Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė), Viktoro Preikšo ir Olego Šibkovo,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2016 m. gegužės 16 d. priimtą nutarimą Nr. 95-148 taikyti nuteistajam G. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. nuteistas 2014 m. liepos 24 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį galutine 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2013 m. sausio 15 d., bausmės pabaiga – 2021 m. sausio 15 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. M. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai išanalizavo visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl atsisako tvirtinti Komisijos nutarimą. Nuteistasis G. M. savo skunde nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, ar dėl kurių būtų padaryta fakto klaida. Todėl aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamos nutarties motyvais.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nors G. M. priklauso žemos pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei (22 balai pagal OASys metodiką), tačiau tai nereiškia, jog teismas neprivalo itin atidžiai patikrinti ir įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Taip pat būtina konstatuoti, ar nuteistasis daro akivaizdžią, reikšmingą pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Sutiktina, jog padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, sunkumas nėra reikšmingi kriterijai svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia nuteistasis, šių aspektų neakcentavo. Apylinkės teismas pažymėjo, kad G. M. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, jis vieną kartą baustas drausmine tvarka už grubų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą – atlikus kratą, pas nuteistąjį rasta SIM kortelė. Minėta drausminė nuobauda panaikinta 2015 m. vasario 9 d., taigi, šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų G. M. neturi, tačiau tai nereiškia, jog ši aplinkybė sudaro besąlyginį pagrindą lygtinio paleidimo taikymui.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistajam nustatytas kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai (gyvenimo būdas bei draugų aplinka sąlygojo narkotinių priemonių įsigijimą bei platinimą), nėra bandomas koreguoti. G. M. išsilavinimas yra vidurinis, būdamas laisvėje, jis jokios specialybės neįgijo, o pataisos namuose pradėjo mokytis dar visai neseniai, 2015-2016 m. mokosi siuvinių gamintojo specialybės. Nepaisant to, atlikęs bausmę, G. M. teigia dirbsiąs Pasvalio rajone, Kraštų kaime pas savo draugą, kuris jį įdarbins staliumi. Taigi, pagal specialybę nuteistasis dirbti nesiruošia, be to, jokių duomenų apie draugą, kuris galimai priims nuteistąjį dirbti, bylos medžiagoje nėra pateikta. Neaišku, nei kokio pobūdžio veikla minėtas asmuo užsiima, nei kokie santykiai jį sieja su G. M.. Todėl teigti, jog nuteistasis, paleistas lygtinai, bus legaliai įdarbintas ir turės pastovų, teisėtą pragyvenimo šaltinį, nėra objektyvaus pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys, kad pataisos namuose nuteistasis yra įdarbintas VĮ „Mūsų amatai“, jam paskirtos darbininko vienetininko pareigos, už kurias yra mokamas atlyginimas. Pataisos įstaiga yra gavusi vykdomųjų raštų 120,96 Eur sumai, tačiau savarankiškai G. M. skolos nedengia, įsiskolinimo dengimui lėšas išskaičiuoja pataisos įstaiga. Teisėjų kolegija įvertina, jog nuteistojo turimi finansiniai įsiskolinimai nėra dideli, jie nesunkiai įveikiami nuteistajam, tačiau G. M. nesirenka geranoriško skolos susimokėjimo būdo. Tai rodo, jog nuteistasis yra abejingas turimiems finansiniams įsipareigojimams, pirmenybę teikia savo interesų patenkinimui.

Socialinio tyrimo išvada liudija, kad nuteistasis turi mąstymo problemų: susidūręs su problemomis jis ne visuomet pritaiko tinkamas problemų sprendimo strategijas (siekdamas išspręsti finansines problemas, kai buvo atleistas iš darbo, vietoj to, jog ieškotųsi naujo darbo, pasirinko kontrabanda gabenti narkotines medžiagas), be to, nuteistasis ne visuomet, priimdamas sprendimą, apgalvoja visas galimas savo elgesio pasekmes. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad G. M. itin aktyviai nedalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Iš pateiktoje byloje esančios medžiagos matyti, kad nuteistasis dalyvavo privalomose „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“ bei „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai, programoje“. Kiti renginiai, kuriuose dalyvavo G. M., yra labiau susiję su maloniu laisvalaikio praleidimu nei su savo asmenybės tobulinimu, žinių siekimu, pvz., „Humoro popietė su E. B.“, pataisos įstaigoje organizuotos viktorinos vedėjo pareigos. Vieninteliai mokymai, kuriuose dalyvavo nuteistasis, yra norvegų organizuoti mokymai „Nuteistųjų motyvacija dirbti ir socialinių įgūdžių stiprinimas“. Taigi, šios aplinkybės nepatvirtina, jog G. M. aktyviai stengiasi integruotis į visuomenę bei daro reikšmingą pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Skunde nuteistasis pažymi, kad tolesnės laisvės atėmimo bausmės pataisos namuose negali atlikti dėl to, jog serga nepagydoma liga – II tipo cukriniu diabetu, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nėra reikšminga lygtinio paleidimo taikymui. Cukrinis diabetas yra lėtinė liga, tačiau ji, tinkamai vartojant vaistus, nesukelia asmeniui jokių papildomų nepatogumų, išskyrus tai, jog tenka riboti maisto racioną. Bylos duomenimis, G. M. vartoja insuliną, taigi, reikiamais vaistais jis yra aprūpintas. Šiuo metu nuteistojo atleidimas nuo bausmės dėl ligos (BK 76 straipsnis) nėra svarstomas, duomenų, jog nuteistojo sveikata būtų itin pablogėjusi, bylos medžiagoje nėra.

Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis G. M. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo G. M. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo G. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.