Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

dalyvaujant ieškovui A. Č., ieškovo atstovei advokatei Vytautei Linaburgienei, atsakovei A. Č., atsakovės atstovui advokatui Arūnui Abraičiui, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei Žydrai Cechanavičienei, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei Danguolei Ališauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Č. ir atsakovės A. Č. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1647-657/2009 pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei A. Č., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir santuokinio turto padalinimo ir atsakovės A. Č. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir santuokinio turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas A. Č. kreipėsi į teismą prašydamas: nutraukti santuoką, sudarytą su atsakove Panevėžio miesto CMS 2000 m. spalio 7 d., įrašo Nr. 487, dėl atsakovės kaltės; nustatyti nepilnametės dukros U. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu A. Č.; priteisti iš atsakovės nepilnametės dukros U. Č., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukros pilnametystės; nustatyti bendravimo su vaiku tvarką; padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 23.609,25 Lt piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį; priteisti iš atsakovės ieškovui 3.000,00 Lt neturtinės (moralinės) žalos atlyginimą; po santuokos nutraukimo ieškovui ir atsakovei palikti santuokines pavardes; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (t.1, b.l. 3-13).

Atsakovė A. Č. priešieškiniu (t.2, b.l. 66-69) prašė teismo nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovo A. Č. ir atsakovės A. Č. 2000 10 07 Panevėžio miesto CMS, įrašo Nr. 487, dėl ieškovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti santuokinę pavardę – Č., atsakovei ikisantuokinę pavardę – L.; nepilnametės dukros U. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove A. Č.; priteisti iš ieškovo A. Č. dukros U. Č., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis 400,00 Lt periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme momento iki dukros pilnametystės; nustačius nepilnametės dukros U. Č. gyvenamąją vietą su atsakove, suteikti teisę atsakovei naudotis šeimos turtu – 1/4 dalimi pastato - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kol nepilnametė U. Č. sulauks pilnametystės; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintai priešieškinio daliai.

Ieškovas nurodė, jog su atsakove A. Č. susituokė 2000 m. spalio 7 d. Gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra U. Č.. Iš pirmos santuokos atsakovė augina dukrą K. M.. Su atsakove santuokinio gyvenimo nebegyvena, šeima faktiškai iširo, o bendras santuokinis gyvenimas tapo nebeįmanomas dėl atsakovės kaltės, kadangi atsakovė nebesistengė prisidėti prie šeimos gerovės, vis dažniau ėmė piktnaudžiauti alkoholiu, išeidinėti iš namų, elgtis labai agresyviai, terorizuoti, kaltinti nebūtais dalykais, pradėjo ignoruoti sutuoktinio poreikius, jo negerbė, vengė bendrauti, neteikė moralinės pagalbos, nenorėjo rūpintis šeima, dėmesį skyrė savo asmeniniam gyvenimui bei įvairioms pramogoms. Dėl itin agresyvaus savo elgesio bei triukšmavimo vykstančių išgertuvių metu, atsakovė ne kartą policijos pareigūnų buvo išvežta į išblaivinimo įstaigą. Atsakovė buvo ieškovui neištikima, prieš ieškovą naudojo smurtą, ieškovas buvo sužalotas. Be to, atsakovė ne kartą yra susižalojusi pati save, t.y. pjovėsi venas bei vartojo dideles vaistų dozes, dėl ko yra gulėjusi Panevėžio ligoninės reanimacijos skyriuje. Atsakovė neatsakingai, nerūpestingai ir aplaidžiai rūpinasi dukra. Dėl to, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, prašė iš atsakovės priteisti 3.000,00 Lt neturtinės (moralinės) žalos. Taip pat nurodė, jog atsakovė nepakankamai rūpinosi, o ir ateityje negalės tinkamai pasirūpinti nepilnamete dukra, todėl siekiant apsaugoti dukros U. interesus, jos gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškovu. Dukrą ieškovas materialiai išlaiko bei visapusiškai ja rūpinasi, dukros interesai ir gerovė ieškovui yra labai svarbūs. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, iš atsakovė A. Č. nepilnametės dukros išlaikymui iki jos pilnametystės priteisti po 350,00 Lt kas mėnesį. Ieškovas taip pat prašė teismo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalys įgijo 1395/6050 dalis žemės sklypo, 8.901,00 Lt vertės, 1/4 dalį pastato - gyvenamojo namo 34.000,00 Lt vertės, 1/2 dalį pastato – garažo 3.855,00 Lt vertės, 1/4 dalį kitų statinių 462,50 Lt vertės. Iš viso santuokoje įgyto nekilnojamojo turto vertė 47.218,50 Lt. Gyvenamasis namas su priklausiniais priklauso trims bendrasavininkams, dalis patalpų yra visiškai neįrengtos, o ir jas įrengus, atsižvelgiant į patalpų išdėstymą, patalpos nebus pilnai izoliuotos, nes nėra realių galimybių tai įgyvendinti. Name šiuo metu niekas negyvena, todėl padalinti turto natūra negalima. Ieškovas prašė turtą priteisti jam, o atsakovei priteisti turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje atitinkančią piniginę kompensaciją – 23.609,25 Lt. Nesutiko su uzufrukto nustatymu, kadangi šalių santykiai yra konfliktiški ir tai sudarys netinkamas sąlygas gyvenimui.

