Kauno apygardos teismo nutartis

2017-07-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-563-485/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-13
Bylos Nr.
1S-563-485/2017
Teisminio proceso Nr.
1-26-1-00648-2010-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Olegas Šibkovas
Nuteistasis
A. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-563-485/2017Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00648-2010-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Olego Šibkovo,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. (A. P.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. 93-315 taikyti nuteistajam A. P. (A. P.) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 1 dalį. Pripažintas kaltu pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. nuosprendį, kuriuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirta 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirta 7 m. laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendis pakeistas – pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirta 15 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ir 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė.Komisijos 2017 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 93-315 priimtas sprendimas taikyti A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 14 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. 93-315 taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis A. P. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nuteistasis nurodo, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, netinkamai interpretuojamos tikrosios fakto aplinkybes. nutartis priimta visiškai nevertinant nei asmenybės, nei atliktos bausmės dalies, nei socialinių ryšių, nei nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, kuris atliktas pagal specialias, moksliškai pagrįstas metodikas. Tokiais duomenimis, išimtinai teigiamai jį charakterizuojančiais, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nepasitikėti. Nuteistasis nurodo, kad būtent tikėjimasis, kad asmuo ateityje nenusikals, buvo vertinamas jau nebe pirmąjį kartą, o pakartotinai. A. P. nuomone, teismas, neturėdamas jokių kitų duomenų, be jokio pakankamo pagrindo paneigė „OASys“ metodika atlikto nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą. Nuteistasis skunde kritikuoja pirmos instancijos teismo motyvą, kad formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas ir nurodo, kad nagrinėjamu atveju teismas vykdė formalų teisingumą. Be to, jo nuomone, teismas rašydamas nutartį naudojo šabloną.Skunde nurodoma, kad teismas nuteistąjį charakterizuoja išimtinai teigiamai, tačiau rezoliucinėje skundžiamos nutarties dalyje prieita visiškai priešingos išvados, negu turėjo būti sprendžiama pagal motyvuojamojoje dalyje dėstomus motyvus, juolab visiškai nepagrįstas pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvas ,,išlieka artimi kriminogeniniai veiksniai: ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymas ir elgesys“, nors jokių neigiamai jį charakterizuojančių motyvų apie jo dabartinį elgesį, apie pažangą atliekant bausmę ir mažinant net ir taip menką pakartotinio nusikalstamumo riziką pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepateikia. A. P. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai kitaip traktuoja faktinę situaciją ir neatsižvelgia, kad tai jau nebe pirmasis, o antrasis Komisijos teikimas, ir per tą laiką praėjo daugiau nei vieneri metai. Nuteistasis skunde išreiškia gailestį dėl padaryto nusikaltimo, smerkia savo elgesį ir nurodo, kad alkoholiu jis nepiktnaudžiauja ilgą laiką. Nurodo, kad esant visiems įstatyme numatytiems pagrindams, buvo nuteistas ir pateko į pataisos įstaigą, todėl mano, jog ir dabar, esant visiems įstatyme numatytiems pagrindams, teisingumo principas turėtų būti taikomas analogiškai, nesureikšminant nubaudimo principo, bet atsižvelgiant ir į kitus bausmių vykdymo principus.Nuteistasis skunde išreiškia nuomonę, kad skundžiama nutartimi buvo nusižengta LR bausmių vykdymo kodekso 9 straipsnio teisiniam reguliavimui, kadangi jo elgesys pataisos įstaigoje įrodo, jog galėtų būti vertas teismo pasitikėjimo. Taip pat skunde nurodo, kad Lietuvos Respublika pirmauja Europos Sąjungoje laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų skaičiumi, ir akcentuoja, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti tapatinamas su visišku atleidimu nuo bausmės, kadangi toks lygtinis paleidimas yra tik su tam tikromis sąlygomis, pareigomis ir/ar priežiūra.Nuteistojo A. P. skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. P. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 17 balų. Taigi, apylinkės teismas teisingai nurodė, kad A. P. formaliai atitinka lygtinio paleidimo sąlygas.Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo - dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, neturi nuobaudų, tęsia darbinę veiklą. Tai, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dirba ir šiuo metu stebima pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo tendencija, teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį ir jo korekciją bausmės atlikimo metu. Tačiau pažymėtina, kad vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi kiekvieno nuteistojo pareiga tinkamai atlikti paskirtą bausmę ir aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje teisingai nurodyta, kad nuteistasis ankščiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau tai įtakos jo elgesiui nepadarė – nuteistasis pakartotinai nusikalto, ir teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis išvadų atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės nepadarė, o tai rodo jo polinkį nusikalsti ir pavojingumą visuomenei. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.Pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvadoje nustatyti artimi kriminogenini veiksniai, didinantis tikimybę A. P. pakartotinai nusikalsti, yra ankstesnis alkoholio vartojimas ir jo mąstymas ir elgesys. Ir nors skunde nuteistasis nurodo, kad pirmos instancijos teismas neapgrįstai vertino šiuos veiksnius, tačiau pažymėtina, kad teismas spręsdamas ar asmuo lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals vadovaujasi byloje esančiais duomenimis, kurie šiuo atveju nekelia abejonių ir nėra duomenų, kurie teismui leistų spręsti priešingai, nei nurodyta socialinio tyrimo išvadoje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad socialinio tyrimo išvadoje nustatyti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos statiniai veiksniai sudaro 7 balus, ir nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, tačiau aukštesniojo teismo nuomone, nuteistasis turėtų dar mažinti dinaminius nusikalstamo elgesio rizikos balus.Nuteistasis skunde pažymi, kad alkoholio jis nevartoja ilgesnį laikotarpį nei vartojo, smerkia savo elgesį ir pateikia nuorodą į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 9 straipsnį. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistojo požiūris į jo padarytą nusikalstamą veiką buvo įvertintas nuosprendyje, o BVK 9 straipsnyje įtvirtintas teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas nesuponuoja teismui absoliučios pareigos švelninti nuteistojo padėtį, todėl apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors nuteistasis A. P. ir atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus, teismas vertina, kad šiuo metu nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad lygtinai paleidus A. P., šis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo A. P. pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, vykdant Komisijos rekomendacijas, koreguojant savo elgesį teigiama linkme, mažinant dinaminius pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus, ir įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, nutartis atitinka visus tokiam procesiniam dokumentui įstatymo keliamus reikalavimus, todėl 2017 m. birželio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. P. (A. P.) skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėAlgirdas RemeikaOlegas Šibkovas