Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalį sumažinta 5 mėnesių 28 dienų laisvės apribojimo bausme;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalį sumažinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė subendrinta su Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta 5 mėnesių 28 dienų laisvės apribojimo bausme ir nustatyta galutinė 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

3) Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį sumažinta 4 mėnesių viešųjų darbų bausme. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 13 parų arešto bausmę, bausmę atliko,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė

E. M., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė su savimi nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent: nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos ir laiko neteisėtai laikė su savimi narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), kurių masė yra 0,127 g, kol apžiūros metu 2020 m. sausio 15 d. apie 11⁴⁵ val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai smulkintuve rado ir paėmėm minėtas narkotines medžiagas.

Kaltinamojo (įtariamojo) E. M. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokoluose (2 t., b. l. 48-49, 54, 59, 64), kuriuose nurodyta, kad jis 2020 m. sausio 14 d. apie 23⁰⁰ val. atvyko pas E. G., gyvenantį (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte. Vartojo alkoholį. Kaltinamasis pasiliko pernakvoti. Kitą dieną, t. y. 2020 m. sausio 15 d., E. išėjo pavedžioti šuns. Apie 9-10 val. į butą atėjo buto savininkas ir policijos pareigūnai. Už valandos grįžo E.. Bute pareigūnai rado smulkintuvą, kuriame, kaip sakė, yra narkotinių medžiagų. Šios narkotinės medžiagos priklauso kaltinamajam. Atsisako paaiškinti, kaip įgijo narkotines medžiagas. Gailisi dėl savo poelgio. Prašo skirti viešuosius darbus, nes mano, kad tai jam bus naudinga patirtis.

Buvusio įtariamojo E. G. apklausos protokolais (1 t., b. l. 167-168, 173, 186-187), kuriuose sakoma, kad (bute rastos) narkotinės medžiagos ne jo, nežino, ar E. M. jų turėjo. Smulkintuvas priklauso E. G.. Jis naudoja smulkintuvą smulkinti tabaką, tai nėra draudžiama.

Liudytojos V. K. apklausos protokolu (1 t., b. l. 19-20), kuriame teigiama, kad 2020 m. sausio 15 d. apie 11⁴⁵ val. su kolega T. Č. nuvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatyti buto nuomininko tapatybę. Kartu vyko minėto buto savininkas M. B.. Jis turėjo buto raktus. Buto savininkas patraukė buto adresu (duomenys neskelbtini), duris ir jos atsidarė, kadangi buvo neužrakintos. Buto savininko leidimu pareigūnai įėjo į butą. Bute rado nepažįstamą asmenį. Vaikinas stovėjo tarpduryje. Kolega T. Č., kuris į butą įėjo pirmas, pastebėjo, kaip tarpduryje stovintis asmuo kažką išmetė į baltos spalvos plastikinį maišelį. T. Č. pasiteiravo asmens vardo ir pavardės. Jis prisistatė E., tačiau pradžioje melavo savo pavardę, nurodydamas vis skirtingą. Vėliau jis pristatė E. M.. Pareigūnai paklausė, ar jis gyvena šiame bute. E. M. nurodė, kad jis nuo 2020 m. sausio 14 d. atvyko į svečius, bute nakvojo, buto nuomininkas E., jo pavardės nežino, išėjo pavedžioti šuns. Pareigūnai apžiūrėjo patalpas. Prie kambaryje esančio stalo ir ant jo pastebėjo metalinę juodos spalvos dėžutę - smulkintuvą, skirtą smulkinti tabaką. Liudytoja V. K. E. M. pasiteiravo, kas tai per daiktas ir kam jis priklauso. Pasak E. M., tai yra smulkintuvas, smulkintuvas ir (kiti) bute esantys daiktai yra asmens, kuris gyvena minėtame bute, t. y. E. Liudytoja V. K. atidarė dėžutę - smulkintuvą ir jame pamatė žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiagą, kuri skleidė specifinį marihuanos kvapą. Liudytoja V. K. klausė E. M., ar bute yra jam priklausančių daiktų. E. M. susirinko savo daiktus: mobiliojo ryšio telefono įkroviklį, kepurę, lauko rūbus, ir tvirtino, kad daugiau niekas bute jam nepriklauso. Bendraujant su E. M., jis visą laiką elgėsi nervingai, be perstojo iš dėžutės valgė „(duomenys neskelbtini)“ šokolado batonėlius. Dėžutė buvo padėta ant staliuko prie televizoriaus. E. M. prakaitavo, buvo neramus, elgėsi agresyviai. Policijos pareigūnams bendraujant su E. M., buto savininkas M. B. per virtuvės langą pastebėjo grįžtanti buto nuomininką ir apie tai pranešė. Tai išgirdęs E. M. purtydamas galvą parodė E. G., kad tas neitų namo. E. apsisuko ir šalinosi nuo (duomenys neskelbtini). Liudytoja V. K. išbėgo į lauką ir pakvietė jį grįžti į butą. Bute buvo nustatyta buto nuomininko tapatybė, t. y. E. G.. Liudytoja V. K. pasiteiravo E. G., kam priklauso dėžutė – smulkintuvas su jame esančia augalinės kilmės medžiaga. E. G. iš pradžių teigė, kad dėžutė – smulkintuvas priklauso jam, po to tai neigė. E. G. painiojosi savo parodymuose, negalėjo logiškai paaiškinti aplinkybių. Į butą buvo iškviestas kinologas su šunimi bei ekspertas. Atlikus įvykio vietos apžiūrą, po „(duomenys neskelbtini)“ šokolado batonėlių dėžute buvo rastas cigaretės fragmentas, dėžutė - smulkintuvas su augalinės kilmės medžiagos likučiais. Kambaryje buvusiame baltos spalvos maišelyje rasta cigaretė su augalinės kilmės medžiaga.

