Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Vitalijos Norkūnaitės, teisėjų Virginijos Švedienės, Stasio Lemežio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. Š. gynėjo advokato Š. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. spalio 19 d. nutarimą Nr. 59-233 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 273 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 273 straipsnio 3 dalį, 273 straipsnio 2 dalį, 285 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsnio 1 dalimi - 6 metų laisvės atėmimo bausme, 2500 Lt bauda (20 MGL) su teisės dirbti 5 metus pareigūno darbą teisėsaugos organuose atėmimu, konfiskuojant ½ dalį jo turto (1961 m. BK 35 straipsnis).

2014 m. sausio 8 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi jo veikos kvalifikuotos pagal 1961 m. BK perkvalifikuotos iš 273 straipsnio 3 dalies į 2000 m. BK 181 straipsnio 2 dalį; iš 16 straipsnio 2 dalies ir 273 straipsnio 3 dalies į 22 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį; iš 273 straipsnio 2 dalies į 181 straipsnio 1 dalį, iš 285 straipsnio 2 dalies į 228 straipsnio 2 dalį bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi jam paskirta galutinė subendrinta 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės vykdymo pradžia 2013 m. gruodžio 23 d., bausmės vykdymo pabaiga 2018 m. birželio 5 d.. ½ laisvės atėmimo bausmės atliks 2016 m. kovo 5 d.. Neatliktos bausmės dalis šiai dienai 2 metai 5 mėnesiai 1 dienos.

Anksčiau neteistas.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 59-233, nutarta nuteistajam V. Š. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, bei esant nuteistojo rašytiniam sutikimui, nustatyti intensyvią priežiūrą. Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui, siūlė teismui nuteistajam nustatyti baudžiamojo poveikio priemonę – neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2018 m. birželio 5 d. Nutarime nurodė, kad V. Š. atpažįsta socialinius veiksnius, kurie gali suteikti galimybę nusikalsti. ir 157 straipsnio 3 dalį (nustatant nuteistajam intensyvią priežiūrą). Dėl padarytų nusikaltimų kaltę pripažįsta, gailisi. Bausmės atlikimo metu nebaustas, skatintas tris kartus. Šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Pataisos namuose suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų. Dirba statybos objekte – statybininku, gauna darbo užmokestį. Gauti raštai, kad esant galimybei bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ projekto vadovu bei Akmenės rajono veiklaus jaunimo asociacijoje “(duomenys neskelbtini)“ projektų koordinatoriumi. Iki bausmės atlikimo gavo pajamas iš individualios veiklos – medžio gaminių gamyba. Socialiniai ryšiai išlikę, lankomas pataisos namuose žmonos ir vaikų. V. Š. skolingas 607,43 eurus, sumokėta 59,45 eurai. Turi pastovią gyvenamąją vietą. Nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja integracijos į visuomenę, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo bei kitose programose. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra 11 balų – žema (pagal OASys metodiką).

Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos 2015 m. spalio 19 d. nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nepatvirtintas. Teismas atsižvelgė, kad į tai, kad V. Š. nuteistas ir atlieka bausmę už apysunkio ir sunkių nusikaltimų padarymą, nusikalstamos veikos daugiaepizodės. Jos buvo padarytos piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, nors nuteistojo užimamos pareigos turėjo skatinti visuomenės pasitikėjimą jo asmeniu, t. y, buvo padaryta žala ne tik tiesiogiai nukentėjusiesiems, bet ir valstybės teisėsaugos institucijos reputacijai. V. Š. jas padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis virš 10 metų slapstėsi ir vengė atlikti bausmę, jo atliktos bausmės laikas dar yra labai trumpas, nesudaro nei pusės termino. Pažymėjo, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis linkęs menkinti savo vaidmenį nusikalstamose veikose ir kaltę ir nurodė, kad šios aplinkybės taip pat atspindi nuteistojo požiūrį į savo nusikalstamą veiką, nerodo jo sąmoningumo ir noro prisiimti pilną atsakomybę už savo veiksmus. Padarė išvadą, kad nėra pasiektas vienas iš BK 41 straipsnio 2 dalyje išvardintų bausmės tikslų - nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei, kad patvirtinus Komisijos nutarimą, nukentėjusiųjų lūkesčiai dėl teisingumo įgyvendinimo būtų apvilti, neįgyvendintas teisingumo principą.

Atsiliepimai į skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistieji, kuriems inter alia paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Tokia įstatymo nuostata, rodo, kad dar ir nesuėjus įstatyme numatytam minimaliam būtinos atlikti bausmės laikui, intensyvios priežiūros taikymas duoda pagrindą ir anksčiau laiko taikyti lygtinį paleidimą.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis).

