Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2019-02-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-32-229/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-02-21
Bylos Nr.
1-32-229/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rita Bilevičienė
Kaltinamasis
R. B.
Advokatai
Kastytis Paspirgėlis, Vytautas Kazlauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-32-229/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11082-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.9.10.; 1.2.5.4.1.; 2.3.6.4.4.1.; 2.3.6.4.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 21 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Bilevičienė,sekretoriaujant Raimundai Šateikienei,dalyvaujant prokurorui Gražvydui Kazlauskui, Kristinai Ulienei,gynėjui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui,nukentėjusiojo atstovėms pagal įstatymą L. M., R. K.,nukentėjusiojo atstovui advokatui Vytautui Kazlauskui,

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, 7 klasių išsilavinimo, ištekėjusi, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoja, neteista, kaltinama, padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 145 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs įrodymus baudžiamojoje byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. 2018-03-08, apie 22.00 val., namuose – (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (1,89 prom. girtumas), atsakydama į mažamečio globotinio R. P., gimusio (duomenys neskelbtini), jai išsakytas pastabas dėl jos akivaizdaus girtumo, elgėsi agresyviai ir pažeisdama vaiko teisę, kad su juo būtų elgiamasi pagal jo raidos lygį, neadekvačiai giežtai drausmino mažametį žodžiu ir demonstruodama savo, kaip suaugusio žmogaus jėgos persvarą, ir tempdama mažametį už rankos reikalavo globotinio eiti miegoti tai versdama nukentėjusįjį dėl galimo fizinio smurto prie jį. Po to, nukentėjusiajam bandant išvengti fizinio smurto slepiantis vonios kambaryje, ji tęsdama savo smurtinius veiksmus išsakė vaikui ketinimus pakarti ir nužudyti jį, tuo pat metu bandydama mažamečio vilkėtos striukės gobtuvo raišteliais suveržti jo kaklą, tokiu būdu grasino nužudyti mažametį R. P., jam turint pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas bus įvykdytas.

Kaltinamoji R. B. kaltinama tuo, kad 2017 m. rudenį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, apie 23.00-24.00 val., namuose – (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, elgėsi agresyviai mažamečio globotinio R. P., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir pažeisdama vaiko teisę, kad su juo būtų elgiamasi pagal jo raidos lygį, neadekvačiai giežtai drausmino mažametį žodžiu ir demonstruodama savo, kaip suaugusio žmogaus jėgos persvarą bei akivaizdų priešiškumą vaikui, užsimojusi žarstekliu, išsakė vaikui ketinimą jį užmušti, tuo pat metu bandydama suduoti žarstekliu mažamečiui per nugarą ir galvą, tokiu būdu grasino sunkiai sutrikdyti mažamečio sveikatą jam turint pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas bus įvykdytas.

Bylos įrodymai

Kaltinamoji R. B. teismo posėdyje savo kaltę dėl kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų padarymo pripažino iš dalies, kadangi nesutiko su tuo, kad su žarstekliu buvo mojavusi prieš vaiką ir jį gąsdinusi. Detaliau paaiškino, kad ji yra R. P. ir E. J. teta. Jie abu yra jos sesers vaikai. R. pasiėmė globoti 2010 m., o E. – prieš 3 metus ir vaikai gyveno pas ją (duomenys neskelbtini) iki 2018-03-09. Šiuo metu abu vaikai gyvena šeimoje, Varėnoje. Jos globojami vaikai buvo mylintys ir ji juos abu mylėjo. Patikslino, kad kai ji pasiėmė globoti R., ji turėjo M. pavardę, kurią vėliau pakeitė, kai 2012-09-22 sudarė santuoką su D. B.. Sutuoktinio santykiai su globotiniais buvo labai geri, jis juos labai mylėjo, nors sutuoktinis yra jai sakęs, kad jam atsibodo jos globojami vaikai, bet tie vyro priekaištai jai nesukeldavo jokio pykčio. Anksčiau nebuvo jokių atveju, kad netinkamai ji būtų vykdžiusi globėjos pareigas, nors ir pamena tik vieną kartą, kai buvo kviesta Panevėžio vaikų teisių apsaugos tarnybos dėl netinkamo globėjos elgesio. Dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ji pakartotinai pažymėjo, kad ji nesutinka su kaltinimu, kad 2017 m. rudenį ji būtų vaikiusi R. su žarstekliu. Apie šią istoriją su žarstekliu ji sužinojo tik po 2018-03-09, kai policija paprašė apžiūrėti turimą žarsteklį. Apie patį įvykį detaliau prisimena, kad tą vakarą pasikvietė į svečius drauges: I. C., V. N., kuri atėjo su dukryte U., o I. C. – su vyru. Vaikai žaidė, o jie visi išgėrė šampano, tačiau ji nebuvo girta. Kai draugės susiruošė eiti namo, R. pasakė eiti miegoti, tačiau jis nepaklausė, todėl jį aprėkė. R. pasiprašė tetės (taip vadino D. B.), klausė, ar gali eiti pas I. miegoti. Vyras išleido. D. B. tuo metu buvo namuose, matė, kaip draugės išėjo namo. Ryte ji nuėjo pas Ingą iki parduotuvės, kur ji dirba, paprašė, kad ši paskambintų vyrui ir paprašytų, kad R. jau eitų namo. I. vyras parlydėjo R. iki namų, tuo viskas ir baigėsi. Pažymėjo, kad R. ant jos turėjo piktumą, nes jam ji buvo tokia griežtesnė, kadangi tenorėjo, kad R. jai paklustų, nevalkatautų, todėl galimai galėjo ir duoti tokius parodymus prieš ją, sugalvoti tokią situaciją su žarsteklio panaudojimu prieš jį, nors ir teismo posėdyje patvirtino, kad žarsteklis yra jos namų katilinėje.

