Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-04-25 · Byla Nr. 2SA-97-340/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-02-02Vilniaus apygardos teismas
  2. 2SA-97-340/2012Nutartis · 2012-04-25Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-25
Bylos Nr.
2SA-97-340/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-14923-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Pareiškėjas
P. K.
Suinteresuotas asmuo
S. M. K., L. K.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-97-340/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-14923-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos: 122.4; 128.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. balandžio 25 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo P. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo skyriaus 2011 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas atmestas, civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. K. skundą dėl antstolės P. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys S. M. K., L. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti antstolės P. K. 2011-09-06 patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko P. K. išieškotojai S. M. K., išskaičiuojant iš darbo ar kitų išmokų 2 700 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad 2 700 Lt skolą antstolė apskaičiavo papildydama 2011-05-12 patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo pagal Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-03-29 vykdomąjį raštą Nr. 2-1537-235/2010, gavusi S. M. K. pažymą, kad ji 2010 spalio – 2011 m. birželio mėn. mokėsi Italijos muzikos mokyklos kursuose. Priimdama Italijoje išduotą pažymą kaip pagrindą įsiskolinimui apskaičiuoti, antstolė nesilaikė Lietuvos Respublikos institucijoms nustatytų reikalavimų dėl užsienyje išduotų dokumentų tvirtinimo tvarkos. Italijoje išduotą mokyklos pažymą išieškotoja teikė teismui nagrinėjant civ. bylą Nr. 2-1537-235/2010, tačiau teismas ją pripažino netinkamu įrodymu, kadangi jos tikrumas nepatvirtintas atitinkamos institucijos. CK 3.194 str. 3 d. ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti tėvų išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Konstitucijai. Pareiškėjas nurodo, kad S. M. K. yra ne tik Italijos mokyklos dieninio skyriaus studentė, bet ir pakankamas pragyvenimui pajamas turinti orkestro atlikėja.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-11-17 nutartimi pareiškėjo P. K. skundą atmetė; nutarčiai įsiteisėjus, atnaujino vykdymo veiksmus pagal antstolės 2011-09-06 patvarkymą „Vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo“ vykdomojoje byloje Nr. 0093/11/01470; priteisė valstybei iš pareiškėjo P. K. 21,23 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad antstolė vykdo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-03-29 vykdomąjį raštą priteisti iš pareiškėjo paramą pilnametei dukrai S. M. K. po 300 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-12-14 iki S. M. K. mokysis Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje ar kitoje mokymo įstaigoje (dieniniame skyriuje), bet ne ilgesniam laikui iki S. M. K. sukaks 24 metai. Antstolė priėmė skundžiamą patvarkymą išieškoti iš pareiškėjo 2 700 Lt išlaikymo įsiskolinimą, kurį apskaičiavo remdamasi faktu, kad S. M. K. nuo 2010 m. spalio iki 2011 m. birželio mėn. mokėsi Italijos mokymosi įstaigoje „Scuola di Musica di Fiesole“. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas, nors ir teigia, kad mokymosi įstaigos „Scuola di Musica di Fiesole“ raštai neatitinka reikalavimų dėl užsienyje išduotų dokumentų tvirtinimo tvarkos, tačiau paties fakto, kad jo dukra nurodytu laikotarpiu iš tiesų mokėsi minėtoje mokymosi įstaigoje, neneigia. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad ši mokymosi įstaiga neatitinka profesinio ar aukštojo išsilavinimą teikiančios įstaigos statuso, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad dukra gauna pajamas, atlikdama orkestro atlikėjos funkcijas. Iš Socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad S. M. K. draudžiamųjų pajamų gavimo faktų neužfiksuota. Pareiškėjas nepagrindė, dėl kokių priežasčių, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2007-06-07 nutarime pateiktą aiškinimą, CK 3.194 str. 3 d. nagrinėjamu atveju negalėtų būti taikoma ir įsiteisėjęs teismo sprendimas neturėtų būti vykdomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-11-28 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės; pripažinti žodinį bylos nagrinėjimą būtinu. Nurodo, jog teismas nepagrįstai vadovavosi tik suinteresuotų asmenų teismui pateiktais atsiliepimais, tačiau netyrė jų pagrįstumo; nesudarė galimybės teikti dubliką. Apelianto teigimu, netinkamai įvertintas antstolės vykdymo veiksmų atlikimas remiantis Italijoje išduota pažyma, kuri yra netinkamai patvirtinta bei kuri buvo teikta teismui ir teismas ją pripažino netinkamu įrodymu. Pagal CPK 182 str. 2 d. nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, tačiau nepaisant to, teismas nepagrįstai reikalavo iš apelianto teikti įrodymus. Nesutinka su teismo įvertinimu dėl išieškotojos darbo, teismas nepaaiškina, kodėl turėtų matytis Lietuvos socialinio draudimo valdybos išduotoje pažymoje S. M. K. kitoje šalyje gautos pajamos, jeigu ji Lietuvoje nuolat negyvena, nedirba ir nedeklaruoja pajamų. Apeliantas aplinkybes, kad išieškotoja turi pakankamas pajamas pragyvenimui grindė remdamasis Konstitucinio Teismo 2007-06-07 nutarimu; pasikeitusios aplinkybės neturėtų būti vertinamos vienareikšmiškai. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai rėmėsi CPK 634 str. nuostatomis, neatsižvelgdamas, jog pagal CPK 589 str. 1 d., jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka neaiški, antstolis kreipiasi į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuoto asmens S. M. K. atstovė prašo netenkinti apelianto atskirojo skundo ir palikti galioti 2011-11-17 nutartį; netenkinti prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; skirti apeliantui protingo dydžio baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, o taip pat dėl nepranešimo apie adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą. Nurodo, jog teismas abiejų šalių skundus ir jų pagrįstumą išnagrinėjo. Įstatyme nenumatyta teisė atsiliepti į skundo atsiliepimą. Nurodo, jog įrodymo pagrįstumo ir išieškotojos neva gerai apmokamų pareigų klausimas išspręstas ankstesnėse bylose. Nurodo, jog nepagrįstai skundžiamas kiekvienas teismo argumentas, neįsigilinus į įstatymų nustatytus reikalavimus, ginčijant klausimus, dėl kurių pasisakyta anksčiau, todėl darytina išvada, kad apeliantas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, vilkina procesą. Be to, pareiškėjas nurodo adresą gyvenamosios vietos, kurioje faktiškai negyvena. Nurodo, jog atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, kaip to reikalauja CPK.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė P. K. prašo skundą atmesti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-17 nutartį palikti nepakeistą. Teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjas neginčija fakto, kad dukra M. K. nuo 2010 m. spalio iki 2011 m. birželio mėnesio mokėsi mokymosi įstaigoje „Scuola di Musica di Fiecole“ bei neradęs įrodymų, kad ši mokymo įstaiga neatitiktų profesinio ar aukštojo išsilavinimo teikiančios įstaigos statuso ar dukra gautų pajamas, atlikdama orkestro atlikėjos funkcijas, pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