Atsakovė A. Č. prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo A. Č. kaltės, dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja, o išlaikymą priteisti iš ieškovo periodinėmis išmokomis. Nurodė, jog ieškovas nuo pat santuokinio gyvenimo pradžios su atsakove elgėsi itin žiauriai, ji buvo nuolat mušama, todėl turėjo gydytis. 2001 m. kreipėsi į psichiatrą dėl depresijos, nerimo, nemigos, nesutarimų su ieškovu, gydosi ir šiuo metu. Atsakovė ieškovo buvo mušama ir vaikų akivaizdoje, turėjo gydytis ligoninėje. Ieškovas pažeidė santuokines pareigas, yra kaltas dėl santuokos iširimo, todėl neturtinės žalos atlyginimas jam nepriteistinas. Po santuokos nutraukimo pageidavo pasilikti ikisantuokinę pavardę - L. Taip pat nurodė, kad ji viena rūpinasi nepilnametės dukros U. buitimi, auklėjimu ir ugdymu, atsakovas dukters išlaikymui jokių lėšų neskiria. Mano, kad dukros gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove labiau atitiks dukros interesus. Seseris K. ir U. sieja stiprus dvasinis ryšys, mergaitės taip pat myli atsakovę ir aiškiai yra išreiškę norą, kad jų gyvenamoji vieta būtų su mama. Ieškovas yra teistas, dabar turi naują draugę, dažnai išvažiuoja dirbti į Norvegiją, todėl negalės tinkamai pasirūpinti dukra. Iš ieškovo yra priteistinas išlaikymas dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis 400,00 Lt išmokomis iki dukros pilnametystės. Neprieštaravo, kad santuokoje įgytas turtas būtų padalintas pagal ieškovo pasiūlymą, tačiau prašė pripažinti uzufrukto teise naudotis ieškovui asmenine nuosavybe priklausančia namo dalimi iki dukros pilnametystės.

