- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-14
- Bylos Nr.
- eI-537-968/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03318-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Iveta Pelienė, Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- Alytaus rajono savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Ivetos Pelienės,
dalyvaujant pareiškėjos Alytaus rajono savivaldybės administracijos atstovui advokatui Virgilijui Kaupui,
trečiojo suinteresuoto asmens Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovei M. Z.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Alytaus rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja Alytaus rajono savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybė) kreipėsi į teismą su skundu (Elektroninės bylos Nr. eI-537-968/2018 (toliau – e. byla) 1 t., b. l. 1–10), prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro (toliau – Ministras) 2017-08-31 įsakymą Nr. D1-724 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų Projekto Nr. VP3-3.1.-AM-01-V-01-014 vykdytojui Alytaus rajono savivaldybės administracijai, grąžinimo“ (toliau – Įsakymas).
2. Pareiškėja skundą grindžia šiais argumentais:
2.2. Skundžiamas Įsakymas turi būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas, nes jis priimtas pažeidus pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl naikintinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, todėl jos priimtiems sprendimams (individualiems administraciniams aktams) keliami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai. Ginčijamo Įsakymo turinys tvirtina, kad atsakovė Savivaldybei priskiriamo pažeidimo netyrė, situacijos nevertino, nesigilino į ją tinkamai, tik pritarė Agentūros 2017-08-11 Išvadai, kas lėmė klaidingo Įsakymo priėmimą. Įsakyme nėra tinkamo, pakankamo priimto sprendimo motyvavimo, nėra nurodytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nulėmę tokio sprendimo priėmimą, todėl Įsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Vien tik nurodymas, kad Įsakymas priimtas, atsižvelgiant į Agentūros Išvadą nėra pakankamas. Atsakovė skundžiamame įsakyme niekaip nevertino Savivaldybės papildomų paaiškinimų argumentų. Toks formalus Agentūros Išvados atskirų sakinių perrašymas Įsakyme bei formalus teisės normų perrašymas negali būti laikomas atitinkančiu VAĮ 3 straipsnio 1 ir 3 dalių bei 8 straipsnio nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Vyriausybės 2007-12-19 nutarimu Nr.1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – Finansavimo taisyklės) 198 punkte nustatyta, kad ministerijos, gavusios įgyvendinančios institucijos sprendimą dėl pažeidimo, priima vieną iš 198.1– 198.3 punktuose numatytų sprendimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), aiškindamas šią nuostatą yra nurodęs, kad ministerija pati privalo atlikti išsamų galbūt padaryto pažeidimo tyrimą, analizuodama Europos Sąjungos paramos lėšų panaudojimą ir priimti atitinkamus sprendimus, o Agentūros pozicija yra tik rekomendacinio pobūdžio. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Nagrinėjamu atveju Įsakymas priimtas neatskleidus ginčo tarp Savivaldybės, kaip Projekto vykdytojos, ir Agentūros, kaip įgyvendinančios institucijos, esmės, todėl naikintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, pateikė papildomus paaiškinimus.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Ministerija atsiliepime (e. bylos 2 t., b. l. 116–119) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad:
Šalies argumentai
3.1. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Įsakyme nėra nurodytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nulėmę tokio sprendimo priėmimą. Aiškindamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, LVAT yra suformavęs praktiką, kad atitinkamos administracinės procedūros dokumentas, kuriame išdėstomos nustatytos aplinkybės ir kurio pagrindu priimamas individualus administracinis aktas, sukeliantis materialines teisines pasekmes, yra to administracinio akto neatskiriamoji (motyvuojamoji) dalis, o pagal tokią procedūrą priimtame individualiame administraciniame akte nėra būtina iš naujo išdėstyti aplinkybes, kurios nustatytos procedūriniame dokumente, jei individualų administracinį aktą priimantis viešojo administravimo subjektas visiškai sutinka su procedūriniame dokumente nustatytomis aplinkybėmis ir jų nepapildo, nepakeičia. Atsižvelgiant į gausią LVAT praktiką iš esmės tapačiose bylose, kuriose ginčijami Ministro įsakymai dėl taikomų finansinių korekcijų, ir kur, be kita ko, Agentūros išvada dėl pažeidimo tyrimo yra motyvuojamoji sprendimo dalis, nėra pagrindo spręsti kad skundžiamas Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
3.2. Agentūra 2017-06-13 raštu pareiškėjai nusiuntė Projekto pažeidimo tyrimo išvados projektą, o negavusi Savivaldybės paaiškinimų, tik 2017-08-11 surašė Išvadą, todėl Agentūra Išvadą parengė praktiškai suėjus 2 mėnesių terminui po 2017-06-13 rašto pateikimo pareiškėjai. Pareiškėja turėjo galimybę pateikti papildomus dokumentus Agentūrai, ar bent pateikti informaciją, jog yra sudaryta darbo grupė informacijos tikslinimui ir jos susisteminimui. Pareiškėja tinkamai nebendradarbiavo su Agentūra atliekamo įtariamo pažeidimo tyrimo metu, o tai, kad Agentūra teisės aktų nustatyta tvarka atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą, vadovaudamasi turima informacija ir dokumentais priėmė pareiškėjai nepalankų sprendimą, nesuteikia pagrindo spręsti dėl pažeidimo tyrimo nepagrįstumo bei skundžiamo Įsakymo neteisėtumo.
