Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji R. B. kaltinama tuo, kad 2017 m. rudenį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, apie 23.00-24.00 val., namuose – (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, elgėsi agresyviai mažamečio globotinio R. P., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir pažeisdama vaiko teisę, kad su juo būtų elgiamasi pagal jo raidos lygį, neadekvačiai giežtai drausmino mažametį žodžiu ir demonstruodama savo, kaip suaugusio žmogaus jėgos persvarą bei akivaizdų priešiškumą vaikui, užsimojusi žarstekliu, išsakė vaikui ketinimą jį užmušti, tuo pat metu bandydama suduoti žarstekliu mažamečiui per nugarą ir galvą, tokiu būdu grasino sunkiai sutrikdyti mažamečio sveikatą jam turint pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas bus įvykdytas.

Bylos įrodymai

Kaltinamoji R. B. teismo posėdyje savo kaltę dėl kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų padarymo pripažino iš dalies, kadangi nesutiko su tuo, kad su žarstekliu buvo mojavusi prieš vaiką ir jį gąsdinusi. Detaliau paaiškino, kad ji yra R. P. ir E. J. teta. Jie abu yra jos sesers vaikai. R. pasiėmė globoti 2010 m., o E. – prieš 3 metus ir vaikai gyveno pas ją (duomenys neskelbtini) iki 2018-03-09. Šiuo metu abu vaikai gyvena šeimoje, Varėnoje. Jos globojami vaikai buvo mylintys ir ji juos abu mylėjo. Patikslino, kad kai ji pasiėmė globoti R., ji turėjo M. pavardę, kurią vėliau pakeitė, kai 2012-09-22 sudarė santuoką su D. B.. Sutuoktinio santykiai su globotiniais buvo labai geri, jis juos labai mylėjo, nors sutuoktinis yra jai sakęs, kad jam atsibodo jos globojami vaikai, bet tie vyro priekaištai jai nesukeldavo jokio pykčio. Anksčiau nebuvo jokių atveju, kad netinkamai ji būtų vykdžiusi globėjos pareigas, nors ir pamena tik vieną kartą, kai buvo kviesta Panevėžio vaikų teisių apsaugos tarnybos dėl netinkamo globėjos elgesio. Dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ji pakartotinai pažymėjo, kad ji nesutinka su kaltinimu, kad 2017 m. rudenį ji būtų vaikiusi R. su žarstekliu. Apie šią istoriją su žarstekliu ji sužinojo tik po 2018-03-09, kai policija paprašė apžiūrėti turimą žarsteklį. Apie patį įvykį detaliau prisimena, kad tą vakarą pasikvietė į svečius drauges: I. C., V. N., kuri atėjo su dukryte U., o I. C. – su vyru. Vaikai žaidė, o jie visi išgėrė šampano, tačiau ji nebuvo girta. Kai draugės susiruošė eiti namo, R. pasakė eiti miegoti, tačiau jis nepaklausė, todėl jį aprėkė. R. pasiprašė tetės (taip vadino D. B.), klausė, ar gali eiti pas I. miegoti. Vyras išleido. D. B. tuo metu buvo namuose, matė, kaip draugės išėjo namo. Ryte ji nuėjo pas Ingą iki parduotuvės, kur ji dirba, paprašė, kad ši paskambintų vyrui ir paprašytų, kad R. jau eitų namo. I. vyras parlydėjo R. iki namų, tuo viskas ir baigėsi. Pažymėjo, kad R. ant jos turėjo piktumą, nes jam ji buvo tokia griežtesnė, kadangi tenorėjo, kad R. jai paklustų, nevalkatautų, todėl galimai galėjo ir duoti tokius parodymus prieš ją, sugalvoti tokią situaciją su žarsteklio panaudojimu prieš jį, nors ir teismo posėdyje patvirtino, kad žarsteklis yra jos namų katilinėje.