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies (t.3, b.l. 15-22). Teismas tarp ieškovo A. Č. ir atsakovės A. Č. santuoką, įregistruotą 2000 10 07 Panevėžio miesto civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr.487), nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo paliko pavardes Č. ir L.; nustatė nepilnametės dukters U. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos motina A. Č.; nustatė bendravimo su dukra tvarką; priteisė iš ieškovo A. Č. nepilnametės dukters U. Č., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008 12 19 iki U. Č. pilnametystės, paskiriant lėšų tvarkytoja jos motiną A. Č.; padalino santuokoje įgytą turtą - priteisė A. Č. asmeninės nuosavybės teise 1395/6050 dalį žemės sklypo (bendro ploto 0,0605 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio m. k.v.), kurio vertė 8.901,00 Lt, 1/4 dalį pastato - gyvenamojo namo (bendro ploto 151,05 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 34.000,00 Lt, 1/2 dalį pastato – garažo (užstatyto ploto 36,00 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3.855,00 Lt, 1/4 dalį kitų statinių (inžinierinių - kiemo statinių (1/2 šulinio, kiemo aptvėrimo, atliekų duobės, kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 462,50 Lt, esančius (duomenys neskelbtini), Panevėžyje; priteisė iš ieškovo A. Č. atsakovei A. Č. 23.609,25 Lt piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto dalį. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas taip pat priteisė iš ieškovo A. Č. 158,40 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, o iš atsakovės - 31,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus bei byloje esančius įrodymus, nustatė, kad abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Iš ieškovo pateikto vaizdo įrašo teismas padarė išvadą, jog ieškovas provokuodavo atsakovę, sekiodamas paskui su filmavimo kamera, tuo ieškovas siekė pažeminti ir rodė akivaizdžią nepagarbą savo sutuoktinei. Ieškovo pateiktą įrodymą dienoraštį iš Kauno apskrities priklausomybės ligų centro teismas laikė kaip gautą ne įstatymo leistinais būdais. Iš interneto atspausdintus puslapius kaip įrodymus nevertino, nes pagal juos neįmanoma identifikuoti tinklapiuose nuotraukas patalpinusio ir rašančio asmens. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo principais, teismas padarė išvadą, kad sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, vienas kito negerbė, nerėmė moraliai. Teismo nuomone, sutuoktiniai reiškia vienas kitam emocinio pobūdžio kaltinimus, kurie neįrodomi objektyviais įrodymais ar dokumentais, todėl laikė, kad abi šalys pažeidė sutuoktinių pareigas, šeimos santykiai, kaip bendro gyvenimo pagrindas, baigėsi, santuoka faktiškai iširusi, sutuoktiniai kartu bendrai negyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, todėl santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukęs santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas netenkino ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovės prašymu šalims paliko pavardes - ieškovui – Č., atsakovei – L. Teismas nustatė, kad sutuoktiniai turi nepilnametę dukrą U. Č., gimusią (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė buityje elgėsi netinkamai. Tai patvirtino ir raštai iš Vaikų teisių apsaugos tarnybos, tiek raštai iš Panevėžio miesto VPK, M.Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus, teismo nuosprendžiai, nutarimai administracinėse bylose, kita šalis charakterizuojanti medžiaga, K.M. ir J.R.L., R. Č. parodymai. Ieškovas pripažino, kad jis išvyksta dirbti į užsienį ir tuo metu dukra rūpintųsi jo motina. Ieškovas taip pat nepaneigė, kad pastaruoju metu gyvena su kita moterimi. Teismas nustatė, kad nei viena iš šalių neturi tinkamo gyventi būsto, kadangi tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodė, jog jie su dukra gyventų pas savo motinas. Teismas, atsižvelgęs į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę, jog dabartinė dukters gyvenamoji vieta su atsakove atitinka vaiko poreikius, būsto sąlygos geros, santykiai su motina geri, tarp jų susiklostęs artimas ryšys, kitų asmenų, gyvenančių tame būste, neigiamo poveikio mergaitės vystymuisi nenustatyta, sprendė, kad šalių gyvenamosios vietos, vertinant gyvenimo sąlygas, iš esmės yra vienodos. Taip pat, įvertinęs visas aplinkybes, U. Č. ir K. M. išsakytas nuomones, bei glaudų ryšį tarp seserų, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, kad motina sugebės tinkamai pasirūpinti nepilnamete dukra, teismas nepilnametės U. Č. gyvenamąją vietą nustatė su motina A. Č.. Teismas iš ieškovo dukters išlaikymui priteisė išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350,00 Lt kas mėnesį nuo 2008 12 19 iki dukters pilnametystės. Išlaikymo dydį teismas nustatė atsižvelgęs, jog ieškovas turi pastovų nuolatinį darbą, gauna pastovų darbo užmokestį, bei į nepilnametės dukters poreikius. Teismas, dalindamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį turtą, nustatė, kad nei dėl dalijamo turto vertės, nei dėl padalijimo būdo tarp šalių ginčo nekilo, taip pat nenustatė jokių reikšmingų aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl kiekvienam iš sutuoktinių priteisė po 1/2 dalį santuokos metu įgyto turto. Tačiau teismas sprendė, jog tikslinga nekilnojamąjį turtą priteisti ieškovui, o atsakovei priteisti iš ieškovo piniginę kompensaciją už santuokoje įgytą turtą, kadangi šalims priklausančio namo dalis yra neįrengta, šalių santykiai konfliktiški, ir tokiu būdu būtų geriausiai išlaikomas nekilnojamųjų objektų vientisumas. Teismas netenkino atsakovės prašymo dėl uzufrukto nustatymo name (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kadangi sutuoktiniams priklausančioje namo dalyje gyventi nėra galimybės, be to šalys nuolatos konfliktuoja.

