Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Henriko Sadausko ir Jolantos Malijauskienės, dalyvaujant pareiškėjui G. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. J. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas G. J. skunde prašo teismo panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015-05-08 raštą (sprendimą) Nr. 1D-4311(3) ir įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją pagal pareiškėjo 2015-04-09 prašymą atlikti tarnybinį patikrinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto skyriaus viršininko D. Š. atžvilgiu dėl jo neteisėtų veiksmų atliekant pareiškėjo atžvilgiu operatyvinį tyrimą ir teikiant informaciją apie tyrimo eigą ir jo rezultatus Lietuvos Respublikos institucijoms.

Skunde ir per teismo posėdį pareiškėjas paaiškino, kad 2006-04-27 įsakymu buvo paskirtas į pareigas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (toliau – ir VSAT), kurias eiti buvo reikalinga turėti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „slaptai“, ir asmens patikimumo pažymėjimą, kurie jam buvo išduoti 2002-01-19. Vidaus reikalų ministro 2006-10-18 įsakymu pareiškėjui buvo panaikintas 2002-01-29 išduotas leidimas dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, o VSAT 2006-10-20 įsakymu buvo atleistas iš tarnybos. Pareiškėjas inicijavo teisminį ginčą, kurio metu paaiškėjo, kad jo atžvilgiu buvo atliekamas operatyvinis tyrimas, šio operatyvinio sekimo bylos turinys įslaptintas ir pareiškėjui nebuvo atskleistas. Lietuvos Respublikos Seimo operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija 2012-10-04 raštu pareiškėją informavo, kad operatyvinis tyrimas buvo nutrauktas 2007-07-13, ikiteisminis tyrimas nepradėtas. Pažymėjo, kad pareiškėjui nėra žinomas, kokia konkreti sekimo byloje informacija (apie kokius konkrečius jo veiksmus) gali būti laikoma pasitvirtinusia, todėl mano, kad, nepasitvirtinus kriminalinės žvalgybos metu gautai informacijai ir nepradėjus ikiteisminio tyrimo, pareiškėjui atsirado neigiamos teisinės pasekmės: būtent dėl atlikto operatyvinio tyrimo jam buvo atimta speciali teisė ir dėl to atleistas iš tarnybos VSAT. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 2015-05-08 raštu (sprendimu) Nr. 1D-4311(3) nepagrįstai atsisakė tenkinti jo 2015-04-09 prašymą atlikti tarnybinį patikrinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto skyriaus viršininko D. Š. atžvilgiu dėl jo neteisėtų veiksmų atliekant pareiškėjo atžvilgiu operatyvinį tyrimą ir teikiant informaciją apie tyrimo eigą ir jo rezultatus Lietuvos Respublikos institucijoms.

Atsakovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepime (b. l. 13–14) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nevienodas tam tikrų aplinkybių teisinis vertinimas nėra pagrindas atlikti tarnybinį patikrinimą. Pagal teismų praktiką sprendimas nepradėto tarnybinio patikrinimo pareiškėjo teisių ir pareigų nekeičia, todėl nėra administracinių ginčų nagrinėjimo dalykas.

Byla nutrauktina.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisės ir pareigos (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., šias Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis: 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Pareiškėjas teismo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015-05-08 raštą (sprendimą) Nr. 1D-4311(3) ir įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją pagal pareiškėjo 2015-04-09 prašymą atlikti tarnybinį patikrinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto skyriaus viršininko D. Š. atžvilgiu dėl jo neteisėtų veiksmų atliekant pareiškėjo atžvilgiu operatyvinį tyrimą ir teikiant informaciją apie tyrimo eigą ir jo rezultatus Lietuvos Respublikos institucijoms.

Skundžiamu 2015-05-08 raštu Nr. 1D-4311(3) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija dėl pareiškėjo 2015-04-09 prašyme nurodytų aplinkybių informavo pareiškėją, kad pagal Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarko aprašo 6 punktą nėra teisinio pagrindo pradėti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą D. Š.. Taip pat skundžiamame rašte atsakovė nurodė, kad Generalinė prokuratūra, reaguodama į G. J. skundus, konstatavo, kad operatyvinis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai ir teisėtai, t. y. laikantis įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų (b. l. 4).

Be to, teismo nuomone, diskrecija pradėti ar nepradėti tarnybinį patikrinimą priklauso tokią iniciatyvos teisę turinčiam subjektui, o pagal susiformavusią teismų praktiką netgi atlikto tarnybinio patikrinimo išvada nėra individualus teisės aktas, savaime sukuriantis teises ir pareigas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. 2004 m. gruodžio 28d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11 -851/2004; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A18-1093/2007), tarnybinio patikrinimo išvados surašymas laikytinas atliekamos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros dalimi, todėl negali būti laikoma veiksmu Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos taikymo prasme, taip pat ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu teisės aktu.

Iš pareiškėjo skundžiamo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015-05-08 rašto Nr. 1D-4311(3) turinio matyti, kad jame tik pateiktas atsakymas į pareiškėjo pareiškimą dėl tarnybinio patikrinimo inicijavimo, todėl nesukelia jam jokių teisinių pasekmių, taigi nelaikytinas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-41/2014), todėl šis skundo reikalavimas nenagrinėtinas teismų ir teismas skundą turėjo atsisakyti priimti nagrinėti. Priėmus skundo reikalavimą nagrinėti ir šias aplinkybes konstatavus nagrinėjant bylą iš esmės, administracinė byla nutrauktina remiantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu – kai byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Vadovaujantis ABTĮ 42 str. 1 d. 4 p., pareiškėjui grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p., 105–106 str.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Administracinę bylą Nr. I-9491-244/2015 nutraukti.

Nutarčiai įsiteisėjus, pareiškėjui G. J. grąžinti 2015-06-10 sumokėtą 28 EUR žyminį mokestį.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu, paduodant skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.