Liudytojo T. Č. apklausos protokolu (1 t., b. l. 25-26), kuriame rašoma, kad su kolege V. K. 2020 m. sausio 15 d. apie 11⁴⁵ val. nuvyko į butą (duomenys neskelbtini), nes buvo gautas pranešimas, jog kaimyno iš minėto buto palaidas šuo užpuolė moterį ir jai įkando į ranką, o kaimynas, paėmęs šunį nuėjo, į namus. Anksčiau pareigūnams kelis kartus nuvykus į butą, niekas durų neatidarė, asmuo nerastas namuose, todėl iš nukentėjusiosios paimtas pareiškimas ir pradėta administracinė teisena. Pareigūnai į butą (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 15 d. vyko su buto savininku M. B.. Buto savininkas turėjo buto raktus. Nuvykus (duomenys neskelbtini), buto savininkas patraukė duris ir jos atsidarė, kadangi buvo neužrakintos. Pirmas į butą įėjo liudytojas T. Č. ir pastebėjo tarpduryje stovintį vaikiną. Vaikinas kažką išmetė į baltos spalvos plastikinį maišą. Liudytojas T. Č. pasiteiravo to asmens vardo ir pavardės. Bute esantis asmuo prisistatė E., tačiau pradžioje melavo savo pavardę, nurodydamas vis skirtingą. Bendraudamas E. pradėjo elgtis gan agresyviai, kalbėjo pakeltu tonu. Dar kartą paklausus asmens duomenų, jis pristatė E. M. vardu. E. M. teigimu, jis 2020 m. sausio 14 d. atvyko į svečius, bute pernakvojo, buto nuomininkas E., jo pavardės nežino, išėjo pavedžioti šuns. Kolegė V. K. priėjo prie kambaryje esančio stalo bei ant jo pastebėjo metalinę juodos spalvos dėžutę. Tai buvo smulkintuvas, skirtas smulkinti tabaką. Kolegė V. K. klausė E. M., kas tai yra per daiktas ir kam jis priklauso. E. M. paaiškino, kad tai yra smulkintuvas, kad smulkintuvas ir bute esantys daiktai yra asmens, kuris gyvena minėtame bute, t. y. E.. Kolegė V. K. atidarė smulkintuvą ir jame pamatė žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiagą, ji skleidė specifinį marihuanos kvapą. Bendraudamas E. M. visą laiką elgėsi nervingai, be perstojo valgė „(duomenys neskelbtini)“ šokolado batonėlius iš dėžutės ant televizoriaus staliuko prie televizoriaus. Policijos pareigūnams bendraujant su E. M., buto savininkas M. B. per virtuvės langą pastebėjo grįžtanti buto nuomininką ir apie tai pranešė. Tai išgirdęs E. M. purtydamas palvą parodė E., kad tas neitų namo. E. apsisuko ir šalinosi nuo (duomenys neskelbtini). Kolegė V. K. išbėgo į lauką. Į butą buvo iškviestas kinologas su šunimi bei ekspertas. Atlikus įvykio vietos apžiūrą, po „(duomenys neskelbtini)“ šokolado batonėlių dėžute rastas cigaretės fragmentas, ant greta stovinčio stalo - smulkintuvas su augalinės kilmės medžiagos likučiais, kambaryje buvusiame baltos spalvos maišelyje - cigaretė su augalinės kilmės medžiaga. Liudytojas T. Č. su kolege R. S. pristatė E. M. ir E. G. į VšĮ (duomenys neskelbtini) atlikti narkologinį tyrimą. E. M. kategoriškai atsisakė daryti narkologinį testą teigdamas, kad tai neleidžia jam daryti jo tikėjimas.

