- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-01-27
- Bylos Nr.
- 1-33-878/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Civilinis ieškovas
- L. K.
- Kaltinamasis
- N. K., A. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje,
A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis N. K. pažeidė viešąją tvarką, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent jis 2012 m. kovo 22 d. apie 20.30 val. viešoje vietoje - G. S. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išplūdo necenzūriniais žodžiais nukentėjusįjį G. S., išdaužė G. S. priklausančio gyvenamojo namo 100 litų vertės virtuvės lango stiklą bei kieme stovėjusio G. S. priklausančio automobilio „Peugeot J5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 100 litų vertės galinių durelių stiklą.
Kaltinamieji N. K. ir A. S. pažeidė viešąją tvarką, o būtent jie 2013 m. gegužės 23 d. apie 22.00 val. viešoje vietoje (duomenys neskelbtini) prie 16-ojo namo, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bendrininkų grupėje, tyčia, be priežasties prikibo prie nukentėjusiojo L. K. ir, A. S. pastūmus ir pakišus koją bei tokiu būdu pargriovus ant žemės nukentėjusįjį, N. K. sudavė ne mažiau kaip tris smūgius kumščiu gulinčiam nukentėjusiajam L. K. į galvą ir spyrė du kartus L. K. į šoną, tuo nežymiai sutrikdė L. K. sveikatą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kaktos dešinėje pusėje bei odos nubrozdinimo kaktos kairėje pusėje, ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis N. K. kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų pripažino. Paaiškino, kad sutrikdyti viešosios tvarkos nenorėjo. Su 2013 m. kovo 22 d. vakare su Š. užėjo pas G. S. pasikalbėti, prašė cigaretės, G. S. jos nedavė, todėl jis supyko. Abu susiginčijo, kilo konfliktas. Jis buvo išgėręs gal 6 butelius alaus, dėl girtumo taip pasielgė. Namo priemenėje keikė G. S., kieme prie namo kampo rado pagalį, juo iš daužė namo virtuvės langą. Buvo namuose S. žmona, ji galėjo girdėti. S. buvo priemenėje, jis supyko, pradėjo rėkti, keiktis, išėjo į kiemą. Tada kaltinamasis daužė S. automobilio langus, išdaužė iš antro ar trečio karto. Viskas truko 5 minutes. Kitą dieną jam atsilygino ir atsiprašė. Vyšniūnų kaime L. K. muštynes išprovokavo pats. N. K. su draugu A. S. ėjo nuo parduotuvės „Vyšniava“ pas S. į namus, o L. K. juos sustabdė išsiaiškinti. N. K. buvo išgėręs. Buvo pradėję temti. Viskas vyko kieme prie gatvės, apie 100 m nuo parduotuvės. L. K. buvo su panele, kurią N. K. negražiai pavadino „žiurke, padla“. L. K. juos užkalbino netinkamu tonu, įvyko konfliktas. Jie ginčijosi, paskui jis su S. ėjo tolyn, o K. pasivijęs spyrė S. per koją. S. nuo spyrio nugriuvo. Tada atsisukęs kaltinamasis kibo jam į atlapus, abu tampėsi. S. atsikėlė, bandė juos skirti, ir jis su K. krito. Nebuvo taip, kad S. jam būtų pakišęs koją. N. K. nukritęs sudavė K. du tris smūgius ranka į galvą, galėjo spirti į šoną. S. traukė K. nuo K.. Mergina buvo už 100 metrų ir tikrai nieko nematė, daugiau žmonių nebuvo. Triukšmas buvo. Policijoje duodamas parodymus, viską prisiminė geriau. Būdamas blaivus, būtų praėjęs ir neprovokavęs muštynių. Sutinka atlyginti 1000 Lt L. K. padarytos žalos. Sutiktų gydytis nuo alkoholizmo, bet nėra alkoholikas, nemano, kad to reikia.