Dėl antros jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ji parodė, kad 2018-03-08 ji parvažiavo iš darbo namo, tuo metu atėjo brolis V. Ž. pasveikinti jos su kovo 8-ąja, atsinešė degtinės, gėlių. Todėl išgėrė gal pusę butelio degtinės kartu. Grįžo vyras iš darbo, prisijungė prie jų. Po to atėjo jos brolio sūnus, kuris taip prisėdo prie jų visų. Tuo metu jai pasirodė dūmų kvapas, kuris sklido nuo R., todėl atsisukusi, paklausė R., ar jis nerūkė. Jis pasakė „ne“. Tada ji pradėjo aiškinti vaikams, kas yra tas rūkymas, kad negerai taip daryti. Tuo metu R. pradėjo visokiais gestais jai už nugaros maivytis, rodė visokius ženklus, provokavo. Todėl ji atsistojusi nuo stalo, pasakė: „R., ateini papūsti, ar neprisirūkęs“. R. pradėjo bėgti pro duris, todėl ji griebė už jo striukytės kapišono, kad nepabėgtų pro duris, bet jokio raištelio neveržė tuo metu. Pasakė R., kad jei jis neprisipažins, tai „užmuš, pakars“, tačiau tai padarė ne iš blogos valios, neketindama to padaryti iš tikrųjų. Gali būti, kad girtumas turėjo įtakos tokiems jos veiksmams. Kai drausmino R., su juo griežtai kalbėjo, nes jai tikrai tada pasirodė, kad jis yra prisirūkęs, o anksčiau irgi buvo taip, kad R. net vėmė nuo rūkymo. Ji nemano, kad R. galėjo išsigąsti jos pasakytų piktų žodžių, jis pats nieko nesakė, tylėjo. Po to, kai R. ji paleido, vaikas nubėgo į antrą aukštą. Ji iš paskos vaiko nebėgo, o su E. nuėjo kartu miegoti. Po kiek laiko atvažiavo trys pareigūnai. Gal buvo jau 22.00 val. Kas iškvietė pareigūnus, pradžioje nežinojo. Pareigūnai ją išvežė, kadangi ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Tuo metu R. buvo su D. B.. Policijoje jai pateikė kaltinimus, kad ji kėsinosi nužudyti R..

Nukentėjęs R. P. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad jis šiuo metu (2018-03-13) gyvena Raudondvaryje. Į teismą atvyko, nes patyrė smurtą šeimoje, dėl to pats paskambino į policiją. Tai buvo praeitą ketvirtadienį (2018-03-08). Jis tą vakarą palydėjo savo pusbrolį A. ir dėdę V. namo, jie gyvena (duomenys neskelbtini). Paskui grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Grįžęs pamatė mamą R. B. girtą. Ji svirduliavo. Jis pasakė: „mama einam miegoti“, o ji liepė "dingti iš akių". Tada jis su mama ir broliu E. ėjo į antrą aukštą miegoti. R. sakydama jam: „eik staigiai miegoti“, pradėjo tąsyti už rankos. Jis išsigando, bijojo, kad (R.) jo neprimuštų, nubėgo į tualetą, kuris yra kartu su vonia antrame aukšte. Tualete buvo dėdė D. B., jis ten rūkė. Į tualetą atėjusi R. jam pasakė, kad: „aš tave užmušiu, pakarsiu“. Nežino ar D. girdėjo, ar nenorėjo girdėti, nes parūkęs jis (D.) išėjo iš tualeto. Tada R. bandė jo kaklą apvynioti jo vilkėtos striukės raišteliu. R. kartojo: „aš tave užmušiu, pakarsiu“.(Vaizde matyti, kaip R. P. rankomis rodo, kaip rasa striukės raištelį bandė apvynioti apie kaklą). R. nespėjo užvynioti raištelių ant kaklo (Nukentėjusysis parodo, kai rankomis jis trukdė užveržti raištelius). Kai ji bandė patraukti raištelius, jis juto lengvą skausmą. Nuo raištelių žymių neliko. Jis būdamas tualete rėkė: „padėkit, gelbėkit“. D. jau buvo išėjęs, todėl negirdėjo kaip jis šaukė. R. buvo girta ir vonioje užkrito ant skalbinių dėžės. Tuomet, jis išbėgo iš tualeto į laiptinę. R. bandė jį "kulokais" mušti. Vėliau, antro aukšto laiptinėje D. jį apgynė. R. užsimojo, bet į galvą jam nepataikė, tik pataikė neskaudžiai pataikė į ranką. Vėliau, būnant antrame aukšte, D. R. uždarė, kad ši nebemuštų ji ir padavė jam telefoną, kad jis paskambintų policijai. Pirmiausia jis skambino socialinei darbuotojai A., kuri lankydavosi jų namuose, žiūrėdavo, kaip jis jaučiasi, bet ji neatsiliepė. Tada skambino į policiją ir pasakė, kad jį muša, prašė padėti. Policija jo nesuprato, neišgirdo, tada jis padavė telefoną D., kuris ir pasakė, kas vyksta ir nurodė namų adresą. Šio įvykio metu R. buvo labai girta, svyravo, o dėdė D. B. buvo truputi išgėręs. R. taip elgiasi dėl savo vyro D. (priekaištų). Ji labai nervuota. D. sakydavo: „kam tų vaikų prisiėmei“(...) "Persigerusi" R. sako, kad jį užmuš. Ji jau du kartus bandė jį užmušti. Jei dėdė nebūtų jo apgynęs šį kartą apgynęs, tai jo jau nebūtų buvę. R. yra neprognozuojama. Nuo to įvykio, kai R. bandė jį smaugti, jis surado naują globėją, jam dabar geriau. (b. l. 104-107, 108-109.)

