Kauno apylinkės teismo nutarimas

2016-03-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-61-982/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-03-10
Bylos Nr.
II-61-982/2016
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00917-2016-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Darius Urbonas
Kategorijos
  • 2.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. II-61-982/2016Proceso Nr. 4-69-3-00917-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 2.1.4. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. kovo 10 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui D. A., nutarimą priėmusios institucijos atstovui Povilui Mazur, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. A. skundą institucijai, paskyrusiai nuobaudą, - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Aleksoto policijos nuovadai dėl 2016 m. sausio 14 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Aleksoto policijos nuovados viršininko 2016 m. sausio 14 d. nutarimu D. A. paskirta 57 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) bauda už tai, kad ji 2016 m. sausio 6 d. apie 13.00 val. viešoje vietoje plūdo A. S. necenzūriniais žodžiais jos mažamečio anūko akivaizdoje, grasino išsitraukti dujų balionėlį ir „duoti dujų“, tuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 str.

Šalies argumentai

Skundą padavęs asmuo D. A. prašė Institucijos priimtą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodė, kad 2016 m. sausio 6 d. apie 13 val. vedžiojo savo šunį netoli Piliakalnio g. 9 namo ir Nemuno upės kranto. Tuo metu atbėgo kaimynystėje gyvenančios A. S. šuo, kuris pradėjo įkyriai lįsti prie jos šuns ir jos pačios. Nuo Nemuno ėjusi A. S. su mažamečiu vaiku į jos prašymą prisirišti šunį, kaip visada, nesureagavo bei pasakė, kad jo neriš. Tuomet jai atsakė, kad papurkš šuniui dujų, kad jį atbaidytų. Tai girdėdama A. S. supyko, pradėjo jai grasinti, o ji pati pasitraukė kuo toliau ir grįžo namo. Matydama, kad A. S. iškvietė policijos pareigūnus ir, kad konfliktas tuo nesibaigė, tik tuomet pati parašė skundą dėl A. S. vedžiojamo šuns pažeidžiant Gyvūnų laikymo taisykles. Teigė, kad jos necenzūriniais žodžiais neįžeidinėjo ir jos skundą vertina kaip šmeižtą ir kerštą už tai, kad ji paprieštaravo tam, kad ji vedžiotų šunį be pasaitėlio.

Teismo posėdžio metu D. A. palaikė skunde išdėstytus argumentus ir reikalavimus, kategoriškai paneigdama tai, kad konflikto metu A. S. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, pripažindama, kad prie jos pribėgusiam A. S. šuniui sudavė su savo pavadėliu, norėdama, kad jis pasitrauktų nuo jos ir jos šuns, sakė, kad panaudos dujas.

Institucija atsiliepimo į skundą nepateikė, tačiau Institucijos atstovas P. Mazur mano, kad nutarimas teisėtas ir pagrįstas, o byloje surinkta pakankamai duomenų tam, kad D. A. būtų patraukta administracinėn atsakomybėn.

Liudytoja A. S. parodė, kad D. A. gyvena gretimame name ir augina šunį. Ji taip turi šunį ir ne kartą su ja yra susitikusi kieme. 2016 m. sausio 6 d. su anūku, kuriam 3 metai, išėjo pasivaikščioti. Bevaikščiojant, už maždaug 20 metrų pamatė D. A. su šuniu, kuri jai šaukė, kad ši prisirištų savo šunį. Ji jai atsakė, kad jos šuo socialus ir jau ruošiasi eiti namo. Jos šuo priėjo prie D. A. šuns ir ji pradėjo šaukti, kad ši pasiimtų savo šunį bei šuns pavadžiu pradėjo talžyti jos šunį. Ji D. A. šaukusi, ką ši daro, tačiau ji pagrasino išsitraukti dujas Buvo stiprus konfliktas ir ji išsigando. Tuomet grįžo namo ir paskambino policijai. Pripažino, kad dujų D. A. nepapurškė, nors vartojo necenzūrinius žodžius. Taip pat pripažino, kad jai buvo skirta administracinė nuobauda už tai, kad pažeisdama taisykles vedžiojo savo šunį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010).

Paminėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje tvirtinama, kad įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti pažeidimu kaltinanti institucija ir bylos sėkmę lemia parodymų tvirtumas bei jų išsamumas. <...> apylinkės teismo apkaltinamasis dokumentas negali būti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 9(62)– 883/2007).

Vertindamas byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad D. A. pažeidė viešąją tvarką, t.y. viešoje vietoje vartojo A. S. atžvilgiu necenzūrinius žodžius, nėra. Tuo tarpu kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu grindžiamas išimtinai A. S. teiginiais. Byloje nustatyta, kad tarp D. A. ir A. S. įvyko konfliktas dėl A. S. vedžiojamo šuns pažeidžiant nustatytas taisykles. To neneigė ir pati A. S., pripažindama, kad konfliktas įvyko po to, kai jos šuo priėjo prie D. A. ir jos vedžiojamo šuns, taip pat ir tai, kad į policiją kreipėsi po to, kai D. A. pasakė panaudosianti dujas ir sudavė savo pavadžiu jos šuniui. Taigi, akivaizdu, kad A. S. parodymai negali būti pripažinti objektyviais ir juo labiau pakankamais traukiant D. A. administracinėn atsakomybėn, nes ji suinteresuota sau palankiu konfliktinės situacijos vertinimu. Teismui nekyla abejonių, kad A. S. į policiją kreipėsi jautriai reaguodama, anot jos į D. A. elgesį su jos šuniu ir grasinimu panaudoti dujas. Atsižvelgiant į tai, kad konfliktinę situaciją išprovokavo pačios A. S. neteisėtas elgesys, nes jos šuo buvo vedžiojamas be pavadėlio į ką ir sureagavo A. A., jos įspėjimas, jog ji gindama save ir savo šunį gali panaudoti dujas, negali būti laikomas viešosios tvarkos pažeidimu. Tuo tarpu, kad D. A. vartojo necenzūrinius žodžius, be A. S., kuri, kaip minėta, pati buvo konflikto dalybė, nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Tiek D. A., tiek A. S. nurodė, kad jokių jų konflikto liudytojų, nėra.

Taigi, įvertinus administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis darytina išvada, kad objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog D. A. padarė jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, nėra, o sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 302 str. 1 d. 2 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Skundą tenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Aleksoto policijos nuovados viršininko 2016 m. sausio 14 d. nutarimą Nr. 22N-48546397-16 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str.., bylos teiseną D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Urbonas