Šiaulių apylinkės teismo nutartis

nepilnamečio pareiškėjo G. R. atstovei pagal įstatymą N. R. ir atstovui advokatui Anatolijui Šichovcovui,

institucijos, duodančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Eglei Koskutei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal nepilnamečio pareiškėjo G. R. atstovės pagal įstatymą N. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. R., P. R., valstybės įmonei Turto bankas, institucijai, duodančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą duodanti institucija per teismo nustatytą terminą pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad įstatyminė vaiko atstovė N. R. apie tai, jog yra neišspręstas mirusiojo P. R. turto paveldėjimo klausimas nepilnamečio vaiko G. R. vardu bei apie jai kylančią pareigą ginti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinant, kad jo vardu būtų pateiktas pareiškimas notarui dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo, sužinojo tik 2022 m. sausio 26 d., gavus šią informaciją iš institucijos specialistų, tai yra, jau pasibaigus įstatymo nustatytam terminui nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą, laikytina svarbia, nes dėl jos N. R. objektyviai negalėjo anksčiau įgyvendinti savo pareigų. Pažymėtina, kad G. R. yra nepilnametis ir dėl to negali dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, o jo interesus priimant palikimą ar atsisakant jį priimti nepilnamečio vaiko vardu turėjo pareigą įgyvendinti jo atstovas pagal įstatymą N. R., tačiau pastaroji per įstatymo nustatytą terminą šios pareigos neatliko. Tai, kad G. R. motina, kaip atstovė pagal įstatymą, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo (atsisakymo), neturėtų lemti neigiamų padarinių atsiradimo vaikui. Todėl neatnaujinus praleisto įstatymo nustatyto termino, nebūtų galimybės užtikrinti nepilnamečio vaiko G. R. turtinių interesų. Šiuo atveju nėra aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus, tai yra, galėtų būti vertintina kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis pažeidžiantis suinteresuotų asmenų teises. Institucijos nuomone, aukščiau nurodytos priežastys yra svarbios, dėl ko terminas kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu turėtų būti atnaujintas, nes tik tokiu būdu galima tinkamai atstovauti ar apginti nepilnamečio vaiko interesus. Palikimo priėmimas pagal apyrašą užtikrina visišką paveldimo turto apskaitą ir apsaugo įpėdinių teises į paveldėtą turtą, bei visiškai apsaugo nuo galimų turtinių nuostolių, kadangi už palikėjo skolas atsakoma tik paveldėto turto verte, todėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko G. R. vardu pagal turto apyrašą, išdavimas atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus.

Institucijos, duodančios išvadą, atstovė Eglė Koskutė teismo posėdžio metu nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir išvadoje. Prašė pareiškimą tenkinti.

Suinteresuoti nepilnamečiai asmenys V. R. ir P. R. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Suinteresuoti asmenys V. R. ir P. R. bei valstybės įmonės Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo informuoti tinkamai, byloje negauta prašymų bylos nagrinėjimą atidėti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė P. R., kuris buvo nepilnamečio vaiko G. R., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.50 straipsnyje įtvirtinta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o jeigu šis terminas praleistas, jis gali būti atnaujinamas CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu.

CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, tai yra, kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant prašančiojo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Šiuo nagrinėjamu atveju palikėjas P. R. mirė (duomenys neskelbtini). Terminas jo palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, kad terminas palikimui priimti praleistas ir praleistas žymiai. Teisme nepilnamečio pareiškėjo atstovės pagal įstatymą N. R. prašymas gautas 2022 m. vasario 25 d. Pareiškėja prašyme nurodė, kad apie palikimą, likusį po P. R. mirties, į kurį turi teisę jos nepilnametis sūnus, ji sužinojo tik 2022 m. sausio mėnesį, kai jai apie tai pranešė vaiko teisių apsaugos institucijos specialistai.

Įvertinus visas byloje nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo atsisakyti atnaujinti pareiškėjui terminą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo atstovės nurodytos aplinkybės ir susiklosčiusi situacija – įvertinus tai, kad pareiškėjo atstovė siekia įgyvendinti nepilnamečio vaiko teises, laikytinos pakankamai svarbiomis priežastimis tenkinti pareiškėjo atstovės pareikštą prašymą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, jog įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą, atsiradusį po vaiko tėvo P. R. mirties (duomenys neskelbtini), yra pagrindas atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėjo atstovė pagal įstatymą taip pat prašo išduoti teismo leidimą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo P. R. mirties, nepilnamečio sūnaus G. R. vardu.

Nagrinėdamas klausimus, susijusius su vaiko teisėmis ir spręsdamas prašomo leidimo išdavimo klausimą, teismas atsižvelgia išimtinai į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnis). Sprendžiant klausimą, ar išduoti teismo leidimą tėvams savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas), teismas privalo atsižvelgti į CK 5.52 straipsnio nuostatas, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Sutinkamai su CK 5.53 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.

Šiuo atveju pareiškėjo atstovė pagal įstatymą prašyme nurodė, kad nežino, ar palikėjas turėjo kreditorių, todėl siekdama apginti vaiko interesus, prašo leisti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu pagal turto apyrašą.

Pagal suformuotą teismų praktiką, palikimo priėmimas pagal turto apyrašą užtikrina, kad kreditorių reikalavimai, nepriklausomai nuo jų dydžio, galės būti patenkinami tik ta apimtimi, kiek yra paveldėto turto, į kitą įpėdinio turtą reikalavimai nebus nukreipiami.

Įvertinus pareiškėjo atstovės pagal įstatymą nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus, pareiškėjo atstovės pagal įstatymą prašymas tenkintinas ir išduotinas teismo leidimas nepilnamečio G. R., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą, likusį po jo tėvo P. R., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pagal turto apyrašą. (CPK 582 straipsnio 2 dalis).

Išaiškintina, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą vaiko atstovė su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis turi ne vėliau kaip per dvi savaites pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui (CK 5.53 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578, 579-582 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo G. R. atstovės pagal įstatymą N. R. pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti terminą nepilnamečio vaiko G. R., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą, atsiradusį po jo tėvo P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Išduoti teismo leidimą nepilnamečio vaiko G. R., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pagal turto apyrašą.

Nutarties dalis dėl termino priimti palikimą atnaujinimo per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Kita nutarties dalis neskundžiama.