Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Civilinė byla Nr. e2-26-669/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Bylos Nr.
e2-26-669/2016
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-00801-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidas Gasiūnas
Pareiškėjas
J. V.
Suinteresuotas asmuo
Plungės rajono savivaldybės administracijos, J. V.
Advokatai
Marius Gricius
Civilinė byla Nr. e2-26-669/2016Proceso Nr.2-33-3-00801-2015-8Procesinio sprendimo kategorija (S) 3.4.4.2; 3.2.6.1
PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 9 d.Plungė
Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas Vaidas Gasiūnas,sekretoriaujant Genovaitei Brauklieneidalyvaujant pareiškėjui J. V. ir jo atstovui advokatui Mariui Griciui,suinteresuoto asmens Plungės rajono savivaldybės administracijos atstovui S. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Plungės rajono savivaldybės administracija ir J. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V. nuo (duomenys neskelbtini) iki jos mirties (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise valdė 3/5 dalis 132,93 kv.m. ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 3/5 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Plungėje. Nurodė, kad po mamos A. V. mirties užsivedė paveldėjimo bylą. (duomenys neskelbtini) m. jo mama A. V. buvo susituokusi su J. V., kuris dar tais pačiais metais paliko jo mamą ir išvyko iš Lietuvos. A. V. gyvendama viena asmeninėn nuosavybėn įsigijo nekilnojamąjį turtą, 1975-04-18 ir 1977-01-25 pirkimo pardavimo sutartimis įsigijo 3/5 dalis gyvenamojo namo, ½ dalį tvarto, sandėlį, daržinę ir 3/5 dalis kiemo statinių, esančių Birutės g. 39, Plungėje. Kadangi nekilnojamasis turtas įgytas nenutraukus santuokos, būtina nustatyti, kad turtas buvo ne bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o asmeninės nuosavybės teise valdomas nuo įsigijimo dienos iki jos mirties. A. V. 40 metų vienasmeniškai naudojosi ir valdė šį turtą, J. V. neprisidėjo prie šio turto įsigijimo ir valdymo bei nereiškė per šį laikotarpį jokių pretenzijų A. V..

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas savo prašymą palaikė, papildomai pateikė 1967-07-17 Plungės rajono liaudies teismo sprendimo išrašą, iš kurio matyti, kad santuoka tarp A. V. ir J. V. buvo nutraukta.

Suinteresuoto asmens Plungės rajono savivaldybės administracijos atstovas S. Ž. dėl pareiškėjo pareiškimo tenkinimo neprieštaravo.

Suinteresuotas asmuo J. V. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 5 p.).

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad A. V. ir J. V. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (b.l. 11). Tačiau sutuoktiniai ilgai kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. Tai patvirtina teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. V. sesuo G. J., kuri nurodė, jog A. V. ir J. V. po santuokos sudarymo kartu gyveno neilgai, J. V., sužinojęs, jos A. V. laukiasi, ją paliko ir išvyko gyventi į Rygą, kur sukūrė kitą šeimą. J. V. negrįžo į šeimą, nepalaikė ryšių su vaiku ir seserimi. A. V. likus vienai su vaiku, mama sesers vardu nupirko jai butą, esantį (duomenys neskelbtini), Plungėje, J. V. lėšų buto įsigijimui neprisidėjo, pretenzijų dėl įgyto turto nereiškė.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, jog A. V. 1975-04-18 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1977-01-25 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo 3/5 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 3/5 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Plungėje. Įgyto nekilnojamojo turto nuosavybės teisė buvo įregistruota VĮ Registrų centre.

A. V. (duomenys neskelbtini) mirė, todėl dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir palikimo priėmimo į notarą kreipėsi A. V. sūnus J. V. (b.l. 13).

Byloje pateiktas 1967 m. liepos 17 d. Plungės rajono liaudies teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo santuoka tarp A. V. ir J. V. nutraukta (b.l. 34), tačiau vadovaujantis Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso (toliau - SŠK) 40 straipsnio nuostatomis, santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Kadangi nei vienas iš sutuoktinių neįregistravo santuokos nutraukimo, santuoka nebuvo laikoma nutraukta.

SŠK 21 straipsnis įtvirtino sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją – visas turtas, įgytas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Jeigu byla nagrinėjama galiojant 2000 m. CK, tai ši prezumpcija gali būti paneigta tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (2000 m. CK 3.88 str. 2 d., 3.89 str. 2 d.).

Teismas, ištyręs aukščiau išdėstytų rašytinių įrodymų visetą bei jų tarpusavio ryšį, taip pat vadovaudamasis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 176-185 str.), bet ir remdamasis logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei savo vidiniu įsitikinimu daro išvadą, kad pareiškėjo J. V. pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog minėtą nekilnojamąjį turtą A. V. įsigijo ir valdė asmeninės nuosavybės teisėmis ne šeimos lėšomis, o už savo asmenines ir mamos lėšas, kai su suinteresuotu asmeniu J. V. jau de facto nebegyveno ir nebevedė bendro ūkio. Taigi vertintina, kad aukščiau paminėtų pareiškėjo pateiktų įrodymų visuma, pareiškėjas paneigė 1969 m. SŠK 3 straipsnyje, 21 straipsnio 1 dalyje nustatytą sąlygą, kad santuokos metu sutuoktinių įgytas visas turtas buvo bendroji jungtine sutuoktinių nuosavybė, nepaisant to, jog įformintas vieno iš sutuoktinių vardu. Pateikti įrodymai patvirtina, kad A. V. turtą įgijo iš asmeninių bei mamos lėšų ir negyvendama su sutuoktiniu J. V., nors santuoka ir nėra nutraukta.

Atsižvelgiant į išdėstyta, pareiškėjo J. V. pareiškimas tenkintinas ir 3/5 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 3/5 dalys kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Plungėje, yra pripažintini A. V. asmenine nuosavybe (CK 1.138 str. 1 p., CPK 285 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nutarė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į 3/5 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 3/5 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Plungėje.

Sprendimas per 30 dienų skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vaidas Gasiūnas