Dėl antros jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ji parodė, kad 2018-03-08 ji parvažiavo iš darbo namo, tuo metu atėjo brolis V. Ž. pasveikinti jos su kovo 8-ąja, atsinešė degtinės, gėlių. Todėl išgėrė gal pusę butelio degtinės kartu. Grįžo vyras iš darbo, prisijungė prie jų. Po to atėjo jos brolio sūnus, kuris taip prisėdo prie jų visų. Tuo metu jai pasirodė dūmų kvapas, kuris sklido nuo R., todėl atsisukusi, paklausė R., ar jis nerūkė. Jis pasakė „ne“. Tada ji pradėjo aiškinti vaikams, kas yra tas rūkymas, kad negerai taip daryti. Tuo metu R. pradėjo visokiais gestais jai už nugaros maivytis, rodė visokius ženklus, provokavo. Todėl ji atsistojusi nuo stalo, pasakė: „R., ateini papūsti, ar neprisirūkęs“. R. pradėjo bėgti pro duris, todėl ji griebė už jo striukytės kapišono, kad nepabėgtų pro duris, bet jokio raištelio neveržė tuo metu. Pasakė R., kad jei jis neprisipažins, tai „užmuš, pakars“, tačiau tai padarė ne iš blogos valios, neketindama to padaryti iš tikrųjų. Gali būti, kad girtumas turėjo įtakos tokiems jos veiksmams. Kai drausmino R., su juo griežtai kalbėjo, nes jai tikrai tada pasirodė, kad jis yra prisirūkęs, o anksčiau irgi buvo taip, kad R. net vėmė nuo rūkymo. Ji nemano, kad R. galėjo išsigąsti jos pasakytų piktų žodžių, jis pats nieko nesakė, tylėjo. Po to, kai R. ji paleido, vaikas nubėgo į antrą aukštą. Ji iš paskos vaiko nebėgo, o su E. nuėjo kartu miegoti. Po kiek laiko atvažiavo trys pareigūnai. Gal buvo jau 22.00 val. Kas iškvietė pareigūnus, pradžioje nežinojo. Pareigūnai ją išvežė, kadangi ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Tuo metu R. buvo su D. B.. Policijoje jai pateikė kaltinimus, kad ji kėsinosi nužudyti R..

Nukentėjęs R. P. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad jis šiuo metu (2018-03-13) gyvena Raudondvaryje. Į teismą atvyko, nes patyrė smurtą šeimoje, dėl to pats paskambino į policiją. Tai buvo praeitą ketvirtadienį (2018-03-08). Jis tą vakarą palydėjo savo pusbrolį A. ir dėdę V. namo, jie gyvena (duomenys neskelbtini). Paskui grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Grįžęs pamatė mamą R. B. girtą. Ji svirduliavo. Jis pasakė: „mama einam miegoti“, o ji liepė "dingti iš akių". Tada jis su mama ir broliu E. ėjo į antrą aukštą miegoti. R. sakydama jam: „eik staigiai miegoti“, pradėjo tąsyti už rankos. Jis išsigando, bijojo, kad (R.) jo neprimuštų, nubėgo į tualetą, kuris yra kartu su vonia antrame aukšte. Tualete buvo dėdė D. B., jis ten rūkė. Į tualetą atėjusi R. jam pasakė, kad: „aš tave užmušiu, pakarsiu“. Nežino ar D. girdėjo, ar nenorėjo girdėti, nes parūkęs jis (D.) išėjo iš tualeto. Tada R. bandė jo kaklą apvynioti jo vilkėtos striukės raišteliu. R. kartojo: „aš tave užmušiu, pakarsiu“.(Vaizde matyti, kaip R. P. rankomis rodo, kaip rasa striukės raištelį bandė apvynioti apie kaklą). R. nespėjo užvynioti raištelių ant kaklo (Nukentėjusysis parodo, kai rankomis jis trukdė užveržti raištelius). Kai ji bandė patraukti raištelius, jis juto lengvą skausmą. Nuo raištelių žymių neliko. Jis būdamas tualete rėkė: „padėkit, gelbėkit“. D. jau buvo išėjęs, todėl negirdėjo kaip jis šaukė. R. buvo girta ir vonioje užkrito ant skalbinių dėžės. Tuomet, jis išbėgo iš tualeto į laiptinę. R. bandė jį "kulokais" mušti. Vėliau, antro aukšto laiptinėje D. jį apgynė. R. užsimojo, bet į galvą jam nepataikė, tik pataikė neskaudžiai pataikė į ranką. Vėliau, būnant antrame aukšte, D. R. uždarė, kad ši nebemuštų ji ir padavė jam telefoną, kad jis paskambintų policijai. Pirmiausia jis skambino socialinei darbuotojai A., kuri lankydavosi jų namuose, žiūrėdavo, kaip jis jaučiasi, bet ji neatsiliepė. Tada skambino į policiją ir pasakė, kad jį muša, prašė padėti. Policija jo nesuprato, neišgirdo, tada jis padavė telefoną D., kuris ir pasakė, kas vyksta ir nurodė namų adresą. Šio įvykio metu R. buvo labai girta, svyravo, o dėdė D. B. buvo truputi išgėręs. R. taip elgiasi dėl savo vyro D. (priekaištų). Ji labai nervuota. D. sakydavo: „kam tų vaikų prisiėmei“(...) "Persigerusi" R. sako, kad jį užmuš. Ji jau du kartus bandė jį užmušti. Jei dėdė nebūtų jo apgynęs šį kartą apgynęs, tai jo jau nebūtų buvę. R. yra neprognozuojama. Nuo to įvykio, kai R. bandė jį smaugti, jis surado naują globėją, jam dabar geriau. (b. l. 104-107, 108-109.)

