Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovei advokato padėjėjai Sonatai Kajotaitei,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Rūtai Geležinytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje UAB „R.P.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (toliau – ir bendrovė) vadovė Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. B., būdama UAB „R.P.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadove ir žinodama apie UAB „R.P.“ finansinę padėtį, t. y. kad UAB „R.P.“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, privalėdama užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2015 m. vasario 12 d. teikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais bendrovės kreditoriais, tarp jų su UAB „Smartukas“, UAB „Conkreta“, UAB „Stirenas“, UAB „Max Top1“, ir tuo pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) interesus.

Administracinėn atsakomybėn traukiama Ž. B. apklausiama teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad bendrovė buvo įsteigta prieš 3 metus, pagrindinė veikla – baldų gamyba. 2,5 metų bendrovės finansinė padėtis buvo gera, tačiau užsitęsus vienam iš vykdomų projektų, užstrigus dideliam užsakymus, bendrovės padėtis pablogėjo. Šių metų balandžio mėnesį bendrovei iškelta bankroto byla. Ji žinojo, kad bendrovė turi nesumokėtų įsiskolinimų VMI prie FM, tačiau vykdė privalomus atsiskaitymus su kitais kreditoriais, kad bendrovė galėtų tęsti veiklą: mokėjo darbo užmokestį darbuotojams, nuomą už patalpas ir automobilį, pirko medžiagas. VMI prie FM pareiškime nurodyti kreditoriai: UAB „Smartukas“ – automobilio nuomotojas, jam mokėta automobilio nuoma, UAB „Conkreta“ ir UAB „Max Top1“ – medžiagų tiekėjai, UAB „Stirenas“ – patalpų nuomotojas. Labai gailisi dėl pažeidimo, prašo skirti švelnesnę nei įstatymas numato nuobaudą. Iki nagrinėjamo VMI prie FM patikrinimo ji nebuvo niekada bausta, VMI prie FM 2016 m. kovo mėn. paskirtą 144 Eur baudą sumokėjo, šiuo metu dirba, tačiau jos pajamos per mėnesį sudaro 450 Eur, vartojimo paskola – 65 Eur/mėn., vyro darbo užmokestis – 700 Eur/mėn., vartojimo paskola – 55 Eur/mėn., buto nuoma – 400 Eur/mėn., UAB „R.P.“ finansinė padėtis sunki, iškelta bankroto byla.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Ž. B. atstovė teismo posėdžio metu prašė skirti Ž. B. švelnesnę nei įstatymas numato nuobaudą, atsižvelgus į jos turtinę padėtį, į tai, kad asmuo iki patikrinimo baustas nebuvo, paskirtą baudą sumokėjo, kad gailisi dėl padaryto pažeidimo.

VMI prie FM atstovė palaikė pareiškimą, prašė Ž. B. paskirti vidurkio dydžio baudą. Paaiškino, jog įmonė savo iniciatyva ginčo laikotarpiu atsiskaitymų su VMI prie FM neatliko.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies nuostatas, įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo 1 448 Eur iki 2 896 Eur.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad Ž. B. savo veiksmais atliko neteisėtą veiką ir yra kalta dėl to, kad jos vadovaujama bendrovė UAB „R.P.“, nesilaikydama kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo, pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus. Bylos duomenimis, laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2015 m. vasario 12 d. bendrovės vadove buvo Ž. B., kuri teismo posėdžio metu pripažino, jog jai buvo žinoma, kad bendrovė turi nesumokėtų įsiskolinimų VMI prie FM, tačiau vykdė privalomus atsiskaitymus su kitais kreditoriais, kad bendrovė galėtų tęsti veiklą, t. y. pripažino, jog bendrovė, būdama skolinga VMI prie FM, atliko mokėjimus (atsiskaitymus) kitiems kreditoriams, tarp jų ir VMI prie FM pareiškime nurodytiems kreditoriams. Iš į bylą pateiktų įrodymų: VMI prie FM 2016 m. balandžio 4 d. Operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (23.30) FR 1042-2704, Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašų ir UAB „R.P.“ avanso apyskaitos, kurioje fiksuojami įmonės atlikti mokėjimai, matyti, kad UAB „R.P.“ 2015 m. gruodžio 15 d. atsiskaitė su UAB „Smartukas“ (338 Eur), nors tuo metu VMI prie FM buvo skolinga 2 233,32 Eur, 2015 m. gruodžio 23 d. atsiskaitė su UAB „Conkreta“ (490,15 Eur), nors tuo metu VMI prie FM buvo skolinga 847,92 Eur, 2016 m. sausio 12 d. atsiskaitė su UAB „Stirenas“ (499,99 Eur), nors tuo metu VMI prie FM buvo skolinga 383,32 Eur, o 2016 m. vasario 12 d. atsiskaitė su UAB „Max Top1“ (235,21 Eur), nors tuo metu VMI prie FM buvo skolinga 11 474,12 Eur (b. l. 3-9, 11-13).

Ž. B. veika dėl kreditorių teisių pažeidimo atitinka pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, nes pažeidėja, būdama atsakinga už įmonės veiklą, neužtikrino, kad nebūtų pažeistas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas.

Teismas, skirdamas nuobaudą Ž. B., atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu), į šio pažeidimo padarymo aplinkybes (įmonė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, siekdama atsiskaityti su automobilio bei patalpų nuomotojais, įsigyti medžiagų ir toliau vykdyti veiklą), taip pat į Ž. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažįsta pažeidimą ir nuoširdžiai dėl jo gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), į tai, kad nenustatyta Ž. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – administracine tvarka bausta tik vieną kartą – 2016 m. kovo mėnesį dėl tuo pačiu patikrinimo nustatyto pažeidimo – savalaikio mokesčių nesumokėjimo, paskirtą 144 Eur baudą yra sumokėjusi, kitų duomenų apie baustumą ir teistumą administracinio teisės pažeidimo byloje nėra, už tokio pobūdžio pažeidimą baudžiama pirmą kartą, pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio, šiuo metu UAB „R.P.“ iškelta bankroto byla, dirba UAB „E.F.E.“, gauna 450 Eur/mėn. darbo užmokestį, vartojimo paskola – 65 Eur/mėn., vyro darbo užmokestis – 700 Eur/mėn., vartojimo paskola – 55 Eur/mėn., buto nuoma – 400 Eur/mėn. Įvertinęs visas šias aplinkybes bei ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos dydį, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra galimybė taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir už padarytą pažeidimą paskirti mažesnę administracinę nuobaudą nei įstatymo sankcijoje numatyta minimali piniginė bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Ž. B. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 100 (vieno šimto) eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.