Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant ieškovės J. M. atstovui advokatui K. R., atsakovui M. M., jo atstovei advokato padėjėjai Ž. J., atsakovei Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarei D. P., o ieškovei J. M. nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovams M. M., Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarei D. P. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu

Aprašomoji dalis

nustato:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (LR CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (LR CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (LR CK 5.15-5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (LR CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad, ginčijant testamentą, galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (LR CK 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (LR CK 1.89 straipsnis). LR CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios.

Pagal LR CK 1.89 straipsnio 1 dalį sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu pagal šio asmens ieškinį. Ieškinį toks asmuo turi galimybę pareikšti pasibaigus veiksmų suvokimą ir jų valdymą ribojusiai būsenai. Tuo atveju, jei nurodytu pagrindu ginčytiną sandorį sudaręs asmuo mirė, teisė pareikšti tokį ieškinį pereina jo teisių perėmėjams (LR CK 5.1 straipsnis). LR CK 5.17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis. Ieškovė yra palikėjo A. M. dukra, ji notaro biurui pateikė pareiškimą apie palikimo priėmimą (6 b.l.).

Šioje byloje nustatyta, kad 2011-10-17 A. M. Utenos rajono 4-ajame notaro biure sudarė oficialųjį testamentą, kuriuo išreiškė valią visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei visą kitą turtą, kuris priklausys jam mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, palikti atsakovui M. M. (7 b.l.). A. M. mirė 2011-10-23 (5 b.l.). Šioje byloje nebuvo ginčijama, kad atsakovą ir testatorių sieja giminystės ryšys, nes atsakovas yra testatoriaus brolio sūnus, taigi testatoriui nėra pašalinis asmuo.

Ieškovei kilus abejonių, ar oficialiajame testamente (2 egz.), sudarytame 2011-10-17, įrašą “A. M.” yra padaręs A. M., ir ar šalia šio įrašo yra pasirašęs A. M., buvo paskirta atlikti teismo rašysenos ekspertizę (48-50 b.l.), 2012-08-02 gautas ekspertizės aktas (58-60 b.l.) patvirtino, kad minėtus rankraštinius įrašus padarė bei šalia jų pasirašė A. M..

Gavus minėtą ekspertizės aktą, kurio išvados neginčijamai patvirtina, kad ne kuris nors kitas asmuo, o pats testatorius A. M. pasirašė testamente (2 egz.), ieškovė suabejojo tuo, ar testatorius testamento sudarymo metu dėl pablogėjusios jo sveikatos galėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir išreikšti savo tikrąją valią, ar valia nebuvo įtakojama.

Tikslu nustatyti, ar 2011-10-17 A. M. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, buvo paskirta atlikti teismo pomirtinę psichiatrijos ekspertizę (117-118 b.l.), 2013-10-31 gautas teismo psichiatrijos ekspertizės aktas patvirtino, kad A. M. 2011-10-17, testamento sudarymo metu, psichikos sutrikimų nenustatyta, jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (127-131 b.l.).

Gavus minėtą ekspertizės aktą, ieškovės atstovas prašė įvertinti šį įrodymą, gautą panaudojus specialias mokslo žinias, kartu su visuma iki testamento sudarymo ir jo sudarymo dieną susiklosčiusių faktinių aplinkybių: iki testamento sudarymo notaro biure testatorius lankėsi kartu su atsakovu ir jo giminaičiais, 2011-10-17 testatorių atsakovas ir jo giminaičiai pirmiau nuvežė atsiimti asmens dokumento, tada vyko pas notarą, testatoriui pasirašyti buvo paduotas jau parengtas testamento tekstas, jis pats jo tą dieną nediktavo, o tik po to testatorius buvo paguldytas į gydymo įstaigą, už keleto valandų buvo nustatytas jo sąmonės sutrikimas. Taigi ieškovė yra įsitikinusi, kad jeigu prieš hospitalizuojant jos tėvo atsakovas nebūtų nuvežęs pas notarą, testamentas nebūtų buvęs sudarytas.

Kaip matyti iš atsakovės notarės D. P. paaiškinimų, liudytojos J. Z., notaro biuro sekretorės, parodymų (154 b.l.), A. M., kuris iki testamento sudarymo ne kartą lankėsi notaro biure, išreikšta vienintelė valia buvo bet kokiu įstatymų leistinu pagrindu perleisti neatlygintinai nuosavybės teises į jam priklausantį turtą atsakovui ar jo tėvui: dovanoti ar sudaryti testamentą. Testatorius nebuvo išreiškęs valios turtą dovanoti ar sudaryti testamentą ieškovės naudai. Tokios valios susiformavimo motyvai: dukra išvykusi ir gyvena JAV, o atsakovas ir jo artimieji juo betarpiškai rūpinasi.

Kaip patvirtina paciento A. M. atsisakymą nuo GMP slaugytojo paskyrimo ar procedūros dokumentas (43 b.l.), A. M. atsisakė 2011-10-14 vykti į gydymo įstaigą, nors atsakovo tėvas, testatoriaus brolis, buvo iškvietęs greitosios medicinos pagalbos ekipažą. Taigi pats testatorius sprendė 2011-10-14 nevykti į gydymo įstaigą, jam nei atsakovas, nei jo artimieji nekliudė. Priešingai, jie kvietė greitąją medicinos pagalbą tam, kad A. M. vyktų į gydymo įstaigą. Kaip paaiškino atsakovas, A. M. atsisakė vykti į gydymo įstaigą, nes iš Migracijos tarnybos dar nebuvo pasiėmęs asmens dokumento, o taip pat jis pageidavo sudaryti testamentą.