Nukentėjusysis R. P. teismo posėdyje parodė, kad jam 13 metų, šiuo metu gyvena Varėnoje su dar trimis broliais: P., E. ir E. ir seserimi G.. Kartu gyvena mama R. su T. ir tėtis M.. Prieš tai gyveno Raudondvaryje su dar trimis globotiniais ir broliu, globėja ir globėju, kurių vardų nepamena. Dar prieš tai gyveno (duomenys neskelbtini) su teta R., dėde D., broliu E.. Dar turi 4 suaugusias seseris, su kuriomis retkarčiais bendrauja. Paskutiniu metu bendravo sus seserimi G.. Kitos seserys – R., V. ir S., jos gyvena visos Radviliškyje. Žino, dėl ko čia yra, t. y. kad pamelavo dėl įvykio. Kalba eina apie tą įvykį, kai jis išsikvietė policiją dėl to tetos R. įvykdyto pasikėsinimo jo atžvilgiu. Pažymėjo, kad pamelavo Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojams, kad R. norėjo tik pagrasinti jam. Nežino kodėl taip pasielgė, kadangi visa tiesa yra tai, kas buvo pasakyta anksčiau. Apie tą įvykį dar yra kalbėjęs su seserimi S. per „Messenger“ programėlę ir jai viską paaiškino, kaip buvo. Dabar nebeatsimena, ką tiksliai tada jai sakė, nes žinutes jau išsitrynė telefone. Kalbant konkrečiai apie patį įvykį, tai jis buvo 2018 metais, kai jis dar gyveno (duomenys neskelbtini), tuo metu teta R. gėrė alų su pusbroliais. Tada buvo A., D. ir dar buvo jų mama. Jie žaidė, viskas buvo gerai. Pusbrolio mama, kurios vardo nebeatsimena, išgėrė. Dar dėdė D. buvo, kartu su jais gėrė. Daugiau suaugusių gal nebuvo. Paskui gal jie susipyko ir D. išėjo į antrą aukštą pabūti ramiai. Jis su pusbroliais žaidė toliau kambaryje, pirmame aukšte, kur jie gėrė. Teta R. pradėjo šnekėti su pusbrolio mama. Tuo metu jis nusivaipė, o R. supyko ant jo ir jį nuvedė į kampą. Pusbroliai išėjo namo, ir nukentėjusysis juos parlydėjo namo, po to grįžo atgal į namus ir paklausė tetos R., kad eitų jie visi miegoti. Kuomet jie ėjo į antrą aukštą, R. jau buvo persivartojusi alkoholio, paėmė jį už peties ir pasakė, kad „eime gult“. Jis labai išsigando, pradėjo bėgti. Dėdė D. ėjo į tualetą, todėl nukentėjusysis atidarė duris, R. atėjo paskui jį į tualetą. Tuo metu ji kažkaip keistai į jį žiūrėjo, paėmė ir apvyniojo jį striukės šniūreliu, sakė lyg ir „užmušiu“, todėl jis labai išsigando. Jis ją pastūmė ir pabėgo nuo jos į koridorių. Tada pasakė D., tai jis uždarė duris ir pasakė „policijai paskambink“. Todėl pradžioje paskambino Vaikų teisių ginimo tarnybai, bet niekas neatsiliepė. Tada davė telefoną D. ir jis paskambino policijai ir ją iškvietė. Dar prieš šį įvykį R. elgesys buvo negražus, ji, paėmusi nukentusįjį už kupros, stūmė. Dėl kito įvykio parodė, kad anksčiau buvo panašus atvejis su kačerga. Tas įvykis buvo, kai gyveno (duomenys neskelbtini). Teta R. pradėjo jį gaudyti, norėjo kažką padaryti. Jis tada bėgo į lauką. R. tada jam sakė „staigiai miegot“, pasiėmė kačergą, norėjo pagrasinti. Tuo metu jis išsigando, todėl bėgo nuo jos. R. bandė mosikuoti kačerga jį bevaikydama. Gal norėjo jam grasinti ar kažką kitą padaryti. Todėl jis bėgo nuo jos, išsigando, nes galvojo, kad ji nori su ta kačerga sužeisti. Kada išgirdo kiti, kas tuo metu pas jį buvo atėję: I. pardavėja, kita tokia moteris, kurios vardo dabar neatsimena, tos moters dukra U.. Tada Inga sakė, kad „eime pas mus pernakvoti“. Jis ėjo tada pas jas pernakvoti, o R. juos vijosi. Tada jau buvo naktis, apie 24.00 val. Įvykis su kačerga buvo seniau, prieš tą įvykį su raišteliais.

Atstovė pagal įstatymą L. M. teismo posėdyje parodė, kad ji antri metai dirba Radviliškio rajone socialine darbuotoja prie laikinai globojamų vaikų. Ji yra laikina globėja. Savo namuose, (duomenys neskelbtini), priima vaikučius. Pamena, kad 2018-03-09 gavo skambutį iš Radviliškio administracijos, ar ji gali iš Radviliškio savivaldybės laikinai globai paimti du berniukus. Sutiko. Nuvažiavus į Radviliškio savivaldybę, rado (duomenys neskelbtini) R. P. ir (duomenys neskelbtini) E. J.. Buvo paskirta tų vaikų laikinąja globėja. Taip pat savivaldybėje sužinojo, kad prieš vaikus buvo panaudotas smurtas ir pas tą globėją R. B., iš kurios jie buvo paimti, jie nebegrįš. Pradžioje vaikai buvo pavargę, neišsimiegoję, pikti, pasakojo, kad ten buvo smurtas, tuo kartu ir nekentė globėjos. Po to, pusę metų iki 2018-09-10, vaikai pragyveno pas ją, dabar jie abu yra Varėnoje, nes ten nuolatinai globai ieškojo vaikų. Iki apklausos teisme R. tikrai buvo įpykęs ant globėjos. Jis sakė, kad su juo mažai kas kalbėjo, kad vis pakeltu balsu kalbėjo, bet kad jį ten mušė, nieko jis nepasakojo. Apie tos nakties įvykį jis viską papasakojo pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Vėliau jis gailėjosi, sakė, kad gal blogai padarė, kad skambino. Sakydavo, kad ten jam skaniai gamindavo valgyti, „tete“, „mama“ vadino. Jis tikrai ilgėjosi globėjos, sakė, kad jam tikrai nieko netrūko. Jai pačiai paskui buvo gaila ir to vaiko, ir R. B., kuri buvo juos auginusi nuo pat mažens. R. gan paklusnus vaikas, tikrai pas ją nerūkė, mėgo futbolą, lankė būrelį, mokyklą. E. lankė darželį. Tą kartą gal vaikas išsigando, pasimetė, gal sutuoktinio spaudimas tam vaikui buvo. D. B. atvažiuodavo pas ją, jam nebuvo uždrausta, privežė žaislų visokių. Tas vaikas „tete, tete“ vadindavo. Širdį jai spausdavo, vis tiek vaikas buvo užaugęs, pripratęs. Todėl ji globėjus vertina teigiamai, ji pati matė jų namus, viskas tvarkinga, rūbelių gražių daug turėjo, vaikai skurdžiai negyveno. Mano, kad vaikų teisės paskubėjo.

Liudytojas D. B. teismo posėdyje pasinaudojo teise neduoti parodymus prieš kaltinamąją R. B., kuri yra jo žmona.

Liudytoja I. C. teismo posėdyje parodė, kad R. B. pažįsta nuo 2017 m. Dėl įvykio pamena, kad ji buvo su vyru svečiuose pas R. B.. Dar kartu buvo V. N.. Gėrė šampano virtuvėje. Kambaryje dar buvo D. B. ir globotiniai R. ir E., kuris jau gulėjo lovytėje. Pasisėdėjus išėjo namo. Netoli namų pasivijo R., sakydamas kažką, kad mama šaukia. Todėl ji pasakė vaikui tada, kad „eik pas mus ir miegok, ryte atsikelsi ir pareisi namo“. Tačiau ji nelabai klausė R. dėl ko mama ant jo šaukė. Tikriausia dėl to, kad miegoti nenorėjo eiti. Tai buvo vienintelis kartas, kai R. pas juos miegojo. Tą vakarą R. nebeieškojo R., nes D. B. buvo pasakiusi, kad R. pas juos nakvos. Ryte, iš darbo, paskambino vyrui, kad eitų R. namo. Tą vakarą, kai jie visi vakarojo, R. R. nieko nesakė, nebarė. R., kaip ir visi vaikai, padykęs, toks amžius. R., kaip globėja, buvo tinkama. Vaikai buvo aprūpinti viskuo.

