Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų sprendimas

2020-03-18 · Civilinė byla Nr. 2-35-385/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-18
Bylos Nr.
2-35-385/2020
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01266-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Ieškinys atmestas.
Teisėjas
Vaclovas Jurjonas (pirm.)
Ieškovas
J. U.
Atsakovas
J. V.
Advokatai
Rimantas Šimkaitis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-35-385/2020 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01266-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.4. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 18 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Vaclovas Jurjonas,sekretoriaujant Renatai Majauskienei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Rimantui Šimkaičiui,atsakovo atstovei advokatei G. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. U. ieškinį atsakovui J. V. dėl išlaidų atlyginimo pagerinus daiktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė ir atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta. Ieškovė prašo nagrinėti bylą be jos, nes ji nevaikšto.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas prašo atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti bei priteisti iš atsakovo 945,18 Eur turto pagerinimo išlaidų. Nurodė, kad ieškovė yra S. V., mirusios (duomenys neskelbtini), sesuo. Mirus S. V. dviem sūnums ir sutuoktiniui, ji, būdama silpnos sveikatos, nebepajėgė pati savimi pasirūpinti, todėl paprašė ieškovės, kad ši apsigyventų pas ją. Ieškovė, siekdama sudaryti bendram su seserimi gyvenimui geresnes sąlygas, gavusi sesers pritarimą, 2011-09-15 nupirko kieto kuro katilą ir savo lėšomis šį katilą pajungė sesers name. Bendra katilo ir katilo pajungimo darbų kaina 1 896,36 Eur, t. y., 1 832,44 Eur (6 323,60 Lt) katilo kaina, 43,44 Eur (150 Lt) už katilo pajungimą, 14,48 Eur (50 Lt) už katilo paruošimą darbui. S. V. anūkas atsakovas J. V., sužinojęs, kad ieškovė yra sutarusi su seserimi, kad pereis gyventi pas seserį, ieškovei uždraudė lankytis pas S. V.. (duomenys neskelbtini) mirus S. V., jos turtą paveldėjo atsakovas, todėl jis privalo atlyginti ieškovei turto, kurį jis paveldėjo, pagerinimo išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė ieškinio nepripažįsta ir paaiškino, kad atsakovas yra S. V., mirusios (duomenys neskelbtini), anūkas, kuriam po S. V. mirties buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir pagal kurį jis paveldėjo S. V. nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad S. V. mirė (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė ieškinį teismui padavė praleidusi terminą kreditoriams reikalavimams pareikšti. Priežasčių, kad ji dėl pateisinamų priežasčių galėjo praleisti terminą, nėra, nes ji žinojo, kada mirė S. V., kada atsakovas priėmė palikimą. Ieškovės pateikta PVM sąskaita-faktūra neįrodo paskolinių teisinių santykių buvimo tarp ieškovės ir S. V., be to, galimas dalykas, kad S. V. yra atlyginusi ieškovei jos turėtas šildymo sistemos renovavimo išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė yra S. V., mirusios (duomenys neskelbtini), sesuo. Šalių ir jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir S. V. žodžiu buvo susitarusios, jog ieškovė persikels gyventi į S. V. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini)., nes ši po sūnų ir sutuoktinio mirties dėl silpnos sveikatos nebepajėgė savimi pasirūpinti. Ieškovės atstovo teigimu, ieškovė, siekdama sudaryti bendram su seserimi gyvenimui geresnes sąlygas, gavusi sesers pritarimą, iš savo lėšų 2011-09-15 nupirko kieto kuro katilą ir pasirūpino šio katilo pajungimu sesers name. Bendra katilo ir katilo pajungimo darbų kaina - 1 896,36 Eur, t. y., 1 832,44 Eur (6 323,60 Lt) katilo kaina, 43,44 Eur (150 Lt) už katilo pajungimą, 14,48 Eur (50 Lt) už katilo paruošimą darbui. Šių ieškovės atstovo nurodytų aplinkybių atsakovas neginčija, be to, katilo ir jo priedų pirkimo faktą bei jų kainą patvirtina byloje pateikta PVM sąskaita faktūra, Serija SPC Nr. 0000255. Iš bylos dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) S. V. mirė, o jos palikimą priėmė testamentinis įpėdinis - vaikaitis J. V.. Ieškovė, remdamasi tuo, kad žodinis susitarimas tarp jos ir S. V. nebuvo įvykdytas, t. y. ji taip ir nepersikėlė į sesers gyvenamąjį namą, nes atsakovas apskritai uždraudė jai pas seserį lankytis, prašo atsakovo kaip S. V. testamentinio įpėdinio, atlyginti dalį gyvenamojo namo pagerinimo išlaidų, t. y. pusę sumokėtos sumos.