Kaltinamasis A. S. savo kaltę neigė ir paaiškino, kad eidamas su N. K., prie parduotuvės susitiko K. paną ir abu ją pavadino necenzūriniais žodžiais. Panelė pabėgo, o jie apsipirko ir ėjo link kaltinamojo namų. Prie M. namų sutiko K. su pana ant keliuko. Jis buvo vienas, stovėjo už gyvatvorės. Jie praėjo, o K. paklausė, kodėl jie išvadino jo panelę „žiurke, padla“. Įvyko konfliktas. Jie su K. apsisuko eiti, o K. spyrė S. per šlaunis. Šis nukrito, priėjo K. ir įvyko muštynės. A. S. pribėgo, N. nutraukė nuo L. ir abu nuėjo link savo namų. Į medikus nesikreipė. Ne viską prisiminė apklausiamas, N. papasakojo kai kurias aplinkybes. K. nesudavė. N. papasakojo, kad K. A. S. pargriovė. Atsimena, kaip pas N. gėrė, kaip buvo parduotuvėje, kaip sutiko panelę, ją išvadino necenzūriniais žodžiais. Neatsimena, kaip nukrito, galėjo užsikabinti. Jis nuo K. perėjo kelią ir krito ant žolės. Kai nukrito, N. su K. mušėsi. Kaltinamasis buvo perėjęs kelią ir gavo smūgį. K. priekyje jo buvo, netoli, ėjo šaligatviu, abu buvo skirtingose gatvės pusėse. K. buvo prie N.. S. atsikėlęs juos pamatė kartu. K. kojos nepakišo. Nesuprato, nuo ko nukrito. N. L. sudavė gal į galvą, spiriant nematė. Mergina pabėgo, gal ji buvo už krūmų.
Dėl 2012 m. kovo 22 d. nusikalstamos veikos
G. S. protokole-pareiškime policijai 2012 m. kovo 22 d. užfiksuota, jog jis apie 20.30 val., būdamas namuose, išgirdo kieme triukšmą, išėjęs į kiemą, pamatė du iš matymo pažįstamus jaunuolius, kurie išplūdo jį necenzūriniais žodžiais ir po to išdaužė gyvenamojo namo virtuvės lango stiklą bei kieme stovėjusio automobilio Peugeot J5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinių durelių stiklą (1 t., b.l. 11).
Įvykio vietos apžiūros protokole 2012 m. kovo 22 d. užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini), vienas gyvenamojo namo lango dvigubas stiklas išdaužtas, kieme stovinčio baltos spalvos automobilio Peugeot J5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinių durelių stiklas yra išdužęs (1 t., b.l. 12-13, 14-15).
G. S. kaip liudytojo apklausos protokole užfiksuota, kad G. S. parodė, jog 2012 m. kovo 22 d. apie 20.30 val. būdamas namuose (duomenys neskelbtini), išgirdo kieme triukšmą. Pasižiūrėjęs pro langą, pamatė du iš matymo pažįstamus jaunuolius, vienas iš jų buvo N. K., kitas – E. Š.. G. S. išėjus į kiemą, N. K. pareikalavo degtinės. Atsakius, kad degtinės neturi, N. K. pradėjo jį plūsti necenzūriniais žodžiais. Nukentėjusysis dėl to pasipiktino ir sugrįžo į gyvenamojo namo vidų. Įėjęs į kambarį, išgirdo dūžtančių stiklų garsą. Išbėgęs į kiemą, pamatė, kad iš kiemo išbėga N. K. ir E. Š., pamatė, kad išdaužytas gyvenamojo namo virtuvės stiklas ir kieme stovėjusio automobilio Peugeot J5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinių durelių stiklas. Dėl to jam padaryta 200 litų turtinė žala. Po šio įvykio N. K. jo atsiprašė, atlygino padarytą turtinę žalą, jiedu susitaikė (1 t., b.l. 20, 21-22).
Liudytojos J. B. apklausos protokole užfiksuota, kad J. B. parodė, jog 2012 m. kovo 22 d. apie 20.30 val. su savo sugyventiniu G. S. buvo namuose (duomenys neskelbtini). Išgirdo kieme triukšmą, kažką garsiai besikeikiant. Ji pasipiktino triukšmu ir pasakė, kad G. S. nueitų į kiemą pažiūrėti, kas ten vyksta. G. S. išėjo į kiemą, po keleto minučių sugrįžo ir pasakė, kad kviestų policiją, nes kieme triukšmauja du iš matymo pažįstami jaunuoliai, keikiasi, grasina jį sumušti. Tuo metu išgirdo dūžtančio stiklo garsą, pamatė, kad išdužo virtuvės lango stiklas. Kartu su G. S. išėjo į kiemą, pamatė nubėgančius jaunuolius (1 t., b.l. 24).
