Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-10-27 · Civilinė byla Nr. 2-2231/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-27
Bylos Nr.
2-2231/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
Teisėjai
Artūras Driukas, Konstantinas Gurinas, Egidijus Žironas
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Merkio statyba“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Acumen“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Rovė“, uždarajai akcinei bendrovei „Velba 7“, uždarajai akcinei bendrovei „7 fazenda“, akcinei bendrovei „Kalnapilio–Tauro grupė“, V. Bukausko
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“
Kategorijos
  • 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos Nr. 2-2231/2011
Procesinio sprendimo kategorijos: 110.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Merkio statyba“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 13 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta patenkinti prašymą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, civilinėje byloje Nr. 2-770-524/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Acumen“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Rovė“, uždarajai akcinei bendrovei „Velba 7“, uždarajai akcinei bendrovei „7 fazenda“, akcinei bendrovei „Kalnapilio–Tauro grupė“, V. Bukausko individualiai įmonei dėl žalos atlyginimo priteisimo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl žalos, atsiradusios dėl laiku neatlaisvintų nuomojamų patalpų, atlyginimo priteisimo.

Atskiruoju skundu keliami klausimai dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo.

Ieškovas UAB „Acumen“ 2010 m. liepos 20 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 30 000 Lt žalos sumokėtai baudai kompensuoti, 78 400 Lt dėl trukdymo naudotis priklausančiu turtu patirtos žalos atlyginimui bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai neatlaisvino ieškovui priklausančių patalpų, todėl pagal 2008 m. vasario 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą su UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“, ieškovas sumokėjo 30 000 Lt netesybas. Iš atsakovų prašomos priteisti žalos dydį sudaro negautas nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2010 m. liepos mėn. Ieškiniui užtikrinti ieškovas taip pat prašė atsakovų turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones neviršijant ieškinio sumos: atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto, jo esant nepakankamai – kilnojamojo turto areštą, o esant nepakankamai nekilnojamojo ar kilnojamojo areštuotino turto, areštuoti atsakovų lėšas, esančias jų vardu banko įstaigose.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. liepos 23 d. nutartimi patenkino ieškovo UAB „Acumen“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarė areštuoti atsakovams UAB „Rovė“, UAB „Velba 7“, UAB „7 fazenda“, AB „Kalnapilio – Tauro grupė“, V. Bukausko individualiai įmonei nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – lėšas, esančias jų sąskaitose ir kitą turtą, neviršijant pareikšto reikalavimo ribų – 108 400 Lt, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau atsakovams UAB „Rovė“, UAB „Velba 7“, UAB „7 fazenda“, AB „Kalnapilio–Tauro grupė“, V. Bukausko IĮ iš sąskaitose esančių lėšų leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams.

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB „Merko statyba“ 2010 m. spalio 4 d. pateikė prašymą Klaipėdos apygardos teismui dėl arešto jam priklausančiam turtui panaikinimo. Nurodė, kad vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 23 d. nutartį UAB „Acumen“ naudai yra areštuotas jam priklausantis turtas, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad jis nėra byloje dalyvaujantis asmuo, todėl jo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nepagrįstos. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. spalio 5 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo paliko nenagrinėtą.

Pareiškėjas UAB „Merko statyba“ 2010 m. lapkričio 23 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė pakartotinį prašymą, kuriuo prašė netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių – arešto pareiškėjui priklausančiam turtui, (duomenys neskelbtin)i ir (duomenys neskelbtin)i. Teismas prašymą atsisakė priimti.