3.3. Pareiškėja neginčija pažeidimo tyrimo metu Agentūros nustatytų aplinkybių ir pažeidimo teisinio vertinimo. Skundą teismui ji grindžia papildomą informaciją, kuri, pareiškėjos teigimu, leidžia daryti išvadą dėl Įsakymo neteisėtumo. Tačiau Įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas atitinkamai ir Išvada, turėtų būti vertinami atsižvelgiant į Agentūros turimus ir vertintus dokumentus administracinės procedūros metu. Tai, kad institucijų administraciniai sprendimai priimti jų kompetencijos ribose vykdant teisės aktų nustatytas funkcijas yra ginčijami užbaigus administracinę procedūrą dėl įtariamo pažeidimo, teikiant papildomus dokumentus ir argumentus tik teismui, jų nevertinus administracinės procedūros metu, nesuteikia pagrindo spręsti dėl atlikto tyrimo nepagrįstumo ir priimtų sprendimų neteisėtumo.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime (e. bylos 2 t., b. l. 1–7) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjos informavimu apie pradėtą pažeidimo tyrimą ir Savivaldybės teikta informacija Agentūrai. Savo atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
4.1. Įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, jame yra aiškiai įvardytas tiek teisinis, tiek ir faktinis jo priėmimo pagrindas. Įsakymas priimtas vadovaujantis Vyriausybės 2005-05-30 nutarimu Nr. 590 patvirtintų Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklėmis (toliau – Lėšų grąžinimo taisyklės) ir Finansavimo taisyklėmis. Įsakyme aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kad pareiškėja, vykdydama Projektą, nepasiekė stebėsenos rodiklių ir taip pažeidė Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 papunktį ir Sutarties 1 priedo 7 punktą. Įsakyme nurodyta jo apskundimo tvarka.
Šalies argumentai
4.2. Prieš Agentūrai parengiant Išvadą ir prieš priimant Įsakymą pareiškėja buvo išklausyta, jai sudaryta galimybė pateikti savo argumentus ir įrodymus. Tik skunde teismui pareiškėja nurodė apie darbo grupės sudarymą, tačiau nenurodė, kada ši grupė buvo sudaryta ir dėl kokių priežasčių ši darbo grupė nesugebėjo pateikti informacijos per 2 mėnesius nuo išvados projekto parengimo, kodėl apie šią darbo grupę Agentūra nebuvo informuota. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes manytina, kad ši darbo grupė buvo sudaryta tik pareiškėjai gavus galutinę Išvadą. Pareiškėja buvo tinkamai, išsamiai supažindinta su įtariamo pažeidimo tyrimo eiga ir su juo susijusiomis aplinkybėmis, jai buvo suteikta pakankamai laiko paaiškinimas ir informacijai pateikti (vien nuo pažeidimo tyrimo išvados projekto iki pažeidimo tyrimo išvados parengimo praėjo 2 mėnesiai). Pareiškėja, atsakydama į Agentūros paklausimus, teikė rašytinius paaiškinimus, susijusius su įtariamo pažeidimo tyrimu. Agentūra, teikdama išvados projektą, informavo pareiškėją, kad nepateikus paaiškinimo Agentūra ginčo išlaidas pripažins netinkamomis finansuoti. Šios aplinkybės įrodo, kad Agentūra sudarė visas galimybes pareiškėjai būti išklausytai.
4.3. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009-05-29 įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų (toliau – Pažeidimų tyrimų rekomendacijos) 26¹.2 punkto nuostatos suteikia diskrecijos teisę Ministerijai parengti metodiką dėl rodiklių nepasiekimo pagrįstumo vertinimo, nagrinėjamu atveju Ministerija suderino sąrašą veiksnių kurie nepriklauso nuo projekto vykdytojo ir dėl kurių yra nepasiekiami projektų rezultatų rodikliai. Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą, atsižvelgė į šį sąrašą ir įvertino, kokie Savivaldybės nurodyti veiksniai, kurių įtakos rodiklių reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, yra pagrįsti.
