustatyta tvarka nesikreipė dėl paveldėjimo, todėl jo turtą paveldėjo valstybė (CK 5.2 str. 3 d.). CK 5.63 straipsnio taisyklės nenustato jokių išimčių tais atvejais, kai palikimas pereina valstybei. Tai reiškia, kad kreditorius, siekiantis patenkinti savo reikalavimą iš mirusiojo turto, valstybei, kaip ir bet kuriam kitam įpėdiniui, turi pareikšti reikalavimus CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Aiškindamas CK 5.62 straipsnio tikslus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat, kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas. CK 5.62 straipsnyje įtvirtintos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku.Antstolės teigimu, paveldėtoja valstybė, atstovaujama VMI prie LR FM, apie mirusio skolininko skolas buvo informuota 2015-10-09 raštu Nr. S-10577, siunčiant pranešimą apie skolininkui priklausančias pinigines lėšas, kas reiškia, jog informacija apie vykdomą išieškojimą iš skolininko yra išviešinta ir kreditorinis reikalavimas vykdomojoje byloje Nr. 0064/12/00412 yra pareikštas tinkamai.Teismo nuomone, šis antstolės nurodytas argumentas apie vykdomo išieškojimo iš skolininko išviešinimą 2015-10-09 raštu Nr. S-10577 (vykdomosios b. l. 33) negali būti pagrindas antstolės pareiškimui patenkinti. Kadangi šiuo atveju skolininkas J. Š. mirė 2012-08-23, todėl, vadovaujantis CK 5.63 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, jog išieškotoja UAB „Jonavos paslaugos“, kaip palikėjo J. Š. kreditorė, teisę pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams turėjo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kadangi, vadovaujantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas šį trijų mėnesių terminą gali pratęsti tik tuo atveju, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai, o šiuo atveju antstolės 2015-10-09 raštas Nr. S-10577 VMI prie LR FM buvo išsiųstas jau praleidus trejų metų terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, o pati kreditorė UAB „Jonavos paslaugos“ savo norą ,,spręsti dėl kreditorinio reikalavimo pareiškimo“ išreiškė dar vėliau – 2016-04-06 rašte (vykdomosios b. l. 44) – tokiu būdu dar labiau praleisdama naikinamąjį trejų metų terminą, teismas, nesant byloje pateiktų duomenų apie palikėjo turto arešto pagal vykdomąjį dokumentą išviešinimą, antstolės pareiškimą dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atmeta kaip visiškai nepagrįstą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti antstolės R. M. pareiškimą dėl skolininko J. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2012-08-23, pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0064/12/00412 į naują skolininką – Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.