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. liepos 8 d. specialisto išvada (1 t., b. l. 51-54), kurioje nurodyta, kad 1) augalinės kilmės medžiagų mišinio likučiuose iš cigaretės „(duomenys neskelbtini) dalies, rastos ir paimtos 2020 m. sausio 15 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų; 2) rudos spalvos augalinės kilmės medžiagoje iš cigaretės „(duomenys neskelbtini)“ dalies, rastos ir paimtos 2020 m. sausio 15 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekurosorių) nerasta; 3) žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš metalinio smulkintuvo, rasto ir paimto 2020 m. sausio 15 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), jų masė yra 0,127 g, ?9?tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 15,4%.

Taip pat apžiūros 2020 m. sausio 15 d. protokolu su foto lentelėmis (1 t., b. l. 29-35), kuriame užfiksuota įvykio vietos (duomenys neskelbtini), apžiūra; medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti 2020 m. sausio 15 d. aktu Nr. 15 (2 t., b. l. 3), kuriame užfiksuota, kad E. M. atsisakė atlikti šlapimo tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo ir tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Kaltinamojo įgytos ir laikytos kanapės (antžeminės dalys) įtrauktos į I Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašą (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239; toliau - Rekomendacijos). Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 8 straipsnio 2 dalis numato, kad be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo) į I sąrašą įtrauktas medžiagas draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti valstybės teritorijoje [...]. Remiantis Rekomendacijomis, nedidelis kanapių (antžeminių dalių) kiekis – ne daugiau kaip 5 g. Kaltinamojo kaltė, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo.

Už nusikalstamos veikos pagal BK 259 straipsnio 2 dalį padarymą gali būti skiriami viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areštas.

Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamos veikos pagal BK 259 straipsnio 2 dalyje padarymą skirti kaltinamajam 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti 4 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant, kad per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų visuomenės labui.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (2 t., b. l. 127-129).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 str.). Nusikalstamos veikos sudėtis formali. Veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis suvokė, jog neteisėtai įgijo, laikė narkotines medžiagas, ir norėjo taip elgtis (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Nusikalstamos veikos tikslas – asmeninių poreikių tenkinimas. Kaltinamasis yra jauno amžiaus (23 m.) (2 t., b. l. 4). VSDFV 2020 m. sausio 16 d. duomenimis, oficialiai Lietuvoje nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 7-8). 2018 m. vieną kartą baustas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 446 straipsnio 4 dalį, nuobauda nebegalioja. 2016-2019 m. tris kartus už smulkius viešosios tvarkos pažeidimus surašyti administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) protokolai su administraciniais nurodymais, kas baustumo neužtraukia (2 t., b. l. 10-13). Teistas du kartus už nusikaltimus finansų sistemai, o analogiškas nagrinėjamam šioje byloje baudžiamasis nusižengimas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį teistumo neužtraukia (BK 97 str. 1 d.) (2 t., b. l. 14-23). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamųjų asmeninių savybių, kitų juos charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Kaltinamasis pageidavo, kad jam būtų skirta švelniausia bausmė - viešieji darbai, bet viešųjų darbų bausmės pagal Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. teismo baudžiamąjį įsakymą neatliko, viešieji darbai buvo pakeisti į arešto bausmę. Todėl teismas nelinkęs dar kartą skirti viešųjų darbų bausmės. Kaltinamasis nedirba, neturi legalių pakankamo dydžio savarankiškai pragyventi pajamų, todėl skirti baudą, kad ir minimalią (750 €), būtų mažai efektyvu. Anksčiau taikytos laisvės apribojimo bausmės taip pat nesulaikė kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų. Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamojo biografinius duomenis, nustatęs vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybių, teismas už nusikalstamos veikos pagal BK 259 straipsnio 2 dalį padarymą skiria kaltinamajam griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį parinkdamas mažesnį už vidurkį.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažinama trečdaliu.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2020 m. sausio 15 d. 12¹⁰ val. iki 2020 m. sausio 16 d. 10¹⁵ val. (2 t., b. l. 34, 36). Remiantis BK 65-66 straipsniais, laikino sulaikymo laikas (viena para) santykiu 1:1 įskaičiuojamas į atliktą arešto bausmę.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 67-68) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė, paskui panaikinama ((duomenys neskelbtini)).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas:

1) du vokai Nr. 1 ir Nr. 2 (voke), tuščia kartoninė rudos spalvos dėžutė voke, du tušti baltos spalvos vokai (voke), tuščias metalinis smulkintuvas (voke), dalis cigaretės „(duomenys neskelbtini)“ (voke), dalis cigaretės „(duomenys neskelbtini)“ (voke), 0,122 g augalinės kilmės rudos spalvos medžiaga (voke), saugomi (duomenys neskelbtini) daiktų saugykloje (1 t., b. l. 56), kaip menkaverčiai sunaikinami (BPK 94 str. 1 d. 4 p.);

2) mobilusis telefonas „(duomenys neskelbtini)“, grąžintas E. G. (1 t., b. l. 96, 99-104, 106-107), paliekamas jo kaip teisėto savininko neribotam disponavimui (BPK 94 str. 1 d. 5 p.);

3) mobilusis telefonas „(duomenys neskelbtini)“, grąžintas E. M. (1 t., b. l. 96, 99-104, 109-110), paliekamas jo kaip teisėto savininko neribotam disponavimui (BPK 94 str. 1 d. 5 p.);

4) nešiojamas kompiuteris „(duomenys neskelbtini)“, pakrovėjas, grąžinti E. M. (1 t., b. l. 73-76, 93-94), paliekami jo kaip teisėto savininko neribotam disponavimui (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia

E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 21 paros arešto bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 21 paros arešto bausmę sumažinti trečdaliu iki 14 (keturiolikos) parų arešto.

Arešto bausmę skirti atlikti pataisos įstaigoje.

Išaiškinti E. M., kad jis ne vėliau kaip per 7 dienas po nutarties įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki minėto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. M. atvykimo į arešto bausmės atlikimo vietą arba jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, jei to prireiktų.

E. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė, po to panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas:

1) du vokus Nr. 1 ir Nr. 2 (voke), tuščią kartoninę rudos spalvos dėžutę voke, du tuščius baltos spalvos vokus (voke), tuščią metalinį smulkintuvą (voke), dalį cigaretės „(duomenys neskelbtini)“ (voke), dalį cigaretės „(duomenys neskelbtini)“ (voke), 0,122 g augalinės kilmės rudos spalvos medžiagą (voke), saugomus (duomenys neskelbtini) daiktų saugykloje, sunaikinti;

2) mobilųjį telefoną „(duomenys neskelbtini)“, grąžintą E. G., palikti jo neribotam disponavimui;

3) mobilųjį telefoną „(duomenys neskelbtini)“, grąžintą E. M., palikti jo neribotam disponavimui;

4) nešiojamą kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“, pakrovėją, grąžintus E. M., palikti jo neribotam disponavimui.

Išaiškinti E. M., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar jos dydžiu, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.