Pareiškėjas UAB „Merko statyba“ 2011 m. birželio 1 d. pateikė pakartotinį prašymą, kuriuo prašė netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių – arešto pareiškėjui priklausančiam turtui, (duomenys neskelbtin)i ir (duomenys neskelbtini, ir pakeisti šio turto areštą į laidavimą arba kito turto, priklausančio UAB „Merko statyba“, areštą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. birželio 13 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Merko statyba“ prašymą atsisakė priimti. Nurodė, kad prašymus civilinėje byloje turi teisę pareikšti byloje dalyvaujantys asmenys, tuo tarpu pareiškėjas nėra įtrauktas į šios bylos nagrinėjimą, todėl jo prašymas negali būti sprendžiamas šioje byloje. Pažymėjo, jog Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 23 d. nutartimi pareiškėjo turtas areštuotas nebuvo, todėl nėra teisinio pagrindo vieną laikinąją apsaugos priemonę (areštą) pakeisti kita (laidavimu). Konstatavo, kad jeigu vykdant nutartį buvo aprašytas pareiškėjui priklausantis turtas nesant tam teisinio pagrindo, pareiškėjas turi teisę kreiptis į antstolį ir prašyti panaikinti neteisingai sudarytą turto aprašą, kadangi antstolis tiek areštuodamas, tiek aprašydamas skolininko turtą turi pareigą nustatyti, ar jis priklauso būtent skolininkui. Antstoliui atsisakius atlikti savo pareigą, pareiškėjas turi teisę paduoti skundą dėl antstolio veiksmų.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas UAB „Merko statyba“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį bei priimti naują nutartį – leisti UAB „Merko statyba“ priklausančio nekilnojamojo turto, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), areštą pakeisti laidavimu ar kito UAB „Merko statyba“ nuosavybės teise valdomo turto įkeitimu. Skundą grindžia šiais argumentais:

Savo prašyme pareiškėjas nurodė specialiąsias normas – CPK 146 str. 1 ir 2 d. Šios įstatymo normos aiškiai ir konkrečiai nurodo, kad teisę į laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą turi ne tik byloje dalyvaujantys asmenys, bet ir kiti suinteresuoti asmenys. Šiame straipsnyje kalbama apie suinteresuotus asmenis, kurie turi ne teisinį suinteresuotumą pačios bylos baigtimi, o tuos, kurių interesus liečia laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.Antstolis tik techniškai vykdo teismo nurodymą ir pabaigęs bylą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ją pateikia teismui. Todėl teismo argumentai dėl galimybės skųsti antstolio veiksmus yra tik fakultatyvaus pobūdžio šios bylos atžvilgiu, nes pareiškėjas gali savo interesus ginti visais leistinais procesiniais būdais ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo kitais užtikrinimo būdais tenkinimas jokiu būdu negali būti siejamas su pareiškėjo galimybe skųsti ir antstolio veiksmus.Pareiškėjas prašo ne panaikinti laikinąsias apsaugos priemones kaip teismo sprendimo užtikrinimo priemonę, o tiesiog sudaryti sąlygas pakeisti konkretaus turto areštą kitu lygiaverčiu užtikrinimu. Tokia teismo nutartis leistų pareiškėjui disponuoti šiuo konkrečiu turtu ir nepatirti nepagrįstų nuostolių dėl jo arešto, o ieškovo interesai nenukentėtų, nes pareiškėjas siūlo lygiavertį užtikrinimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nedalyvavusio byloje asmens prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo. Kadangi pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą sprendė galiojant 2002 m. CPK redakcijai, t. y. iki 2011 m. birželio 21 d. priimto ir nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusio Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo, apeliacine tvarka nagrinėjant atskirąjį skundą, taikomos procesinio sprendimo priėmimo metu galiojusios proceso teisės normos, reglamentavusios laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo klausimus.

Klausimo nagrinėjimo metu galiojusi CPK 144 straipsnio 1 dalis nustatė, kad teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki jų pakeitimo ar panaikinimo.

CPK 146 straipsnyje išvardyti pagrindai, kai byloje dalyvaujantys ir suinteresuoti asmenys gali prašyti pakeisti laikinąsias apsaugos priemones:

1) įmokėję reikalaujamą sumą į specialią teismo sąskaitą;

2) įkeitę turimą turtą;

3) ieškovo reikalavimus užtikrinę laidavimu;

4) vieną laikinosios apsaugos priemonės rūšį pakeisti kita.

Pagal CPK 150 straipsnio pirmąją dalį laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali būti panaikintos teismo nutartimi, kai to reikalauja viešasis interesas, taip pat, jei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo nepaduoda ieškinio per nustatytą terminą ar nesumoka į sąskaitą teismo nurodytą sumą.