Apeliaciniu skundu (t.3, b.l. 32-38) ieškovas A. Č. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 12 03 sprendimą civilinėje byloje Nr.2-1647-657/2009 dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti. Apeliantas nurodo, kad sprendimas priimtas nevisapusiškai įvertinus byloje esančius įrodymus. Teismas, nustatydamas nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su atsakove, netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra nepagrįsta ir neteisėta. Tarp tėvų kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo turi būti sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Nepilnametės U. noras ir pažiūros į santykius su tėvais byloje buvo nustatyti nepakankamai ir paviršutiniškai įvertinus surinktus įrodymus, kitų įrodymų visai nevertinus. Įvairioms institucijoms ir teismui apklausiant nepilnametę dukrą byloje surinkti duomenys yra prieštaringi. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte specialistai konstatavo, kad „nepilnametė U. paaiškino, kad ji nori gyventi su abiem tėvais, kadangi juos abu myli. /.../ U. teigė, kad ji nori gyventi su mama ir sese K., kurią labai myli...“ (t. 1, b.l. 121). U. Č. apklausos protokole (t.3, b.l. 8) - „noriu su sesute gyventi, su sese biški pykstamės, nes prie kompiuterio neleidžia..., noriu su mamyte gyventi...“. U. Č. raštelyje - „mano svajonė, kad mama su tėte susitaikytų, noriu gyventi su abiem, nes myliu juos labiau šeimoje“. Kadangi vaiko duoti parodymai prieštaringi, teismas negalėjo jų vertinti kaip tikrųjų vaiko norų ir pažiūrų. Iš vaiko duotų paaiškinimų nėra galutinai aišku, su kuo vaikas nori gyventi. Teismas, esant vaiko prieštaringiems parodymams, o ypač tų parodymų davimo aplinkybėms, nesiaiškino, ar vaikas davė parodymus ir išreiškė norus ir samprotavimus sąmoningai suprasdamas savo veiksmų reikšmę, ar yra pakankamai brandus motyvuoti savo norą, ar jo išsakyta nuomonė atspindi tikrąjį vaiko norą, o ne įtakotą ar primestą kitos šalies. Siekiant išsiaiškinti šias aplinkybės, teismas privalėjo paskirti vaikui psichologinę ekspertizę. Dėl atsakovės kaltės ieškovui neteko normaliai bendrauti su dukra. Atsakovė teisminio proceso metu darė įtaką vaikui formuojant ir išsakant savo norus ir pažiūras, manipuliuojant vaiko jausmais. Nuo pat civilinės bylos iškėlimo 2008 metų gale atsakovė pasiėmė su savimi vaiką, išvyko iš namų, draudė vaikui su ieškovu bendrauti iki pat teismo posėdžio. R. Ž. (Kauno „(duomenys neskelbtini)“ vidurinės mokyklos socialinė pedagogė) 2009 03 17 paaiškino (t. 2, b.l. 141), kad U. mama apsilankė pas ją kovo pradžioje. Ji norėjo sužinoti, ar Vaiko teisių apsaugos specialistė turėjo teisę kalbėti su dukra jai apie tai nepranešus. Patvirtino, kad šios institucijos specialistai, turi tokią teisę. Mama nuogąstavo, kad gal būt dukra kažką ne taip pasakė: juk ji (dukra) norėtų gyventi su abiem tėvais. Kauno „(duomenys neskelbtini)“ vidurinės mokyklos psichologė R. Č. 2009 03 18 paaiškino (t.2, b.l. 146), kad „kiek netikėta buvo išgirsti iš mergaitės, kad mama neleidžia susitikti su tėčiu, netgi persikraustė į Kauną, nes „mama nenori manęs duoti tėčiui“. Paklausta apie galimybę gyventi su tėčiu, mergaitė pasakė, jog norėtų, tačiau tai pasakiusi padarė pauzę, jos neverbalinė kalba rodė, tarsi jaustųsi ką negero padariusi. Mergaitė pasakė negalinti mamai sakyti, kad nori bendrauti su tėčiu, nes mama tada nuliūsta, pyksta“. Šis psichologės paaiškinimas vertintinas kaip ypatingai reikšmingas įrodymas, nes jis yra vienintelis byloje, kur vaikas vienintelį kartą buvo apklaustas profesionaliai, esant nešališkoje aplinkoje. Šis įrodymas akivaizdžiai patvirtina atsakovės manipuliavimą vaiko jausmais, taip pat patvirtina tikrąjį vaiko norą gyventi su tėčiu. Prie apeliacinio skundo pridedamas po sprendimo priėmimo nepilnametės U. raštelis, patvirtinantis, jog U. nori gyventi su ieškovu, o ne su atsakove. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu sąmoningai, pažeisdama tėvų valdžios įgyvendinimą, pažeisdama nepilnamečio vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais, trukdo ieškovui ir jo artimiesiems bendrauti su U. Byloje įrodyta, kad U. nori matytis ir bendrauti su tėčiu, taip pat norėtų aplankyti ir kitą (tėčio) močiutę (t.2, b.l. 117), kad atsakovė draudė ieškovui bendrauti su dukra ir seneliais (t.2, b.l. 132, 135, 146, 148; t. 3, b.l. 8), kad atsakovė nepageidauja, jog dukra susitiktų su tėčiu, jei jis atvyktų į mokyklą (t.2, b.l. 141). Esant tokiems atsakovės veiksmams, tikėtina, kad atsakovė toliau pažeis ar ignoruos vaiko teises bendrauti su abiem tėvais ar kitas vaiko teises, numatytas įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Tačiau teismas neįvertino šių aplinkybių. Teismas, nustatydamas nepilnametės U. gyvenamąją vietą su atsakove, vieną iš argumentų nurodė aplinkybę, jog ieškovas nepaneigė, kad pastaruoju metu gyvena su kita moterimi, todėl teismui nežinoma šios moters nuomonė dėl nepilnametės dukters gyvenimo kartu. Apelianto nuomone, šis teismo motyvas yra nepagrįstas. Kadangi apeliantas kartu su drauge negyvena, todėl neteikė jokių įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti, neprašė draugės iškviesti į teismo posėdį liudyti. Tuo tarpu teismas, šią aplinkybę vertindamas kaip svarbią, nesiėmė jokios iniciatyvos apklausti draugę kaip liudytoją. Be to byloje yra netiesioginių įrodymų – ieškovo draugės paaiškinimai Panevėžio vaiko teisių apsaugos skyriaus 2009 08 31 išvadose Nr. 40-10.16-2745 (t. 2, b.l. 116), kad ieškovo draugė teigiamai vertina ieškovo norą auginti savo dukrą U. ir, kad U. augdama pas tėvą turės saugias ir tinkamas sąlygas.