Liudytoja V. N. teismo posėdyje parodė, kad ji yra R. B. draugė. 2017 metų rudenį jos abi susitiko prie parduotuvės ir R. pasiūlė jai užeiti pas ją į svečius. Todėl ji nuėjo su dukra U., paskui atėjo I. C. su vyru. Namuose buvo R. su vyru D. B. ir vaikais: R. ir E.. Susirinkę jie visi pasėdėjo, išgėrė šampano ir apie 23.00 val. išėjo namo. Pamena, kad tuo metu R. B. nebuvo stipriai išgėrusi. Einant namo, juos pasivijo R.. Jis sakė, kad mama kažką rėkė. Todėl ji sakė vaikui, kad „ eik pas I. miegoti, bus ramu“. Tikrai nesakė R., kad bijo namuose miegoti. R. irgi nedejuodavo, kad sunku su R. susitvarkyti, be to, ji mažai su R. bendraudavo. Todėl netiki, kad R. galėjo kokiu tai žarstekliu vaikyti R.. Ji visada tokia tvarkinga ir vaikai mandagūs: R. pravažiuos su dviračiu, visada pasisveikins, tikrai negali sakyti nieko blogo. Virtuvėje pas R. labai tvarkinga, labai gražu, nėra jokios krosnies, jokio žarsteklio nematė. Mano, kad R. savijauta po to, kai paėmė iš jos vaikus, tikrai ne kokia.

Liudytoja J. Š. teismo posėdyje parodė, kad iš budėtojų 2018-03-08 buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) girta mama grasina susidorojimu. Pagalbos numeriu skambino tikriausia pats vaikas, prašydamas pagalbos. Pirmiausia, vyko patruliai, pranešė, kad yra smurtas artimoje aplinkoje, kuris pasitvirtino ir reikalinga operatyvinė grupė. Į įvykio vietą vyko ji pati su V. S.. Nuvykus namuose buvo dar ir patruliai, ir pati globėja, jos sutuoktinis, kuris tą vaiką, kai jie atvyko, nuvedė miegoti. Galėjo būti po 22.00 val. Moteris buvo labai neblaivi, ji buvo agresyvi, kažką ir ant kažko šaukė, todėl jie daugiausia bendravo su jos sutuoktiniu. Vyras pasakė, kad jo žmona globoja savo sesers vaiką, bet ji nėra labai gera globėja, nes dažnai išgeria, pastoviai rėkia ant vaikų. Gali būti, kad atvykus, ji bendravo su vaiku, tačiau nepamena, ar buvo vaikas sumuštas, ką jis sakė, bet vaikas tikrai buvo išsigandęs. Yra tokia praktika, kad pirmieji atvykę policijos patruliai į tarnybinius telefonus įrašinėja pokalbius su asmenimis, tačiau ji pati tai tikrai neįrašinėjo, kas buvo šnekama įvykio vietoje. Po to, kai liudytojai buvo parodytas jos pačios surašytas tarnybinis pranešimas, ji teismo posėdyje patikslino aplinkybes, kad vaikas tuo metu jai sakė, kad pamotė gėrė namuose, išgėrusi, pradėjo rėkti ant jo, jis užlipo į antrą aukštą, į vonios kambarį, pamotė užlipo paskui jį į vonios kambarį ir ji, paėmusi lyg ir batų raištelius, apvyniojo jam apie kaklą, sakė, kad nužudys. Vaiko ji klausė „už ką?“. Vaikas atsakė, kad ji visada girta taip daro, kai prisigeria, tai visada ant jo pyksta, rėkia. Tačiau nepamena, ar vaikui ant kaklo buvo kokios tai žymės, paraudimai nuo smaugimo. Taip pat pamena, kad ji ieškojo tų batų raištelių, bet ar jie buvo rasti, ar tas vaikas rodė, ar jie buvo išimti iš įvykio vietos – negali pasakyti. Vaikas sakė, kad tos pamotės sutuoktinis jam yra labai geras ir jis nori su juo būti. Todėl nusprendė sulaikyti R. B., o vėliau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nustačius nusikalstamos veikos požymius – grasinimą nužudyti. Po to, kai buvo pagarsintas tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, liudytoja patikslino, kad jos kolega V. S. ėjo į vonios kambarį apžiūrėti. Galėjo vaikas parodyti striukę. R. žodžiais remiantis, jis surašė pirminį tarnybinį pranešimą. Pažymėjo, kad ji nesakė, kad nematė striukės. Dėl ko iš įvykio vietos buvo paimtas žarsteklis, negali pasakyti.

Liudytojas G. K. teismo posėdyje parodė, kad teismo posėdyje peržiūrėtas vaizdo įrašas yra darytas jo paties, tačiau tikslios datos nurodyti negali, taip pat nepamena, su kuo tuo metu važiavo. Tačiau po to, kai jam buvo parodytas jo surašytas tarnybinis pranešimas, liudytojas teismo posėdyje parodė, kad kai jis atvažiavo į vietą pagal iškvietimą, jį pasitiko berniukas drebančiomis rankomis, užverktomis akimis. Tuo metu vaiko rankos drebėjo, balsas drebėjo, jis buvo išsigandęs. Matėsi, kad vaikas nuoširdžiai kalba. Buvo išsakyti žodžiai, kad globėja su juo susidoros, galvą nupjaus. Vaikas aiškino, kad buvo paimta už striukės abiejų raištelių. Taip pat vaikas pasakojo, lyg ir užsikirsdamas, kad tas grasinimas nužudyti vyksta ne pirmą kartą ir jis tikrai bijo, kad jį nužudys, kažką jam padarys. Tas, anot vaiko, vyksta gan dažnai ir vaikas negalėjo nurodyti tokio elgesio priežasčių. Jei žmogus yra išsigandęs, tai yra tam tikri fiziologiniai požymiai: prakaituoja delnai ir pan., todėl kad vaikas bijojo to pasakymo, tai buvo faktas. Kad vaikas išsigalvojo tokią istoriją, jam tokia mintis net nekilo. Taip pat pamena, kad juos pasitiko vyriškis ir pasakė, kad globėja miega antrame aukšte, neblaivi. Vyriškis keikėsi ant moters, sakė, kad nenori kištis, bet daryti kažką reikia, jam pabodo toks gyvenimas. Tačiau nepamena, ar ką daugiau sakė apie įvykį, taip pat negali prisiminti, ar jis buvo išgėręs. Pamena, kad buvo dar vienas vaikas, kuris miegojo. Kadangi jis pats yra mobiliojo būrio vyresnysis patrulis, vykstantis į įvykio vietą, tai buvo iškviesta operatyvinė grupė, kurios darbuotojai yra J. Š. ir V. S., kadangi buvo nustatyta, kad nusikalstama veika yra padaryta prieš nepilnametį asmenį. Kai atvyko operatyvinė grupė po 24.00 val., jie kartu užlipo į antrą aukštą ir globėją sulaikė. Ji buvo neblaivi, kadangi aiškiai matėsi neblaivumo požymiai: kalba nerišli, alkoholio kvapas iš burnos, koordinacija sutrikusi, moteris nesiorientavo aplinkoje, taip pat ji buvo agresyvi, nepamena, ar teko naudoti spec. priemones. Namų aplinka buvo tvarkinga, vaikai prižiūrimi.

