- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-09
- Bylos Nr.
- e2YT-6125-786/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-01036-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalija Ragauskienė
- Pareiškėjas
- A. R.
- Suinteresuotas asmuo
- R. R.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui R. R. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo tėvo S. R. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Kaip matyti iš pareiškime išdėstytų aplinkybių ir pateiktų dokumentų (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iki mirties gyvenęs Norvegijoje. Po S. R. mirties liko jo turtas – asmeninės nuosavybės teise priklausanti 1/2 dalis gyvenamojo namo su 1/2 dalimi ūkio pastatų ir kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini); asmeninės nuosavybes teise priklausanti 1/2 dalis žemes sklypo, kurio bendras plotas 3.7900, esančio (duomenys neskelbtini); asmenines nuosavybes teise priklausanti 1/2 dalis žemes sklypo, kurio bendras plotas 4.0000, esančio (duomenys neskelbtini); asmenines nuosavybes teise priklausanti 1/2 dalis žemes sklypo, kurio bendras plotas 16.4000, esančio (duomenys neskelbtini). Nei vienas iš įpėdinių po S. R. mirties į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė. Pareiškėjo tėvas iki mirties ne kartą buvo išreiškęs valią, kad jam priklausantis turtas (tai tėčio paveldėtas turtas po senelių mirties) po jo mirties atitektų pareiškėjui – jo vieninteliam sūnui. Nors pareiškėjas su tėvais gyveno Norvegijoje, tačiau kartu su savo teta I. J. (turto bendraturte) rūpinosi turimu nekilnojamuoju turtu, finansavo turto palaikymą tinkamoje būklėje. Po tėvo mirties, grįžęs iš Norvegijos, rūpinosi turimu turtu. Darė pastatų remontą, rūpinosi miško ir žemės ūkio paskirties žemes sklypų priežiūra, moka mokesčius, palaiko turtą tinkamoje būklėje, atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad palikimą po savo tėvo mirties jis priėmė, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Nors niekas iš įpėdinių po S. R. mirties į notarų biurą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, tačiau A. R. palikimą priėmė, nes po tėvo mirties likusiu turtu naudojosi ir rūpinosi juo kaip savu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. R. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kur nurodo, kad su pareiškimu sutinka, pretenzijų į palikimą po sutuoktinio mirties nereiškia, prašo pareiškimą tenkinti ir bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Pareiškime išdėstytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iki mirties gyvenęs Norvegijoje. Po S. R. mirties liko jo turtas – asmeninės nuosavybės teise priklausanti 1/2 dalis gyvenamojo namo su 1/2 dalimi ūkio pastatų ir kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini); asmeninės nuosavybes teise priklausanti 1/2 dalis žemes sklypo, kurio bendras plotas 3.7900, esančio (duomenys neskelbtini); asmenines nuosavybes teise priklausanti 1/2 dalis žemes sklypo, kurio bendras plotas 4.0000, esančio (duomenys neskelbtini); asmenines nuosavybes teise priklausanti 1/2 dalis žemes sklypo, kurio bendras plotas 16.4000, esančio (duomenys neskelbtini). Nei vienas iš įpėdinių po S. R. mirties į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė. Pareiškėjo tėvas iki mirties ne kartą buvo išreiškęs valią, kad jam priklausantis turtas (tai tėčio paveldėtas turtas po senelių mirties) po jo mirties atitektų pareiškėjui – jo vieninteliam sūnui A. R.. Nors pareiškėjas su tėvais gyveno Norvegijoje, tačiau kartu su savo teta I. J. (turto bendraturte) rūpinosi turimu nekilnojamuoju turtu, finansavo turto palaikymą tinkamoje būklėje. Po tėvo mirties, grįžęs iš Norvegijos, ir toliau rūpinosi turimu turtu. Darė pastatų remontą, rūpinosi miško ir žemės ūkio paskirties žemes sklypų priežiūra, moka mokesčius, palaiko turtą tinkamoje būklėje, atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad palikimą po savo tėvo mirties jis priėmė, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Nors niekas iš įpėdinių po S. R. mirties į notarų biurą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, tačiau A. R. palikimą priėmė, nes po tėvo mirties likusiu turtu naudojosi ir rūpinosi juo kaip savu. Pareiškėjas mano, jog tokiu būdu jis priėmė savo tėvo palikimą, nes pardėjo jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir taip praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarus dėl palikimo priėmimo po savo tėvo mirties.
Motyvuojamoji dalis
Konstatuotina, jog pareiškėjas priėmė palikimą po tėvo S. R. mirties pradėjęs faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jam nebuvo išduotas (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas), todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.