Teismas nustatė gyvenamąją vietą su mama, kurios gyvenimo būdas netoleruotinas, socialiai nepriimtinas ir nestabilus. Toks gyvenamosios vietas nustatymas pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus į saugią ir stabilią socialinę aplinką, garantuotą Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos įstatyme, kituose teisės aktuose. Byloje yra duomenų, kad atsakovė turi psichinės sveikatos sutrikimų, pasižyminčių aplinkiniams (o juo labiau nepilnamečiui vaikui) ir sau psichologiškai žalingomis pasekmėmis. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad psichikos sveikatos sutrikimai reguliariai atsakovę priveda prie savižudybės idėjos įgyvendinimo. Atsakovė 2007 06 06 atvežta į VšĮ „Panevėžio apskrities ligoninė“ detoksikacijai išgėrusi apie 120 tablečių, esant asmenybės sutrikimui, būklei po suicidinio bandymo (t. 1, b.l. 42), 2008 05 24 atvežta į VšĮ „Panevėžio apskrities ligoninė“ dėl apsinuodijimo alkoholiu ir medikamentais suicido tikslu (t. l, b.l. 43), atsakovei diagnozuotas pasikartojantis depresinis susirgimas, sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų, su lydinčiomis ligomis: mišriais ir kitais asmenybės sutrikimais, apsinuodijimas medikamentais, medikamentine koma, kreipėsi į medikus nuo 1988 metų (t. l, b.l 44, 48). Ligos istorija patvirtina, kad atsakovė psichinės sveikatos sutrikimų turi jau ilgą laiką (t.l, b.l. 44), negali įvardinti priežasties. Akivaizdu, kad atsakovė yra nepajėgi pasirūpinti pačia savimi, jai reikalinga nuolatinė ar periodinė psichikos ligų specialisto priežiūra ir gydymas. Byloje yra duomenų, kad atsakovė yra priklausoma nuo alkoholio. Atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu nuo pirmosios ištuokos, lanko anoniminių alkoholikų programą, su priklausomybe kovoti nepajėgi. Atsakovė nepajėgi įvertinti save priklausomybės nuo alkoholio elgesio socialinių pasekmių (nuolat sėda už vairo neblaivi, atsakovei dėl vairavimo neblaiviai atimta teisė vairuoti transporto priemones, įspėjama dėl neleistino ir priešingo visuomenės interesams elgesio (t. l, b. l. 47, 99, t.3, b.l. 4, 5, 6). Atsakovė aiškinosi ir dėl administracinės bylos Panevėžio miesto apylinkės teisme, kur atsakovė aiškino, kad paskutinį kartą ji tik prisiėmė kaltę už vyresniąją dukrą (t. 3, b.l. 8 II p., b. l. 9). Net jei toks atsakovės paaiškinimas būtų tiesa, tai įrodytų, kad atsakovė, nesuprasdama savo elgesio socialinių pasekmių, į neigiamą socialinę aplinką įtraukia ir nepilnametę dukrą. Tačiau teismas šių aplinkybių nevertino. Atsakovė, turėdama tokio tipo sveikatos problemas, objektyviai nesugebės užtikrinti nepilnametei dukrai saugios, stabilios ir priimtinos socialinės aplinkos, neigiamai paveiks vaiko psichologinę būseną, turės neigiamos įtakos dukters asmenybės brendimui, dorovinių, moralinių vertybių išugdymui, nes atsakovei nesugebant gydytis ir tinkamai pasirūpinti visų pirma pačia savimi, vaikui bus užkraunamas ypatingai slogus ir sunkus gyvenimas su gyvenimo problemas sprendžiančia periodinių bandymų nusižudyti būdu ir nuolat girtaujančia atsakove. Esant tokiems duomenims, teismas turėjo pareigą tirti ir aiškintis, kiek kiekvienas iš šalių yra labiau ar mažiau priklausomi nuo alkoholio ir ar tas priklausomumas kelią pavojų vaiko sveikatai ir pavojui, ar tai nėra kliūtis tinkamai vaiką auklėti ir prižiūrėti. Teismas šių aplinkybių netyrė ir nustatė vaikų gyvenamąją vietą su nepriimtiną gyvenimo būdą vedančia atsakove.

Teismas nepagrįstai ypatingai didelę reikšmę skyrė nepilnametės dukters ir atsakovės dukters K. tarpusavio santykiui, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visetą. Šis santykis negali būti lemiamu faktoriumi nustatant vaiko gyvenamąją vietą, jei kitos aplinkybės prieštarauja vaiko interesams.

Kadangi U. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu, teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo keistinas ir šioje dalyje tenkintinas ieškovo ieškinys, o atsakovės priešieškinis atmestinas. Taip pat keistinas teismo sprendimas dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymo ir šioje dalyje tenkintinas ieškovo ieškinys, o atsakovės priešieškinis atmestinas.

