- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-25
- Bylos Nr.
- 2-8607-122/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Elena Pauliukienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio sauga“
- Atsakovas
- BĮ Vilniaus specialaus darželio „Dobiloėlis“
- Advokatai
- Vaitiekus Novikevičius
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio sauga“ atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, atsakovo BĮ Vilniaus specialaus darželio „Dobiloėlis“ atstovam – direktorei R. A., advokatui Vaitiekui Novikevičiui, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio sauga“ ieškinį atsakovui BĮ Vilniaus specialiam darželiui „Dobilėlis“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. birželio 5 d. nutartimi Nr. 2A-778-265 panaikino 2013 m. sausio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo procesinį sprendimą Nr. 2-4180-563/2012 ir perdavė bylą Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Kaip matyti, tarp šalių kilo ginčas, ar visi rangos sutartyje numatyti darbai atlikti, ir ar tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybės, ar atsakovės nurodyti trūkumai yra akivaizdūs. Be to, atliktų darbų trūkumus atsakovė įrodinėjo tik UAB „Sabelija“ darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės ataskaita, kurios atsakovė nepaneigė jokiais kitais leistinais rašytiniais įrodymais, o pirmosios instancijos teismas dėl šio akto įrodomosios reikšmės visiškai nepasisakė ir jo nevertino.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas ieškinio reikalavimus palaikė. Paaiškino, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis, pagal kurią darbai atlikti tinkamai. Atsakovė darbus priėmė ir pasirašė tris, nepareikšdama jokių pastabų, atliktų darbų aktus. Tuo pagrindu atsakovei buvo išrašytos trys sąskaitos – faktūros, kuriomis buvo reikalaujama už suteiktas paslaugas atsiskaityti. Tačiau, kaip pastebėjo, kai prasideda reikalavimas apmokėti, prasideda formalūs priekaištai ir nenoras atsiskaityti. Pripažįsta, kad dalį sąskaitų atsakovė apmokėjo, bet liko 1290,66 Lt įsiskolinimas, 687,08 Lt delspinigiai, 6,70 Lt pašto išlaidos ir dabar dar prisidėjo 2371 Lt bylinėjimosi išlaidos. Teigė, jog atsakovė pakankamai su ieškove nebendradarbiavo. Ieškovė suprato, kad privalės atlikti visą, kas yra numatyta sutartyje ir jos prieduose. Tokį klausimą bandė ieškovė išspręsti rašydama elektroninius laiškus, telefonu bei atvykusi į vietą. Ir tik tokiu būdu buvo suderinta ir atskleista paslaugų rūšis. Darbai atlikti pagal sutartį ir jo priedus bei pateiktas dokumentų paketas. Vykdant sutartį pastebėjo, jog kai kurių darbų neįmanoma atlikti, kaip pavyzdžiui – grupėje išmatuoti vaikų keliamą triukšmą, nes vienu metu jie tyli, kitu - gal triukšmauja. Tačiau vietoj negalimų atlikti darbų, buvo daromi kiti. Atsakovė neįrodė, kokie darbai atlikti netinkamai, nepateikė jokių įrodymų, o jos teismo posėdyje nurodyti trūkumai, tai tik akivaizdžios rašymo apsirikimo klaidos, kurios nepaneigia, kad darbai atlikti tinkamai. Nurodė, jog ieškovė sutiktų neatlygintinai pašalinti paminėtus trūkumus per atitinkamą laiką. Mano, kad sutarties sąlygas vykdė tinkamai, o atsakovė pažeidė sutartį, todėl prašo priteisti įsiskolinimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovai su ieškinio reikalavimais nesutiko, todėl prašė jį, kaip nepagrįstą, atmesti. Nurodė, kad 2011 m. kovo 7 d. su ieškove pasirašė sutartį, kuria buvo sutarta paruošti darbuotojų saugos ir sveikatos dokumentaciją, siekiant įvertinti dvylikos darbo vietų darbuotojų profesinę riziką. Su ieškove buvo apkalbėta, kad svarbu ne asmenų, o pareigybių skaičius. Priedai buvo sudaryti pagal ieškovės pasiūlymus, todėl teigti, kad kai kurių darbų negali atlikti, neatitinka tikrovės. Jų nuomone, kai kuriuos darbus ieškovė atliko be tyrimo ir nekokybiškai. Kaip pavyzdžiui Ergonominiam tyrimui ieškovo atstovas susisodino 5 pareigybių atstovus ir paprašė papasakoti, ką jie daro, visiškai netirdami ir nematydami jų darbo vietose. Taigi, dėl tokios priežasties darbai atlikti nekokybiškai. Be