Liudytojas V. S. teismo posėdyje patvirtino, kad kaltinamąją iš matymo pažįsta, ir parodė, kad dirba Panevėžio miesto ir rajono PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje vyresniuoju tyrėju. Jis vyksta pagal iškvietimus į įvykio vietas. Dėl minimo įvykio pamena, kad 2018 m. pavasarį jis buvo iškvietimas į (duomenys neskelbtini) (namo numerio nepamena) pagal pirminę informaciją, kad buvo smurtauta prieš mažametį vaiką. Maždaug po poros valandų jis su kolege J. Š. atvažiavo į įvykio vietą, kur jau buvo pareigūnai, mažametis vaikas, jo patėvis. Tos moters kambaryje nebuvo. Vaikas buvo išsigandęs, apie 11-12 metų amžiaus, jis aiškino, kad globėja, kuri yra jo teta, antrame aukšte, vonios kambaryje, bandė kapišono raišteliais jį smaugti. Sakė, kad tai kartojasi ne pirmą kartą. Vaikas buvo išsigandęs, jo kalba buvo nerišli. Suprato, kad tai vyksta dėl globėjos alkoholio vartojimo. Vyras buvo labiau vaiko pusėje, jam buvo gaila to vaiko, bet sakė, kad jis pareiškimo nerašys, nes jis esąs tik globėjos vyras. Suprato iš patėvio, kad viskas yra dėl žmonos girtumo ir jos piktnaudžiavimo alkoholiu. Jis pats užlipo į antrą aukštą, apžiūrėjo tą vonios kambarį, bet jokių daiktų iš įvykio vietos nepaėmė. Vaikas buvo su ta pačia striukyte, kurios neėmė, kadangi tai buvo vienintelė jo striukė. Moteris elgėsi agresyviai, dėl girtumo sunkiai suprato, kad ją išveža. Vaiką paliko namuose su patėviu. Mano, kad jeigu vaikas bėga iš namų, tai jis bijo globėjos. Todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo nužudyti. Abejonių, kad čia yra kažkoks nesusipratimas, nebuvo, nes vaikas smulkiai viską aiškino, nurodė aplinkybes, rodė gestais kaip globėja jį smaugė.

Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė S. J. teismo posėdyje paaiškino, kad 2018 m. kovo mėnesį, gavę informaciją kolegų iš Panevėžio Vaiko teisių apsaugos skyriaus dėl R. P., ėmėsi veiksmų pagal numatytus įstatymus, kadangi vaikas yra kilęs iš jos kuruojamo rajono, todėl privalėjo pasirūpinti vaiku. Paprastai tokiu atveju imamasi skubių veiksmų: R. su broliu buvo apgyvendinti L. M. šeimoje, (duomenys neskelbtini). L. M. turi teisę globoti vaikus, t. y. iki 3 vaikų. Tuo pačiu metu skyrius ėmėsi ieškoti nuolatinių globėjų ir spręsti klausimą dėl R. B. nušalinimo. Kol buvo nerasta globėjų šeima, vaikas gyveno L. M. šeimoje. Šiuo metu vyksta byla dėl R. B. nušalinimo ir globėjų paskyrimo. Nuo 2010-01-28 R. buvo pas R. B.. Iki to įvykio kiekvienais metais kolegos teikė jai informaciją apie globos priežiūrą R. B. šeimoje ir iki 2016 metų jokių nusiskundimų dėl R. B. elgesio nebuvo. Vėliau, prasidėjo nusiskundimai dėl neramumų šeimoje, išgėrinėjimo konfliktai. Moteris buvo įspėta. 2017 metais situacija stabilizavosi, o 2018 metais vėl prasidėjo neramumai, t. y. du kartus R. B. buvo neblaivi, o jau trečią kartą pats vaikas kreipėsi pagalbos dėl smurto prieš jį. Jiems taip pat yra tekę nuvykti pas L. M., kuri teigė, kad R. P. turėjo šiek tiek socialinių įgūdžių stokos. Jai pačiai neteko bendrauti su R. P.. Dar būnant pas socialinę globėją L. M., ji jau ieškojo nuolatinių globėjų, nes socialinė globa gali tęstis tik iki vienerių metų. Skyrius, turėdamas informaciją apie ankstesnį R. B. netinkamą elgesį, priėmė tokius sprendimus.