Liudytojo E. Š. apklausos protokole užfiksuota, kad E. Š. parodė, jog 2012 m. kovo 22 d. pavakare kartu su N. K. girtavo (duomenys neskelbtini). Pasibaigus cigaretėms, N. K. pasiūlė nueiti paprašyti cigarečių pas G. S., gyvenantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Atėjus pas G. S. į kiemą, N. K. pašaukė G.. Šiam išėjus į kiemą, N. K. vartojo necenzūrinius žodžius. E. Š. stovėjo šalia, žiūrėjo kas vyksta. G. S. nuėjo į namą. Tada N. K. rado kieme pagalį ir juo išdaužė gyvenamojo namo lango stiklą ir kieme stovėjusio automobilio Peugeot J5 galinių durelių stiklą. N. K. taip pasielgė spontaniškai, apie savo ketinimus jis jam nieko nesakė. Po to jie išėjo iš G. S. kiemo (1 t., b.l. 46).
BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad tas pagal šį straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba poveikiu į papildomus objektus - žmogaus sveikatą ir turtą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinė nutartis Nr. 2K-426/2008, kasacinė nutartis Nr. 2K-159/2009). Pagal teismų suformuotą praktiką viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, Nr. 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.). Aukščiau aptartų įrodymų pakanka teismo išvadai, jog kaltinamasis viešoje vietoje – svetimo gyvenamojo namo kieme, stebint pašaliniam asmeniui – E. Š., tyčia, ignoruodamas elementarias elgesio normas, atvirai demonstravo aiškų žmogaus bei visuomenės negerbimą, garsiai šaukė, grasino, keikėsi necenzūriniais žodžiais, atliko vandališkus veiksmus - daužė G. S. gyvenamojo namo lango ir kieme stovėjusio automobilio stiklus. Tokie jo veiksmai sutrikdė namuose buvusių G. S. ir J. B. normalią įprastą gyvenseną, pažeidė jų teisę į normalią ir ramią aplinką, sukėlė jiems neigiamas emocijas, G. S. dėl kaltinamojo elgesio patyrė ir neigiamas turtines pasekmes. Toks N. K. elgesys galėjo būti matomas ir girdimas galinčių būti netoliese žmonių, jį matė ir girdėjo E. Š.. Todėl pripažintina, kad N. K. elgesys pažeidė viešąją tvarką ir rimtį, kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis atliko šiuos veiksmus be jokios priežasties, kaip pats parodė, dėl neduotos cigaretės supykęs ant G. S., juos padarė viešoje vietoje, taip demonstruodamas nepagarbą viešo bendrabūvio normoms, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamasis bendrais bruožais turėjo numatyti, jog visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamasis padarinių atžvilgiu veikė neapibrėžta tyčia.