Nukentėjusysis R. P. teismo posėdyje parodė, kad jam 13 metų, šiuo metu gyvena Varėnoje su dar trimis broliais: P., E. ir E. ir seserimi G.. Kartu gyvena mama R. su T. ir tėtis M.. Prieš tai gyveno Raudondvaryje su dar trimis globotiniais ir broliu, globėja ir globėju, kurių vardų nepamena. Dar prieš tai gyveno (duomenys neskelbtini) su teta R., dėde D., broliu E.. Dar turi 4 suaugusias seseris, su kuriomis retkarčiais bendrauja. Paskutiniu metu bendravo sus seserimi G.. Kitos seserys – R., V. ir S., jos gyvena visos Radviliškyje. Žino, dėl ko čia yra, t. y. kad pamelavo dėl įvykio. Kalba eina apie tą įvykį, kai jis išsikvietė policiją dėl to tetos R. įvykdyto pasikėsinimo jo atžvilgiu. Pažymėjo, kad pamelavo Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojams, kad R. norėjo tik pagrasinti jam. Nežino kodėl taip pasielgė, kadangi visa tiesa yra tai, kas buvo pasakyta anksčiau. Apie tą įvykį dar yra kalbėjęs su seserimi S. per „Messenger“ programėlę ir jai viską paaiškino, kaip buvo. Dabar nebeatsimena, ką tiksliai tada jai sakė, nes žinutes jau išsitrynė telefone. Kalbant konkrečiai apie patį įvykį, tai jis buvo 2018 metais, kai jis dar gyveno (duomenys neskelbtini), tuo metu teta R. gėrė alų su pusbroliais. Tada buvo A., D. ir dar buvo jų mama. Jie žaidė, viskas buvo gerai. Pusbrolio mama, kurios vardo nebeatsimena, išgėrė. Dar dėdė D. buvo, kartu su jais gėrė. Daugiau suaugusių gal nebuvo. Paskui gal jie susipyko ir D. išėjo į antrą aukštą pabūti ramiai. Jis su pusbroliais žaidė toliau kambaryje, pirmame aukšte, kur jie gėrė. Teta R. pradėjo šnekėti su pusbrolio mama. Tuo metu jis nusivaipė, o R. supyko ant jo ir jį nuvedė į kampą. Pusbroliai išėjo namo, ir nukentėjusysis juos parlydėjo namo, po to grįžo atgal į namus ir paklausė tetos R., kad eitų jie visi miegoti. Kuomet jie ėjo į antrą aukštą, R. jau buvo persivartojusi alkoholio, paėmė jį už peties ir pasakė, kad „eime gult“. Jis labai išsigando, pradėjo bėgti. Dėdė D. ėjo į tualetą, todėl nukentėjusysis atidarė duris, R. atėjo paskui jį į tualetą. Tuo metu ji kažkaip keistai į jį žiūrėjo, paėmė ir apvyniojo jį striukės šniūreliu, sakė lyg ir „užmušiu“, todėl jis labai išsigando. Jis ją pastūmė ir pabėgo nuo jos į koridorių. Tada pasakė D., tai jis uždarė duris ir pasakė „policijai paskambink“. Todėl pradžioje paskambino Vaikų teisių ginimo tarnybai, bet niekas neatsiliepė. Tada davė telefoną D. ir jis paskambino policijai ir ją iškvietė. Dar prieš šį įvykį R. elgesys buvo negražus, ji, paėmusi nukentusįjį už kupros, stūmė. Dėl kito įvykio parodė, kad anksčiau buvo panašus atvejis su kačerga. Tas įvykis buvo, kai gyveno (duomenys neskelbtini). Teta R. pradėjo jį gaudyti, norėjo kažką padaryti. Jis tada bėgo į lauką. R. tada jam sakė „staigiai miegot“, pasiėmė kačergą, norėjo pagrasinti. Tuo metu jis išsigando, todėl bėgo nuo jos. R. bandė mosikuoti kačerga jį bevaikydama. Gal norėjo jam grasinti ar kažką kitą padaryti. Todėl jis bėgo nuo jos, išsigando, nes galvojo, kad ji nori su ta kačerga sužeisti. Kada išgirdo kiti, kas tuo metu pas jį buvo atėję: I. pardavėja, kita tokia moteris, kurios vardo dabar neatsimena, tos moters dukra U.. Tada Inga sakė, kad „eime pas mus pernakvoti“. Jis ėjo tada pas jas pernakvoti, o R. juos vijosi. Tada jau buvo naktis, apie 24.00 val. Įvykis su kačerga buvo seniau, prieš tą įvykį su raišteliais.