Liudytoja apklausta R. K. teismo posėdyje parodė, kad iš Varėnos socialinių paslaugų centro gavo žinią, kad ieškomi nuolatiniai globėjai dviem berniukams iš Radviliškio rajono. 2018 m. rugpjūčio 6 ar 7 dienomis ji nuvyko susipažinti su vaikais į (duomenys neskelbtini) pas tuometinę jų globėją L. M.. Mažasis E. buvo labai guvus berniukas. R. buvo šiek tiek uždaresnis, gal išsigandęs, bet pradėjus su juo šnekėtis, R. pasakė, kad „taip, aš norėčiau važiuoti pas jus“. 2018-09-08, per antrą vizitą, ji parsivežė vaikus į Varėną. Tuo metu ji vyko su vyru ir 12-mečiu sūnumi, pirmą kartą ir su suaugusia dukra. Kuomet vaikai pas ją atvažiavo, buvo labai daug problemų su mokslo įgūdžiais, su sveikata. Pastebėjo, kad R. labai daug laiko praleidžia internetinėje erdvėje. Paprašė R., ar ji gali pasižiūrėti jo veiklą toje erdvėje, nes vaikas po to būdavo nekalbus, labai suirzęs. Pasirodė, kad jis prisiregistravęs tokiuose portaluose, kur buvo labai daug smurto, daug keiksmažodžių, pornografiniuose portaluose. Pasikalbėjus dėl viso to pašalinimo, jis sutiko ir ji įvedė tėvų režimą. Žino, kad R. susirašinėdavo su seserimis. Jis sakydavo, kad jo seserys labai panašios į jų dukrą. R. atvirauja su ja, pasakojasi viską. Ji R. telefone aptiko jo susirašinėjimą su seserimis, kur jis kalbėjo apie šį įvykį, dėl ko vyksta ši byla. Sesė S. klausė jo, kas įvyko, gal gali papasakoti apie įvykį R. B. namuose, klausė, ar R. nori namo. R. atsakė, kad R. bandė jį pakarti su striukės raišteliu, pasakojo apie žolės rūkymą. Pakalbėjus apie minimą įvykį su R., jis nuleido galvą ir apsiverkė, klausė „kas man dabar bus?“. Vaikas pasakė, kad nuėjęs į Varėnos Vaikų teises, melavo, dėl to išgyveno, ji nuramino vaiką. Jai paskambino iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus, prašė R. nuvežti į skyrių. Jis sakydavo, kad R. dažnai gerdavo, keikdavosi ir mušdavosi. Dabar R. pasamdyti mokytojai, nes labai prasti mokslo įgūdžiai, yra apleisti berniukų dantys, kurie dabar gydomi. Vaikai nepripratę elgtis peiliu, šakute, dabar išmoko, buvo nepratę prie taisyklių, režimo, pamokų ruošimo. Pas ją R. nerūko, bet pats yra sakęs, kad pas R. B. rūkė. Buvo bendravimas su sese S., todėl mano, kad tas R. nuomonės pakeitimas ir turėjo įtakos jo pasakymui Varėnos VTAS. Pati R. B. yra skambinusi R. du kartus, trečią kartą ji pati perėmė telefoną iš R., atsiliepė ir pokalbis buvo negražus. Mano šie pokalbiai ir padarė įtakos jo pasakymui Varėnos Vaiko teisių skyriuje.

Rašytinė bylos medžiaga

2018-03-27 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rastas ir paimtas žarsteklis (b. l. 18-21).

2018-04-13 apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad žarsteklis yra juodos spalvos, galimai pagamintas iš metalo. Bendras žarsteklio ilgis 64 cm. Žarsteklio viršutinė dalis yra netaisyklingai užlenkta. Žarsteklio užlenktos dalie bendras ilgis 9 cm. Žarsteklio apatinėje dalyje yra rankena, kurios ilgis 11 cm (b. l. 22-24).

2018-03-09 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra Gyvenamojo namo vonios kambarys, (duomenys neskelbtini). (b. l. 12-16).

Iš 2018-03-09 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo bei 2018-03-27 striukės apžiūros protokolo matyti, kad pateikta mėlynos spalvos striukė „FSNB“, kuri yra tamsiai mėlynos spalvos, užsegama užtrauktuku, kišenės šonuose taip pat užsegamos užtrauktuku. Striukė su gobtuvu į jį įvertas 90 cm ilgio raištelis su plastmasiniu užtraukėju. Striukė susiūta išilginėmis siūlėmis, striukės gobtuvas ir pečiai iš lygios tamsiai mėlynos spalvos medžiagos. Dešinė rankovė prie peties pradeginta, striukės įplyšimas virš kairės kišenės. Striukės dydis “XS“ (b. l. 48-54)

2018-03-26 Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus (toliau Centras) pateikto garso įrašas ir 2018-04-12 garso įrašo perklausos protokolas, iš kurių matyti, kad 2018-03-08, 22.01.34 Centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas, garso įrašo trukmė 1.04 min.:

Vaikas – Alio?

BPC – Vienas vienas du.

Vaikas – Čia viena moteris smurtauja prieš mane. Man tik 12 metų tai (duomenys neskelbtini).

BPC – Ar jūs galite telefonu kalbėti? Aš nieko negirdžiu ką jūs sakote.

Vaikas – Tuoj tete pakviesiu, tuoj.

BPC -Ką?

Vaikas – Tuoj tete sakau pakviesiu.

Vyras – Alio?

BPC – Labas vakaras.

Vyras – Labas vakaras.

BPC – Bendrasis pagalbos centras. Nesupratau kas čia nutiko?

Vyras – Nu čia vaiką skriaudžia. Paėmus globotinius (duomenys neskelbtini). Aš ką tik iš darbo grįžau išgėręs esu, o jinai prisigėrus ir vaiką tipo pasmaugsiu nachui papjausiu (neaiškiai kalba) tai va, tegu žiūri.

BPC – Uhum. Tai čia jūsų, jūsų sugyventinė ar žmona?

Vyras – Žmona yra bet jinai (neaiškiai kalba) Nu nesvarbu atvažiuosit pažiūrėsit.

BPC – Ne nu tai labai svarbu, koks adresas? (b. l. 36-40).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikų kvalifikacija

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).

Teismas, ištyręs bylos duomenis, konstatuoja, kad byloje yra visiškai įrodyta kaltinamosios R. B. kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį padarymo, t. y. nagrinėjamoje byloje, vertinant įrodymų visumą, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji 2018-03-08, apie 22.00 val., namuose – (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, atsakydama į mažamečio globotinio R. P. jai išsakytas pastabas dėl jos akivaizdaus girtumo, elgėsi agresyviai ir pažeisdama vaiko teisę, kad su juo būtų elgiamasi pagal jo raidos lygį, neadekvačiai giežtai drausmino mažametį žodžiu ir demonstruodama savo, kaip suaugusio žmogaus jėgos persvarą, ir tempdama mažametį už rankos reikalavo globotinio eiti miegoti tai versdama nukentėjusįjį dėl galimo fizinio smurto prie jį. Po to, nukentėjusiajam bandant išvengti fizinio smurto slepiantis vonios kambaryje, ji tęsdama savo smurtinius veiksmus išsakė vaikui ketinimus pakarti ir nužudyti jį, tuo pat metu bandydama mažamečio vilkėtos striukės gobtuvo raišteliais suveržti jo kaklą, tokiu būdu grasino nužudyti mažametį R. P., jam turint pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas bus įvykdytas.