Dėl 2013 m. gegužės 23 d. nusikalstamos veikos
Nukentėjusysis L. K. parodė, kad 2013 m. gegužės 23 d. apie 22 val. su savo drauge E. V. ėjo link parduotuvės. Sustojo 50 metrų atstumu nuo parduotuvės parūkyti, pasakė E. nueiti pažiūrėti, ar parduotuvė dar dirba. Ji nuėjo, po 2- 3 minučių parbėgo ir pasakė, kad prie parduotuvės vaikinai ją išvadino visokiais žodžiais. Jie užėjo už gyvatvorės. Kaltinamieji praėjo, atsisuko ir juos pamatė, grįžo atgal. K. išlindo iš už gyvatvorės, jo draugė buvo šalia. Tada nukentėjusysis paklausė, kodėl išvadino panelę tokiais žodžiais, pradėjo bartis. A. dar kažką pasakė. N. stovėjo už kokių 3 metrų. Pagrindinis konfliktas vyko su S., šis neleido nukentėjusiajam eiti. L. K. padavė E. telefoną ir sakė laukti. Draugė grįžo prie parduotuvės. S. pasakė, kad tik surūkys cigaretę, ir K. gulės ant žemės. Šis pasakė, kad nori eiti namo. Jis to nepaisė, pasiūlė pačiulpti jo lytinį organą. L. K. kirto jam per ranką, jie apsistumdė. S. pastūmė jį krūtine, K. jį - rankom. Jis pasakė: „Eik su padla, žiurke namo“. K. pasakė: „Gal tu su tokiom gyveni“. S. grįžo, jie susistumdė, S. nusimovė kelnes ir ėjo link K. atbulas, kad šis pabučiuotų užpakalį, ir nugriuvo nuo šaligatvio. Kai jis pargriuvo, N. pamanė, kad K. jam įspyrė, ir jį užsipuolė. K. N. laikė, kad jam nesmogtų. S. pakišo K. koją, ir šis pargriuvo. N. pasilenkė ir sudavė jam gulinčiam kumščiu kelis smūgius į galvą. Vieną N. smūgį į galvą gavo stovėdamas. Kai pargriuvo, gavo du smūgius, užsidengė galvą. Gavo dar du smūgius į šoną koja, nes jie stovėjo. S. buvo agresyvus, girtas, sunkiai pastovėjo ant kojų. N. buvo blaivesnis.
Liudytoja E. V. parodė, kad gegužės 23 d. apie 22 val. ėjo su L.. L. sustojo parūkyti, o ji ėjo pažiūrėti, ar neuždaryta parduotuvė. Išėjo du vaikinai, S. pradėjo ant jos rėkti ir vadinti „˛iurke“, „kale“. K. nieko nesakė, tik juokėsi ir ėjo. Ji nekreipė dėmesio, stovėjo. S. priėjo ir sakė „eik, žiurke, namo“. Jis norėjo jai spirti į pilvą, ji pasitraukė, nuėjo pas L.. Atstumas nuo L. iki parduotuvės buvo 5-6 metrai. Kaltinamieji ėjo nuo parduotuvės link L., kuris stovėjo ant šaligatvio. Tie vaikinai neužkalbinti sustojo. L. sakė jiems, ko kimba prie jo merginos. S. pasakė, kad ji yra žiurkė. S. L. pradėjo stumdyti rankomis. Kai jie pradėjo muštis, ji jau slėpėsi už gyvatvorės, daugiau nieko nematė. Girdėjo, kaip jie barėsi. Konfliktas užtruko 3-4 minutes. Ji, stovėdama už krūmų, L. telefonu skambino policijai, pasakė, kad prie jų prikibo du neblaivūs vyrai prikibo ir su jos vaikinu mušėsi, bekalbant priėjo L., o kaltinamieji nuėjo link namų. Ji padavė L. telefoną toliau kalbėtis su policija. Atvyko pareigūnai už 15-20 min., jie tuo metu jau buvo namuose. L. buvo guzas prie antakio, jis skundėsi, kad skauda galvą. Sakė, kad N. jam du kartus spyrė į šoną ir trenkė į galvą. Ji pati policijai neturėjo jokių nusiskundimų. Buvo išsigandusi, drebėjo rankos, į rytą užmigo, L. po įvykio greitai užmigo, nes jam viską skaudėjo. Kitą dieną jai maudė pilvą. Po įvykio ji gėrė nereceptinius migdomuosius, nošpos. Ji ėjo apie 12 val. link parduotuvės nusipirkti atsigerti ir pajuto pilvo skausmą. Gegužės 24 d. vakare išsikvietė greitąją ir ją išvežė į Alytaus ligoninę, pasakė, kad įvykęs persileidimas. Ligoninėje norėjo padaryti išvalymą, ji ten praleido naktį, paskui grįžo namo, nesutiko ten likti. Jautėsi įprastai. Namuose prasidėjo didelis kraujavimas. Ligoninėje 26 d. padarė išvalymą, daugiau pas medikus ji nesikreipė. Jai nėštumo metu ir anksčiau mausdavo pilvą. Apie tai gydytojai nebuvo skundusis. Po įvykio gegužės 23 d. vakare skausmas sustiprėjo. Nesakė jai gydytojai, dėl ko įvyko persileidimas. Dėl jauno amžiaus galėjo įvykti persileidimas. Iki įvykio dėl nėštumo nebuvo kreipusis pas gydytojus, apie tai žinojo tik ji ir L.. Nėštumas buvo dviejų mėnesių. L.s po įvykio buvo sukrėstas, nervuotas, tylėjo. Kitas naktis jis gerai miegojo. Jai atrodo, kad jis vaistų negėrė.
