Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjui I. K. (I. K.), jo atstovui Andriui Neverai, atsakovo atstovei Rūtai Gerikienei, vertėjoms Agatai Voinič ir Ingridai Kiseliūtei, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2015-01-29 sprendimu Nr. (15/6-12)-12PR-3 nusprendė nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui I. K. pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje (b. l. 13-14).

Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, skundu (b. l. 1-12) kreipėsi į teismą ir prašo:

panaikinti Migracijos departamento 2015-01-29 sprendimą Nr. (15/6-8) 12PR-3 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui I. K.“; įpareigoti Migracijos departamentą priimti sprendimą suteikti I. K. prieglobstį (pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje ir išduoti atitinkamus dokumentus; priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Paaiškino, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos, Migracijos departamento pareigūnams teikė visą turimą, žinomą ir objektyvią informaciją, kurios nešališka analizė leidžia padaryti išvadą, kad, skirtingai nei teigiama išvadoje, jo kilmės valstybėje buvo žeminamas jo orumas ir jeigu jis būtų išsiųstas į kilmės valstybę, jis būtų kankinamas, su juo būtų žiauriai, nežmoniškai elgiamasi, būtų toliau žeminamas jo orumas. Be to, Migracijos departamento sukauptoje medžiagoje yra akivaizdžių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) būtų pažeistos jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės.

Pareiškėjas, kaip (duomenys neskelbtini) registruotos ir teisėtai veikiančios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bendrasavininkas ir jos direktorius, turėjo verslo santykių su įvairiomis valstybinėmis institucijomis, dalis kurių vengė atsiskaityti. Viena tokių valstybinių institucijų yra (duomenys neskelbtini) prezidento A. L. apsaugos tarnyba, kuri neįvykdė savo įsipareigojimų sumokėti už atliktus darbus. Būtent šios valstybinės institucijos vadovai grasino tiek fiziniu susidorojimu, tiek ir įkalinimu bei supūdymu kalėjime. Atsiskaityti už atliktus darbus vengiama ir kitai bendrovei, kurios bendrasavininkas yra pareiškėjas - tai bendrovė „Krovlenijeraboty“. Šios bendrovės skolininku yra vyriausybinis namas ((duomenys neskelbtini)), kuriame gyvena buvęs (duomenys neskelbtini) premjeras S. S. ir kurio vardas buvo naudojamas reiškiant grasinimus pareiškėjui įkalinti dėl atkaklaus siekio gauti atlygį už jo bendrovės atliktus darbus. Toks su (duomenys neskelbtini) prezidentu tiesiogiai susijusių valstybės institucijų atstovų pareiškėjo atžvilgiu naudojamas psichinis smurtas pasižymi realumo kriterijumi. Atitinkamas pareiškėjo baimes būti įkalintu sustiprino ir atliktas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas, kurio metu jokių pažeidimų nebuvo rasta, tačiau atitinkamas dokumentas ar jo kopija pareiškėjui nebuvo įteikti esant (duomenys neskelbtini) valstybės saugumo komiteto (KGB) nurodymui. Vėliau paaiškėjo ir tai, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikla įsigyjant ir parduodant kitiems (duomenys neskelbtini) ūkio subjektams kalio trąšas taip pat tapo nepriimtina ir dėl to imtasi visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjas būtų realiai įkalintas. Būtent apie tai, kad pareiškėjas „kišosi“ į svetimą verslą ir dėl to turi problemų, buvo pasakyta jo tėvams atliekant jų namuose kratas. (duomenys neskelbtini) teismų sistema, o juo labiau prokuratūra bei kitos teisėsaugos institucijos yra visiškai priklausomos nuo (duomenys neskelbtini) prezidento A. L.. Tai visuotinai žinomas faktas, kuris akcentuojamas įvairių su žmogaus teisių apsauga susijusių organizacijų ataskaitose ar panašaus pobūdžio dokumentuose.