4.4. Pareiškėja su skundu pateikia dokumentus, parengtus po Išvados ir Įsakymo priėmimo, tačiau šių dokumentų vertinti nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad pažeidimo tyrimo atlikimo metu pareiškėja turėjo pakankamai laiko ir galimybių teikti paaiškinimus ir dokumentus, pagrindžiančius stebėsenos rodiklių nepasiekimą. Pareiškėja neturi teisės piktnaudžiauti administracine pažeidimo tyrimo procedūra ir vilkinti paaiškinimų pateikimą juos vis atnaujindama ar pateikdamas naujų papildomų duomenų. Pareiškėja skunde nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kodėl Savivaldybė nepateikė papildomų paaiškinimų per du mėnesius nuo Išvados projekto gavimo, o teikia tik dabar, kai priimtas Įsakymas. Atsižvelgiant į tai, minėti duomenys neturėtų būti vertinami.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje Agentūros atstovė prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
5. Byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo nuspręsta iš pareiškėjos, kaip Projekto vykdytojos, susigrąžinti 101 686,58 Eur pripažintų netinkamomis finansuoti išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo.
6.1. Pareiškėja ir Agentūra 2009-08-18 sudarė projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Simne“, projekto kodas Nr. VP3-3.1-AM-01-V-01-014, finansavimo ir administravimo sutartį Nr. 2007-2013/FA/2009/V/17 (Sutartis) (e. bylos 2 t., b. l. 8–24). Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkte pareiškėja, kaip Projekto vykdytoja, įsipareigojo, siekdama Sutarties 1 priede numatytų Projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų, įgyvendinti Projektą taip, kaip aprašyta Sutartyje. Sutarties 1 priede įtvirtinti stebėsenos rodikliai, įskaitant rezultatų rodiklius: „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų – 678 vienetai“; „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų – 0“ (e. bylos 2 t., b. l. 97).
6.2. Ministro 2009-07-21 įsakymu Nr. D1-427 Projektui skirtas finansavimas pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ VP3-3.1-AM-01 – V priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“.
6.3. Pareiškėja 2017-01-26 parengė ataskaitą po projekto užbaigimo Nr. 7 (toliau – Atskaita) (e. bylos 2 t, b. l. 72–75), kurioje, be kita ko, pateikė duomenis apie stebėsenos rodiklius nuo Projekto įgyvendinimo pradžios iki 2016-12-31: 1) gyventojų, prisijungusių prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų (skaičius): planuota pasiekti reikšmė – 738, faktiškai pasiekta reikšmė – 265 (pagrindimo dokumentai – sudarytos sutartys su gyventojais; GIS APVA duomenys); 2) gyventojų, prisijungusių prie įrengtų naujų nuotekų tinklų (skaičius): planuota pasiekti reikšmė – 678, faktiškai pasiekta reikšmė – 309 (pagrindimo dokumentai – sudarytos sutartys su gyventojais; GIS APVA duomenys). Kartu su Ataskaita pareiškėja pateikė su gyventojais sudarytų sutarčių sąrašus (e. bylos 2 t, b. l. 76–86).
6.4. Iš Agentūros 2017-03-23 rašto Nr. (29-2-2)-APVA-638 „Dėl projektų rezultato rodiklių vertinimo suderinimo“ (toliau – 2017-03-23 raštas) (e. bylos 2 t., b. l. 25–26) ir Ministerijos Europos Sąjungos paramos administravimo departamento 2017-04-07 rašto Nr. (15-1)-D8-2727 „Dėl projektų rezultato rodiklių vertinimo suderinimo“ (e. bylos 2 t., b. l. 27), matyti, kad Agentūra su Ministerija suderino tokį priemonės Nr. VP3-3.1-AM-01-V „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ (toliau – Priemonė) rodiklių vertinimo veiksnių, kurių įtakos rodiklių (prisijungusių gyventojų prie vandentiekio ir nuotekų tinklų) reikšmės nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti sąrašą: 1) gyventojų skaičiaus sumažėjimas, pagrįstas oficialiais statistiniais duomenimis (pvz., Lietuvos statistikos departamento skelbiamais išvestiniais gyventojų ir būstą santykio pokyčio duomenimis); 2) iš anksto su Agentūra suderintų projektų techninių sprendinių pasikeitimai dėl nenumatytų aplinkybių (jeigu nebuvo atliekamas rodiklių keitimas derinant techninių sprendinių keitimus); 3) projektas pabaigtas iki 2014-03-06 ir jam nebuvo atliktas rodiklių patikslinimas pagal Agentūros 2014-02-18 raštu Nr. APVA-478 Ministerijai pateiktą rezultato rodiklių pakeitimo tvarką, kurią Ministerija suderino 2014-03-06 raštu Nr. (15-1)-D8-1757. Vertinant rodiklių pasiekimą ataskaitose po projekto užbaigimo, įvertinama tvarkoje nurodytų aplinkybių įtaka rodiklių