L. K. protokole-pareiškime policijai nurodyta, kad 2013 m. gegužės 23 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini) kaime iš matymo pažįstami vyriškai prieš jį panaudojo fizinį smurtą, sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius į įvairias kūno vietas (1 t., b.l. 67).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvėje prie 16-ojo namo, ties įvažiavimu į kiemą, ant kelio dangos iš akmens ir skaldos mišinio matyti 1,5 m spinduliu ištryptas plotas (1 t., b.l. 69-70, 71-72).
Nukentėjusiojo L. K. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad L. K. parodė vietą, kur laukė E. V., vietą, kur nugriuvo A. S., vietą, kur A. S. pargriovė L. K., o N. K. sudavė jam smūgius į galvą ir įspyrė du kartus į šoną (1 t., b.l. 82-83, 84-86).
Akistatos protokole tarp nukentėjusiojo L. K. ir įtariamojo N. K. užfiksuota, kad L. K. 2013 m. liepos 2 d. laikėsi savo parodymų, jog 2013 m. gegužės 23 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini), įvykus konfliktui tarp jo ir A. S., A. S. nugriuvo pats, po to atsikėlė, jį pastūmė, užkišo koją už jo kojos ir taip jį pargriovė, o tada N. K. sudavė jam smūgius (1 t., b.l. 90).
Akistatos protokolu tarp nukentėjusiojo L. K. ir įtariamojo A. S. užfiksuota, jog L. K. 2013 m. liepos 2 d. laikėsi savo parodymų, jog 2013 m. gegužės 23 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini), įvykus konfliktui tarp jo ir A. S., A. S. nugriuvo pats, po to atsikėlė, jį pastūmė, užkišo koją už jo kojos ir taip jį pargriovė, o tada N. K. sudavė jam smūgius, o A. S. laikėsi parodymų, jog jis L. K. nestūmė (1 t., b.l. 93).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 481/13 (06) konstatuota, kad L. K. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje kaktos dešinėje pusėje bei odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje, sužalojimai padaryti veikiant galvą kietais bukais žalojančiais daiktais, jie tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, galėjo būti padaryti tiek nukentėjusiajam esant vertikalioje padėtyje, tiek horizontalioje padėtyje mažiausiai dviem trauminiais poveikiais (1 t., b.l. 95-96).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, visumoje įvertinęs aptartus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas N. K. ir A. S. pažeidus viešąją tvarką yra pagrįstas ir įrodytas. Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji viešoje vietoje – kaimo gatvėje konflikto su L. K. metu, dėl mažareikšmės priežasties – kaip N. K. nurodė, supykę dėl L. K. priekaišto, jog įžeidžiančiai išvadino jo sugyventinę, garsiai keikėsi, girdint pašaliniams asmenims – E. V., ir pavartojo fizinį smurtą L. K. atžvilgiu, A. S. pakišdamas koją L. K., kad šis pargriūtų, o N. K. tyčia spirdamas jam du kartus į šonus ir suduodamas kumščiu į galvą, tokiais aktyviais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą – nukentėjusiajam nustatytos kraujosruva odoje ir poodyje kaktos dešinėje pusėje bei odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje. Kaltinamasis N. K. pripažino sudavęs smūgius rankomis ir įspyręs L. K., tą, e nukentėjusiojo parodymų, patvirtino ir kitas kaltinamasis A. S., N. K. pavartoto smurto turinį ir apimtį objektyviai patvirtina ir specialisto išvada. Taip pat abu kaltinamieji pripažino, jog garsiai keikėsi viešoje vietoje. Tačiau abu kaltinamieji neigė, jog A. S. pakišo koją ir