to, vietoje dvylikos pozicijų yra padaryti tik septyni tyrimai. Nurodė, kad 100 puslapių atsakovės pateiktų dokumentų iš karto negalėjo perskaityti, jai reikėjo susipažinti, todėl pasirašė tik dėl dokumentų gavimo, o ne ant atliktų darbų aktų. Išsamiai susipažinus su dokumentų tekstu, rado daug neatitikimų ir klaidų. Pripažino, kad nesitikėjo tiek klaidų iš profesionalų. Teigė, kad, norint įvertinti, kur pareigų atlikime yra rizika, o kur tektų pasitempti, tokia ieškovės pateikta išvada negali vadovautis, todėl susisiekė su ieškove, kuri pažadėjo klaidas ištaisyti. Tačiau kai atsiuntė kitus dokumentus, jie net iš trijų kartų nebuvo ištaisyti. Vėliau sulaukė sąskaitų – faktūrų, po to – priminimų dėl apmokėjimo. Paskambinus telefonu, ieškovė ne kartą klaidas bandė taisyti, atvyko į vietą, bet ir vėl neišvengta klaidų, kurios iki šiol neištaisytos. Triukšmas neišmatuotas, nepanaikinti aprašymai dėl laiptų, kurių nėra, todėl ir nereikia turėklų, auto kranai ir mašinos į darželio uždarą kiemą nevažiuoja, todėl ir rizikos tuo klausimu nėra, yra nesuformuotos lentelės, neištaisytos raštvedybos ir pareigybių aprašymo – jų pareigų atlikimo klaidos. Dėl tokių priežasčių apmokėjimą pristabdė, nes ieškovė trūkumų nepašalino. Dėl tos priežasties kreipėsi į kitą firmą „Sabelija“, kurie surašė, kokie darbai yra neatlikti. Tiesa, nepaskaičiavo, už kiek ieškovė neatliko darbų. Pažymėjo, kad sutarties iniciatorė buvo ieškovė, kurie ją susirado ir įtikino, kad tokio tyrimo reikia. Derinant sutarties sąlygas, net nekilo jokių klausimų dėl palūkanų, delspinigių ar nekvalifikuotos paslaugos suteikimo. Tikėjo ieškove, kaip savo darbo žinove, bet ši atliko tik trečdalį nekokybiškų darbų. Nereikalauja ieškovės sugrąžinti už trečdalį apmokėtų darbų, palieka labdarai ir visiškai nebepasitiki, jog jie ištaisys klaidas, todėl nebenori, kad jie tęstų klaidų ištaisymo darbus. Ieškovės reikalaujami delspinigiai yra neprotingai dideli ir paskaičiuoti be teisinio pagrindo. Prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, kad dėl ieškovės kaltės buvo sustabdytas apmokėjimas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp šalių kilo ginčas dėl rangos sutartyje numatytų ir atliktų darbų kokybės ir kiekybės. Šiuo atveju byloje esantys trys darbų perdavimo ir priėmimo aktai patvirtina, kad atsakovė ieškovės atliktus darbus priėmė ir tai patvirtino savo parašu. Atsakovės atstovės teiginiai, jog ji 2011-03-25, 2011-04-21 bei 2011 m. lapkričio mėnesį (2011-11-07 ir 16 d. d. atlikti tyrimai) pasirašiusi ne darbų priėmimo aktus, o tai, kad priima dokumentų rinkinius, liko nepagrįsti (I tomas b. l. 17-19). Akivaizdu, kad darbų priėmimo metu jokių pretenzijų dėl darbų kokybės nepareiškė, todėl priėmusi iš ieškovės darbų rezultatus, privalėjo už juos laiku atsiskaityti (Civilinio kodekso 6.712 straipsnis). Tačiau, vertinant tai, kad 2012-04-06 akte nurodyti darbai buvo atlikti tik gruodžio mėnesį (III tomas b. l. 43-197) leidžia daryti išvadą, kad ieškovė, gavusi iš atsakovės žodinę pretenziją, užsakytus darbus atliko vėliau bei buvo taisomos atsakovės nurodytos klaidos. Vadinasi, šios faktinės bylos aplinkybės leidžia manyti, kad šalys, vykdydamos 2011-03-07 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dažniausiai bendradarbiavo žodžiu. Taigi, teigti, kad ieškovė visiškai iš atsakovės negavo pretenzijų, negalima. Vadinasi ir atsiskaitymo terminai buvo tęsiami ne dėl atsakovės kaltės. Ieškovė pripažino, kad klaidų pasitaikė, bet jos buvę neesminės (V tomas b. l.40-45). Atsakovė iš dalies įrodė ieškovės atliktų darbų trūkumus UAB „Sabelija“ darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės ataskaita, kurios atsakovė nepaneigė jokiais kitais leistinais rašytiniais įrodymais. Tokiu būdu, galima teigti UAB „Pajūrio sauga“ elgesys, kai nesiekiama ištaisyti nekokybiškai suteiktų paslaugų, t. y. pakankamai nebendradarbiaujama, bet reikalaujama už jas apmokėti, yra neprotingas, pažeidžiantis teisingumo ir sąžiningumo principus (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis, 6.662 straipsnio 3 dalis).