Kaltinamoji teismo posėdyje savo kaltės dėl šios jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, nors ir patvirtino didžiąją dalį kaltinime nurodytų nusikalstamą veiką sudarančių aplinkybių, teikdama, kad ji buvo sugriebusi už vaiko striukės kapišono, kad nepabėgtų per duris, bet neigė veržusi striukės raištelius, taip pat sutiko su tuo, kad išsakė vaiko atžvilgiu žodžius – „užmuš, pakars“, tačiau tai darė ne iš blogos valios, neketindama to padaryti iš tikrųjų, o ir pats vaikas neišsigando tokio jos poelgio, kadangi jis nieko nesakė ir tylėjo. Be to, pati kaltinamoji teismo posėdyje patvirtino, kad tokiam jos poelgiui įtakos turėjo jos girtumas. Vien tokie kaltinamosios parodymai yra ganėtinai reikšmingi, konstatuojant kaltinime nurodytas aplinkybes, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Be to, kaltinamosios kaltę patvirtino kiti teismo posėdyje ištirti įrodymai, t. y. tiek teisiamojo posėdžio, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu duoti mažamečio nukentėjusio R. P. parodymai, kuriais jis ganėtinai nuosekliai patvirtino kaltinamosios jos atžvilgiu atliktus neteisėtus veiksmus, nurodytus kaltinime, bei esmines su tuo susijusias aplinkybes, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, kadangi mažamečio nukentėjusio parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga, t. y. visų pirma, teismo posėdyje liudytojais apklausti policijos pasiraginai J. Š., G. K. ir V. S., kurie nuosekliai ir vieningai patvirtino tas pačias aplinkybes apie tai, kad atvykę pagal gautą iškvietimą į įvykio vietą, rado mažametį nukentėjusįjį, kuris buvo išsigandęs, susijaudinęs ir kuris policijos iš karto pareigūnams smulkiai paaiškino aplinkybes apie jo atžvilgiu atliktus kaltinamosios nusikalstamus veiksmus ir net rodė gestais kaip kaltinamoji jį smaugė, taip pat policijos pareigūnų buvo rasta mieganti pati kaltinamoji, kuriai buvo nustatytas vidutinis girtumas, ji buvo agresyvi net ir policijos pareigūnų atžvilgiu. Tokias pat aplinkybes šie liudytojai nurodė ir savo tarnybiniuose pranešimuose, ką patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, darytas atvykus į vietą policijos pareigūnams. Taip pat liudytoja R. K. patvirtino, kad yra girdėjusi iš mažamečio nukentėjusiojo, kad kaltinamoji yra bandžiusi jį pasmaugti su striukės raišteliu, taip pat sakydavo, kad kaltinamoji dažnai gerdavo, keikdavosi ir mušdavo jį. Tuo tarpu nors liudytojas D. B. teismo posėdyje pasinaudojo teise neduoti parodymus prieš kaltinamąją, kuri yra jo žmona, tačiau liudytojais apklausti policijos pareigūnai patvirtino aplinkybes, kaip šis liudytojas įvykio vietoje jiems nurodė bendras aplinkybes apie netinkamą kaltinamosios elgesį mažamečio nukentėjusiojo atžvilgiu, nuolatinius rėkavimus ant mažamečio, ką patvirtina ir Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktas garso įrašas ir 2018-04-12 garso įrašo perklausos protokolas, kuriame užfiksuota, kaip vyras telefonu teigia, kad yra skriaudžiamas vaikas, kaip žmona prisigėrusi vaikui grasina pasmaugsianti, papjausianti jį. Vertinant šių įrodymų visumą, matyti, kad mažamečio nukentėjusiojo duotus parodymus, kurie dėl esminių įvykio aplinkybių nuosekliai atitinka ir ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus jo paties parodymus, patvirtina ir kiti prieš tai įvardinti bylos įrodymai, kurie papildo vienas kitą, tarpusavyje neprieštarauja ir yra patvirtinti byloje nesuinteresuotų asmenų. Todėl teismas neturi pagrindo nesiremti mažamečio nukentėjusiojo parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu, vien tik todėl, kad mažametis nukentėjusysis pripažino teismo posėdyje, pamelavęs Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojams, kai jis buvo apklausiamas ne ikiteisminio tyrimo procese, apie kaltinamosios atliktų veiksmų pobūdį, juolab nėra jokių objektyvių požymių apie galimą įtaką jam dėl parodymų davimo. Todėl remiantis visais šiais bylos duomenimis, yra pakankamas pagrindas atmesti kaltinamosios pasirinktą gynybos versiją, kad ji nesmaugė mažamečio nukentėjusiojo, o jam išsakytus grasinimus nužudyti, ji iš tiesų nekeltino įgyvendinti, tačiau teismas pažymi, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o apie jo atžvilgiu iškreikto garsinimo realumą galima matyti tiek iš paties mažamečio nukentėjusiojo parodymų, iš kurių matyti, kad jis buvo smaugiamas striukės raišteliais, žodine forma jam grasinama nužudyti, dėl ko jis išsigando, tiek ir kitų liudytojais apklaustų policijos pareigūnų, iš karto atvykusių į įvykio vietą, parodymais, kurie patvirtino aplinkybes apie mažamečio nukentėjusiojo išgąstį, susijaudinimą, o detalus buvusio įvykio aplinkybių išdėstymas net ir gestais, neleido manyti, kad mažametis vaikas būtų viską išsigalvojęs. Taip pat reikšmingos ir kitos objektyviai nustatytos įvykio aplinkybės – iš karto po įvykio kaltinamajai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, ji buvo ganėtinai agresyvi net ir atvykus policijos pareigūnams, todėl darytina išvada, kad tokioje būsenoje pati kaltinamoji galėjo neadekvačiai raguoti į susidrausią situaciją su mažamečiu nukentėjusiuoju, tinkamai neįvertinti mažamečio atžvilgiu atliktų veiksmų pobūdžio, o taip pat vertintina ir tai, kad pats nukentėjęs asmuo yra mažametis, kuris yra ne tik gerokai fiziškai silpnesnis už kaltinamąją, bet ir priklausomas nuo jos, kurio psichika yra gerokai jautresnė ir mažiau tolerantiška jo atžvilgiu išreikštiems grasinimams nužudyti nei suaugusio asmens. Esant tokioms aplinkybėmis, darytina išvada, kad mažametis nukentėjusysis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas jį nužudyti gali realiai būti įvykdytas. Visi šie išdėstyti duomenys iš esmės pagrindžia ir kaltinamosios tiesioginę tyčią padaryti tokį nusikaltimą, todėl teismas, įvertinęs bylos duomenis, pripažįsta, jog kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, ji įrodyta visiškai, o kaltinamoji trauktina baudžiamojon atsakomybėn.