Apeliaciniu skundu (t.3, b.l. 28-29) atsakovė A. Č., atstovaujama advokato Arūno Abraičio, prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-1647-657/2009, nustatant teisę atsakovei uzufrukto teise naudotis šeimos turtu 1/4 pastato-gyvenamojo namo dalimi, kurio bendras plotas 151,05 kv.m, esančiu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kol nepilnametė U. Č. sulauks pilnametystės. Apeliantė nurodė, jog ji ir dukra yra deklaravusios gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Kito nekilnojamojo turto (tame tarpe ir gyvenamojo būsto) A. Č. neturi, taip pat neturi lėšų jam įsigyti, dėl finansinių sunkumų galimybės gauti kreditą taip pat nėra. Jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai (CK 3.7 str. 1 d.). Teismas sprendimu nepilnametės dukters U. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su jos motina atsakove A. Č. jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovės reikalavimas nustatyti uzufruktą yra teisiškai pagrįstas ir sąlygotas objektyvių bei įstatyminės nuostatos, kad užtikrinti gyvenamąjį būstą vaikui privalo abu tėvai. Teismas priešieškinio atmetimą dalyje dėl uzufrukto nustatymo grindė aplinkybe, kad šiuo metu pradėtas būsto remontas, nesutvarkyti elektros laidai, nėra baldų, tai pat, kad ieškovo ir atsakovės santykiai konfliktiški. Tačiau uzufruktas nustatomas, kol vaikas (vaikai) sulaukia pilnametystės. Remontas 10 metų (dukrai U. šiuo metu yra 8 metai) nesitęs ir planuojamas pabaigti artimiausiu metu. Teismo argumentas dėl psichologinės įtampos taip ieškovo ir atsakovės yra svarbus, tačiau ne esminis. Teismas, atsisakydamas nustatyti uzufruktą tėvo (motinos) būstui, iš esmės pažeistų atsakovės nepilnametės dukters interesus. Be to atsakovės gyvenamojoje vietoje be U. Č. gyvena atsakovės nepilnametė duktė K. M., todėl ir dukra K. liktų be būsto.

Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą (t.3, b.l. 56-58) atsakovė A. Č. prašo jos apeliacinį skundą tenkinti, ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad vaiko noras dėl gyvenamosios vietos su tėčiu ar mama buvo nustatyti nepakankamai ir paviršutiniškai. Teismas tiesiogiai išklausė mažametę U. Č., todėl CK 3.177 straipsnio imperatyvi norma nebuvo pažeista. U., kaip ir būdinga tokio amžiaus vaikams, išreiškė norą matyti abu tėvus ir su jais gyventi. Apeliantas remiasi įvairių institucijų surinktais duomenimis ir teigia esant juos prieštaringus. A. Č. išlaikymo nepilnametei dukrai neteikė ir neteikia iki šiol. 2008 m. Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-1010-452/2008 pagal atsakovės ieškinį ieškovui dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo. 2008 m. sausio 11 d. nutartimi teismas ėmėsi laikinųjų apsaugos priemonių ir iš A. Č. priteisė laikiną išlaikymą dukteriai po 350 Lt kas mėnesį nuo bylos iškėlimo dienos iki bus priimtas sprendimas. Byla buvo pabaigta atsakovei atsiėmus ieškinį, tačiau sutarta, kad A. Č. geranoriškai teiks išlaikymą dukrai. Aplinkybę apie atsakovės rūpinimąsi dukra patvirtina 2009 01 21 Kauno „(duomenys neskelbtini)“ vidurinės mokyklos U. Č. charakteristika, kurioje nurodyta, kad U. pasiekimais, elgesiu, mokyklos lankymu, buitimi rūpinasi mama. Ji dažnai bendrauja su mokytoja, lanko tėvų susirinkimus. Mergaitei pilnai supirktos visos reikiamos mokymo priemonės. U. mokėsi Kauno (duomenys neskelbtini) muzikos mokykloje smuiko instrumento grupėje 1 klasėje, dabar šiuos mokslus tęsia Panevėžyje. Pamokas lanko 3 kartus per savaitę, į pamokas atlydi ir namo parsiveda mama arba auklė. Nustačius nepilnametės gyvenamąją vietą su ieškovu, duktė neišvengiamai susidurs su psichologinėmis problemomis. Ieškovas 1995 10 24 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas už svetimo turto prievartavimą sunkinančiomis aplinkybėmis. 1994 03 16 Suvalkų rajono teismo nuosprendžiu ir vietinio teismo sprendimu ieškovas nuteistas 950 dienų laisvės atėmimu, bausmę atliko Bialystoko Tardymo areštinėje. Byloje yra surinkti įrodymai, kad U. yra prisirišusi prie vyresniosios sesers K. M., pastaroji padeda ruošti pamokas. Kadangi atsakovės atžvilgiu nėra priimtas teismo sprendimas dėl motinos valdžios apribojimo, todėl teismas apelianto argumentais dėl atsakovės tariamai nestabilios psichikos, neturėtų vadovautis. Atsakovės nuomone, ieškovas neįrodė, jog atsakovė, turėdama įvardintas sveikatos problemas, objektyviai nesugebės užtikrinti nepilnametei dukrai saugios, stabilios ir priimtinos socialinės aplinkos, neigiamai paveiks vaiko psichologinę būseną, turės neigiamos įtakos dukters asmenybei. Priešingai, byloje surinkti įrodymai, kad atsakovė tinkamai rūpinasi dukters poreikiais. Atsakovė prašo neprijungti prie bylos tariamo nepilnametės U. Č. raštelio, kadangi raštelyje nėra nurodyta data, neidentifikuojamas ir autorius (vardas U. niekaip neįrodo autoriaus tapatybės).

Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą (t.3, b.l. 49-51) ieškovas A. Č. prašo jo apeliacinį skundą tenkinti, atsakovės A. Č. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad CK 3.71 straipsnio 1 dalies tikslas yra užtikrinti, kad nepilnametis vaikas turėtų saugų ir sveiką gyvenamąjį būstą, atitinkantį higienos, sveikatos ir pan. reikalavimus, o ne turėtų teisę naudotis negyvenama arba gyvenimui nepritaikyta, netgi nesaugia ir nesveika patalpa. Tiek ieškovas, tiek atsakovė neturi kiekvienas atskiro tinkamo gyventi būsto. Atsakovė su dukra bylos nagrinėjimo metu gyveno pas atsakovės motiną, tokia jos gyvenamoji patalpa buvo vertinta ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos. Namo dalis faktiškai negali būti pripažinta šeimos gyvenamąja patalpa, nes yra netinkama gyventi, neįrengta, nesutvarkyti elektros laidai, nepadarytas remontas. Net jeigu ir būtų nustatytas uzufruktas naudotis šiuo būstu, tai jis neatitiktų uzufrukto teisės esmės, paskirties ir tikslo, nustatyto CK 3.71 straipsnio 1 dalyje, nes namo dalis iš esmės negyvenama, o tam, kad būtų galimą ją įrengti, reikalingos lėšos, kurių atsakovė neturi. Ieškovas namo dalį ketina parduoti, nes ją įrengti taip pat pakankamai lėšų neturi. Be to atsakovei reikia išmokėti priteistą kompensaciją. Todėl apeliantės argumentas, kad remontas nesitęs dešimt metų ir planuojamas pabaigti artimiausiu metu, nepagrįstas. Apeliantė, išveždama iš namo pečių, dėl ko per šalčius sprogo radiatoriai, sugadino šildymo sistemą, todėl tokie atsakovės veiksmai prieštarauja tariamam siekiui užtikrinti nepilnametei dukrai gyvenamąjį būstą. Be to atsakovės naudai teismas priteisė iš atsakovo 23.609,25 Lt kompensaciją, kurią gavusi atsakovė gali įsigyti atskiras gyvenamąsias patalpas arba gana ilgam laikui išsinuomoti kur kas geresnės būklės gyvenamąsias patalpas, kurios atitiktų atsakovės ir nepilnametės dukros interesus.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Ieškovas Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimą apskundė tik dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo, o atsakovė dalyje dėl teisės naudotis šeimos turtu (uzufrukto) nustatymo.

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė nevisapusiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus, dėl ko, nustatydamas nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su atsakove, netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, o dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimo paminėtoji dalis yra nepagrįsta ir neteisėta.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais. Pagrįstai atsakovas savo skunde nurodo, jog tarp tėvų kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo turi būti sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į vaiko norą. Sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, teismų praktikoje pripažįstama, jog būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko prisirišimą prie tėvo ir motinos, brolių, seserų ir kitų giminaičių, vaiko norus ir kt.

Iš Kauno miesto apylinkės teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad teismas, nuspręsdamas su kuriuo iš tėvų gyvens nepilnametė šalių dukra, įvertino abiejų šalių buities sąlygas, kurios būtų sudarytos nepilnametei dukrai gyvenant su kiekvienu iš tėvų, kurios yra iš esmės vienodos, atsižvelgė į pačios nepilnametės nuomonę bei pageidavimus, jos santykius su seserimi, vaiko teisių apsaugos specialistų nuomonę.

Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 185 straipsnyje, o šių taisyklių esmė yra ta, kad įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje. Nagrinėjant bylą apeliaciniame teisme, teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įstatymu reglamentuotas įrodymų vertinimo taisykles, teismo padarytos išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų analize. Kolegijos teisėjai nepagrįstais pripažįsta tokius apelianto argumentus, jog nepilnametės jo dukters noras ir pažiūros į santykius su tėvais byloje buvo nustatyti nepakankamai, tik paviršutiniškai įvertinus surinktus įrodymus, kai kurių įrodymų visai nevertinus. Iš apskųstojo teismo sprendimo motyvų akivaizdu, kad teismas iš esmės įvertino visus surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir tuos, kuriuos teikė šalys tam, kad tik neigiamai charakterizuotų kitą šalį. Tai, kad teismas sprendime smulkiai nenurodė visų tokio pobūdžio įrodymų , negalima vertinti, jog į juos neatsižvelgė. Lakoniškas, be atskirų faktinių aplinkybių išvardijimo, nurodymas teismo sprendime, jog bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė buityje elgėsi netinkamai, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, maksimaliai įvertino visas ištirtas bylai reikšmingas aplinkybes.

