Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-11-17 · Civilinė byla Nr. 2-2159/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2010-11-22Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-11-17Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-17
Bylos Nr.
2-2159/2011
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-01717-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė, Virginija Čekanauskaitė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“, V. P.
Trečiasis asmuo
A. M.
Kategorijos
  • 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2159/2011Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01717-2010-5Procesinio sprendimo kategorija: 110.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Tradicija“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Serneta“ ir V. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, kurioje atnaujintas procesas pagal trečiojo asmens A. M. prašymą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 15 d. nutartimi pagal trečiojo asmens A. M. prašymą atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-893-153/2005 pagal ieškovo BUAB „Tradicija“ ieškinį atsakovams UAB „Serneta“ ir V. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Minėtoje civilinėje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 19 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimą ir paliko galioti Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 2 d. sprendimą, kuriuo ieškinys buvo patenkintas: pripažintas negaliojančiu 2003 m. gruodžio 22 d. susitarimas, priteista ieškovui iš atsakovo 400 000 Lt ir bylinėjimosi išlaidos.

Šalies argumentai

Civilinę bylą nagrinėjant pakartotinai atsakovas UAB „Serneta“ pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą pateikti atsakovo UAB „Serneta“ nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal antstolės G. A. 2010 m. lapkričio 17 d. įrašą, atlyginimo užtikrinimą 70 000 Lt sumai. Nurodė, kad antstolė G. A. areštavo atsakovui UAB „Serneta“ priklausantį 0,2000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Dėl šio arešto atsakovas UAB „Serneta“ gali patirti nuostolių, nes negali vykdyti su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudarytos preliminarios sutarties, pagal kurią atsakovas UAB „Serneta“ įsipareigojo sudaryti minėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kai bus panaikintas areštas šiam sklypui, pritaikytas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartimi. Vilniaus apygardos teismui panaikinus areštą minėtam žemės sklypui, atsakovas UAB „Serneta“ vis tiek negali sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties dėl antstolės G. A. atlikto šio žemės sklypo arešto. Preliminariojoje sutartyje numatyta, kad tais atvejais, kai žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties negalima sudaryti dėl preliminariojoje sutartyje nenumatytų žemės sklypo disponavimo suvaržymų, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įgys teisę atsisakyti pirkti žemės sklypą, o atsakovas UAB „Serneta“ bus privestas grąžinti gautą avansą su 15 proc. dydžio metinėmis palūkanomis ir mokėti delspinigius, dėl ko atsakovas UAB „Serneta“ gali patirti ne mažiau kaip 70 000 Lt nuostolių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 3 d. nutartimi atsakovo UAB „Serneta“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo atmetė. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys buvo patenkintas, ieškovui iš atsakovo priteista 400 000 Lt ir sprendimas yra įsiteisėjęs, išduotas vykdomasis raštas ir sprendimas gera valia neįvykdytas, todėl, teismo nuomone, CPK 147 straipsnis negali būti taikomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Serneta“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą tenkinti. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad procesas šioje byloje buvo atnaujintas, o tai reiškia, kad visi proceso veiksmai išnagrinėtoje byloje turi būti atlikti iš naujo. Atnaujinus procesą ši civilinė byla įsiteisėjusiu procesiniu dokumentu nėra baigta, o ankščiau priimto sprendimo vykdymas yra sustabdytas. Esant šioms aplinkybėms, prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį tenkintinas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2-893-153/2005 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis, kuria paliktas galioti ieškovui palankus Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimas, galutinė, neskundžiama ir įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos. Ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovas UAB „Serneta“ vykdytų įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl 400 000 Lt priteisimo. Kadangi atsakovas UAB „Serneta“ gera valia priteistos sumos nesumokėjo, ieškovas kreipėsi į antstolę G. A. dėl priverstinio skolos išieškojimo. Antstolė G. A. pagal CPK 634 straipsnį atliko teisėtus vykdymo veiksmus ir, vadovaudamasi išduotu vykdomuoju raštu civilinėje byloje Nr. 2-893-153/2005, teisėtai areštavo atsakovo 0,2000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalies (redakcija, galiojusi iki 2011 m. rugsėjo 30 d.) nuostatą teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. CPK 147 straipsnyje nurodytos teismo taikomos priemonės paskirtis plačiąja prasme – užtikrinti atsakovo galimybę ir pirmumo teisę reikalauti atlyginti dėl ieškovo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 147 straipsnis taikytinas, kai atsakovas gali patirti nuostolių dėl ieškovo iniciatyva būtent teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Nagrinėjamu atveju atsakovo UAB „Serneta“ sklypas buvo areštuotas ne teismo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, o vykdant įsiteisėjusį Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimą, kuriuo ieškovui iš atsakovo UAB „Serneta“ priteista 400 000 Lt. Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 4 d. lydraščiu išsiuntė ieškovui vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-893-153/2005 dėl 400 000 Lt išieškojimo iš atsakovo UAB „Serneta“. Iš VĮ Registro centro nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad 0,2000 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo areštuotas antstolės G. A. (arešto įregistravimo pagrindas – Turto arešto aktų registro pranešimas apie turto arešto įregistravimą, 2011-11-16, Nr. 1010-003817) (t. 1, b. l. 196-197). Turto arešto aktų registro išrašas patvirtina, kad turto aktą Nr. 0088/10/01525 dėl minėto žemės sklypo priėmė (t. y. areštavo turtą) būtent antstolė G. A. (t. 1, b. l. 138-141). Minėtuose išrašuose (Nekilnojamojo turto registro ir Turto arešto aktų registro) nėra duomenų, kad 0,2000 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), būtų areštuotas teismui civilinėje byloje Nr. 2-893-153/2005 taikant laikinąsias apsaugos priemones. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju antstolė G. A. areštavo atsakovui UAB „Serneta“ priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ne nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu, o vykdomojo rašto, kuris buvo išduotas pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, pagrindu ir buvo pateiktas antstolei vykdyti. Minėta, kad tokiu atveju CPK 147 straipsnis, kuris reglamentuoja atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, netaikytinas, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo klausimą, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes bei teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaiVirginija ČekanauskaitėDanutė MilašienėNijolė Piškinaitė