- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-04
- Bylos Nr.
- 2A-1733-159/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-016415-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eugenija Morkūnienė (pirm.), Irma Čuchraj, Aušra Maškevičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lijasta“
- Ieškovas
- R. P.
Pranešėja Elena Pauliukienė Civilinė byla Nr. 2A-1733-159/2011
Teisėja Eugenija Morkūnienė (Proceso Nr. 2-06-3-016415-2010-1)
2011 m. lapkričio 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj ir Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lijasta“ apeliacinį skundą dėl 2011-07-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lijasta“ dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. P. 2011-01-26 kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovės UAB „Lijasta“ priteisti 20 000 Lt neišmokėtą darbo užmokestį, 2 660 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 2 964 Lt išeitinę kompensaciją, 6 200 Lt delspinigių, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą atsiskaityti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 23–24).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-07-07 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės UAB „Lijasta“ 20 000 Lt neišmokėtą atlyginimą, 2 660 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 6 200 Lt delspinigių ir 1 950 Lt vidutinį darbo užmokestį nuo 2010-08-06 iki visiško atsiskaitymo ieškovei R. P.. Iš atsakovės UAB „Lijasta“ priteisė 973,72 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas. Teismas nurodė, kad atsakovė, stengdamasi išgelbėti bendrovės pašlijusią finansinę būklę, ėmėsi neteisėtų veiksmų, – priėmė įsakymą dėl darbuotojos mėnesinio darbo užmokesčio sumažinimo, įrašė į jos darbo sutartį, bet darbuotojos (ieškovės) su tuo nesupažindino. Byloje nėra duomenų, jog šios būtinosios darbo sutarties sąlygos buvo aptartos abiejų šalių ir patvirtintos jų parašais. Atsakovė neįrodė, kad ieškovė gavo visą jai priklausantį atlyginimą laiku. Nuo 2008 m. gruodžio mėnesio iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo ieškovei atlyginimas nebuvo mokamas, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo nuo 2008-12-01 iki 2009-08-31 sutartą, bet neišmokėtą darbo užmokestį, įskaitant piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei delspinigius (t. 1, b. l. 143–145).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Lijasta“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-07 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad skundžiamu sprendimu teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovė vienašališkai 2009-06-01 pakeitė šalių sudarytą darbo sutartį; kad atsakovė nesupažindino ieškovės su būtinųjų darbo sąlygų pakeitimu; kad ieškovės darbo užmokestis buvo 1 950 Lt, todėl nepagrįstai iš atsakovės ieškovei priteista 20 000 Lt nesumokėto darbo užmokesčio. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2008-09-04 ieškovė ir atsakovė pasirašė darbo sutartį, ja atsakovė įsipareigojo mokėti 1 300 Lt darbo užmokestį. 2009-07-01 darbo sutartis pakeista ir nuo šios dienos atsakovė įsipareigojo ieškovei mokėti 800 Lt darbo užmokestį. Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovė vienašališkai pakeitė 2009-06-01 tarp šalių sudarytą darbo sutartį. Ieškovė žinojo ir sutiko su darbo sutarties sąlygų pakeitimu ir pakeistomis darbo sąlygomis dirbo, iš jų ir sumažintu 800 Lt darbo užmokesčiu dirbo beveik vienerius metus – iki 2010-08-06. Teismas sprendime nurodęs, kad atsakovė, stengdamasi išgelbėti bendrovės pašlijusią finansinę būklę ėmėsi neteisėtų veiksmų, – priėmė įsakymą dėl darbuotojos mėnesinio darbo užmokesčio sumažinimo, įrašė į jos darbo sutartį, bet nesupažindino ieškovės, vadovavosi prielaidomis. Byloje netinkamai įvertinti įrodymai ir nepagrįstai nustatytos faktinės aplinkybės, jog atsakovė su ieškove neatsiskaitė net bylai esant teisme. Atsakovė negalėjo atsiskaityti su ieškove, nesutiko su ieškovės prašomu priteisti darbo užmokesčio dydžiu. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė visiškai neatsiskaitė su ieškove jos atleidimo dieną, nesudarė pagrindo priteisti ieškovės reikalaujamą visą darbo užmokestį. Atsakovė su ieškove neatsiskaitė jos atleidimo dieną, nes turėjo finansinių sunkumų. Klaipėdos apygardos teismo 2009-09-11 nutartimi įmonei iškelta restruktūrizavimo byla.