CPK 336 str. 1 d. nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Atsižvelgiant į tai, kad bylos dėl antstolio veiksmų yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka ir pirmąja instancija paprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.), jog apeliantas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teismui nepateikia, atskirojo skundo argumentai didžiąja dalimi atkartoja skundo dėl antstolės veiksmų argumentus, grindžiami rašytiniais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad žodinis skundo nagrinėjimas nėra būtinas.

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos bei atskirojo skundo medžiagą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolės veiksmų, teisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, tarp jų – teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas (CPK 587 str. 1 p.).

Kaip matyti iš bylos ir vykdomosios bylos medžiagos, antstolė vykdo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-03-29 vykdomąjį raštą priteisti iš pareiškėjo paramą pilnametei dukrai S. M. K. po 300 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-12-14 iki S. M. K. mokysis Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje ar kitoje mokymo įstaigoje (dieniniame skyriuje), bet ne ilgesniam laikui iki S. M. K. sukaks 24 metai. Antstolė priėmė apelianto skundžiamą patvarkymą išieškoti iš pareiškėjo 2 700 Lt išlaikymo įsiskolinimą, kurį apskaičiavo remdamasi faktu, kad S. M. K. nuo 2010 m. spalio iki 2011 m. birželio mėn. mokėsi Italijos mokymosi įstaigoje „Scuola di Musica di Fiesole“.

Apeliantas iš esmės nesutinka su ta aplinkybe, kad laikotarpiu nuo 2010 m. spalio iki 2011 m. birželio mėn. išieškotoja mokėsi ir jai buvo reikalinga parama, todėl laiko, jog antstolė nepagrįstai atliko vykdymo veiksmus.