nepasiekimui; 4) projekto veiklos įgyvendinimas užtruko ilgiau negu planuota (pvz., teisminiai ginčai, rangovo bankrotas) ir tai turėjo įtakos rodiklių nepasiekimui. Įvertinama, ar yra įrodančių faktų apie prisijungusius gyventojus jau praėjus nustatytam laikotarpiui (2016-12-31); 5) dėl ekonominių, demografinių ar kitų aplinkybių neįvykusi teritorijų planavimo dokumentuose numatyta plėtra (pvz., teritorijų planavimo dokumente buvo numatyta gyvenamųjų namų statyba, kurio pagrindu projekto vykdytojas pagrįstai galėjo tikėtis, kad per nustatytą rodiklių pasiekimo laikotarpį įvyks objekto statyba ir bus galima prijungti gyventojus, tačiau objekto (gyvenamojo namo) statyba atidėta neapibrėžtam terminui); 6) teisinės kliūtys, susijusios su leidimą išdavimu (pvz., atsakingoms institucijoms nedavus sutikimo darbams, susijusiems su prisijungimu prie projekto apimtyje įrengtų tinklų). Įvertinama ar tokie leidimai neturėjo būti gauti iki objekto statybos; 7) paslaugų teikimo sutarčių nesudarymas dėl nuo projekto vykdytojo nepriklausančių aplinkybių (pvz., būstas tapo negyvenamas, būstas individualiai apsirūpino geriamuoju vandeniu (gręžinys) ir / ar nuotekų tvarkymu (nuotekų valymo įrenginys), jei projekto vykdytojas pateikia informaciją, patvirtinančią, kad tokios aplinkybės atsirado po projekto iniciavimo pradžios (projektinių pasiūlymų parengimo), taip pat, jei būste neįrengtas sanitarinis mazgas ir gyventojai atsisako jį įsirengti. Agentūros 2017-03-23 rašte taip pat nurodyta, kad, jeigu nustatysime kitų pagrįstų veiksnių, kurie nepaminėti aukščiau, juos derinsime atskiru susitarimu, ir tai, kad Agentūra planuoja vadovautis šiuo veiksnių sąrašu vertindama rodiklių pasiekimą ir priimdama sprendimus dėl pažeidimų tyrimų neiniciavimo tais atvejais, kai rodikliai pasiekti mažiau nei 90 proc., o vertinant projekto vykdytojo pateiktas rodiklių nepasiekimo priežastis, bus atsižvelgiama į tai, kokį konkretų neprisijungusių gyventojų skaičių jos įtakojo.
6.5. Agentūra 2017-05-15 raštu Nr. (29-2-7)APVA-1021 (toliau – 2017-05-15 raštas) informavo pareiškėją (e. bylos 2 t., b. l. 28–29) apie atliekamą įtariamo pažeidimo tyrimą, nurodė, kad susipažino su Ataskaitos duomenimis ir prašė paaiškinti, dėl ko nebuvo pasiekti Projekto stebėsenos rodikliai. Agentūra 2017-05-15 Rašte išvardino šiuos veiksnius, kurių įtakos projekto vykdytojas negalėjo sumažinti (t. y. kai pažeidimo tyrimas nėra atliekamas): 1) gyventojų skaičiaus sumažėjimas, pagrįstas oficialiais statistiniais duomenimis; 2) iš anksto su Agentūra suderintų projektų techninių sprendinių pasikeitimai dėl nenumatytų aplinkybių (jeigu nebuvo atliekamas rodiklių keitimas derinant techninių sprendinių keitimus); 3) projektas pabaigtas iki 2014-03-06 ir jam nebuvo atliktas rodiklių patikslinimas pagal Agentūros 2014-02-18 raštu Nr. APVA-478 Ministerijai pateiktą rezultato rodiklių pakeitimo tvarką, kurią Ministerija suderino 2014-03-06 raštu Nr. (15-1)-D8-1757; 4) projekto veiklos įgyvendinimas užtruko ilgiau negu planuota (pvz., teisminiai ginčai, rangovo bankrotas) ir tai turėjo įtakos rodiklių nepasiekimui (gyventojų prijungimui prie vandentiekio ir nuotekų tinklų); 5) dėl ekonominių demografinių ar kitų aplinkybių neįvykusi teritorijų planavimo dokumentuose numatyta plėtra (pvz., teritorijų planavimo dokumente buvo numatyta gyvenamųjų namų statyba, kurio pagrindu projekto vykdytojas pagrįstai galėjo tikėtis, kad per nustatytą rodiklių pasiekimo laikotarpį įvyks objekto statyba ir bus galima prijungti gyventojus, tačiau objekto (gyvenamojo namo) statyba atidėta neapibrėžtam terminui); 6) teisinės kliūtys, susijusios su leidimų išdavimu (pvz., atsakingoms institucijoms nedavus sutikimo darbams, susijusiems su prisijungimu prie projekto apimtyje įrengtų tinklų); 7) paslaugų teikimo sutarčių nesudarymas dėl nuo projekto vykdytojo nepriklausančių aplinkybių (pvz., būstas tapo negyvenamas, būstas individualiai apsirūpino geriamuoju vandeniu (gręžinys) ir / ar nuotekų tvarkymu (nuotekų valymo įrenginys), jei projekto vykdytojas pateikia informaciją, patvirtinančią, kad tokios aplinkybės atsirado po projekto iniciavimo pradžios (projektinių pasiūlymų parengimo), taip pat, jei būste neįrengtas sanitarinis mazgas ir gyventojai atsisako jį įsirengti. Agentūra 2017-05-15 Rašte paprašė minėtą informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus pateikti per 5 darbo dienas.