Europos Žmogaus Teisių Teismas nėra vertinęs asmenų teisės į teisingą teismą pažeidimo faktus teismo šališkumo aspektu (duomenys neskelbtini), kurioje jau daugelį metų yra įsigalėjęs ir klesti autoritarinis A. L. režimas. (duomenys neskelbtini) nėra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei jos papildomų protokolų dalyvė. Šis faktas leidžia teigti, kad žmogaus teisių katalogu tapęs tarptautinės teisės aktas ir jį įprasminanti Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija yra svetimi (duomenys neskelbtini) kaip tarptautinių santykių subjektui, o ypač šios valstybės prezidentui ir jo aplinkai. Be to, ir žmogaus teisėmis besirūpinančios organizacijos yra akcentavusios visišką teismų sistemos ir prokuratūros priklausomumą nuo A. L..

Pažymėjo, kad pabėgėlio prašymo nagrinėjimo byloje yra informacija apie tai, kad žmogaus teisių stebėjimo organizacijos teigia, jog ikiteisminiame tyrime nėra galimybių susipažinti su bylos medžiaga, todėl nėra galimybės pateikti įrodymų apie baudžiamosios bylos sufabrikavimą. Vykdydamas įstatymo nuostatas, pareiškėjas pateikė įtikinamus duomenis apie tai, kad jo įsteigta ir atitinkamu laiku vadovaujama bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ teisėtai pirko ir pardavė kalio trąšas. Bendrovės įstatai ir (duomenys neskelbtini) įstatymai nedraudė pirkti ir parduoti kalio trąšas, todėl pareiškėjui reiškiami kaltinimai dėl neteisėtos komercinės veiklos yra nelogiški ir prieštaringi. Šią išvadą patvirtina ir 2014-08-20 Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas 2014-07-23 Vilniaus apygardos teismo priimtas sprendimas išduoti pareiškėją (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad šių teiginių nepaneigia ir (duomenys neskelbtini) generalinės prokuratūros papildomai pateikta informacija bei paties Departamento akcentavimas, kad valstybė nustato trąšų kvotas vidaus naudojimui, o trąšų eksportas yra draudžiamas.

Nei „(duomenys neskelbtini)“, nei pareiškėjas kalio trąšų eksporto nevykdė. Šia veikla užsiėmė kitos įmonės su kuriomis jis nei kaip fizinis asmuo, nei kaip „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ar bendrasavininkas jokių neteisėtų santykių neturi. Neteisėtų santykių buvimo nepatvirtina ir (duomenys neskelbtini) Lietuvai pateikta medžiaga. Atsakovas klaidingai konstatavo, kad kalio trąšų eksportas iš (duomenys neskelbtini) yra uždraustas. Tokių duomenų Departamento surinktoje medžiagoje nėra ir negali būti, nes (duomenys neskelbtini) galioja kalio trąšų eksporto monopolis, o ne jo draudimas. Išvadoje teigiama, kad Departamentas negali vertinti baudžiamosios bylos duomenų, tačiau vertinama baudžiamoji byla. Be to, (duomenys neskelbtini) pateikti duomenys negali pakeisti jų negatyvaus vertinimo, atsižvelgiant į objektyviai žinomus ir jau minėtus faktus apie prokuratūros priklausomumą nuo A. L. ir jos beribę valdžią bei į tai, kad pats A. L. pasisakė apie bylą, o tai reiškia, kad (duomenys neskelbtini) turi būti siekiama vienintelio rezultato - asmens nuteisimo laisvės atėmimu.

Išvada, kad pareiškėjo veiksmų kvalifikavimas kaip kontrabanda pagrįstų abejonių nekelia ir neturi „fabrikavimo“ požymių yra niekinis. Tai daugiau subjektyvus ir iš esmės (duomenys neskelbtini) prokuratūros pateiktų bei nieko bendro su tikrove neturinčių duomenų vertinimas. Apie tai galima spręsti ir iš tų išvadų, kurias atsakovas padarė vertindamas pareiškėjo darytos žandikaulio operacijos faktą. Pažymėjo, kad šios operacijos darymo laikas ir gydymosi laikotarpis patenka į jo inkriminuojamą laikotarpį, tačiau (duomenys neskelbtini) pateiktoje informacijoje minima, kad ir šiuo laikotarpiu pareiškėjas vykdė nusikalstamą veiką.