Atstovė pagal įstatymą L. M. teismo posėdyje parodė, kad ji antri metai dirba Radviliškio rajone socialine darbuotoja prie laikinai globojamų vaikų. Ji yra laikina globėja. Savo namuose, (duomenys neskelbtini), priima vaikučius. Pamena, kad 2018-03-09 gavo skambutį iš Radviliškio administracijos, ar ji gali iš Radviliškio savivaldybės laikinai globai paimti du berniukus. Sutiko. Nuvažiavus į Radviliškio savivaldybę, rado (duomenys neskelbtini) R. P. ir (duomenys neskelbtini) E. J.. Buvo paskirta tų vaikų laikinąja globėja. Taip pat savivaldybėje sužinojo, kad prieš vaikus buvo panaudotas smurtas ir pas tą globėją R. B., iš kurios jie buvo paimti, jie nebegrįš. Pradžioje vaikai buvo pavargę, neišsimiegoję, pikti, pasakojo, kad ten buvo smurtas, tuo kartu ir nekentė globėjos. Po to, pusę metų iki 2018-09-10, vaikai pragyveno pas ją, dabar jie abu yra Varėnoje, nes ten nuolatinai globai ieškojo vaikų. Iki apklausos teisme R. tikrai buvo įpykęs ant globėjos. Jis sakė, kad su juo mažai kas kalbėjo, kad vis pakeltu balsu kalbėjo, bet kad jį ten mušė, nieko jis nepasakojo. Apie tos nakties įvykį jis viską papasakojo pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Vėliau jis gailėjosi, sakė, kad gal blogai padarė, kad skambino. Sakydavo, kad ten jam skaniai gamindavo valgyti, „tete“, „mama“ vadino. Jis tikrai ilgėjosi globėjos, sakė, kad jam tikrai nieko netrūko. Jai pačiai paskui buvo gaila ir to vaiko, ir R. B., kuri buvo juos auginusi nuo pat mažens. R. gan paklusnus vaikas, tikrai pas ją nerūkė, mėgo futbolą, lankė būrelį, mokyklą. E. lankė darželį. Tą kartą gal vaikas išsigando, pasimetė, gal sutuoktinio spaudimas tam vaikui buvo. D. B. atvažiuodavo pas ją, jam nebuvo uždrausta, privežė žaislų visokių. Tas vaikas „tete, tete“ vadindavo. Širdį jai spausdavo, vis tiek vaikas buvo užaugęs, pripratęs. Todėl ji globėjus vertina teigiamai, ji pati matė jų namus, viskas tvarkinga, rūbelių gražių daug turėjo, vaikai skurdžiai negyveno. Mano, kad vaikų teisės paskubėjo.

Liudytojas D. B. teismo posėdyje pasinaudojo teise neduoti parodymus prieš kaltinamąją R. B., kuri yra jo žmona.

