Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

vie­ša­me tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je A. M., gim. 1957 m. gruodžio 6 d., Telšių r. sav., a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Telšių m., deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Telšių m., teistas: 1) 2009-12-11 pagal BK 227 str. 2 d. bausme bauda 13 MGL (1.690 Lt), bausmės neatlikęs, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., BK 270 str. 3 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis pagrobė ir pasikėsino pagrobti svetimą medieną.

2010 m. balandžio 25 d., tarp 9⁰⁰-10⁰⁰ val., iš Plungės rajone, (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje esančio K. A. V. miško, (duomenys neskelbtini) girininkijos 902 kvartale, 10A sklype, kaltinamasis A. M. neteisėtai nukirto 24 vnt. eglės medžius ir pagrobė 33,12 m³ medienos, šia nusikalstama veika nukentėjusiajam K. A. V. padarė turtinę žalą už 3.312 Lt.

Be to, 2010 m. balandžio 27 d., tarp 9⁰⁰-10⁰⁰ val., iš Plungės rajone, (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje esančio V. Š. miško, (duomenys neskelbtini) girininkijos 906 kvartale, 37 sklype, neteisėtai nukirto 16 vnt. eglės ir 2 vnt. pušies medžius, ir pasikėsino pagrobti 19,88 m³ medienos, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nusikalstamą veiką užkardė policijos pareigūnai. Šia nusikalstama veika nukentėjusiajam V. Š. padarė turtinę žalą už 2.743 Lt.

Kaltinamasis A. M. kaltinamas tuo, kad 2010 m. balandžio 25 d., tarp 9⁰⁰-10⁰⁰ val., iš Plungės rajone, (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje esančio Kazimiero A. V. miško, (duomenys neskelbtini) girininkijos 902 kvartale, 10A sklype, neteisėtai nukirsdamas 24 vnt. eglės medžius ir pagrobdamas 33,12 m³ medienos padarė žalą augmenijai už 861,12 Lt, 2010 m. balandžio 27 d., tarp 9⁰⁰-10⁰⁰ val., iš Plungės rajone, (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje esančio V. Š. miško, (duomenys neskelbtini) girininkijos 906 kvartale, 37 sklype, neteisėtai nukirsdamas 16 vnt. eglės ir 2 vnt. pušies medžius, ir pasikėsinęs pagrobti 19,88 m³ medienos padarė žalą augmenijai už 1.033,76 Lt, tuo pažeidė 1994 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo (Nr. 1-671) 9 str. 6 d., kuri draudžia atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas, 1992 m. sausio 2 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo (Nr. 1-2223) 9 str., kuriame numatyta, kad piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojo teisių bei interesų.