Nesutinka su išvadomis, kurios susijusios su A. L. vyresniojo sūnaus dalyvavimu kalio trąšų versle. Tai, kad V. L. turi sąsajas su kalio trąšų verslu yra vieša paslaptis, kurios tam tikros detalės atskleidžiamos ir 2015-01-28 pažymoje apie kalio trąšų prekybos politiką (duomenys neskelbtini). Išvadoje nurodoma, kad 2013-05-27 A. L. savo patarėją nacionalinio saugumo klausimais V. L. paskyrė (duomenys neskelbtini) kalio trąšų kalio trąšų eksporto komisijos stebėtoju. Šis sprendimas priimtas siekiant sustiprinti vienintelį kalio trąšų eksporto kanalą. Taigi, A. L. siekia dar labiau personifikuoti kalio trąšų verslą ir tai daro per sau artimiausius asmenis. Pareiškėjas yra iki detalių paaiškinęs, kad L. šeimos verslas kalio trąšų eksporto rinkoje vykdomas per kitose valstybėse įsteigtas kompanijas, o tai yra dar vienas įrodymas to, kad V. L. nereikia būti geru verslininku norint užtikrinti stabilų šio verslo pelną. Pareiškėjas yra pateikęs ir kitų duomenų, kurie susiję su kalio trąšų verslo subtilybėmis ir kurie įrodo, kad postsovietiniame versle nėra teisės, o yra tik jėga ir galia, tačiau pastarieji aspektai nebuvo vertinti teikiant išvadą.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą patenkinti.

Atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 21-26) paaiškino, kad skunde iš viso nėra analizuojami prieglobsčio suteikimo kriterijai, vietoj to didžiąja dalimi skundo argumentai susikoncentruoja ties politinės situacijos (duomenys neskelbtini) vertinimu, nenustatant jokių paralelių tarp skundo teiginių ir prieglobsčio suteikimo kriterijų. Pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog (duomenys neskelbtini) valdžios atstovams tapo žinoma, jog jis remia (duomenys neskelbtini) opoziciją. Priešingai, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 2015-01-26 raštu Nr. S2-42RN informuojama, kad neturi duomenų, patvirtinančių, jog (duomenys neskelbtini) pilietis I. K. rėmė (duomenys neskelbtini) opozicines organizacijas (kalbėta su (duomenys neskelbtini) atstovais apie 2010 m. Prezidento rikimų kampaniją ir jos rėmėjus). Pats pareiškėjas ne kartą aiškino, jog rėmė konkrečią partiją - (duomenys neskelbtini), todėl skundo teiginys apie tai, jog jis rėmė ne tik (duomenys neskelbtini) ar apskritai nerėmė šios partijos, o rėmė kitą (skunde nepatikslinta), dar labiau sustiprina įspūdį, jog pareiškėjas linkęs susikurti sau palankias ir jį manomai pateisinančias aplinkybes, tačiau ne visada įtikinamas.

Migracijos departamentas savo išvadoje neteigia, jog kalio trąšų eksportas yra uždraustas. Remiantis surinkta kilmės valstybės informacija yra teigiama, kad (duomenys neskelbtini) valstybė užsitikrina išskirtinę išorinės prekybos (eksporto) mineralinėmis ir cheminėmis kalio trąšomis teisę, kuri realizuojama per respublikinę unitarinę įmonę „(duomenys neskelbtini)“, akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, o kalio trąšų prekyba šalies viduje yra griežtai reglamentuota.

Pareiškėjas skunde meluoja teigdamas, jog 2012-10-22 buvo paskelbta jo tarptautinė paieška. Minėtą dieną buvo paskelbta jo paieška (duomenys neskelbtini). Remiantis sienos kirtimo duomenimis 2012-12-19 ir 2013-01-07 pareiškėjas išvyko ir atvyko į Lietuvos Respubliką, tačiau skrisdamas į/iš (duomenys neskelbtini) lėktuvu, kas leidžia pagrįstai teigti, kad pareiškėjas žinojo, jog yra paieškomas, kad jam nesaugu iš (duomenys neskelbtini) vykti tiesiai į Vilnių. Pagal tai negalima teigti, jog (duomenys neskelbtini) generalinė prokuratūros pateikti duomenys neturi nieko bendro su tiesa, kaip teigia pareiškėjas skunde, juolab, kad byloje yra ir pats (duomenys neskelbtini) sprendimas dėl paskelbtos pareiškėjo paieškos. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu kaskart skirtingai nurodydavo, kada jis sužinojo, jog yra paieškomas tiek (duomenys neskelbtini), tiek tarptautiniu mastu.