6.6. SĮ „Simno komunalininkas“ 2017-05-22 raštu Nr. SD-175 (e. bylos 2 t., b. l. 30–31) Agentūrai nurodė, kad ji ir Savivaldybės administracija deda visas pastangas, kad Projekto rodikliai būtų pasiekti. Kartu su šiuo raštu pateikė apklausos duomenų suvestinę ir dėl Simno projekto, taip pat nurodė šią informaciją apie Projekto stebėsenos rodiklius ir jų nepasiekimo priežastis:
(1) pagal Projektą buvo įsipareigota prie vandens tiekimo tinklų prijungti 738, o prie nuotekų tinklų – 678 Simno miesto gyventojų, tačiau prie vandens tiekimo tinklų yra prisijungę 265 o prie nuotekų tinklų – 309 gyventojai, skaičiuojant pagal metodiką – viena sutartis 2,3 gyventojo. Tai sudaro 35,9 proc. prisijungusių prie vandens tiekimo sistemų ir 45,58 proc. prisijungusių prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų. Atlikus gyventojų apklausas paaiškėjo, kad dėl įvairių priežasčių neprisijungę 55 būstai;
6.9. Pareiškėja 2017-08-04 raštu (e. bylos 2 t., b. l. 53) informavo Agentūrą apie tai, kad J. K. yra Projekto kontaktinis asmuo.
6.10. Agentūra 2017-08-11 parengė Išvadą (e. bylos 2 t., b. l. 54–61), kurioje, be kita ko, nurodė, kad dėl teisės aktų pasikeitimo stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujų vandentiekio tinklų (skaičius)“ yra 0, pažeidimo tyrimas dėl jos neatliekamas. Agentūra, atsižvelgdama į stebėsenos rodiklių Sutartyje nustatymo momentu galiojusį Ministro 2008-07-29 įsakymu Nr. D1-401 patvirtintą VP3-3.1-AM-01-V priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašą (toliau – Aprašas), perskaičiavo stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (skaičius)“ reikšmę iš 678 į 423, pastarojo rodiklio pasiekimą ir įvertino. Agentūra išanalizavo ir apibendrino pareiškėjos duomenis apie prisijungusių būstų prie centralizuotų tinklų skaičių ir nurodė, kad vykdydama Projektą pareiškėja stebėsenos rodiklio nepasiekė 30 proc. (prijungta 296 iš įsipareigotų 423 gyventojų). Agentūra Išvadoje nurodė, kad SĮ „Simno komunalininkas“ ir Savivaldybės 2017-06-14 rašte pateikti paaiškinimai yra identiški. Išvadoje, be kita ko, paminėta, kad 2017-07-18 ir 2017-07-21 Agentūroje gautos Valstybės kontrolės pastabos, kuriose nurodyta, kad projektų vykdytojų patvirtinti dokumentai negali būti laikomi kaip pirminiai informacijos šaltiniai pagrindžiant veiksnius, kurių įtakos rodiklių projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. Tinkamu informacijos šaltiniu pripažintinos seniūnijos ar kitos oficialios, su projekto įgyvendinimu nesusijusios institucijos pagrindžiamieji dokumentai, kuriame bus nurodyta, kokiu būdu surinkta teikiama informacija. Nustatant gyventojų skaičiaus mažėjimo įtaką rodiklių nepasiekimui, gyventojai, kurie neprisijungė prie tinklų dėl kitų priežasčių (pvz., būstų tapimo negyvenamais po projekto inicijavimo pradžios), skaičiuojant sumažėjimą turi būti neįtraukiami. Agentūra įvertino pareiškėjos pateiktą informaciją, atsižvelgiant į veiksnius, kurių įtakos projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, Valstybės kontrolės pastabas dėl minėtus veiksnius pagrindžiančių dokumentų ir sprendė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, dėl kurių nepasiekti stebėsenos rodikliai, nepagrįstos tinkamais įrodymais, nors pareiškėjai apie Išvados projektą buvo pranešta 2017-06-13 raštu. Agentūra perskaičiavo stebėsenos rodiklių nepasiekimo procentinę išrašką, t. y. nurodė, kad pareiškėja vykdydama Sutartį prie tinklų prijungė 296 gyventojus, stebėsenos rodiklio nepasiekimas yra 30 proc. ((423-296)/423 x 100 proc.). Agentūra konstatavo, kad iš viso 41 gyventojas neprijungtas prie nuotekų tinklų dėl veiksnių, kurių Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. Tokiu būdu laikytina, kad projekto vykdytojo pasiektas stebėsenos rodiklis yra: prie nuotekų surinkimo tinklų prijungti 337 (296+41) gyventojai, stebėsenos rodiklio nepasiekimas yra 20 proc. ((423-337)/423 * 100 proc.). Tokiu būdu projekto vykdytojas pažeidė Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir šios Sutarties 1 priedo 7 punktą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009-05-12 įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintų Veiksmų programų įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo rekomendacijų 26³.2 punktu, taikomas finansinės korekcijos dydis (procentinė dalis nuo visos projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos) yra 5 proc. Iš viso netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažįstama 125 977,44 Eur (2.519.548,74 Eur x 5proc.), įskaitant 24 290,86 projekto vykdytojo įnašą; Agentūra 2017-08-16 Išvadą nusiuntė Ministerijai (e. bylos 2 t., b. l. 62).