Kaltinamasis A. M. teisme pripažinęs kaltę dėl jam inkrimnuotų nusikalstamų veikų parodė, kad 2010 metų kažkurią balandžio mėnesio dieną, kurios tiksliai nepamena, jo sesers sugyventinis E. Š. jam pasiūlė išsipjauti medienos ir taip užsidirbti pinigų, parodė kirtimo vietą miške. Kadangi niekur nedirbo, o pragyvenimui reikėjo pinigų, sutiko. Dėl medienos pardavimo skambino M. B., pastarasis surado pirkėją E. B., su kuriuo medienos pirkimo sąlygas derino degalinėje netoli Telšių miesto. Aptarė, kad eglinės medienos pripjaus miškovežį, jos ilgis turi būti 5 metrai, už kubinį metrą mokės po 100 Lt. Susitarė susiskambinti kai mediena bus paruošta išvežimui, apsikeitė telefono numeriais. Mišką kirsti padėjo M. Š., jam už darbą sumokėjo 100 Lt. Žinodamas, kokie reikalingi dokumentai miško kirtimui, suprato, kad miškas kertamas neteisėtai. M. Š. medžius pjovė grandininiu pjūklu, o jis genėjo šakas. E. B. informavus apie išpjautą medieną, pastarasis atsiuntė miškovežį, kurį jis pasitiko (duomenys neskelbtini) kaime ir parodė vairuotojui kelią į mišką. Vairuotojas medieną išsivežė be jokių dokumentų, kur ją išvežė, nežino. E. B. už medieną žadėjo atsiskaityti kai pripjaus dar vieną miškovežį medienos. Kaltinimą dėl K. V. iškirstų medžių pripažįsta dėl iškirstų medžių kiekio, medienos tūrio ir vertės. Ieškovų K. V. ir R. V. ieškinį pripažįsta visiškai, tačiau, jo manymu, žala turėtų būti priteista ir iš M. Š., kadangi pastarasis žinojo apie neteisėtą miško kirtimą. Praėjus kelioms dienoms po K. V. medienos išvežimo, jam M. Š. parodė kitą vietą miške, iš kurios, G. P. ir M. Š. padedant, išpjovė apie 20 m³ medienos. Paskambinęs E. B. informavo apie turimą medieną, tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) kaime pasitiko miškovežį ir parodė vairuotojui kelią į mišką. Miške buvo M. Š., G. P. ir M. Š. draugė Ingrida. Miškovežiui įklimpus pamiškėje, keliese išėjo į mišką parnešti šakų, kad miškovežis išvažiuotų. Nešant šakas po miškovežio ratais pamatė atvažiuojantį visureigį, o supratę, jog tai miškininkai, jis su G. P. ir M. Š. pabėgo į mišką. Kaltinimą dėl V. Š. iškirstų ir pasikėsintų pagrobti medžių pripažįsta dėl iškirstų medžių kiekio, medienos tūrio ir vertės. Ieškovo V. Š. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pripažįsta iš dalies ir sutinka atlyginti 2.000 Lt, dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškinio nepripažįsta. Dėl padarytų nusikalstamų veikų labai gailisi, prašo neskirti griežtos bausmės.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Kazimieras A. V. teisme parodė, kad apie jam ir seseriai R. V. priklausančio miško neteisėtą kirtimą telefonu pranešė eigulys V. K. Kadangi jam žala padaryta nusikalstama veika, prašo iš atsakovo A. M. priteisti 3.128,50 Lt už pusę pagrobtos medienos vertės, miško valymo ir atsodinimo darbus, bei pagal rašytinius įrodymus turėtas išlaidas už advokato pagalbą ir kelionės išlaidas. Kaltinamajam griežtos bausmės siūlo neskirti.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. Z. D. V. teisme parodė, kad miškas (duomenys neskelbtini) kaime pagal tarpusavio susitarimą yra jos brolio K. V., kuris faktiškai pagal miškotvarkos projektą priklauso abiem. K. V. pranešus apie neteisėtą miško kirtimą ji buvo nuvykusi į mišką ir matė iškirstų medžių kelmus. Apie miško vagystę pranešė girininkui ir policijai. Kadangi jai taip pat žala padaryta nusikalstama veika, prašo iš atsakovo A. M. priteisti 3.128,50 Lt už pusę pagrobtos medienos vertės, miško valymo ir atsodinimo darbus. Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam savo siūlymų nepareiškė.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. Š. teisme parodė, kad sodinant medelius savo miške (duomenys neskelbtini) kaime, buvo įvažiavęs automobilis, kurio vairuotojas jį pastebėjęs skubiai išvažiavo. Vėliau matė vietinės reikšmės keliu važiuojantį kitą automobilį, kurio vairuotojas jo teiravosi kur gyvena Š. Nurodžius kelią pas Š., automobilis nuvažiavo Telšių kryptimi. Po to jam kilo įtarimas dėl dažnai važinėjančių automobilių, todėl nuėjo prie savo negyvenamos sodybos ir pastebėjo šalia sodybos ūkinio pastato buvusio įklimpusio automobilio vėžias. Nuėjęs į savo mišką jame rado nupjautus ir neišvežtus rąstus, todėl pranešė policijai. Dėl neteisėto miško kirtimo jam buvo padaryta žala, todėl ikiteisminio tyrimo metu pareiškė ieškinį dėl 3.043 Lt turtinės žalos už nukirstą medieną ir kelionės išlaidas bei 10.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgdamas į tai, kad iškirsta mediena jam grąžinta, atsisako ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo, neturtinę žalą prašo priteisti iš atsakovo A. M..