Liudytoja I. C. teismo posėdyje parodė, kad R. B. pažįsta nuo 2017 m. Dėl įvykio pamena, kad ji buvo su vyru svečiuose pas R. B.. Dar kartu buvo V. N.. Gėrė šampano virtuvėje. Kambaryje dar buvo D. B. ir globotiniai R. ir E., kuris jau gulėjo lovytėje. Pasisėdėjus išėjo namo. Netoli namų pasivijo R., sakydamas kažką, kad mama šaukia. Todėl ji pasakė vaikui tada, kad „eik pas mus ir miegok, ryte atsikelsi ir pareisi namo“. Tačiau ji nelabai klausė R. dėl ko mama ant jo šaukė. Tikriausia dėl to, kad miegoti nenorėjo eiti. Tai buvo vienintelis kartas, kai R. pas juos miegojo. Tą vakarą R. nebeieškojo R., nes D. B. buvo pasakiusi, kad R. pas juos nakvos. Ryte, iš darbo, paskambino vyrui, kad eitų R. namo. Tą vakarą, kai jie visi vakarojo, R. R. nieko nesakė, nebarė. R., kaip ir visi vaikai, padykęs, toks amžius. R., kaip globėja, buvo tinkama. Vaikai buvo aprūpinti viskuo.

Liudytoja V. N. teismo posėdyje parodė, kad ji yra R. B. draugė. 2017 metų rudenį jos abi susitiko prie parduotuvės ir R. pasiūlė jai užeiti pas ją į svečius. Todėl ji nuėjo su dukra U., paskui atėjo I. C. su vyru. Namuose buvo R. su vyru D. B. ir vaikais: R. ir E.. Susirinkę jie visi pasėdėjo, išgėrė šampano ir apie 23.00 val. išėjo namo. Pamena, kad tuo metu R. B. nebuvo stipriai išgėrusi. Einant namo, juos pasivijo R.. Jis sakė, kad mama kažką rėkė. Todėl ji sakė vaikui, kad „ eik pas I. miegoti, bus ramu“. Tikrai nesakė R., kad bijo namuose miegoti. R. irgi nedejuodavo, kad sunku su R. susitvarkyti, be to, ji mažai su R. bendraudavo. Todėl netiki, kad R. galėjo kokiu tai žarstekliu vaikyti R.. Ji visada tokia tvarkinga ir vaikai mandagūs: R. pravažiuos su dviračiu, visada pasisveikins, tikrai negali sakyti nieko blogo. Virtuvėje pas R. labai tvarkinga, labai gražu, nėra jokios krosnies, jokio žarsteklio nematė. Mano, kad R. savijauta po to, kai paėmė iš jos vaikus, tikrai ne kokia.

Liudytoja J. Š. teismo posėdyje parodė, kad iš budėtojų 2018-03-08 buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) girta mama grasina susidorojimu. Pagalbos numeriu skambino tikriausia pats vaikas, prašydamas pagalbos. Pirmiausia, vyko patruliai, pranešė, kad yra smurtas artimoje aplinkoje, kuris pasitvirtino ir reikalinga operatyvinė grupė. Į įvykio vietą vyko ji pati su V. S.. Nuvykus namuose buvo dar ir patruliai, ir pati globėja, jos sutuoktinis, kuris tą vaiką, kai jie atvyko, nuvedė miegoti. Galėjo būti po 22.00 val. Moteris buvo labai neblaivi, ji buvo agresyvi, kažką ir ant kažko šaukė, todėl jie daugiausia bendravo su jos sutuoktiniu. Vyras pasakė, kad jo žmona globoja savo sesers vaiką, bet ji nėra labai gera globėja, nes dažnai išgeria, pastoviai rėkia ant vaikų. Gali būti, kad atvykus, ji bendravo su vaiku, tačiau nepamena, ar buvo vaikas sumuštas, ką jis sakė, bet vaikas tikrai buvo išsigandęs. Yra tokia praktika, kad pirmieji atvykę policijos patruliai į tarnybinius telefonus įrašinėja pokalbius su asmenimis, tačiau ji pati tai tikrai neįrašinėjo, kas buvo šnekama įvykio vietoje. Po to, kai liudytojai buvo parodytas jos pačios surašytas tarnybinis pranešimas, ji teismo posėdyje patikslino aplinkybes, kad vaikas tuo metu jai sakė, kad pamotė gėrė namuose, išgėrusi, pradėjo rėkti ant jo, jis užlipo į antrą aukštą, į vonios kambarį, pamotė užlipo paskui jį į vonios kambarį ir ji, paėmusi lyg ir batų raištelius, apvyniojo jam apie kaklą, sakė, kad nužudys. Vaiko ji klausė „už ką?“. Vaikas atsakė, kad ji visada girta taip daro, kai prisigeria, tai visada ant jo pyksta, rėkia. Tačiau nepamena, ar vaikui ant kaklo buvo kokios tai žymės, paraudimai nuo smaugimo. Taip pat pamena, kad ji ieškojo tų batų raištelių, bet ar jie buvo rasti, ar tas vaikas rodė, ar jie buvo išimti iš įvykio vietos – negali pasakyti. Vaikas sakė, kad tos pamotės sutuoktinis jam yra labai geras ir jis nori su juo būti. Todėl nusprendė sulaikyti R. B., o vėliau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nustačius nusikalstamos veikos požymius – grasinimą nužudyti. Po to, kai buvo pagarsintas tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, liudytoja patikslino, kad jos kolega V. S. ėjo į vonios kambarį apžiūrėti. Galėjo vaikas parodyti striukę. R. žodžiais remiantis, jis surašė pirminį tarnybinį pranešimą. Pažymėjo, kad ji nesakė, kad nematė striukės. Dėl ko iš įvykio vietos buvo paimtas žarsteklis, negali pasakyti.