Įrodinėjimo lygis prieglobsčio bylose yra žemesnis nei tikimybių pusiausvyra, taikomas civilinėse bylose. Siekiant pripažinti, jog egzistuoja visiškai pagrįsta persekiojimo baimė, visuotinai sutariama, kad persekiojimas turi būti įrodytas kaip „pagrįstai įmanomas“, o įrodinėjimo lygis laikomas pasiektu, jei pareiškėjas nurodė „rimtą galimybę“, „rimtą priežastį“, „pagrįstą pagrindą“, arba „realią ar protingą galimybę“, kad jis bus persekiojamas.

Pareiškėjas prieglobsčio bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių rimtų priežasčių, pagrįstą pagrindą arba realią ar protingą galimybę, kad jis buvo, yra ir bus persekiojamas savo kilmės valstybėje. Detali Migracijos departamento argumentacija, laikantis visų įrodinėjimo standartų, šiuo klausimu yra išdėstyta 2015-01-29 išvadoje Nr. (15/6-8) 13PR-3RN svarstant pareiškėjo patikimumo klausimą. Bandymai spekuliuoti nepateiktu kaip įrodymu bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimu, kuriuo, neva, jokių pažeidimų nebuvo rasta ir kurio, neva, kopija nebuvo įteikta pareiškėjui ar 2012-08-10 sudarytame krikščioniškojo ūkio „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo akto turiniu yra niekiniai. Tikėtina, jog krikščioniškojo ūkio „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo aktas yra tik lašas tarp baudžiamojo tyrimo metu surinktų įrodymų. Tačiau vadovaujantis įrodinėjimo lygiu prieglobsčio bylose yra leistina daryti „pagrįstai įmanomas“ prielaidas surinktos informacijos apie kilmės valstybę bei rašytinių įrodymų kontekste. Migracijos departamentas nenukrypo nuo prieglobsčio bylose taikomo įrodinėjimo standartų ir pagrįstai netaikė abejonės privilegijos įtvirtintos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 83 str. 1 d., o pareiškėjas nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio, kodėl Migracijos departamentas nepagrįstai taikė Įstatymo 83 str. 2 d.

Pareiškėjas tvirtindamas, jog jo situacija atitinka Įstatymo 86 str. 1 d. nurodytus reikalavimus visiškai nepateikia jokios argumentacijos. Teiginys, jog pareiškėjas priklauso socialinei grupei, t.y. verslininkams, yra niekinis, neatitinkantis prieglobsčio teisėje taikomos socialinės grupės apibrėžties kriterijų. Net jei pareiškėjas ir priklausytų socialinei grupei, tai dar nebūtų pagrindas suteikti jam pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Galimas persekiojimas iš A. L. ir jos sūnaus pusės yra niekuo nepagrįstas skunde, nes apsiribojama tik abstrakčiais, bendro pobūdžio teiginiais, o ne patvirtintais faktais. Pagal kai kuriuos skunde pateiktus argumentus kaip antai, jog „apie tam tikro pobūdžio kalio trąšų prekybą yra neigiamai pasisakęs pats (duomenys neskelbtini) prezidentas A. L., jau reiškia, kad bet kuris asmuo, kuriam buvo pareikšti kokie nors su kalio trąšomis susiję kaltinimai, bus nuteistas“ susidaro įspūdis, kad pareiškėjas nori įtikinti teismą, jog prieglobstis jam turi būti suteiktas nepriklausomai nuo kaltinimų pagrįstumo.

Pažymėjo, kad pagal Migracijos departamento surinktą informaciją, daugiausia šališkų teismo procesų vyksta dėl politiškai motyvuotų bylų, t.y. prieš (duomenys neskelbtini) opozicijos dalyvius. Pareiškėjas savo skundė vėlgi nepateikė jokių įrodymų, išskyrus bendro pobūdžio informaciją, kurie leistų konstatuoti, jog teismas jo atžvilgiu būtų šališkas. Pareiškėjas savo skunde taip pat neteikė jokių pagrįstų argumentų, kodėl Migracijos departamento sprendimas yra nepagrįstas nesuteikiant pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje.

Per teismo posėdį atsakovo atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais argumentais.

Skundas tenkintinas i š dalies.