Liudytojas M. Š. teisme parodė, kad padėti kirsti mišką jo prašė kaltinamasis A. M., jis padėti sutiko už atlygį. Į mišką jį nuvežė kaltinamasis, jis parūpino grandininį pjūklą. Be jo medžius kirsti padėjo G. Kokius medžius pjauti nurodė A. M., kam jie pjaunami nesakė, už darbą iš A. M. gavo 100 Lt. Antrą kartą jam vėl A. M. pasiūlė darbo miške, jis sutiko už atlygį. Į mišką nuvežė kaltinamasis, parūpino darbo įrankius, liepė pjauti egles. Dirbo trise, tą kartą jam A. M. už darbą nesumokėjo. Kieno miškas, kam pjovė medžius, nesakė. Kitą dieną A. M. paprašė padėti išvežti medieną iš miško. Į mišką jo prašymu vežė I. R. Prie senos sodybos laukdami atvažiuojančio miškovežio gėrė alų, su jais buvo ir Gediminas. Kai atvažiavo miškovežis, vairuotojui kelią rodė pėsčias eidamas A. M.. Pamiškėje miškovežis įklimpo, todėl jis, G., A. M. ir miškovežio vairuotojas nešė iš miško šakas kol atvažiavo policija. Kai A. M. liepė bėgti, jie nubėgo į mišką, kur visi išsiskirstė. Išėjęs iš miško buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Liudytoja I. R. teisme nurodė įvykio aplinkybių nepamenanti, todėl, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p., buvo pagarsinti jos parodymai užrašyti ikiteisminio tyrimo metu (T.1 b.l. 68-69). Apklausos metu liudytoja parodė, kad M. Š. prašymu ji savo automobiliu jį ir G. nuvežė į mišką prie negyvenamo namo. Ten geriant alų atvažiavo miškovežis. Po 20 minučių atvažiavo raudonos spalvos automobilis „VW Golf“, jo vairuotojas, vyresnio amžiaus, be plaukų, rodė kelią kur važiuoti miškovežiui. Kai miškovežis įklimpo laukymėje, vyrai nuėjo į mišką, ji nuėjo taip pat ir matė iškirstus rąstus. Vyrai iš miško nešė šakas ir dėjo po miškovežio ratais, netrukus atvažiavo policija. Vyrai pamatę policiją nubėgo į mišką, o ją sulaikė. Šiuos parodymus I. R. patvirtino teisme.

Liudytojas M. B. teisme nurodė įvykio aplinkybių nepamenantis, todėl, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p., buvo pagarsinti jo parodymai užrašyti ikiteisminio tyrimo metu (T.1 b.l. 91). Apklausos metu liudytojas parodė, kad E. B. pažinojo anksčiau. 2010 metais, balandžio 18 ar 19 dienomis, tikslios datos nepamena, jis paskambino E. B. ir susitikus jam paaiškino, kad A. M. nori parduoti medieną. Po to paskambino A. M. ir nurodė kur atvykti. Pastarajam atvažiavus prie degalinės jis išvažiavo ir jų pokalbio negirdėjo. Šiuos parodymus M. B. patvirtino teisme.

Vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 1 p. teisme buvo pagarsinti liudytojo E. B. užrašyti parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Apklausos metu liudytojas parodė, kad jis pagal išperkamosios nuomos sutartį naudojasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ miškovežiu „Scania“. Esant būtinumui jį vairuoja A. Ū., kuris pagal darbo sutartį dirba jo motinos A. M. UAB „Lekemė“. 2010-04-18 ar 2010-04-19 dienomis, tikslaus laiko nepamena, jam paskambino pažįstamas M. B. ir prašė paskambinti kai bus Telšiuose. 2010-04-19 kelio Šiauliai – Palanga degalinėje, netoli Telšių miesto, susitiko su M. B., pastarasis jam pasakė žinąs žmogų kuris nori su juo pasikalbėti dėl medienos pirkimo ir pervežimo. A. iškvietė M. B., pastarasis teiravosi ar perku medieną, jam buvo paaiškinta, kad perku, parduodu, pervežu. Susitarė paskambinti kai turės medienos. Maždaug po dviejų dienų po susitikimo paskambino A. ir pasakė, kad turi parduoti apie 30 m³ eglinės medienos. Jis A. Ū. pasakė, kad reikės važiuoti su miškovežiu į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur jį pasitiks „plikis“ A. A. Ū. išvažiavo 2010-04-26, apie 7⁰⁰ val. Su A. dėl medienos pirkimo ir pervežimo jokios sutarties nesudarė, nežinodamas kiek jos parduos ir veš. Medieną baigė pasikrauti apie 21⁰⁰ val., tada jis pats nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą ir su A. tarėsi dėl medienos pervežimo į Kretingą. Su juo sutarė, kad už pervežimą sumokės tada, kai kitą kartą veš jam medieną, nes užsiminė, kad turės daug vežimo. 2010-04-28, apie 14⁰⁰ val., jam paskambino Algis ir pasakė, kad po pietų turės apie 20 m³ medienos. Jis vėl prašė A. Ū. nuvažiuoti su miškovežiu į Lieplaukę, pasakė, kad jį vėl pasitiks A. Apie 17⁰⁰ val. jam paskambino A. Ū. ir pasakė, kad miškovežis įklimpo ir parvažiuoja policijos automobilis. Vėliau ten buvo nuvažiavęs ir jis, miškovežis buvo įklimpęs, šalia jo buvo vairuotojas A. Ū., kitų žmonių nebuvo. Kur dingo A. nematė, jis A. ir kitų asmenų jokio miško pjauti neužsakė, kieno mišką pjovė A., nežino.