Liudytojas G. K. teismo posėdyje parodė, kad teismo posėdyje peržiūrėtas vaizdo įrašas yra darytas jo paties, tačiau tikslios datos nurodyti negali, taip pat nepamena, su kuo tuo metu važiavo. Tačiau po to, kai jam buvo parodytas jo surašytas tarnybinis pranešimas, liudytojas teismo posėdyje parodė, kad kai jis atvažiavo į vietą pagal iškvietimą, jį pasitiko berniukas drebančiomis rankomis, užverktomis akimis. Tuo metu vaiko rankos drebėjo, balsas drebėjo, jis buvo išsigandęs. Matėsi, kad vaikas nuoširdžiai kalba. Buvo išsakyti žodžiai, kad globėja su juo susidoros, galvą nupjaus. Vaikas aiškino, kad buvo paimta už striukės abiejų raištelių. Taip pat vaikas pasakojo, lyg ir užsikirsdamas, kad tas grasinimas nužudyti vyksta ne pirmą kartą ir jis tikrai bijo, kad jį nužudys, kažką jam padarys. Tas, anot vaiko, vyksta gan dažnai ir vaikas negalėjo nurodyti tokio elgesio priežasčių. Jei žmogus yra išsigandęs, tai yra tam tikri fiziologiniai požymiai: prakaituoja delnai ir pan., todėl kad vaikas bijojo to pasakymo, tai buvo faktas. Kad vaikas išsigalvojo tokią istoriją, jam tokia mintis net nekilo. Taip pat pamena, kad juos pasitiko vyriškis ir pasakė, kad globėja miega antrame aukšte, neblaivi. Vyriškis keikėsi ant moters, sakė, kad nenori kištis, bet daryti kažką reikia, jam pabodo toks gyvenimas. Tačiau nepamena, ar ką daugiau sakė apie įvykį, taip pat negali prisiminti, ar jis buvo išgėręs. Pamena, kad buvo dar vienas vaikas, kuris miegojo. Kadangi jis pats yra mobiliojo būrio vyresnysis patrulis, vykstantis į įvykio vietą, tai buvo iškviesta operatyvinė grupė, kurios darbuotojai yra J. Š. ir V. S., kadangi buvo nustatyta, kad nusikalstama veika yra padaryta prieš nepilnametį asmenį. Kai atvyko operatyvinė grupė po 24.00 val., jie kartu užlipo į antrą aukštą ir globėją sulaikė. Ji buvo neblaivi, kadangi aiškiai matėsi neblaivumo požymiai: kalba nerišli, alkoholio kvapas iš burnos, koordinacija sutrikusi, moteris nesiorientavo aplinkoje, taip pat ji buvo agresyvi, nepamena, ar teko naudoti spec. priemones. Namų aplinka buvo tvarkinga, vaikai prižiūrimi.