Atsakovė nurodė, kad sutartinius įsipareigojimus yra įvykdžiusi, t. y. sumokėjusi trečdalį sumos. Ieškovė pripažino, jog ši suma yra sumokėta, todėl laikytina, kad dėl to ginčo nėra. Tačiau ta aplinkybė, kad ieškovė turėjo sutartinę teisę gauti už darbą atlygį, bet darbų atliko tik trečdalį ir tie patys nekokybiški, atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis to nepagrindė (Civilinio proceso kodekso 185, 197, 200 straipsniai).
Svarbu paminėti, kad sutarties šalys privalėjo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, kad ji būtų įvykdyta kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Byloje nėra duomenų, jog šalių pasirašyta ir vykdyta 2011-03-07 sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) būtų nuginčyta ar pakeistos jos sąlygos, todėl jos vykdymas privalomas abiems šalims. Šiuo atveju nustatyta, kad šalys toliau nebendradarbiauja, t. y. sutartis nepratęsta bei, atsiradus ginčui dėl apmokėjimo, buvo iškelta ši civilinė byla (Civilinio kodekso 6.200, 6.201 straipsniai, Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai). Pažymėtina, kad vykdytojas (ieškovė) užsakovui (atsakovei) atsako už sutarties pažeidimą, jeigu neįrodo, kad sutartis buvo pažeista ne dėl vykdytojo kaltės. Šiuo atveju nustatyta, kad apmokėjimas buvo sustabdytas dėl vykdytojo kaltės. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šalys pretenzijas reiškė, klaidas taisė ir derėjosi žodžiu, t. y. nepateikė teismui leistinų rašytinių įrodymų, teismas turi pagrindo manyti, jog abi sutarties šalys vienodai yra atsakingi už tinkamą sutarties vykdymą bei jos pasekmes. Bylos medžiaga pagrindžia, kad ieškovė iš dalies įvykdė sutartį. Tačiau visiškai neatliko psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių tyrimo ir vertinimo; įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasas parengtas nesivadovaujant paso pildymo tvarka; nebaigtas įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasas; profesinės rizikos nustatymo kortelės, matavimų ir tyrimų protokolai yra su aiškiomis rašybos ir esminėmis klaidomis (neteisingai nurodytas darbuotojų skaičius ir bendras pamainos laikas, apšvietimo norma, neatitinka darbuotojų skaičius); neatliktas plane nurodytos darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės tyrimas ir vertinimas; triukšmo tyrimas ir vertinimas medicinos kabinete; prevencinių priemonių plane nenurodytos organizacinės rizikos šalinimo ar mažinimo priemonės.
Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į tai, kad iš dalies ieškovės atliktų darbų klaidos turi esminę reikšmę atsakovės vykdomai veiklai, skola mažintina 50 procentų (Civilinio kodekso 6.715 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl netesybų dydžio yra taikoma visose civilinėse bylose, kuriose šalys prašo priteisti skolą, delspinigius ir palūkanas. Šioje byloje buvo nustatyta, kad tarp sutarties šalių buvo susiklostę sutartinis atlygintinas darbų atlikimas. Atsakovė gavo ieškovės parengtą sutartį, todėl sutiko su joje numatytomis sąlygomis ir neprašė papildyti sąlyga dėl darbų trūkumų pašalinimo. Atsakovė teigė, jog neturėjo pakankamos patirties sutarčių sudarymo srityje, todėl daug ką su ieškove aptardavo ir vykdydavo žodžiu. Šios faktinės aplinkybės labiau leidžia manyti, kad šalys žodžiu iš dalies buvo aptarusios atsiskaitymo terminus bei jų vėlavimo priežastis. Tačiau nustačius, jog pagrinde nebuvo atsiskaityta dėl to, kad ieškovė šalino darbų trūkumus, delspinigiai iš atsakovės nepriteistini (Civilinio kodekso 6.41 straipsnis).