6.11. Ministras priėmė Įsakymą (e. bylos 2 t., b. l. 129), kuriuo pripažino netinkamomis finansuoti Savivaldybei, kaip projekto vykdytojai, išmokėtą 101 686,58 Eur lėšų sumą, nurodė ją pervesti į Ministerijos banko sąskaitą per 90 dienų nuo Įsakymo įsigaliojimo dienos. Įsakymas priimtas vadovaujantis Lėšų grąžinimo taisyklių 5.2.3, 8.1 ir 11 punktais, Finansavimo taisyklių 188¹, 188² ir 198.2 punktais ir atsižvelgiant į Agentūros pateiktą Išvadą.
8. Tvarka, kuria turi vadovautis įgyvendinančiosios institucijos, visuotinių dotacijų valdytojai, vadovaujančioji institucija, tirdamos, nustatydamos ir ištaisydamos projekto vykdytojo padarytus pažeidimus, nustatyta Pažeidimų tyrimų rekomendacijose. Šių rekomendacijų 26¹, 26¹.2 punktuose nustatyta, kad: įgyvendinus projekto veiklas, tačiau nepasiekus projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių (toliau – rodikliai) reikšmių, pažeidimas yra nustatomas, jeigu rodiklio reikšmės nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu, bet yra sąlygotas veiksnių, kurių įtaką projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas galėjo sumažinti; tokiu atveju nustatant pažeidimą atsižvelgiama į tai, ar veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu, ar projekto vykdytojas, nelaukdamas projekto įgyvendinimo pabaigos, apie galimą riziką nepasiekti projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės informavo įgyvendinančiąją instituciją ir projekto įgyvendinimo metu ėmėsi veiksmų užtikrinti šios reikšmės pasiekimą; šiuo atveju rodiklio reikšmės nepasiekimo pagrįstumas taip pat gali būti vertinamas pagal ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos parengtą ir su įgyvendinančiąja institucija suderintą metodiką, kurioje, nepažeidžiant šiose Rekomendacijose pateiktų nuostatų, gali būti detalizuoti rodiklių nepasiekimo pagrįstumo vertinimo principai atsižvelgiant į atitinkamų veiksmų programų prioritetų įgyvendinimo priemonių specifiką; šis atvejis taikomas tik rezultato rodikliams (stebėsenos rodiklių tipas), kurių nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu. Pagal Pažeidimų tyrimų rekomendacijų 26² ir 26².4 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, įgyvendinus projekto veiklas nepasiekus projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytų rodiklių reikšmių, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas, jeigu inter alia (lot. k. be kita ko) rodiklio reikšmės nepasiekimas yra sąlygotas veiksnių, kurių įtakos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti.
10. Pareiškėjos nuomone, Įsakymas yra neteisėtas ir dėl to, kad, atlikdama pažeidimo tyrimą, Agentūra pažeidė gero administravimo principą, Savivaldybei nebuvo suteikta pakankamai laiko įrodymams pagrindžiantiems veiksnių, sąlygojusių rezultato rodiklio (t. y. gyventojų, prisijungusių prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų skaičiaus) nepasiekimą, pateikti. Pareiškėja nurodo, kad Savivaldybė 2017-05-26 raštu Agentūrai pateikė išsamią informaciją dėl Projekto stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežasčių, o Agentūra konstatavusi, kad ši informacija netinkamai pagrįsta, 2017-06-13 raštu Savivaldybei išsiuntė Projekto pažeidimo tyrimo išvados projektą ir suteikė jai tik 3 darbo dienas papildomai informacijai pateikti (t. y. pateikti tinkamai surinktus įrodymus, pagrindžiančius Savivaldybės 2017-05-26 rašte nurodytas aplinkybes, lėmusias tai, kad nebuvo pasiekti Projekto stebėsenos rodikliai). Pareiškėjos nuomone, Agentūros reikalaujamai informacijai parengti reikėjo atlikti veiksmus, kurių įvykdymui Agentūros nurodytas 3 darbo dienų terminas akivaizdžiai neprotingas ir neįvykdomas, Savivaldybė neturėjo objektyvių galimybių per 3 darbo dienas pateikti Agentūrai naują paaiškinimą ir informaciją pagal Agentūros parengtą pažeidimo tyrimo išvados projektą. Taip pat nurodė, kad Savivaldybėje buvo sudaryta darbo grupė iš Simno seniūnijos, Savivaldybės administracijos bei SĮ „Simno komunalininkas“ atstovų, tačiau ji negalėjo surinkti reikalautų įrodymų per tris darbo dienas.