Šio ginčo esmė, ar Migracijos departamentas pareiškėjui pagrįstai nesuteikė prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, ar Migracijos departamento 2015-01-29 sprendimas Nr. (15/6-8)-12PR-3 yra teisėtas ir pagrįstas.

Byloje nustatyta, kad 2012-03-08 pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jis gyveno (duomenys neskelbtini). Pagal (duomenys neskelbtini) generalinės prokuratūros 2013-04-05 pagalbos prašymą, kuriuo, vadovaujantis 1992-10-20 Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, prašoma išduoti (duomenys neskelbtini) pilietį I. K. baudžiamajam persekiojimui vykdyti. Pareiškėjas 2014-07-11 buvo sulaikytas Vilniuje, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-13 nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, o Vilniaus apygardos teismo 2014-07-23 nutartimi nutarta išduoti (duomenys neskelbtini) pilietį I. K. (duomenys neskelbtini) baudžiamajam persekiojimui, atidedant jo faktinį perdavimą (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnams, kol bus baigtas su juo susijęs Lietuvos Respublikoje pradėtas baudžiamasis procesas ir iki jis atliks Lietuvos Respublikoje jam paskirtą bausmę, jeigu tokia būtų paskirta. Tačiau Lietuvos Respublikos Apeliacinis teismas 2014-08-20 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014-07-23 nutartį ir kardomąją priemonę panaikino, paleido jį teismo salėje. Teismas nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas negali būti išduotas (duomenys neskelbtini) baudžiamajam persekiojimui dėl aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 9 straipsnio 4 dalyje ir Baudžiamojo proceso kodekso 71 straipsnio 4 dalyje, kol nebus išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo iš esmės (Prieglobsčio byla Nr. BLR 0096, t. I, b. l. 71-77).

Pareiškėjas 2014-07-15 pateikė Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui prašymą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, kuriame paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnų yra kaltinamas ir persekiojamas nepagrįstai dėl jam nežinomų priežasčių, bijo grįžti į kilmės valstybę, nes neturės jokių galimybių teisėtomis priemonėmis apsiginti (Prieglobsčio byla Nr. BLR 0096, t. I, b. l. 1-3). Per pirminę apklausą paaiškino, kad finansavo (duomenys neskelbtini) opoziciją, oficialiai pirko ir pardavinėjo trąšas, kurių prekybą asmeniškai kontroliuoja (duomenys neskelbtini) prezidentas A. L., mano, jog dėl šių aplinkybių jam inkriminuojamas baudžiamasis persekiojamas (duomenys neskelbtini) (Prieglobsčio byla Nr. BLR 0096, t. I, b. l. 42-50). Migracijos departamento 2014-07-28 sprendimu Nr. (15/6-9)15PR-174 pareiškėjui suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis, nuspręsta prašymą dėl prieglobsčio nagrinėti iš esmės (Prieglobsčio byla Nr. BLR 0096, I t., b. l. 59-61).

Išnagrinėjęs prieglobsčio prašytojo bylos aplinkybes, Migracijos departamentas 2015-01-29 priėmė sprendimą Nr. (15/6-8)-12PR-3 nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui I. K. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), nes pareiškėjo pateikti argumentai nėra susiję su Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintais pabėgėlio statuso suteikimo pagrindais bei 1951 m. Ženevos konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalyje nustatytomis pabėgėlio statuso taikymo nuostatomis ir nėra priežasčių pareiškėjo atžvilgiu taikyti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Migracijos departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas apie tariamą pavojų, kurį jis gali patirti, jei būtų grąžintas į (duomenys neskelbtini), yra lakoniškas, neišsamus, grindžiamas išimtinai subjektyvia baime ir pasižymi rimtais trūkumais patikimumo vertinimo požiūriu, todėl šia informacija negalima remtis. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) nėra paskelbta karo padėtis, nevyksta jokie kariniai veiksmai, todėl pareiškėjui nėra rizikos, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos ar yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams (Prieglobsčio byla Nr. BLR 0096, t. I, b. l. 133-153).

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei reglamentuojantis kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, bei vidaus reikalų ministro 2004-11-15 įsakymu Nr. 1V-361 patvirtintas Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).

Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas prieglobsčio prašytojui gali būti suteiktas tik dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų jam esant už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. Ši teisės norma iš esmės yra identiška Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 papunkčio antroje sakinio dalyje išdėstytai taisyklei.