Teismas, nagrinėdamas šalių ginčą ir likdamas nešališkas, užtikrino abiems šalims vienodas galimybes įrodyti savo tiesą. Kiekviena šalis privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai). Ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis aplinkybių, kuriomis grindžia savo atsikirtimus, iš dalies neįrodė. Taip pat, išnagrinėjus objektyviai, visapusiškai ir išsamiai visas bylos aplinkybes, įrodymus bei šalių atstovų paaiškinimus, ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, teismas nustatė, kad atsakovė neįrodė, jog yra pagrindas ieškinio reikalavimus atmesti (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai). Šiuo atveju šalių konkliudentiniai veiksmai įrodo, jog tų pačių sutarties sąlygų traktavimas vienaip, kai sutartis yra galiojanti, ir traktavimas kitaip, kai sutartis yra pasibaigusi, vertintinas kaip nesąžiningas, neatitinkantis geros darbų atlikimo praktikos. Atsakovė, žinodama, kad turi atsiskaityti iki šalių santykių pasibaigimo, nereiškė ieškovei jokių pretenzijų ir nesiderėjo su antrąja sutarties šalimi dėl rašytinių sutarties sąlygų ar jos vykdymo pakeitimo. Sutarties šalių elgesys rodo, jog faktiškai susiklostę santykiai bei kiti žodiniai susitarimai priimti – (atlikti sutartyje neužbaigtus darbus, priimti ir taisyti atsakovės nurodytas klaidas) užsakymus, atitiko abiejų šalių valią ir interesus (Civilinio kodekso 6.193 straipsnis). Tačiau tokia susiklosčiusi faktinė tvarka nutrūko, ieškovei reikalaujant sumokėti už atliktą su klaidomis darbą bei apskritai jo neįvykdžius (triukšmo išmatavimų, neįvertinus, kiek auklėtoja su neįgaliais vaikais atlieka judesių), pateikus ieškinį į teismą. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos ar nuostolių (Civilinio kodekso 6.38 straipsnis, 6.211 straipsniai).
Atsakovei iš dalies prievolės neįvykdžius, tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.70, 6.72-6.73, 6.258, 6.261 straipsniai).
Esant tokioms aplinkybėms, įrodymams, šalių paaiškinimams, darytina išvada, kad ieškinys yra iš dalies įrodytas, todėl tenkintinas, nes prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Civilinio kodekso 6.38 straipsnis, 6.211, 6.249, 6.251, 6.715 straipsniai).
Bylinėjimosi išlaidos (72,00 Lt žyminis mokestis + 5441,97 Lt teisinei advokato pagalbai apmokėti = 5513,97 Lt) priteistinos iš atsakovės ieškovei proporcingai patenkintai ieškinio daliai, o atsakovei iš ieškovės – (363 Lt profesinės rizikos vertinimo auditas + 988,01 Lt atsakovės atstovės patirtos bylinėjimosi išlaidos + 6150,02 Lt advokato teisinei pagalbai ir kelionės išlaidoms apmokėti = 7501,03 Lt ) proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
Kita ieškinio reikalavimų dalis atmestina.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 268, 270, 279 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
priteisti iš atsakovės BĮ Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ 645,33 Lt (šeši šimtai keturiasdešimt penki Lt ir 33 ct) skolos, 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2012-02-15 už priteistą (645,33 Lt) sumą iki visiškos prievolės įvykdymo ir 2756,98 Lt (du tūkstančiai septyni šimtai penkiasdešimt šeši Lt ir 85 ct) bylinėjimosi išlaidų uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio sauga“.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio sauga“ 3750,50 Lt (trys tūkstančiai septyni šimtai penkiasdešimt Lt ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei BĮ Vilniaus specialiajam darželiui „Dobilėlis“.
Sprendimą per 30 dienų, nuo jo priėmimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme.