Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Eligijaus Gladučio ir Jolantos Raščiuvienės, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios – civilinės ieškovės N. L. atstovės advokatės Lidijos Blinkevičienės apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., ir jam paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. b) papunkčiu, prie šios bausmės pridėta iš dalies likusi neatlikta bausmė pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2013-04-03 baudžiamąjį įsakymą, ir E. L. paskirta galutinė subendrinta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant E. L. dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nuo nuosprendžio paskelbimo dienos uždrausti šešis mėnesius prisiartinti prie N. L., bendrauti ir ieškoti ryšių su ja, lankytis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Utenoje. Tenkinta dalis nukentėjusiosios N. L. civilinio ieškinio ir priteista iš E. L. 1500 Lt N. L. nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. L. nuteistas už tai, kad 2013 m. lapkričio 18 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), Utenoje, namuose, kilusio konflikto metu, tyčia pargriovė savo buvusią sutuoktinę N. L. ant grindų ir, ranka uždengęs jai burną bei nosį, stipriai spaudė, po to ranka suspaudė kaklą, taip nukentėjusiajai N. L. dėl viršutinės ir apatinės lūpų kraujosruvos gleivinėje, kaklo dešinės ir kairės pusės kraujosruvų padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdyje prokuroras ir gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiosios atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Tenkinama apeliacinio skundo dalis.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, jame yra ginčijamas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. L. naudai priteistos neturtinės žalos dydis, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma, teigiant, kad ji yra per maža.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 str. 2 d.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Nagrinėjamoje byloje neturtinė žala nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei N. L. buvo padaryta kaltais nuteistojo E. L. veiksmais, ką skundžiamame nuosprendyje konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Taigi nukentėjusioji įgijo teisę reikalauti iš E. L. nusikaltimu jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė N. L. byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydama jai priteisti 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 13). Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas tenkino dalį civilinio ieškinio ir priteisė iš nuteistojo E. L. nukentėjusiajai N. L. perpus mažesnio dydžio, t. y. 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Kaip ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiais Teismas, neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.250 str. 1 d.). Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Ji gali būti padaroma, pažeidžiant skirtingus teisinius gėrius.

Nagrinėjamu atveju, kolegijai nekyla jokių abejonių dėl to, kad nukentėjusiajai N. L. nusikalstama veika buvo padaryta neturtinė žala - ji dėl prieš ją pavartoto fizinio smurto patyrė didelį stresą, išgąstį, dvasinį sukrėtimą, fizinį skausmą, buvo nežymiai sutrikdyta jos sveikata, nukentėjusioji iki šiol jaučiasi nesaugiai, bijo, kad jos atžvilgiu E. L. vėl nesmurtautų (nukentėjusioji ir anksčiau yra patyrusi buvusio sutuoktinio E. L. smurtą (2013 m. E. L. du kartus teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą – N. L. sumušimą, iš jų, vieną kartą jis teistas už tris tokios veikos epizodus), šiuo metu nukentėjusiąja ir nuteistąjį sieja bendras jų vaikas). Minėtas pasekmes nukentėjusiajai sukėlė tyčiniai, neteisėti E. L. veiksmai, todėl nukentėjusiosios reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo iš minėto asmens yra pagrįstas ir teisėtas, kyla tik patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas.

Akcentuotina, kad CK 6.250 str. 1 d. taip pat numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje ir vadovavosi minėta įstatymo nuostata, tačiau, kolegijos nuomone, netinkamai išsprendė neturtinės žalos dydžio klausimą. Kaip minėta, nukentėjusiajai nusikalstama veika buvo padaryti kūno sužalojimai (nežymus sveikatos sutrikdymas), ji patyrė neigiamus psichologinius išgyvenimus, stresą, iki šiol jaučiasi nesaugi, bijo, kad jos atžvilgiu E. L. vėl nesmurtautų, ir šių aplinkybių reikšmė, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, negali būti sumenkinta. Pažymėtina, kad nuteistasis teismo posėdžio metu jam pareikštą civilinį ieškinį, o taip pat ir reikalavimą priteisti 3000 Lt neturtinę žalą pripažino visiškai. Be to, į bylą yra pateiktas nukentėjusiosios ir nuteistojo 2014-02-06 susitarimas dėl neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 75), iš kurio matyti, kad nuteistasis E. L. visiškai pripažįsta nukentėjusiosios N. L. reikalaujamos neturtinės žalos atlyginimo dydį (3000 Lt) bei įsipareigoja nukentėjusiajai šią žalą atlyginti per du mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2014-02-06. Minėtame dokumente taip pat nurodyta, kad pagal šį susitarimą N. L. iš E. L. gavo 500 Lt. Nors ši aplinkybė negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas priteisti visą prašomą neturtinės žalos sumą, tačiau ji negali būti ignoruojama, juo labiau kad kitos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog 3000 Lt dydžio neturtinės žalos suma būtų per didelė ir jos nuteistasis negalėtų atlyginti (nuteistasis yra jauno amžiaus, šiuo metu dirba ir gauna pajamas), pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus, kas leistų pirmosios instancijos teismui savo iniciatyva ją mažinti. Todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju, sumažindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį per pusę, t. y. nuo 3000 Lt iki 1500 Lt, pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi CK 6.250 str. 1 d., teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų reikalavimais ir civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos dydžio išsprendė netinkamai, dėl to skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.). Tačiau kolegija visiškai tenkinti nukentėjusiosios – civilinės ieškovės N. L. civilinį ieškinį ir, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, jai iš nuteistojo priteisti 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo negali, nes, nuteistasis nukentėjusiajai jau yra atlyginęs 500 Lt neturtinės žalos pagal jų sudarytą susitarimą (b. l. 75), todėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam priteista 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma padidinama 1000 Lt, t. y. iki 2500 Lt (3000 Lt – 500 Lt = 2500 Lt).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.250 str. 1 d., BPK 115 str., 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.

nutaria:

Tenkinti dalį nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. L. atstovės advokatės Lidijos Blinkevičienės apeliacinio skundo.

Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nuosprendį pakeisti:

Iš nuteistojo E. L. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei N. L. priteistą 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo sumą padidinti 1000 Lt, t. y. iki 2500 Lt.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.