Liudytojas V. S. teismo posėdyje patvirtino, kad kaltinamąją iš matymo pažįsta, ir parodė, kad dirba Panevėžio miesto ir rajono PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje vyresniuoju tyrėju. Jis vyksta pagal iškvietimus į įvykio vietas. Dėl minimo įvykio pamena, kad 2018 m. pavasarį jis buvo iškvietimas į (duomenys neskelbtini) (namo numerio nepamena) pagal pirminę informaciją, kad buvo smurtauta prieš mažametį vaiką. Maždaug po poros valandų jis su kolege J. Š. atvažiavo į įvykio vietą, kur jau buvo pareigūnai, mažametis vaikas, jo patėvis. Tos moters kambaryje nebuvo. Vaikas buvo išsigandęs, apie 11-12 metų amžiaus, jis aiškino, kad globėja, kuri yra jo teta, antrame aukšte, vonios kambaryje, bandė kapišono raišteliais jį smaugti. Sakė, kad tai kartojasi ne pirmą kartą. Vaikas buvo išsigandęs, jo kalba buvo nerišli. Suprato, kad tai vyksta dėl globėjos alkoholio vartojimo. Vyras buvo labiau vaiko pusėje, jam buvo gaila to vaiko, bet sakė, kad jis pareiškimo nerašys, nes jis esąs tik globėjos vyras. Suprato iš patėvio, kad viskas yra dėl žmonos girtumo ir jos piktnaudžiavimo alkoholiu. Jis pats užlipo į antrą aukštą, apžiūrėjo tą vonios kambarį, bet jokių daiktų iš įvykio vietos nepaėmė. Vaikas buvo su ta pačia striukyte, kurios neėmė, kadangi tai buvo vienintelė jo striukė. Moteris elgėsi agresyviai, dėl girtumo sunkiai suprato, kad ją išveža. Vaiką paliko namuose su patėviu. Mano, kad jeigu vaikas bėga iš namų, tai jis bijo globėjos. Todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo nužudyti. Abejonių, kad čia yra kažkoks nesusipratimas, nebuvo, nes vaikas smulkiai viską aiškino, nurodė aplinkybes, rodė gestais kaip globėja jį smaugė.

Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė S. J. teismo posėdyje paaiškino, kad 2018 m. kovo mėnesį, gavę informaciją kolegų iš Panevėžio Vaiko teisių apsaugos skyriaus dėl R. P., ėmėsi veiksmų pagal numatytus įstatymus, kadangi vaikas yra kilęs iš jos kuruojamo rajono, todėl privalėjo pasirūpinti vaiku. Paprastai tokiu atveju imamasi skubių veiksmų: R. su broliu buvo apgyvendinti L. M. šeimoje, (duomenys neskelbtini). L. M. turi teisę globoti vaikus, t. y. iki 3 vaikų. Tuo pačiu metu skyrius ėmėsi ieškoti nuolatinių globėjų ir spręsti klausimą dėl R. B. nušalinimo. Kol buvo nerasta globėjų šeima, vaikas gyveno L. M. šeimoje. Šiuo metu vyksta byla dėl R. B. nušalinimo ir globėjų paskyrimo. Nuo 2010-01-28 R. buvo pas R. B.. Iki to įvykio kiekvienais metais kolegos teikė jai informaciją apie globos priežiūrą R. B. šeimoje ir iki 2016 metų jokių nusiskundimų dėl R. B. elgesio nebuvo. Vėliau, prasidėjo nusiskundimai dėl neramumų šeimoje, išgėrinėjimo konfliktai. Moteris buvo įspėta. 2017 metais situacija stabilizavosi, o 2018 metais vėl prasidėjo neramumai, t. y. du kartus R. B. buvo neblaivi, o jau trečią kartą pats vaikas kreipėsi pagalbos dėl smurto prieš jį. Jiems taip pat yra tekę nuvykti pas L. M., kuri teigė, kad R. P. turėjo šiek tiek socialinių įgūdžių stokos. Jai pačiai neteko bendrauti su R. P.. Dar būnant pas socialinę globėją L. M., ji jau ieškojo nuolatinių globėjų, nes socialinė globa gali tęstis tik iki vienerių metų. Skyrius, turėdamas informaciją apie ankstesnį R. B. netinkamą elgesį, priėmė tokius sprendimus.