11. Agentūra ir Ministerija teigia, kad nors Agentūra 2017-06-13 raštu Savivaldybei nustatė 3 darbo dienų terminą informacijai ir įrodymams pateikti, tačiau Agentūra Išvadą parengė praktiškai suėjus 2 mėnesių terminui po 2017-06-13 rašto pateikimo pareiškėjai. Pareiškėja nepateikė informacijos apie tai, kad renka papildomus įrodymus, pagrindžiančius Savivaldybės 2017-05-26 rašte nurodytas aplinkybes, lėmusias tai, kad nebuvo pasiekti Projekto stebėsenos rodikliai.
12. Taigi nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar nagrinėjamu atveju Agentūra 2017-06-13 raštu Savivaldybei nustačiusi 3 darbo dienų terminą informacijai ir įrodymams pateikti, nepažeidė iš gero administravimo principo kylančių imperatyvų. Taip pat būtina įvertinti, ar ši aplinkybė galėjo turėti įtakos pažeidimo dėl rezultato rodiklio (t. y. gyventojų, prisijungusių prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų skaičiaus) nepasiekimo konstatavimui.
13. LVAT praktikoje nuosekliai pabrėžiama viešojo administravimo subjektų pareiga laikytis teisės principų. Pripažįstama, kad kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2012-03-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012, 2012-04-28 sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2045/2012, 2014-04-03 sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-801/2014, 2017-12-06 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-777-415/2017). Taip pat LVAT praktikoje pripažįstama, kad vienas pagrindinių gero administravimo principo elementų įgyvendinant administracinę procedūrą – asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, teisės būti išklausytam prieš priimant administracinės procedūros sprendimą, užtikrinimas. Ši teisė turi būti reali, o jos įgyvendinimas siejamas inter alia (lot. k. be kita ko) su protingo termino paaiškinimams pateikti nustatymu. Protingu terminu paaiškinimams pateikti laikytinas įmanomai trumpiausias terminas, per kurį atidus ir rūpestingas asmuo turi realią galimybę tinkamai įgyvendinti savo teisę paaiškinti.
14. Vertinant, ar Agentūros 2017-06-13 raštu Savivaldybei suteiktas 3 darbo dienų terminas papildomai informacijai pateikti yra protingas, reikšminga yra tai, kad, kaip nustatyta, 2017-06-09 pažeidimo tyrimo išvados projekte (žr. šio teismo sprendimo 6.7 punktą), dėl kurio šiuo raštu Agentūra prašė pateikti papildomą informaciją, Agentūra neįrodyta laikė Savivaldybės 2017-05-22 rašte (žr. šio teismo sprendimo 6.6 punktą) pateiktą informaciją, kuri tiesiogiai susijusi su Savivaldybės nurodytais veiksniais, sąlygojusiais Sutartyje numatyto rezultato rodiklio nepasiekimą Projekto vykdymo metu, t. y. vertino, kad iš Savivaldybės pateiktų duomenų nėra aišku, jog kiti su 2017-05-22 raštu pateiktoje apklausos duomenų suvestinėje nurodyti būstai (išskyrus, esančius Alytaus g. 10 ir 22) tapo negyvenami po Projekto inicijavimo pradžios, kad nepagrįstos kai kurios su 2017-05-22 raštu pateiktoje apklausos duomenų suvestinėje nurodytos aplinkybės nes SĮ „Simno komunalininkas“ tik konstatavo tam tikrus faktus (pvz., „nugriautas“, „savininkė mirusi“, „užsienyje gyvena“), bet nepateikė įrodymų kad tokios aplinkybės atsirado po projekto iniciavimo pradžios (projektinių pasiūlymų parengimo), ir kad Savivaldybė abstrakčiai nurodė kai kurias aplinkybes dėl ko nebuvo aišku, ar jas galima laikyti veiksniu, kurių įtakos rodiklių nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti.