Dėl kitos kaltinamajai R. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos 2017 m. rudenį, teismas pažymi, kad baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Nagrinėjamoje byloje buvo išnaudotos visos priemonės ištirti bylai svarbias aplinkybes, tačiau nebuvo surinkta neabejotinų duomenų visumos, kurie leistų spręsti apie kaltinamajai R. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį padarymo, t. y. vertinant byloje esančius duomenis, objektyviai ir neabejotinai nėra patvirtinta kaltinamosios atžvilgiu pateiktame kaltinime nurodyta nusikalstama veika, kad ji 2017 m. rudenį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, apie 23.00-24.00 val., namuose – (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, elgėsi agresyviai mažamečio globotinio R. P., gimusio 2005-07-10, atžvilgiu ir pažeisdama vaiko teisę, kad su juo būtų elgiamasi pagal jo raidos lygį, neadekvačiai giežtai drausmino mažametį žodžiu ir demonstruodama savo, kaip suaugusio žmogaus jėgos persvarą bei akivaizdų priešiškumą vaikui, užsimojusi žarstekliu, išsakė vaikui ketinimą jį užmušti, tuo pat metu bandydama suduoti žarstekliu mažamečiui per nugarą ir galvą, tokiu būdu grasino sunkiai sutrikdyti mažamečio sveikatą jam turint pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas bus įvykdytas. Tokią išvadą teismas daro, vertindamas byloje esančius duomenis, kurių visumos kaltinamosios kaltei pagrįsti byloje teismas neįžvelgia, su kuo iš esmės sutiko ir prokurorė baigiamųjų kalbų metu. Pagrindinis ir vienintelis įrodymas dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo yra mažamečio nukentėjusio asmens parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kurie iš esmės buvo patvirtinti ir teisminio nagrinėjimo metu, tačiau teismas vertina juos, kaip nepakankamai išsamius ir detalius asmens kaltei pagrįsti, juose tik bendrai nurodant, kaip jis kaltinamosios buvo vaikytas žarstekliu, siekiant jį sudrausminti. Taip pat teismo posėdžio metu buvo apklaustos liudytojos I. C. ir V. N., kurios nėra tiesioginės tokio įvykio liudytojos, o teismo posėdyje patvirtino tik tai, kad tą vakarą išeinant iš kaltinamosios namų, jas pasivijo mažametis nukentėjusysis, kuris joms tenurodė, kad kaltinamoji šaukė ant jo, kartu jos patvirtino, kad kaltinamoji tinkamai elgiasi su mažamečiu nukentėjusiuoju. Daugiau jokių kitų įrodymų byloje nėra surinkta apie šią nusikalstamą veiką, o pati kaltinamoji neigė atlikusi kokius tai nusikalstamus veiksmus mažamečio atžvilgiu. Taigi, remiantis šiais duomenimis, darytina išvada, kad kaltinamosios kaltė yra iš esmės grindžiama neišsamiais mažamečio nukentėjusiojo parodymais ir jokių daugiau kitų objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima daryti vienareikšmę išvadą apie kaltinamosios kaltę, teismo posėdyje nebuvo nustatyta. Todėl esant tokioms abejonėms dėl kaltinamosios kaltės, jos traktuotinos kaltinamosios naudai. Remdamasis šiais argumentais, teismas konstatuoja, kad patikimais duomenimis neginčijamai neįrodyta kaltinamosios veiksmuose esantys nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymiai, todėl jai negali būti inkriminuojama ši nusikalstama veika, o jos atžvilgiu toje bylos dalyje priimtinas išteisinamasis nuosprendis (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bausmės skyrimo motyvai

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą–visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Kaltinamosios R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas),

Spręsdamas klausimą dėl kaltintajai R. B. skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamosios atžvilgiu nėra nustatyta jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra nustatyta viena ją sunkinanti aplinkybė. Taip pat kaltinamoji teisiama pirmą kartą, administracine tvarka nebausta (t. 1, b. l. 120), pas priklausomybės ligų specialistą nesilankė, priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neregistruota (t. 1, b. l. 122), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoja, darbdavio charakterizuojama teigimai (b. l. 124). Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, teismas daro išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai, skiriant vieną iš alternatyvių BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje sumatytų bausmių – laisvės apribojimą, kurio trukmė parinktina trumpesnė nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, ir vadovaujantis BK 48 straipsnio 1, 2 ir 7 dalimis, paskiriant įpareigojimus, kurie darys teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui. Teismo vertinimu, tokia bausmė, esant minėtoms aplinkybėms, užtikrintų teisingumo principą, labiausiai atitiktų bausmės paskirtį nubausti ir paveikti kaltinamąją.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamosios R. B. laikiname sulaikyme išbūtas laikas 2018-03-09 nuo 00.05 val. iki 11.47 val. (1 para) (t. 1, b. l. 136).

Kiti bylos klausimai

Kaltinamajai R. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento – R. B. vardu išduotos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (t. 1, b. l. 155-157, 158-160) – iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, o šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos, asmens dokumentą grąžinant R. B..

Daikto, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. įvykio vietos apžiūros metu paimtas žarsteklis, kuris saugomas Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato ikiteisminiam tyrimui reikšmingų daiktų saugykloje pagal kvitą Nr. BBB 0003454 (b. l. 25-26), grąžintinas kaltinamajai R. B., šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Sutinkamai su BPK 103 straipsniu ir 105 straipsnio 1 dalimi, procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos 13,30 Eur.ir nukentėjusiojo atstovės R. K. turėtos kelionės išlaidos 75,34 Eur. pripažintinos proceso išlaidomis, todėl iš R. B. priteistinos šios išlaidos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 308 straipsniu,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje (2018-03-08 epizodas), ir paskirti jai laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 48 str. 2d., 7d., įpareigoti laisvės apribojimo laikotarpiu nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną, prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2), į bausmės laiką įskaityti R. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2018-03-09 nuo 00.05 val. iki 11.47 val. (1 parą), ir laikyti, kad R. B. yra atlikusi 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.

Išteisinti R. B., vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nepadarius veikos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2017 m. rudens epizodas), turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – R. B. vardu išduotos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą – iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti, asmens dokumentą grąžinant R. B.

Daikto, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimą išspręsti taip: įvykio vietos apžiūros metu paimtą žarsteklį, kuris saugomas Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato ikiteisminiam tyrimui reikšmingų daiktų saugykloje pagal kvitą Nr. BBB 0003454, grąžinti R. B., šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vadovaujantis BPK 103 straipsniu, 105 straipsnio 1 dalimi, priteisti iš R. B. 13,30 Eur, ir 75, 34 Eur. valstybei proceso išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą (pašto išlaidas) ir nukentėjusiojo atstovės kelionės išlaidoms padengti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Rita Bilevičienė