Įstatymo 87 straipsnis reglamentuoja papildomos apsaugos suteikimą užsieniečiui, t. y. kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.

Šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad viena iš būtinų sąlygų suteikti asmeniui pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą yra „visiškai pagrįstos baimės“ prieglobsčio prašytojui egzistavimas, kad jam jo kilmės valstybėje atsitiks įvykiai, nustatyti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje (bus persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų) ar 87 straipsnio 1 dalyje (bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos ir kt.). Nustatytos sąlygos „visiškai pagrįstos baimės“ buvimas reiškia, kad ši sąlyga turi būti vertinama pagal objektyvius, o ne subjektyvius kriterijus, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne kaip asmens, prašančio prieglobsčio, įsitikinimas.

Migracijos departamentas ginčijamame sprendime rėmėsi Įstatymo 83 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtintas „abejonės privilegijos“ principas, t. y. nuostatomis, kad šio straipsnio 1 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jei prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti. Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2015-01-29 išvadoje, kuri buvo pagrindas priimti ginčijamą sprendimą, nurodoma, kad nėra jokių faktinių aplinkybių ar faktų, leidžiančių manyti, jog (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnų pareiškėjui iškelta baudžiamoji byla yra sufabrikuota ar politinio pobūdžio, nes pareiškėjo pateiktų duomenų negalima laikyti „nuoširdžiomis pastangomis“, kurie pagrįstų prašymo argumentus, be to, pateikti duomenys yra prieštaringi ir neįtikinami, todėl atsakovas pritaikė Įstatymo 83 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Teismas daro išvadą, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo vykdytą verslą (duomenys neskelbtini) (trąšų pirkimas ir pardavimas, kurių prekybą asmeniškai kontroliuoja (duomenys neskelbtini) prezidentas A. L.; (duomenys neskelbtini) prezidento administracinio pastato remontas), galimą baimę dėl inkriminuojamo baudžiamojo persekiojimo kilmės valstybėje, jo tam tikrų parodymų galima neatitiktis faktinėms aplinkybėms (pvz., „kad jis žino, jog yra paieškomas, kad yra įtrauktas į sąrašą asmenų, kuriems neleidžiama išvykti į Europos Sąjungos teritoriją) nebuvo pagrindas padaryti išvadą apie pareiškėjo sąmoningą tyrimo klaidinimą, tuo labiau, kad tiek pirmosios, tiek antrosios apklausos metu pareiškėjas nurodė tas pačias išvykimo iš šalies priežastis. Migracijos departamentas, netyręs ir nevertinęs aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas paliko savo kilmės valstybę, formaliai atsisakė tenkinti prieglobsčio prašymą. Taigi atsakovas iš esmės pažeidė prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo tikslą – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojui turi būti suteiktas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga, ir ar nėra priežasčių, dėl kurių pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga nesuteikiama (Įstatymo 2 str. 19 d.). Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, šiuo aspektu tyrimas iš esmės nebuvo atliekamas, apsiribojant informacija apie baudžiamąjį persekiojimą – tikrinimu apklausų metu, nors, teismo vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjo teiginius apie jo veiklą finansuojant (duomenys neskelbtini) opozicines partijas, trąšų prekybą, kurią asmeniškai kontroliuoja (duomenys neskelbtini) prezidentas A. L. bei pateiktas rašytinių įrodymų kopijas, Migracijos departamentas turėjo galimybę patikrinti šiuos pareiškėjo teiginius, užklausdamas visuomenines organizacijas (duomenys neskelbtini), taip pat surinkti duomenis apie (duomenys neskelbtini) opozicijos asmenis, kurie randasi Lietuvos Respublikoje, padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje žmogaus teisių prasme bei pateikti vertinimą, ar dėl šios aplinkybės asmuo galėtų būti persekiojamas, tame tarpe – teisėsaugos institucijų baudžiamąja tvarka. Dėl tyrimo šiuo aspektu neišsamumo, teismo vertinimu, nėra galima objektyviai įvertinti, ar Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo paaiškinimus, pagrindžiančius jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pagrįstai taikė įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 83 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį iš abejonės privilegijos taisyklės <...>.

Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienas iš kriterijų pabėgėlio statusui suteikti yra tas, jog prieglobsčio prašytojas negali ar bijo naudotis kilmės valstybės gynyba. Atsakovo teigimu, pareiškėjas tokia gynyba nesinaudojo, nesikreipė pagalbos į jokias atitinkamas (duomenys neskelbtini) valstybės institucijas, tinkamai neinformavo apie jo atžvilgiu vykdomą neteisėtą baudžiamąjį persekiojimą, todėl nėra įrodymų, kad jis savo kilmės valstybėje negalėjo gauti valstybės apsaugos nuo jo atžvilgiu vykdomų teisės pažeidimų. Šią išvadą padaręs atsakovas plačiau nenagrinėjo, ar pareiškėjas bijo (bijojo) dėl vykdomo baudžiamojo persekiojimo už ekonominius nusikaltimus, kurį vykdo (duomenys neskelbtini) saugumas, kreiptis gynybos savo kilmės valstybėje į kitas atitinkamas institucijas, ar tokią galimybę apskritai turėjo.

Teismas pažymi, kad atsakovas susiaurintai aiškina persekiojimo kategoriją, įtvirtintą Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nuostatoje, detalizuotą Aprašo 66. 1 punkte, – baudžiamasis persekiojimas dėl trąšų prekybos ar dėl (duomenys neskelbtini) opozicinių partijų finansavimo, nurodyti Įstatymo 88 straipsnio 3 ir 4 punktuose, veiksmai yra prilyginami persekiojimui. Taigi, atsakovas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo baudžiamasis persekiojimas už ekonominius nusikaltimus, kurį vykdo (duomenys neskelbtini) saugumas, yra rimtas pagrindas manyti, kad iki atvykimo į Lietuvos Respubliką jis padarė sunkų nepolitinį nusikaltimą arba yra kaltinamas veika, prieštaraujančia Jungtinių Tautų Organizacijos tikslams ir principams.

Įvertindamas papildomos apsaugos suteikimo galimybę Migracijos departamentas laikė, kad šiuo atveju nėra ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų kriterijų, todėl nėra pagrindo manyti, kad grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjas bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus tokiu būdu baudžiamas, kad (duomenys neskelbtini) bus pažeistos jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, įtvirtintos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Atsakovas, konstatuodamas, kad už dezertyravimą pareiškėjui gresia laisvės atėmimo bausmė, kurios jis nelaiko „neproporcingai griežta“, neanalizavo, ar pareiškėjas savo kilmės valstybėje gali tikėtis teisingo teismo, ar kalinimo sąlygos (duomenys neskelbtini) yra humaniškos ir atitinkančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuostatas, todėl nepakankamai įvertino jo prašymo pagrįstumą ir atitiktį Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies kriterijams.

Teismas pažymi, kad 2014-07-28 pirmą apklausą vykdžiusi Migracijos departamento darbuotoja J. B. pareiškėjo paaiškinimus surašė lietuvių kalba, taip pat ji atliko vertimą į rusų kalbą (Prieglobsčio byla Nr. BLR 0096, t. I, b. l. 42-53). 2014-11-13 antrą apklausą vykdžiusi Migracijos departamento darbuotoja R. G. paaiškinimus surašė lietuvių kalba, taip pat ji atliko vertimą į rusų kalbą. Pareiškėjui nebuvo tinkamai išaiškintos jo teisės ir pareigos, nors jis yra pasirašęs, tačiau apskritai nėra aišku, ar šios teisės jam buvo paaiškintos jam suprantama kalba (Prieglobsčio byla Nr. BLR 0096, t. I, b. l. 42, t. II, b. l. 60). Pagal Įstatymo 82 straipsnio 1 dalį, apklausos metu užtikrinama prieglobsčio prašytojo teisė į vertėją. Prieglobsčio prašytojams suteikiama teisė prašymo nagrinėjimo metu naudotis nemokamomis vertėjo paslaugomis, valstybės garantuojama teisine pagalba (Įstatymo 71 str. 1 d. 3, 5 p.). Iš Migracijos byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas pasirašė ant 2014-07-28 prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolo ir 2014-11-13 prieglobsčio prašytojo apklausos dėl prieglobsčio suteikimo protokolo, kuriuose pateikiama informacija prieglobsčio prašytojui lietuvių kalba. Taigi kaip matyti, paaiškinimus surašė, apklausą bei vertimą atliko Migracijos departamento darbuotojos J. B. ir R. G., o tai sudaro pagrindą abejoti jų rusų kalbos žiniomis bei apklausos objektyvumu (Migracijos departamento byla, b. l. 5, 57–63).