CPK 305 straipsnis įtvirtina draudimą nedalyvavusiems byloje asmenims apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismų procesinius sprendimus. Šis draudimas galioja ne tik dėl pirmosios instancijos teismų priimtų sprendimų, bet ir dėl nutarčių (CPK 338 str.).

Taigi civilinio proceso įstatymas dalyvaujantiems byloje asmenims suteikia teisę tiek paduoti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis jų atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tiek ir prašyti pakeisti ar panaikinti pritaikytas ir galiojančias laikinąsias apsaugos priemones. Tuo tarpu kiti suinteresuoti asmenys, kurie nėra dalyvaujantys byloje asmenys ir kurių atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, neturi teisės apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau gali paduoti prašymus dėl taikytų ir galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo. Tokios pozicijos laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-482/2008.).

Anksčiau išdėstyti argumentai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tuomet, jei teismas nutartimi areštavo asmens, kuris nėra dalyvaujantis byloje asmuo, turtą, toks asmuo gali paduoti prašymą teismui dėl taikytų ir galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo (CPK 146 str. 1 d., 150 str. 1 d.). Tuo atveju, jeigu teismas neareštavo suinteresuoto asmens turto byloje, o antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, aprašė šio asmens turtą, kurio teismas nebuvo areštavęs, suinteresuotas asmuo CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka turėtų kreiptis į turto areštą taikiusį antstolį dėl arešto panaikinimo, o antstoliui netenkinus prašymo, galėtų skųsti antstolio veiksmus apylinkės teismui.

Tam, kad būtų galima nuspręsti, teismas, ar vis dėlto antstolis galimai pažeidė proceso įstatymą, nustatantį arešto taikymo ypatumus, reikia ištirti visas šiam klausimui teisingai išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes, išsiaiškinti, ar antstolis iš tiesų areštavo suinteresuoto asmens turtą, jeigu taip, kokiu teisiniu pagrindu ir kt. Nesant tokių duomenų byloje, nėra pagrindo atsisakyti priimti paduoto prašymo. Be to, kolegijos nuomone, suinteresuotas asmuo pagal įstatymą (CPK 146 str. 1 d., 150 str. 1 d.) visais atvejais turi teisę paduoti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo, o teismas turi pareigą jį išspręsti. Kadangi teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, keitimo, naikinimo neturi res judicata galios, teismas kiekvienu atveju turėtų pareiškėjo prašymą tenkinti (visiškai arba iš dalies) arba atmesti, o ne atsisakyti priimti.

Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. liepos 23 d. nutartimi patenkino ieškovo UAB „Acumen“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovams UAB „Rovė“, UAB „Velba 7“, UAB „7 fazenda“, AB „Kalnapilio – Tauro grupė“, V. Bukausko individualiai įmonei nuosavybės teise priklausantį turtą bendrai 108 400 Lt sumai. Pareiškėjas UAB „Merko statyba“, t. y. subjektas, kuris nėra dalyvaujantis byloje asmuo, 2010 m. spalio 4 d. padavė teismui prašymą dėl įmonės turto arešto panaikinimo. Pareiškėjas prašymą grindė tuo, kad teismo nutartį vykdantis antstolis areštavo įmonės konkretų turtą. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą paliko nenagrinėtą, o 2010 m. lapkričio 23 d. paduotą pakartotinį prašymą atsisakė priimti. Teismas atsisakė priimti ir 2011 m. birželio 1 d. pareiškėjo paduotą pakartotinį prašymą, kuriame pareiškėjas prašė panaikinti arba pakeisti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti, ar iš tiesų antstolis areštavo suinteresuoto asmens turtą, ar jį tik aprašė vykdydamas teismo nutartį, kokiu teisiniu pagrindu remdamasis antstolis priėmė tokį procesinį sprendimą. Žemesnės instancijos teismas šių aplinkybių netyrė, nevertino ir nepagrįstai vieną kartą prašymą paliko nenagrinėtą, o du kartus atsisakė priimti.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

Anksčiau išdėstyti argumentai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti teisiškai reikšmingų visų aplinkybių, t. y. neatkleidė nagrinėjamo klausimo esmės ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą. Dėl šios priežasties nutartis naikintina ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p. ir 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjai: Artūras DriukasKonstantinas GurinasEgidijus Žironas