Dėl termino kreditoriniam reikalavimui įpėdiniui pareikšti

Ieškovės atstovas prašo atnaujinti terminą pareikšti mirusios S. V. įpėdiniui atsakovui J. V. kreditorinį reikalavimą ir nurodė, kad terminą praleido dėl to, jog ieškovė nežinojo atsakovo asmens duomenų bei nežinojo, jog atsakovas priėmė palikimą. Terminas yra praleistas labai nežymiai – 8 dienos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. CK nenustatyta, kokios priežastys laikytinos svarbiomis. Tai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Kiekvienu atveju turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo operatyviai ėmėsi veiksmų savo teisei realizuoti, ar terminas praleistas nežymiai ir pan.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. V. mirė (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2019-06-28. Ieškinį ieškovė teismui pateikė 2019-07-18. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė terminą praleido labai nežymiai, atsižvelgiant į jos labai sunkią sveikatos būklę - nuo 2015 m. serga Parkinsono liga, serga lėtine išemine galvos smegenų liga su vestibulinės funkcijos paūmėjimais nuo 2017 m., daug metų serga stuburo ligomis, kamuoja lėtinis skausmas, 2016 m. ji operuota dėl L4 anterolistezės, L4-L5 diskektomija, prieš eilę metų buvo susilaužiusi abu klubakaulius - atliktos endoprotezavimo operacijos, nevaikšto, lovos ribose juda apsunkintai dėl skausmo, terminas pareikšti mirusios S. V. įpėdiniui atsakovui J. V. kreditorinį reikalavimą, atnaujintinas.

Dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo

Ieškovės teigimu, 2011 m. ji su seserimi S. V. žodžiu sutarė, kad ji savo lėšomis pertvarkys S. V. nuosavybės teise valdomo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., šildymo sistemą, o pastaroji paskirs tame name kambarį, kuriame ieškovė galės gyventi. Atsakovas šių aplinkybių neginčijo, todėl galima manyti, jog ieškovė tai įrodė. Laikytina nustatyta ir tai, kad ieškovė savo lėšomis nupirko šildymo katilą ir jį įrengė sesers name, kaip ir buvo sutarusios. Toks susitarimas tarp seserų kilo dėl to, kad S. V. turėjo gyvenamąjį būstą, tačiau neturėjo lėšų jį tinkamai įrengti, o ieškovė turėjo lėšų, tačiau neturėjo tinkamo gyvenamojo būsto. Be to, abi manė, kad kartu bus lengviau gyventi. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovė savo įsipareigojimus pagal susitarimą įvykdė, tai yra, nupirko šildymo katilą ir įrengė name vietinį centrinį šildymą, o S. V. įsipareigojimo neįvykdė, nesudarė ieškovei galimybės apsigyventi savo name. Ieškovės teigimu, S. V. negalėjo to padaryti dėl kartu gyvenusio anūko – atsakovo J. V., kuris nuo pat katilo pastatymo momento sužinojęs apie seserų susitarimą, uždraudė ieškovei name lankytis. Akivaizdu, kad ieškovė jau 2011 m. suprato, kad susitarimas su seserimi nebus įgyvendintas, tai yra, ji negalės apsigyventi sesers name, tačiau į teismą kreipėsi tik po sesers mirties. Šia prasme reikšminga yra ir aplinkybė, kad 2016-07-07 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu S. V. pripažinta neveiksnia tam tikrose turtinių ir neturtinių santykių srityse. Jau nuo 2015-05-21 jai neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis.

Pradiniu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo, kaip iš testamentinio įpėdinio, 1 890,36 Eur skolą. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 945,18 Eur turto pagerinimo išlaidų.

CK 6.629 straipsnyje pateikiama panaudos sutarties samprata: Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės.

Kaip matyti iš pacituotos teisės normos, ieškovės ir S. V. susitarimo turinys neatitinka panaudos sutarties sampratos. Ieškovė ne laikinai, o nuolatinai perdavė S. V. šildymo katilą, apmokėjo gyvenamojo namo šildymo sistemos rekonstrukciją, o S. V. neįsipareigojo katilo grąžinti. Kaip atlyginimą už namo šildymo sistemos rekonstrukciją, ji pažadėjo leisti ieškovei gyventi viename namo kambaryje. Šis įsipareigojimas visiškai nekonkretus, neaišku, kokį laikotarpį ji ketino leisti gyventi, nuo kada leisti apsigyventi ir pan. Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, kad tarp ieškovės ir S. V. susiklostė panaudos santykiai.

Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti. Nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti (CK 6.501 straipsnio 3 dalis). CK 6.501 straipsnis taikomas ir esant panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių.

Nekyla abejonių, kad ieškovei įrengus sesers gyvenamajame name vietinį centrinį šildymą vietoje buvusio krosninio šildymo, namas buvo pagerintas. Tačiau šis pagerinimas niekaip nesusijęs su panaudos santykiais, nes jų tiesiog nebuvo. Todėl ieškovei neįrodžius įrodinėjamų aplinkybių, jos reikalavimas negali būti patenkintas (CPK 178 str.).

Iš ieškovės atsakovui priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas pateikė įrodymus, kad jis sumokėjo advokatei 968 Eur, kuriuos prašo priteisti. Įvertinant sunkią ieškovės turtinę padėtį – pragyvena iš 370 Eur per mėnesį neįgalumo pensijos, labai sunkią jos sveikatos būklę, bylos nesudėtingumą, darbo sąnaudas, manytina, jog teisinga būtų priteisti atsakovui 300 Eur (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Atnaujinti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti.

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš J. U., gim. (duomenys neskelbtini), J. V., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėjas Vaclovas Jurjonas