Teismo posėdyje dalyvavo (duomenys neskelbtini)opozicijos atstovas S. V. (b. l. 77, 82; teismo posėdžio garso įrašas), kuris patvirtino, kad pareiškėjas finansiškai rėmė jų partiją, (duomenys neskelbtini) tokie asmenys yra persekiojami, jiems keliamos baudžiamosios bylos, trąšų prekybą asmeniškai kontroliuoja (duomenys neskelbtini) prezidentas A. L. ir jo sūnus. Pažymoje (Prieglobsčio byla Nr. BLR 0096, t. II, b. l. 129-132) apie kalio trąšų prekybos politiką (duomenys neskelbtini), teismų sistemą yra pažymėta: „kad (duomenys neskelbtini) nėra jokios politinės sistemos kontrolės ir dėl šios sistemos nesubalansavimo, teisminė valdžios sritis neturi jokio tikros nepriklausomybės. Teisėjai ir prokurorai nuolat atidėlioja sprendimų priėmimą, bijodami sugadinti savo karjerą neįtikus vykdomajai valdžiai. Teismai, taip pat kaip įstatymų kuriamoji valdžia, išlieka beveik visiškai priklausomi nuo valdžios. Vykdomoji valdžia koordinuoja teismų darbą, skiria teisėjus ir net nustato premijų dydžius teismo pareigūnams“. Pagal visuotinai žinomą informaciją (duomenys neskelbtini) buvo masiškai taikomi kankinimai po (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų 2010-12-19 sulaikytiems ar įkalintiems asmenims. (duomenys neskelbtini) nėra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos dalyvė, nes šalies režimas negali užtikrinti Konvencijoje priimtų garantijų laikymosi bei tinkamo įgyvendinimo. Kalinimo sąlygos (duomenys neskelbtini) yra nepakenčiamos, vertinamos kaip nežmoniško elgesio forma, kuri neleistina pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Jungtinių Tautų Organizacijos konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ir žeminantį elgesį. Šias aplinkybes teismo posėdyje taip pat patvirtino liudytojas S. V..Taigi būtent šių aplinkybių visuma liudija apie tai, kad pareiškėjo situacija nėra tokia pati kaip ir kitų neteisėtai persekiojamų asmenų.

Nurodytos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui nebuvo tinkamai išaiškintos jo teisės ir pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71straipsnyje. Minėtais veiksmais atsakovas netinkamai įvykdė Aprašo 9.5 punkto jam keliamą pareigą prieš apklausą prieglobsčio prašytoją supažindinti su jo teisėmis, apklausos tikslu, konfidencialumo principu, nurodytu šio Aprašo 8 punkte, ir su prieglobsčio prašytojo pareigomis bei jų nevykdymo padariniais. Šiame Aprašo punkte, be kita ko, numatyta, kad jeigu būtina, apklausoje turi dalyvauti vertėjas. Apklausos protokolą pasirašo prieglobsčio prašytojas, apklausą atlikęs valstybės tarnautojas, vertėjas ir prieglobsčio prašytojo įgaliotas atstovas (jeigu dalyvavo apklausoje). Dėl minėtų priežasčių buvo pažeistos prieglobsčio prašymo nagrinėjimo tvarka ir procedūros, nebuvo rinkti duomenys apie padėtį (duomenys neskelbtini) iš Lietuvoje egzistuojančių žmogaus teisių gynimo institucijų, tokių kaip Žmogaus teisių stebėjimo instituto ir Piliečių gynybos paramos fondo.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas, tačiau nepateikė detalaus išlaidų apskaičiavimo ir jų pagrindimo įrodymų. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 str., teismas išaiškina pareiškėjui teisę dėl išlaidų atlyginimo pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1, 2 p. ir 127 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio I. K. (I. K.) skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015-01-29 sprendimą Nr. (15/6-8)-12PR-3 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui I. K.“.

Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos I. K. prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje išnagrinėti ir priimti sprendimą iš naujo.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.