taip pargriovė L. K., Teismas šią jų versiją vertina kaip gynybinę, siekiant sumenkinti A. S. kaltę dėl viešosios tvarkos sutrikdymo. Kaltinamųjų parodymai dėl konflikto eigos nenuoseklūs ir prieštaringi, A. S. išvis parodė daug kurias aplinkybes sužinojęs iš N. K., parodė buvęs girtas ir visko neprisimenantis. Pirminiuose parodymuose (1 t., b.l. 101) N. K. išvis neužsiminė, jog L. K. būtų spyręs A. S., akistatos su nukentėjusiuoju metu ji teigė, kad L. K. įspyrė A. S. į užpakalį, teisme aiškino, kad L. K. pasivijo nueinantį A. S. ir spyrė šiam į kojas. Atitinkamai ir A. S., duodamas pirminius parodymus, neminėjo, kad jam L. K. būtų spyręs (1 t., b.l. 105). Teisiamojo posėdžio metu A. S. jau teigė, kad nežino, kodėl nugriuvo – teigė, kad jam nukentėjusysis spyrė per šlaunis, tačiau vėlgi aiškino, kad nukrito dėl to, kad galėjo kur nors užsikabinti. A. S. teisiamajame posėdyje aiškino, kad jam nukritus, priėjo N. K. ir įvyko muštynės, tačiau vėlgi teigė, kad nuo K. jis perėjo gatvę ir, gavęs smūgį, nukrito ant žolės, o tuo metu N. K., kuris prieš tai buvo kitoje gatvės pusėje, priekyje jo, mušėsi su L. K.. Tuo tarpu N. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad su A. S. ėjo tolyn, pasivijęs L. K. spyrė A. S., šis nukrito, o atsisukęs N. K. kibo į atlapus L. K.. Šis kaltinamųjų parodymų apie muštynių pradžią prieštaringumas ir nenuoseklumas duoda pagrindą tikėti ne jų, o L. K. parodymais, kurie viso bylos ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs. Todėl teismas pripažįsta esant įrodyta, kad A. S. taip pat pavartojo smurtinius veiksmus L. K. atžvilgiu – jį pargriovė. Aukščiau aptartų įrodymų pakanka teismo išvadai, jog kaltinamieji viešoje vietoje – kaimo gatvėje tyčia, ignoruodami elementarias elgesio normas, atvirai demonstravo aiškų žmogaus bei visuomenės negerbimą, garsiai keikėsi ir pavartojo fizinį smurtą L. K. atžvilgiu. Nustatyta, kad tokius kaltinamųjų veiksmus stebėjo E. V., kuri vėliau išsigandusi pabėgo kviesti telefonu policijos, be to, dėl jų atlikimo tokioje vietoje juos galėjo bet kada pastebėti ar išgirsti ir kiti pašaliniai asmenys. Šie kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamieji įžūliai elgėsi dėl mažareikšmės priežasties, šiuos veiksmus jie padarė viešoje vietoje, taip demonstruodami nepagarbą viešo bendrabūvio normoms, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamieji bendrais bruožais turėjo numatyti, jog visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamieji padarinių atžvilgiu veikė neapibrėžta tyčia.
Bausmės skyrimas
Skiriant bausmę N. K., atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis), pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į viešąją tvarką ir žmogaus sveikatą bei nuosavybę. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino dėl nčių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkina tai, jog abu kartus nusikalto, būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, be to, 2013 m. gegužės 23 d. veikė bendrininkų grupėje. Kaltinamasis neteistas (1 t., b.l. 117-118), administracinėmis nuobaudomis baustas 7 kartus (1 t., b.l. 113-116), teisės pažeidimus daro būdamas neblaivus, jis nedirba (1 t., b.l. 109), registruotas darbo biržoje (1 t., b.l. 110), Stakliškių seniūno pavaduotojos charakterizuojamas neigiamai (1 t., b.l. 112), psichiatro-narkologo įskaitoje neįrašytas (1 t., b.l. 126).
Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, todėl bausmė jam skiriama, remiantis BK 55 straipsnio nuostatomis - t.y. nesusijusi su laisvės atėmimu. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, skirtina pakankama ir geriausiai kaltinamojo asmenį, darbinę, šeiminę ir turtinę padėtį bei bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurio trukmė nustatytina kiek mažesnė nei įstatymo numatytas vidurkis – 8 mėnesiai už 2012 m. kovo 22 d. padarytą nusikalstamą veiką ir 9 mėnesiai už 2013 m. gegužės 23 d. padarytą nusikalstamą veiką, paskiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 4 ir 5 punktuose numatytus įpareigojimus: per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 iki 6 val., gydytis nuo alkoholizmo ir per 3 mėnesius išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Bausmės subendrintinos, jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys) ir skirtinas laisvės apribojimas 1 metams 2 mėnesiams ir aukščiau nurodyti teismo įpareigojimai.
Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Skiriant bausmę A. S., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į viešąją tvarką ir žmogaus sveikatą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkina tai, jog nusikalto, būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, be to, veikė bendrininkų grupėje. Kaltinamasis nedirba (1 t., b.l. 137), darbo biržoje neregistruotas (1 t., b.l. 138), neteistas (1 t., b.l. 145), administracinėmis nuobaudomis baustas (1 t., b.l. 143-144); psichiatro-narkologo įskaitoje neįrašytas (1 t., b.l. 147), Stakliškių seniūno pavaduotojos charakterizuojamas patenkinamai - dėl A. S. elgesio iš šeimos narių ar kitų seniūnijos gyventojų negauta (1 t., b.l. 140). Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, todėl bausmė jam skiriama, remiantis BK 55 straipsnio nuostatomis - t.y. nesusijusi su laisvės atėmimu. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, skirtina pakankama ir geriausiai kaltinamojo asmenį, darbinę, šeiminę ir turtinę padėtį bei bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurio trukmė nustatytina kiek mažesnė nei įstatymo numatytas vidurkis – 9 mėnesiai, paskiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktuose numatytus įpareigojimus: per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 iki 6 val. ir per 3 mėnesius išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nukentėjusysis L. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 182-185). Ieškinyje nurodė, jog patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, po nusikaltimo jam padažnėjo galvos skausmai, jautėsi nesaugiai, bijo būti vėl užpultas, dėl sumušimų buvo sumažėję jo bendravimo galimybės, nes buvo gėda rodyti sumuštą veidą, liko nemalonūs prisiminimai apie patirtą smurtą, be to, dėl kaltinamųjų veiksmų šoką patyrė jo draugė E. V., kuri buvo iškeikta, priversta bėgti, patyrė išgąstį, dėl kaltinamųjų veiksmų ji persileido ir jiedu neteko savo pirmojo vaiko, buvo atimta galimybė tapti tėvais.
Teisiamajame posėdyje L. K. paaiškino, kad po įvykio jo draugei E., kuri buvo nėščia nuo jo, pradėjo skaudėti pilvą, jie nemiegojo, jaudinosi. Jie gegužės 24 d. nuvažiavo į ligoninę, visą naktį prie jos budėjo. Kai E. pasakė, kad nenori gulėti ligoninėje, kitą dieną jis ją parvežė. Kitą dieną ją vežė į Kauno klinikas. Panelė išsigando, nes matė, kaip kaltinamieji jį stumdė, ir tas išgąstis turėjo įtakos persileidimui. Medikai nepatvirtino persileidimo priežasties. Iki įvykio E. nėštumas buvo normalus, jai pilvo neskaudėjo. Skausmai atsirado po įvykio. Buvo policija atvažiavusi, policininkui ji sakė, kad pilvą maudžia. L. K. sunku, kad prarado šeimą. Draugei tada buvo 15 metų. Be to, nukentėjusiajam dėl sumušimo buvo gėda pasakyti, kad jį sumušė dėl to, kad draugauja su nepilnamete. Jis turėjo guzą, buvo nubrozdinta oda prie akies. Spyriai į šonus nebuvo stiprūs. Jam tą dieną buvo padarytas skrandžio išvalymas ir tą vietą skaudėjo. Jis gėrė mamai išrašytus raminančius vaistus apie 2-3 savaites. E. naktį po įvykio jis davė jai išrašytus vaistus. Gydytojai jai buvo paskyrę vaistus tam atvejui, jei būtų skausmai. E. mama buvo nėščia, jie kreipėsi pas tą pačią ginekologę, buvo klausę, kokius vaistus gali gerti nėščioji, jeigu prireiktų. Ginekologė nebuvo išrašiusi, jis jai davė vieną tabletę nuo skausmo. Tą naktį nekvietė medikų. Jai neaprimo skausmai. Iš pat ryto kvietė greitąją. Gydytojai sakė, kad reikia padaryti tyrimus. Tyrimų nedarė, nes reikėjo motinos sutikimo. Motinos nekvietė, nes E. nenorėjo gulėti ligoninėje. Trumpam pilvo skausmai buvo praėję. Daktarai pasakė, kad išgąstis turėjo įtakos E. persileidimui. Taip pasakė ir E. motina.