Liudytojas A. Ū. teisme parodė, kad E. B. nurodymu, miškovežiu „Scania“ jis vežė medieną iš miško Plungės rajone. Kelią prie išpjautų rąstų rodė A. M.. Vieną kartą vežė rąstus į Kretingą, kitą kartą mašina įklimpo ir medienos nepasikrovė. Bandant išvažiuoti atvyko policija, ten buvę trys vyrai pabėgo. Apie neteisėtą kirtimą jis nieko nežinojo.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolų ir jų priedų matyti, kad (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r., esančiame miške rasti nupjautų medžių kelmai, kurie driekiasi abiejuose keliuko pusėse. Atlikus įvykio vietos apžiūrą joje rasta ir paimta: 2 plastikiniai buteliai, vienas tuščias cigarečių pakelis, 2 vnt. įrankių, nuorūka, darbinė pirštinė. (T.1 b.l. 47-52); (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r., šalia negyvenamos sodybos esančiame miške rasti iškirsti ir neišvežti medžiai. Kelmai apkrauti šakomis, įvykio vietoje rastas ir paimtas plastikinis alaus butelis. (T.1 b.l. 10-15).

Šių surinktų ir ištirtų įrodymų visetas dėl neteisėto miško kirtimo ir medienos pagrobimo visiškai įrodo kaltinamojo A. M. kaltę pagal jam pareikštą kaltinimą. Kaltinamasis organizavo neteisėto miško kirtimo darbus pats ieškodamas pagalbininkų, aprūpindamas darbo įrankiais, mokėdamas atlyginimą už darbą, neteisėtai iškirsto miško pardavimą tiesiogiai ir per tarpininką ieškodamas pirkėjo, tardamasis dėl medienos kiekio ir apmokėjimo už ją. Jo veika dėl K.A. V. medienos pagrobimo atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. Dėl pasikėsinimo pagrobti V. Š. medieną jo veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., kvalifikuotina kaip pasikėsintas padaryti nusikaltimas, kadangi nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (BK 22 str. 1 d.).

Kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 270 str. 3 d. dekriminalizuota 2011-12-22 įstatymu Nr. XI-1901, įsigaliojusiu 2012-01-01, todėl A. M. išteisintinas vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p., nebesant jo veikoje nusikaltimo požymių. Spręstinas klausimas dėl A. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn.

Civiliniai ieškiniai.

Ieškovo V. Š. ieškinys tenkintinas iš dalies. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. žala yra turtiniai padariniai, sąlygoti kaltininko nusikalstamos veikos, kurią privalo atlyginti ją padaręs asmuo (CK 2.263 str.). Ieškovas teisme atsisakė ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas atsisakymą priima, todėl byla šioje dalyje nutrauktina, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 293 str. 1 d. 4 p.

Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Šią konstitucinę nuostatą detalizuoja bei jos įgyvendinimo būdus nustato Baudžiamojo proceso įstatymas, kiti teisės aktai. Pagal BPK 44 str. 10 d. kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas šios teisės realizavimo būdų – ieškinio kaltinamajam pareiškimas baudžiamajame procese (BPK 109 str.). Pagal BPK 109 str. civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra turtinė ir (ar) neturtinė žala. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas asmenines ar neturtines vertybes ir kaip fizinio bei dvasinio pobūdžio praradimai ar pakenkimai gali būti įvertinta pinigais ir kompensuota.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. pateikiama neturtinės žalos samprata: neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Iš to seka, kad neturtinė žala gali būti padaroma pažeidus skirtingus gėrius, tarp jų ir pasikėsinus į asmens nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios kategorijos bylose turtinės žalos nustatymo faktas neatima teisės nukentėjusiajam gauti neturtinės žalos atlyginimą.

Patirtą neturtinę žalą ieškovas įvertino 10.000 Lt. Pareiga įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kadangi Civilinis kodeksas nenumato minimalios ir maksimalios sumos. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais ir nustatydamas jos dydį privalo atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad A. M. pasikėsino pagrobti ieškovo turtą – medieną. Teismui nekyla abejonių, kad dėl to V. Š., būdamas teisėtas miško, kuriame įvykdyta nusikalstama veika, valdytojas (T.1 b.l. 21-25), patyrė dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, tačiau byloje nesurinkta medicininių duomenų, kad ši vagystė ieškovui būtų sukėlusi kokias nors neigiamas pasekmes jo sveikatai.

Nustatydamas ieškovui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, neteisėtais veiksmais padaryta turtinė žala beveik už tris tūkstančius litų, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sudarančius prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, todėl nesutinka su ieškovo prašymu ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, iš A. M. priteisiant ieškovui 10.000 Lt neturtinei žalai atlyginti, dėl ko prašoma priteisti patirtos neturtinės žalos atlyginimo suma sumažintina adekvačiai padarytai turtinei žalai.

Ieškovų K.A. V. ir R.Z.D. V. ieškinys tenkintinas iš dalies. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. žala yra turtiniai padariniai, sąlygoti kaltininko nusikalstamos veikos, kurią privalo atlyginti ją padaręs asmuo (CK 2.263 str.). Iš LR Aplinkos ministerijos ŠRAAD Plungės rajono agentūros rašto Nr. 371 dėl neteisėto kirtimo K. A. V., R. Z. D. V. miške matyti, kad padaryta žala miško savininkams už 3.312 Lt. (b.l. 61-64). Pagal miškotvarkos projektą ieškovai yra miško, kuriame įvykdyta nusikalstama veika, savininkai. (T.1 b.l. 59-60). Atsakovo kaltė dėl šios padarytos turtinės žalos ieškovams įrodyta ir kitais nuosprendyje aptartais įrodymais, todėl spręstinas žalos atlyginimo klausimas.

Remdamiesi VĮ Telšių miškų urėdijos raštu Nr. V2(4.15)303 (T.2 b.l. 89), ieškovai prašo iš atsakovo priteisti lygiomis dalimis 2.945 Lt už miško ploto valymą ir atsodinimą. Teisme ieškovai patvirtino, kad realiai šie darbai nėra atlikti. Lietuvos Respublikos CPK 267 str. įtvirtintas draudimas priimti sąlyginius sprendimus, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo. Minėtas raštas yra informacinio pobūdžio, jame nurodyti preliminarūs įkainiai, kurie gali keistis esant jame nurodytoms aplinkybėms. Sutinkamai su CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, todėl ieškinys šioje dalyje netenkintinas, nesant pakankamai įrodymų apie patirtus nuostolius.

Ieškovas K.A. V. prašo priteisti 765 Lt kelionės išlaidų ir 500 Lt atstovavimo išlaidų. Apie advokatui S. S. pervestus 500 Lt teismui pateikė banko sąskaitos išrašą (T.2 b.l. 130), dėl kelionės išlaidų teismui pateikė transporto priemonės registracijos liudijimą (T.3 b.l. 22).

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d. numatyta, kad pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip atstovas, paslaugoms apmokėti. Advokatas S. S. teikė teisinę pagalbą abiems ieškovams (T.2 b.l. 90, T.3 b.l. 56), K.A. V. turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl jos išieškotinos iš atsakovo A. M.. Dėl kelionės išlaidų atlyginimo ieškinio reikalavimas neįrodytas, kadangi nenurodytas kelionės maršrutas, kiek ir kur kartų vykta, todėl ieškinys šioje dalyje netenkintinas, vadovaujantis CPK 178 str.

Nukentėjusiajam V. Š. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-06-14 sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei apmokant 100 % pagalbos išlaidų (T.2 b.l. 43). Teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas A. J. (T.2 b.l. 43, 44). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 patvirtintų Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis, V. Š. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sudaro: išlaidos už atstovavimą ikiteisminiame tyrime ir pirmos instancijos teisme, kelionės išlaidos - iš viso 363,74 Lt. (T.3 b.l. 59). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. kaltinamasis privalo atlyginti valstybei visą advokatui A. J. iš valstybės biudžeto išmokėto atlygio dydį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam V. Š., todėl ši suma iš kaltinamojo išieškotina.