Liudytoja apklausta R. K. teismo posėdyje parodė, kad iš Varėnos socialinių paslaugų centro gavo žinią, kad ieškomi nuolatiniai globėjai dviem berniukams iš Radviliškio rajono. 2018 m. rugpjūčio 6 ar 7 dienomis ji nuvyko susipažinti su vaikais į (duomenys neskelbtini) pas tuometinę jų globėją L. M.. Mažasis E. buvo labai guvus berniukas. R. buvo šiek tiek uždaresnis, gal išsigandęs, bet pradėjus su juo šnekėtis, R. pasakė, kad „taip, aš norėčiau važiuoti pas jus“. 2018-09-08, per antrą vizitą, ji parsivežė vaikus į Varėną. Tuo metu ji vyko su vyru ir 12-mečiu sūnumi, pirmą kartą ir su suaugusia dukra. Kuomet vaikai pas ją atvažiavo, buvo labai daug problemų su mokslo įgūdžiais, su sveikata. Pastebėjo, kad R. labai daug laiko praleidžia internetinėje erdvėje. Paprašė R., ar ji gali pasižiūrėti jo veiklą toje erdvėje, nes vaikas po to būdavo nekalbus, labai suirzęs. Pasirodė, kad jis prisiregistravęs tokiuose portaluose, kur buvo labai daug smurto, daug keiksmažodžių, pornografiniuose portaluose. Pasikalbėjus dėl viso to pašalinimo, jis sutiko ir ji įvedė tėvų režimą. Žino, kad R. susirašinėdavo su seserimis. Jis sakydavo, kad jo seserys labai panašios į jų dukrą. R. atvirauja su ja, pasakojasi viską. Ji R. telefone aptiko jo susirašinėjimą su seserimis, kur jis kalbėjo apie šį įvykį, dėl ko vyksta ši byla. Sesė S. klausė jo, kas įvyko, gal gali papasakoti apie įvykį R. B. namuose, klausė, ar R. nori namo. R. atsakė, kad R. bandė jį pakarti su striukės raišteliu, pasakojo apie žolės rūkymą. Pakalbėjus apie minimą įvykį su R., jis nuleido galvą ir apsiverkė, klausė „kas man dabar bus?“. Vaikas pasakė, kad nuėjęs į Varėnos Vaikų teises, melavo, dėl to išgyveno, ji nuramino vaiką. Jai paskambino iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus, prašė R. nuvežti į skyrių. Jis sakydavo, kad R. dažnai gerdavo, keikdavosi ir mušdavosi. Dabar R. pasamdyti mokytojai, nes labai prasti mokslo įgūdžiai, yra apleisti berniukų dantys, kurie dabar gydomi. Vaikai nepripratę elgtis peiliu, šakute, dabar išmoko, buvo nepratę prie taisyklių, režimo, pamokų ruošimo. Pas ją R. nerūko, bet pats yra sakęs, kad pas R. B. rūkė. Buvo bendravimas su sese S., todėl mano, kad tas R. nuomonės pakeitimas ir turėjo įtakos jo pasakymui Varėnos VTAS. Pati R. B. yra skambinusi R. du kartus, trečią kartą ji pati perėmė telefoną iš R., atsiliepė ir pokalbis buvo negražus. Mano šie pokalbiai ir padarė įtakos jo pasakymui Varėnos Vaiko teisių skyriuje.

Rašytinė bylos medžiaga

2018-03-27 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rastas ir paimtas žarsteklis (b. l. 18-21).

2018-04-13 apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad žarsteklis yra juodos spalvos, galimai pagamintas iš metalo. Bendras žarsteklio ilgis 64 cm. Žarsteklio viršutinė dalis yra netaisyklingai užlenkta. Žarsteklio užlenktos dalie bendras ilgis 9 cm. Žarsteklio apatinėje dalyje yra rankena, kurios ilgis 11 cm (b. l. 22-24).

2018-03-09 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra Gyvenamojo namo vonios kambarys, (duomenys neskelbtini). (b. l. 12-16).

Iš 2018-03-09 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo bei 2018-03-27 striukės apžiūros protokolo matyti, kad pateikta mėlynos spalvos striukė „FSNB“, kuri yra tamsiai mėlynos spalvos, užsegama užtrauktuku, kišenės šonuose taip pat užsegamos užtrauktuku. Striukė su gobtuvu į jį įvertas 90 cm ilgio raištelis su plastmasiniu užtraukėju. Striukė susiūta išilginėmis siūlėmis, striukės gobtuvas ir pečiai iš lygios tamsiai mėlynos spalvos medžiagos. Dešinė rankovė prie peties pradeginta, striukės įplyšimas virš kairės kišenės. Striukės dydis “XS“ (b. l. 48-54)

2018-03-26 Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus (toliau Centras) pateikto garso įrašas ir 2018-04-12 garso įrašo perklausos protokolas, iš kurių matyti, kad 2018-03-08, 22.01.34 Centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas, garso įrašo trukmė 1.04 min.:

Vaikas – Alio?

BPC – Vienas vienas du.