Pagal nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad apeliantas priklauso žemai rizikos grupei (11 balų).

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su teismui pateikta medžiaga, asmens byla, Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos medžiaga dėl V. Š. paieškos, apeliaciniu skundu - konstatuoja, kad V. Š. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau sprendžiant klausimą ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taip pat reikia visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytą nusikaltimą, bei, vadovaujantis teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principu, atsižvelgti į nuteistojo elgesį pataisos namuose.

Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu.

Taigi, formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Apygardos teismas, įvertinęs turimą medžiagą sprendžia, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.

Apeliantas apeliacinės instancijos teismui nurodo eilę A. Š. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių į kurias teismas atsižvelgia ir vertina palankiai. Pažymėtina, kad be skundžiamoje nutartyje nurodytų aplinkybių, susijusių su A. Š. įvykdytų nusikaltimų, elgesio pataisos įstaigoje vertinimu pirmos instancijos teismas akcentavo nuteistojo elgesį laisvėje po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuteistojo požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką, visiškai pagrįstai konstatuodamas, jog būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis vengdamas atsakomybės už savo veiksmus, 10 metų slapstėsi nuo bausmės atlikimo, kas nerodo jo sąmoningumo ir noro prisiimti pilną atsakomybę už savo veiksmus. Apelianto teiginius, kad V. Š. nesislapstė nuo bausmės, gyveno pilnavertį gyvenimą, nebuvo išvykęs, - paneigia teismui pateikti duomenys iš nuteistojo paieškos bylos: Klaipėdos miesto VPK 2002 m. rugpjūčio 13 d. raštas Nr. 01-32-9003, kuriame nurodyta, kad būtina skelbti V. Š. paiešką, nes manoma, kad jis nuo suėmimo slapstosi; tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad nuteistojo tėvas negalėjo nurodyti kada sūnus grįš bei, kad nuteistasis pats skambino į policiją ir nurodė, kad negalės atvykti 2002 m. rugpjūčio 12 d. dėl suėmimo, žadėjo atvykti 2002 m. rugpjūčio 13 d., tačiau kaip matyti iš vėlesnių įvykių, neatvyko; 2005 m. kovo 31 d. nuteistojo sutuoktinės paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad ji nežino kur yra jos sutuoktinis, ryšių su juo nepalaiko, paskutinį kartą nuteistasis jai skambino prieš kelerius metus; 2005 m. gegužės 10 d. nuteitojo brolio S. J. paaiškinimas, kad paskutinį kartą brolį matė prieš 5 metus, pastarojo vestuvėse; 2008 m. vasario 13 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas, kuriame nurodoma, kad sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo nepilnametei dukrai Vaidai laikinos globos nustatymo, nes jos motina (nuteistojo sutuoktinė) buvo tuo metu gydoma stacionariai, motina jokių duomenų apie tėvą nepateikė, išskyrus tai, kad jis ieškomas policijos. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis, žinodamas, kad jam yra paskirta laisvės atėmimo bausmė ir jis ją privalo atlikti, ilgą laiką slapstėsi ir vengė sulaikymo, taip tikėdamasis išvengti realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju nėra svarbu, kad slapstydamasis nuo realaus bausmės atlikimo nuteistasis naujų nusikalstamų veikų nepadarė, nes vien vengimas atlikti bausmę laikomas teisės pažeidimu.

Minėta, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos namų klausimą reikia atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nedarytų analogiškų nusikaltimų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Teismas teigiamai vertina, kad apeliantas pasižada laikytis įstatymų, dalyvauja adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenę programose, nuobaudų bausmės atlikimo metu neturėjo, režimo reikalavimų nepažeidė, stengiasi atlyginti nukentėjusiesiems priteistą žalą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turėtų kur gyventi išėjęs į laisvę, galimai dirbti, tačiau visa tai rodo tik teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, bet to nepakanka jam taikyti lygtinį paleidimą, nes priešingu atveju būtų pažeisti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

Nuteistasis sutinka, kad jo atžvilgiu būtų taikoma intensyvi priežiūra. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 28 straipsnio nuostatas, nuteistojo intensyvi priežiūra vykdoma 3 mėnesius, o bendras vykdomos probuojamojo asmens intensyvios priežiūros terminas negali trukti ilgiau kaip 1 metus. Todėl šiuo atveju, esant neatliktai 2 metų 5 mėnesių 1 dienos bausmės daliai, nuteistasis likusį laiką būtų prižiūrimas tik minimaliai.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją nuteistojo skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. Š. gynėjo advokato Š. M. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.