Kaltinamasis A. S. civilinio ieškinio nepripažino, kaltinamasis N. K. sutiko atlyginti 1000 Lt.
Civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra tenkintinas iš dalies.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai jinai padaryta nusikaltimu (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos (turtinės, neturtinės) yra priežastinis ryšys. Abejonių, kad nukentėjusysis dėl fizinio smurto patyrė skausmą, taip pat neigiamus dvasinius išgyvenimus – stresą, pažeminimą, baimę, nekyla. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog L. K. konstatuotas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių ar liekamųjų reiškinių jis nesukėlė, joks gydymas jam skirtas nebuvo, kaltinamųjų veika nepasižymėjo ypatingu žiaurumu – pats L. K. parodė, kad spyriai nebuvo stiprūs, nuo smūgių į galvą buvo tik guzas ir nubrozdinimas prie akies, tai irgi rodo, jog smūgiai nebuvo stiprūs, o nukentėjusiojo motyvas, kad po nusikaltimo jam padažnėjo galvos skausmai, taip pat nepagrįstas jokiais medicininiais duomenimis. Taip pat nepateikta duomenų, kad nukentėjusysis po įvykio lankėsi pas psichologus ar kad jam buvo skirtas medikamentinis gydymas raminančiais vaistais. Ieškinyje nurodytas argumentas, kad dėl kaltinamųjų veiksmų įvyko nukentėjusiojo draugės E. V. persileidimas, atmestinas kaip nepagrįstas, nes nėra jokių tą patvirtinančių duomenų, pati E. V. parodė, jog jai pilvą skaudėjo nuo pat nėštumo pradžios, medikai persileidimo priežasties nenustatė, tam didelės įtakos galėjo turėti pats nėščiosios amžius – jai tuo metu buvo tik 15 metų. Nukentėjusiojo parodymai apie E. V. patirtus išgyvenimus ir įvykusį persileidimą prieštarauja pačios E. V. aiškinimui. Taigi, nėra jokių duomenų, kad kaltinamųjų nusikalstama veika įtakojo liudytojos nėštumo nutrūkimą.
Teismas atsižvelgia ir į kaltinamųjų esamą turtinę padėtį bylos nagrinėjimo metu: jie nedirba, yra darbingo amžiaus, byloje esančiais duomenimis jokios fizinės ar psichinės negalios neturi. Tačiau taip pat atsižvelgiama į tai, kad N. K. turi vieną vaiką, A. S. – du, kuriems neabejotinai turi teikti išlaikymą. Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų - nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyra. Įvertinęs įstatymo numatytus kriterijus, anksčiau aptartas bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į šalies ekonominę situaciją, žmonių pragyvenimo lygį, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, jog protinga nukentėjusiojo ir kaltininkų skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį 600 Lt, tokia suma užtikrins balansą tarp padarytos veikos bei jos sukeltų padarinių bei kitų teismo vertintų kriterijų. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. K. iš kaltinamųjų N. K. ir A. S. solidariai priteistina 600 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes ši žala buvo padaryta dėl jų bendrų nusikalstamų veiksmų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,
nusprendžia:
2012 m. kovo 22 d. padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, gydytis nuo alkoholizmo ir per tris mėnesius išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
2013 m. gegužės 23 d. padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, gydytis nuo alkoholizmo ir per tris mėnesius išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, N. K. paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams, įpareigoti laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val., gydytis nuo alkoholizmo ir per 3 mėnesius išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose ir per tris mėnesius išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš N. K. ir A. S. solidariai 600 (šešis šimtus) litų neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.