Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Rimas Švirinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-130-319-2014

Teisėjas Virginijus Kalkauskas Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00541-2013-5

2014 m. vasario 19 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Romanui Mackevičiui, nuteistojo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, jam paskirta bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Priteista iš A. A. 280 Lt nukentėjusiosios J. D. naudai ir 759, 55 Lt AAS „Gjensidige Baltic“ naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2013 m. balandžio 29 d., apie 22.00 val., prie Savanorių pr. 192-ojo namo, Kaune, nuo automobilio „Renault Clio“ valst Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė keturis R15 dydžio ratlankius su žieminėmis padangomis „Falken“, priklausančius UAB „Elgrandas“, bendros 1233, 94 Lt vertės bei subraižė automobilio kėbulą - abu priekinius sparnus ir galinį dešinės pusės šoną, bendros 759, 55 Lt vertės ir tokiu būdu sugadino svetimą turtą.

Be to, jis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2013 m. gegužės 9 d., apie 03.00 val., prie LSMU Kauno klinikų, adresu Eivenių g. 2, Kaune, išdaužė J. D. priklausančio automobilio „VW Passat“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės priekinių durelių stiklą – 120 litų vertės ir iš automobilio salone esančios daiktų dėtuvės pagrobė 3 (tris) vienetus raktų, skirtų ratams atsukti 100 litų vertės bei atidaręs automobilio priekinį dangtį ir nukirpęs laidus pagrobė akumuliatorių 400 Lt vertės, tokiu būdu įsibrovęs į automobilį pagrobė svetimą J. D. priklausantį 500 Lt vertės turtą.

Be to, jis pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2013 m. gegužės 9 d., apie 05.00 val., Kaune, Kalniečių g. 251 namo kieme, nuo automobilio „VW Golf“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė tris ratus su padangomis, bendros 412, 50 Lt vertės.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo skundą tenkinti iš dalies ir įskaityti į paskirtą bausmę sulaikyme išbūtą laiką.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nu­si­kals­tamos veikos kvali­fi­kavimas, tik prašoma paskirti nuteistajam švel­nes­nę bausmę ir įskaityti į bausmę sulaikyme išbūtą laiką. Apeliacinės instancijos teis­mas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma ape­liaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bau­džia­mąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamas vei­kas ir skirdamas A. A. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str.

Nuteistasis padarė keturis tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami apysunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11str. 3, 4 d.), jo padaryti veiksmai sunkių pasekmių nesukėlė. Byloje nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių atsakomybę ap­lin­ky­bių nenustatyta. Kaip matyti iš bylos duomenų, ši nusikalstama veika, už kurią A. A. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo atsitiktinė, nes iki jos padarymo jis jau buvo teistas 6 kartus, už tyčines veikas, paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs paskutiniu nuosprendžiu paskirtą ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę (9 metai), nepraėjus nei pusei metų po atliktos laisvės atėmimo bausmės, jis ir vėl padarė kelis tyčinius nusikaltimus. Už apeliantui inkriminuotas nusikalstamas veikas straipsnių sankcijose be laisvės atėmimo numatytos ir kitos alternatyvios, švelnesnės bausmės, tačiau aukščiau aptartos aplinkybės duoda pakankamą pagrindą manyti, kad kitos, nesusijusios su laisvės atėmimu, bausmės paskyrimas A. A. neleistų įgyvendinti įstatyme numatytos bausmės paskirties (BK 54 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2p.), kad sunkinančių apelianto atsakomybę aplinkybių byloje nėra, pagrįstai pastarajam paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Subendrindamas už atskirus nusikaltimus paskirtąsias bausmes, apylinkės teismas įstatymo reikalavimų nepažeidė, taip pat pagrįstai taikė BK 64¹ str. nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nus­tatydamas nuteistajam bausmės rūšis ir dydžius, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar netei­sin­gai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotina, kad paskirta subendrinta bausmė nėra per griežta ir neprieš­ta­rau­ja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyri­mo pagrin­dams (BK 41 str. ir 54 str.), todėl nėra jokio pagrindo dar labiau ją švelninti.

Apeliantas skunde prašo įskaityti į paskirtą bausmę sulaikyme išbūtą laiką. Teismas į skiriamos bausmės laiką suėmime išbūtą laiką įskaito tuomet, kai sulaikymas ir suėmimas asmeniui buvo taikomas toje pačioje byloje, kurioje priimamas nuosprendis. Iš bylos duomenų matyti, kad šioje baudžiamojoje byloje nuteistajam buvo paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir periodinis registravimasis policijos įstaigoje, kurios į suėmimą pakeistos tik skundžiamu nuosprendžiu. Byloje yra duomenų apie A. A. paskelbtą paiešką, tačiau minėtos kardomosios priemonės į suėmimą jam nebuvo pakeistos ir nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jis šioje byloje buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio pagrindu. Kauno apylinkės teismo prašymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui leisti etapuoti suimtąjį A. A. į šios bylos nagrinėjimą ir procesinio sprendimo paskelbimą (b. l. 97, 108) patvirtina, kad apeliantui šios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu suėmimas buvo taikomas kitoje byloje atliekant ikiteisminį tyrimą.

Įvertinus išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl keisti jį A. A. apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.