15. Pabrėžtina, kad Savivaldybei 2017-05-22 raštu teikiant duomenis apie įtakos rezultato rodiklių nepasiekimui turėjusius veiksnius, nebuvo žinoma, kokiais konkrečiais įrodymais ji privalo pagrįsti tokių veiksnių buvimą. Apie tai, kokius Valstybės kontrolės nurodytus veiksnių, įtakojusių rezultato nepasiekimą, buvimą pagrindžiančius įrodymus Savivaldybė privalo pateikti, Savivaldybė buvo informuota tik Agentūros 2017-07-25 raštu, o šiame rašte paprašyta nurodytą informaciją pateikti iki 2017-08-01 (žr. šio teismo sprendimo 6.8 punktą).
16. Nurodytą Agentūros elgesį pažeidimo tyrimo metu 2017-06-13 ir 2017-08-01 raštais renkant objektyviam ir nešališkam pažeidimo ištyrimui reikšmingą informaciją ir įrodymus, apie tai, ar Savivaldybė nagrinėjamu atveju galėjo sumažinti veiksnių, sąlygojusių rezultato rodiklio (t. y. gyventojų, prisijungusių prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų skaičiaus) nepasiekimą, įtaką, įvertinus visų byloje surinktų įrodymų kontekste (ypač atsižvelgiant į tai, kad Savivaldybei buvo pranešta apie būtinybę rinkti naujus įrodymus), konstatuotina, kad toks elgesys neatitiko gero administravimo principo imperatyvų. Agentūros 2017-06-13 ir 2017-08-01 raštuose nustatyti atitinkamai 3 darbo dienų ir 7 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo terminai laikytini pernelyg trumpais informacijai ir aktualiems įrodymams pateikti, šie terminai neatitiko protingo termino teisinės kategorijos, nesudarė prielaidų pareiškėjai tinkamai įgyvendinti teisę pateikti tinkamus įrodymus, kad Savivaldybė nagrinėjamu atveju galėjo sumažinti veiksnių, sąlygojusių rezultato rodiklio (t. y. gyventojų, prisijungusių prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų skaičiaus) nepasiekimą, įtaką. Tokiu būdu priimant skundžiamą Įsakymą buvo pažeista pareiškėjos teisė būti išklausytai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė galėjo turėti įtakos pažeidimo dėl rezultato rodiklio (t. y. gyventojų, prisijungusių prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų skaičiaus) nepasiekimo konstatavimui, nes dėl to Agentūra galimai neįvertino (netinkamai įvertino) visų tokiam pažeidimui konstatuoti būtinų aplinkybių, t. y. veiksnių, sąlygojusių šio rezultato rodiklio nepasiekimą, įtaką.
17. Ministerija ir Agentūra atsiliepimuose teigia, kad atsiliepime 2017-06-13 raštu pareiškėjai nusiuntė Projekto pažeidimo tyrimo išvados projektą, o negavusi Savivaldybės paaiškinimų, tik 2017-08-11 surašė Išvadą, todėl Agentūra Išvadą parengė praktiškai suėjus 2 mėnesių terminui po 2017-06-13 rašto pateikimo pareiškėjai. Jų nuomone, pareiškėja turėjo galimybę pateikti papildomus dokumentus Agentūrai, ar bent pateikti informaciją, jog yra sudaryta darbo grupė informacijos tikslinimui ir jos susisteminimui. Viena vertus, šie teiginiai vertintini kritiškai todėl, kad nagrinėjamu atveju jie nelaikytini teisiškai reikšmingais vertinant pažeidimo tyrimo procedūros atitiktį gero administravimo principo reikalavimams. Kita vertus, reikšminga yra tai, kad apie tai, kokius Valstybės kontrolės nurodytus veiksnių, įtakojusių rezultato nepasiekimą, buvimą pagrindžiančius įrodymus Savivaldybė privalo pateikti, ji sužinojo tik gavusi Agentūros 2017-07-25 raštą (žr. šio teismo sprendimo 6.8 punktą). Vadinasi, nuo to momento, kai Savivaldybei tapo aišku kokiais įrodymais ji privalo grįsti nagrinėjamu atveju reikšmingas aplinkybes, iki Išvados priėmimo praėjo ne 2 mėnesiai, kaip teigia atsakovė, o gerokai mažiau laiko.
18. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Įsakymas naikintinas, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Panaikinus Įsakymą, pažeidimo tyrimas turi būti atliekamas iš naujo, o pareiškėjai turi būti suteikta teisė per protingą terminą teikti informaciją ir įrodymus, apie tai, ar Savivaldybė nagrinėjamu atveju galėjo sumažinti veiksnių, sąlygojusių rezultato rodiklio (t. y. gyventojų, prisijungusių prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų skaičiaus) nepasiekimą, įtaką.
19. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, kad priimant Įsakymą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Todėl dėl jų teismas nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos Alytaus rajono savivaldybės administracijos skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017-08-31 įsakymą Nr. D1-724 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų Projekto Nr. VP3-3.1.-AM-01-V-01-014 vykdytojui Alytaus rajono savivaldybės administracijai, grąžinimo“.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.