Nėra pagrindo, kaip vertina teisėjų kolegija, ir sutikti su ieškovo nuomone, jog teismas nepagrįstai ypatingai didelę reikšmę skyrė nepilnametės dukters ir atsakovės dukters K. tarpusavio santykiams, o atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visetą, šie santykiai negali būti lemiamu faktoriumi nustatant vaiko gyvenamąją vietą, jei kitos aplinkybės prieštarauja vaiko interesams. Nepilnametės dukters pageidavimas gyventi kartu su seserimi, yra reikšminga aplinkybė, nustatant vaiko gyvenamąją vietą ir į ją teismas pagrįstai atsižvelgė. Tačiau atsakovo nurodyta aplinkybė, kad atsakovė, turėdama sveikatos problemų, objektyviai nesugebės užtikrinti nepilnametei dukrai saugios, stabilios ir priimtinos socialinės aplinkos, negali būti pripažinta įrodyta. Atsakovė teigia, kad jos sveikatos problemos kilo dėl pašlijusių santykių su ieškovu, pastarojo netinkamo elgesio, todėl tikėtina, kad tos problemos, nutraukus santuoką, baigsis, taigi jos buvo tik laikino pobūdžio.

Nagrinėdama bylą apeliacine tvarka pagal šalių apeliacinius skundus, teisėjų kolegija netenkino ieškovo atstovės prašymo paskirti byloje ambulatorinę teismo psichologijos ekspertizę U. Č., nes pripažino, jog teismui nekilo abejonių, jog ji gali reikšti nuomonę apie tai, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi. Teisėjų kolegija, taip nuspręsdama, atsižvelgė į visus duomenis apie šios nepilnametės mergaitės pareikštus pageidavimus, o taip pat ir vaiko teisių apsaugos specialistų nuomonę.

Dėl paminėtų priežasčių teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta nepilnametės dukros gyvenamoji vieta su motina, t.y. atsakove, yra pagrįsta bei teisėta, ją naikinti ieškovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, o todėl ji nekeistina (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Palikus nepakeistą sprendimo dalį, kuria nustatyta nepilnametės dukters gyvenamoji vieta su atsakove, nėra pagrindo naikinti ar keisti ir Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo vaikui priteisimo bei antro iš tėvų bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Apeliaciniu skundu atsakovė A. Č. prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimą dalyje ir nustatyti teisę atsakovei uzufrukto teise naudotis šeimos turtu - 1/4 dalimi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., iki nepilnametė duktė U. Č. sulauks pilnametystės. Jos vertinimu, teismas nepagrįstai nepatenkino jos tokio prašymo, nes ji ir dukra yra deklaravusios gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kito nekilnojamojo turto (tame tarpe ir gyvenamojo būsto) A. Č. neturi, taip pat neturi lėšų jam įsigyti, dėl finansinių sunkumų galimybės gauti kreditą taip pat neturi. Jos reikalavimas nustatyti uzufruktą yra teisiškai pagrįstas ir sąlygotas objektyvių sąlygų bei įstatyminės nuostatos, kad užtikrinti gyvenamąjį būstą vaikui privalo abu tėvai.

Pirmosios instancijos teismas tokį atsakovės reikalavimą, pareikštą priešieškinyje, atmetė motyvuodamas tuo, kad šiuo metu pradėtas būsto remontas, nesutvarkyti elektros laidai, nėra baldų, tai pat, kad ieškovo ir atsakovės santykiai konfliktiški. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog tokie teismo motyvai yra pagrįsti, tačiau kartu atsižvelgia ir į tai, jog uzufruktą nustatyti nebuvo būtinybės dar ir todėl, kad nei ieškovas, nei atsakovė nelaikė namo dalies (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, šeimos gyvenamu būstu. Vaiko teisių apsaugos tarnybai tiriant sąlygas, kokiose gyvens nepilnametė šalių dukra, jei teismas jos gyvenamąją vietą nustatys su vienu iš tėvų, ir ieškovas, ir atsakovė nurodė gyvensiantys su savo tėvais. Iš to, kad atsakovė sutiko, jog gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, dalis, dalinantis tarp šalių turtą, būtų paskirta ieškovui, o jai priteista iš ieškovo 23.000 Lt viršijanti piniginė kompensacija, matyti, kad ji nevertino šios namo dalies kaip būsto, būtino jai ir nepilnametei dukrai gyventi. Be to jai priteista iš ieškovo nemaža piniginė kompensacija, kurią, kaip teigia ieškovas, jis sugebės sumokėti, tik pardavęs jam paskirtą namo dalį, leidžia vertinti, jog atsakovė turės galimybę užtikrinti nepilnametės dukters gyvenimo bei buities sąlygas ir nenustačius uzufrukto.

Teisėjų kolegija dar atsižvelgia ir į tai, kad ir ateityje abiem tėvams, nepriklausomai nuo to, su kuriuo gyvens nepilnametė duktė, išliks pareiga užtikrinti vaikui normalias gyvenimo sąlygas.

Dėl nurodytų priežasčių atsakovės apeliacinis skundas taip pat atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus šalių apeliacinius skundus, tiek ieškovui, tiek ir atsakovei jų turėtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos iš kitos šalies nepriteistinos (CPK 93 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutar i a:

Ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.