Apelianto teigimu Italijoje išduota pažyma, yra netinkamai patvirtinta bei buvo teikta teismui ir teismas ją pripažino netinkamu įrodymu. Pagal CPK 182 str. 2 d. nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, tačiau nepaisant to, teismas nepagrįstai reikalavo iš apelianto teikti įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto samprotavimais. Kaip matyti iš byloje esančių Vilniaus apygardos teismo nutarčių, mokymosi įstaigos „Scuola di Musica di Fiesole“ pažyma buvo remiamasi kaip įrodymu nagrinėjant bylą dėl išlaikymo (paramos) priteisimo ir grindžiant paramos dydį, Vilniaus apygardos teismas pasisakė, kad pateiktas įrodymas nepatvirtina, jog ieškovei reikalinga didesnė nei 300 Lt parama. Nagrinėjamu atveju pažyma vertinta kaip vienas iš įrodymų teigiant, jog išieškotoja nuo 2010 m. spalio iki 2011 m. birželio mėn. mokėsi, t. y. paties mokymosi faktui patvirtinti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas, nors ir teigia, kad mokymosi įstaigos „Scuola di Musica di Fiesole“ raštai neatitinka reikalavimų dėl užsienyje išduotų dokumentų tvirtinimo tvarkos, tačiau paties fakto, kad jo dukra nurodytu laikotarpiu iš tiesų mokėsi minėtoje mokymosi įstaigoje, neneigia.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais ir išeinančiais už nagrinėjamo skundo ribų vertina apelianto argumentus dėl to, ar išieškotoja dirba, ar turi pakankamas pajamas, dėl rėmimosi Konstitucinio Teismo nutarimu. Kadangi paramos būtinumo ir jos dydžio klausimas yra išnagrinėtas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-02-03 sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2011-02-25 nutartimi. Nustatyta apelianto pareiga teikti paramą pilnametei dukteriai S. M. K. iki ji mokysis Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje ar kitoje mokymo įstaigoje (dieniniame skyriuje), bet ne ilgesniam laikui iki sukaks 24 metai. Antstolės veiksmų atlikimui, nagrinėjamu atveju, pakanka nustatyti faktą, jog išieškotoja mokėsi. Kaip minėta, toks faktas nustatytas, be to mokymosi fakto apeliantas neneigia.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais laiko apelianto argumentus dėl teismo rėmimosi CPK 634 str. nuostatomis, neatsižvelgus į CPK 589 str. 1 d. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad antstolės vykdomo sprendimo vykdymo tvarka aiški, ir nėra jokio pagrindo kreiptis dėl jos išaiškinimo. Teismas pagrįstai konstatavo, jog CPK 634 str. 2 d. įpareigoja antstolį savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas.

Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais apelianto argumentus dėl to, jog jam nebuvo suteikta galimybė pateikti dubliką. Kaip minėta bylos dėl antstolio veiksmų yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 1 d. 6 p.), ir rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.). Dublikas yra specifinė procesinių dokumentų forma, numatyta nagrinėjant bylą ginčo teisena pirmosios instancijos teisme, kai teismas pasirenka bylos nagrinėjimo teisme paruošiamaisiais dokumentais būdą (CPK 227 str.); CPK nenumato tokio pasirengimo nagrinėti bylą būdo nagrinėjant bylas ypatingosios teisenos tvarka, todėl CPK 227 str. nuostatos negali būti taikomos nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų, o atsiliepimo į atsiliepimą (dubliko) pateikimas prieštarauja procesą apeliacinės instancijos teisme reglamentuojančioms nuostatoms. Pirmosios instancijos teismas laikėsi CPK nurodymų. Atsižvelgiant į tai, jog nutartis, kuria išspręstas skundas dėl antstolio veiksmų, skundžiama atskiruoju skundu, tokiu būdu pareiškėjui yra sudaryta galimybė pareikšti savo atsikirtimus.

Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-11-17 nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

CPK 7 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius (CPK 95 str. 1 d.). Teismas, nustatęs CPK 95 str. 1 d. numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki 20 000 Lt baudą (CPK 95 str. 2 d.). Taigi, baudos dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskyrimui yra būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir pareiškimo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005-04-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005 pažymėjo, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto, t. y. negalima daryti išvados, kad skolininkas savo procesinėmis teisėmis naudojosi nepagrįstai ir pateikė akivaizdžiai nepagrįstą skundą dėl antstolės veiksmų.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal teismui prieinamą Informaciją gyventojų registre (CPK 179 str. 3 d.) apelianto deklaruota gyvenamoji vieta yra jo nurodomu adresu Gabijos g. 19-39, Vilnius, byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta, procesinius dokumentus skirtus pareiškėjui, jis gaudavo, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo apeliantui skirti baudą už tai, jog jis nurodo adresą gyvenamosios vietos, kurioje faktiškai negyvena.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje apeliacinėje instancijoje neviršija 10 Lt, sutinkamai su CPK 92 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo skyriaus 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Tatjana Žukauskienė