Teismas netinkamai aiškino Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nepagrįstai ieškovės naudai priteisė 1 950 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką. Iškėlus restruktūrizavimo bylą iš atsakovės negali būti priteistos netesybos, taip pat ir vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Taip pat iš atsakovės ieškovei nepagrįstai priteista 6 200 Lt delspinigių. Įstatymai nenumato dviejų sankcijų už vieną ir tą patį pažeidimą taikymo. Ieškovė ieškinyje nenurodė laikotarpio, už kurį prašė priteisti delspinigius. Teismas taip pat sprendime nenurodė, už kokį laikotarpį iš atsakovės ieškovei priteista 6 200 Lt delspinigių (t. 2, b. l. 2–4).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-07 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismui pateikti visi įrodymai, kad atsakovė įsipareigojo ieškovei mokėti 1 950 Lt atlyginimą, todėl iš atsakovės pagrįstai priteistas 20 000 Lt darbo užmokestis. Ieškovė nebuvo supažindinta su darbo sutarties pakeitimais ir su sumažintu atlyginimu nesutiko. Ieškovė teigia, kad finansinių lėšų įmonėje nebuvimas ir yra atsakovės kaltė. Atsakovė apeliaciniame skunde iškreipė Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies prasmę. Iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą, sustabdomas netesybų ir palūkanų už visų įmonės prievolių, susidariusių iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, skaičiavimas, išskyrus delspinigių už pavėluotai dėl darbdavio kaltės išmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas skaičiavimą. Atsakovei nebuvo pritaikytos dvi sankcijos, nes 6 200 Lt delspinigiai apskaičiuoti už darbo sutarties galiojimo metu vėluotus atsiskaitymus, delspinigiai priklauso pagal DK 207 straipsnio 1 dalį. Delspinigių dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-31, vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo dienos. Į bylą pateikta delspinigių skaičiavimo lentelė (t. 2, b. l. 8–10).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl 20 000 Lt neišmokėto darbo užmokesčio
Remdamasis bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė, kad 2008-09-04 pagal neterminuotą darbo sutartį ieškovė priimta į darbą UAB „Lijasta“ sąmatininke. Pagal 2008-09-04 darbo sutarties Nr. 664 3 punktą darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui (ieškovei) 1 950 Lt darbo užmokestį (t. 1, b. l. 4).
DK 120 straipsnio 2 dalis numato, kad darbo sutarties sąlygos, nustatytos šio Kodekso 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse, gali būti keičiamos tik esant išankstiniam raštiškam darbuotojo sutikimui. Kad nustatomos naujos darbo apmokėjimo sąlygos, darbdavys turi raštu pranešti darbuotojams ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jų įsigaliojimo (DK 203 straipsnis).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad 2009-06-01 darbo sutartį darbdavys vienašališkai pakeitė, nes darbo sutartyje nurodė, jog keičiasi ieškovės darbo pobūdis – jai nustatyta 4 val. darbo diena, 20 val. darbo savaitė, 5 dienų darbo savaitė, mokant 400 Lt darbo užmokestį (t. 1, b. l. 40–41), kadangi duomenų, kaip teisingai nustatė bylą nagrinėjęs teismas, jog ieškovė buvo supažindinta su darbo sutarties sąlygų pakeitimu, byloje nėra. Iš 2008-09-04 padarytų įrašų apie darbo sutartyje Nr. 664 padarytus pakeitimus ir papildymus matyti, kad ieškovė pasirašytinai nebuvo supažindinta dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų – darbo laiko ir darbo užmokesčio pakeitimo (t. 1, b. l. 40–41). Apeliantė į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimo buvo supažindinta ir kad ieškovė darbdaviui davė išankstinį raštišką sutikimą DK 120 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka.
Pagal CPK 178 straipsnio reikalavimus kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, tačiau nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė duomenų, kurie patvirtintų apeliacinio skundo argumentus, todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl 20 000 Lt nesumokėto darbo užmokesčio ir vienašališko darbo sutarties pakeitimo laikytini neįrodytais.
Dėl 1 950 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką
Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytas pasekmes yra tokių sąlygų konstatavimas: 1) darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas. Aiškinant ir taikant DK 141 straipsnio 3 dalį svarbu nustatyti šios normos tikslus ir paskirtį, užtikrinti šios normos sisteminį aiškinimą. DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelsimo laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Antra, šioje normoje kartu nustatyta sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Teismas, priteisdamas iš darbdavio darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką, turi nustatyti priežastis, dėl kurių visiškas atsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju buvo uždelstas ar buvo kitoks susitarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl atsiskaitymo tvarkos pakeitimo. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netinkamai aiškino Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nepagrįstai ieškovės naudai priteisė 1 950 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą, nustatė, kad atsakovė uždelsė atsiskaityti su ieškove ir su ja neatsiskaitė. Byloje nustatyta, kad darbo sutartis tarp šalių nutraukta 2010-08-06. Nors apeliantė teigia, kad pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį iškėlus restruktūrizavimo bylą iš atsakovės negali būti priteisiamos netesybos bei vidutinis darbo užmokestis už uždelstą laiką, tačiau pažymėtina, jog atsakovė vadovaujasi nepilna minėto straipsnio dalimi. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos sustabdomas netesybų ir palūkanų už visų įmonės prievolių, susidariusių iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, skaičiavimas, išskyrus delspinigių už pavėluotai dėl darbdavio kaltės išmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas skaičiavimą. Apeliantė be pagrindo nurodė, kad buvo pažeista ši įstatymo norma, kadangi pirmosios instancijos teismas jos nepažeidė ir pagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė 1 950 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką. Nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo pareiga priklauso darbdaviui (apeliantei), t. y. darbdavys privalėjo pateikti teismui įrodymus apie atsiskaitymą su ieškove, tačiau tokių įrodymų pateikta. Atsižvelgiant į tai, apeliantės apeliacinio skundo argumentai dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimą atsiskaityti priteisimo atmestini kaip nepagrįsti.
Atmestini atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl dviejų pritaikytų sankcijų – už vieną pažeidimą – ir delspinigių, ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimo. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovei 6 200 Lt delspinigius priteisė pagal ieškovės į bylą pateiktą delspinigių skaičiavimo lentelę. Iš minimos lentelės matyti, kad 6 200 Lt delspinigiai apskaičiuoti ir priteisti už darbo sutarties galiojimo metu vėluotus atsiskaitymus už laikotarpį nuo 2008-12-01 iki 2009-08-31 (t. 1, b. l. 31), vidutinis darbo užmokestis priteistas nuo darbuotojo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo dienos (DK 141 straipsnio 3 dalis).
Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis) ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.