Civilinis ieškovas – Plungės rajono aplinkos apsaugos agentūra prašo iš atsakovo A. M. priteisti 1.894,88 Lt žalos atlyginimo už padarytą žalą augmenijai ir 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio reikalavimai grindžiami byloje esančia rašytine medžiaga, LR Aplinkos ministerijos ŠRAAD Plungės rajono agentūros raštais Nr. 408 – 409, pagal kuriuos dėl neteisėto kirtimo V. Š. miške padaryta žala gamtai už 1.033,76 Lt, dėl neteisėto kirtimo K. A. V., R. Z. D. V. miške padaryta žala gamtai už 861,12 Lt. (b.l. 31, 64).

Šiame nuosprendyje teismas jau pasisakė dėl A. M. išteisinimo pagal jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 270 str. 3 d.

Šioje A. M. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 62¹ str. 2 d., požymių, todėl jam iškeltina administracinė byla (ATPK 262 str.), kuri perduotina nagrinėjimui Plungės rajono aplinkos apsaugos agentūrai (ATPK 242 str.). Pagal ATPK 37 str. nuostatas nuostolių atlyginimo klausimas sprendžiamas nagrinėjamoje administracinėje byloje arba civilinio proceso tvarka, todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Bausmės skyrimas.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Kaltinamasis teisiamas už vieną padarytą, kitą pasikėsintą padaryti tyčinius apysunkius nusikaltimus, nusikalto būdamas teistas už tyčinį apysunkį nusikaltimą, bausmės neatlikęs. Yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuria pripažintinas jo nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų nusikaltimų veikų, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nėra jį charakterizuojančių duomenų, įrašytas darbo paieškai darbo biržoje, administracine tvarka nebaustas. Būdamas teistas už tyčinį apysunkį nusikaltimą ir neatlikęs bausmės padarė naujas nusikaltimas veikas, todėl jo veikoje yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d.). BK 56 str. numato, jog recidyvistui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Teismo manymu, šioje byloje kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę ir atidėjus jos vykdymą ilgesniam laikui bei paskyrus įpareigojimą, tokiu būdu būtų pasiekti bausmės tikslai ir įgyvendintas teisingumo principas.

Bendrinant naujai paskirtas bausme taikytinos BK 63 str. numatytos bausmių bendrinimo taisyklės, bendrinant su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme – BK 64 str. numatytos bausmių bendrinimo taisyklės.

Išspręstinas daiktinių įrodymų klausimas.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

- pa­gal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir pa­skir­ti jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę 1 (vienerius) metus;

- pa­gal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., ir pa­skir­ti jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę 10 (dešimt) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d. paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinti dalinio sudėjimo būdu, subendrintą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 2 d., visiško sudėjimo būdu subendrinus su 2009 m. gruodžio 11 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme bauda 13 MGL (1.690 Lt), nustatyti galutinę subendrintą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 1 (vienerius) metus 1 (vieną) mėnesį ir 13 MGL (1.690 Lt) dydžio baudą.

Į bausmės baudos laiką įskaityti atliktą bausmę pagal 2009 m. gruodžio 11 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 3 d. terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigoti nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 270 str. 3 d., A. M. išteisinti, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo požymių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

V. Š. ieškinio nagrinėjimo procesą dėl turtinės žalos priteisimo iš A. M. nutraukti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 293 str. 1 d. 4 p., priėmus ieškovo atsisakymą. Priteisti iš A. M. 2.500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti V. Š., likusioje dalyje jo ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. M. 1.656 Lt (tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt šešis litus 00 ct) turtinei žalai atlyginti R. Z. D. V., 1.656 Lt (tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt šešis litus 00 ct) turtinei žalai atlyginti ir 500 Lt atstovavimo išlaidų K. A. V., likusioje dalyje jų ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. M. 363,74 Lt (tris šimtus šešiasdešimt tris litus 74 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Plungės rajono aplinkos apsaugos agentūros civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 262 str., A. M., a/k (duomenys neskelbtini) iškelti administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 62¹ str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 242 str. bylą nagrinėjimui perduoti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūrai.

Daiktinius įrodymus: plastikinius butelius, cigarečių pakelį, vokus su nuorūka ir darbine pirštine (saugomus Telšių AVPK Plungės RPK pagal kvitus BBB Nr. 002517, 002527) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smą.