Liudytojas V. M. paaiškino (103 b.l.), kad ieškovė išvyko gyventi į JAV, tėvu visai nesirūpino, nesiuntė jam lėšų pragyventi, testatoriumi rūpinosi tik jo šeima, todėl jo brolis, kuris ne tik testamento sudarymo dieną, bet ir ligoninėje buvo sąmoningas, testamentu išreiškė savo tikrąją valią – turtą palikti jį prižiūrinčiam giminaičiui, o ne savo dukrai. Testamento sudarymo dieną ne kitas asmuo, o pati notarė buvo atėjusi prie automobilio, kuriame sėdėjo testatorius, su juo bendravo. Jo brolis niekada nebuvo sutrikusios psichikos. Ieškovė neprisidėjo prie tėvo laidotuvių, o sužinojusi apie testamentą, pagrasino teismu. Liudytoja B. M. paaiškino (104 b.l.), kad testatorius yra jos sutuoktinio giminaitis, jie bendraudavo, jos įsitikinimu, jis sutrikusios psichikos niekada nebuvo. Paskutinį kartą bendraujant (gali būti 2011 m.) testatorius jai pasakojo, kad juo rūpinasi brolio sūnus M., o dukra išvyko ir jį pamiršo. Ketino savo turtą palikti M. Liudytojas J. P., kaimynas, paaiškino (104 b.l.), kad jis gerai pažinojo A. M., kuris buvo išsilavinęs žmogus, žino, kad juo po to, kai jis išsituokė su žmona, kai ji su dukra išvyko į JAV, juo rūpinosi tik jo giminaičiai – brolis V. su sūnumi M.

Pažymėtina, kad ieškovė, nors atstovas akcentavo, tačiau neteikė jokių įrodymų dėl to, kad jos tėvas A. M. žadėjo savo turtą po mirties palikti jai, neteikė įrodymų ir dėl to, kad ji rūpinosi tėvu. Šie įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad ne ieškovė, o atsakovas ir jo artimieji betarpiškai rūpinosi savo giminaičiu A. M., kad testatoriaus valia neatlygintinai perduoti savo valdomą turtą atsakovui ar jo tėvui, kurie jam nebuvo pašaliniai asmenys, būtent dėl to natūraliai ir susiformavo.

Kaip matyti iš ekspertizės akto turinio (127-131 b.l.), ekspertas detaliai aprašė visus rašytinius įrodymus, patvirtinančius A. M. sveikatos būklę, rėmėsi byloje apklaustų šalių, liudytojų parodymais, ir, juos įvertinęs, padarė išvadą, kad 2011-10-17, t.y. testamento sudarymo metu, psichikos sutrikimų nenustatyta, A. M. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Ekspertas atkreipė dėmesį ir į tai, kad gydytoja terapeutė Z. B. buvo padariusi įrašą, kad 2011-10-17 14 val. 30 min. ligonio sąmonė sutrikusi, vangiai atsakinėja į klausimus, ne visada pagal prasmę. Tačiau ekspertas įvertino ir tai, kad pats A. M. gydytojai nurodė visus nusiskundimus, nes jie buvo aprašyti, surašyta anamnezė. Kiti rašytiniai įrodymai - L. K. užpildytas pirminis paciento būklės vertinimo dokumentas, testatorių apžiūrėjusio gydytojo V. K. padaryti įrašai, šio gydytojo parodymai, įrašai apie tai, kad 2011-10-19 ligonio būklė pagerėjusi, nes iškart atsako į klausimus pagal prasmę, žino, kiek dienų yra gydomas, žino kuri diena – patvirtina, kad iki 2011-10-21, kuomet jo sveikata pablogėjo ir buvo pakviesta konsultuoti psichiatrė R. D., A. M. sąmonė sutrikusi nebuvo.

Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (LR CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (LR CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Analogiška nuostata yra taikoma ir įrodymų vertinimui, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikimo jo tikrajai valiai. Tikroji valia yra gerbtina, o testamento pripažinimas negaliojančiu teismų praktikoje yra laikoma ultima ratio priemone.

Įvertinus šalių pateiktus įrodymus skyrium ir jų visetą, yra pagrindas nustatyti, kad nėra byloje pateikta įrodymų, galinčių patvirtinti, jog 2011-10-17, testamento sudarymo metu, A. M. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ar negalėjo jų valdyti.

Faktas, kad 2011-10-17 A. M. fiziškai buvo sunku išlipti iš automobilio ir užeiti į notaro biurą, o todėl notarė pati išėjo į lauką ir bendravo su testatoriumi jam sėdint automobilyje, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 28 str. nuostatoms, dėl to testamentas negalėtų būti panaikintas.

Teismas vertina, kad testatoriaus A. M. vidinė valia dėl to, kad jam priklausantį turtą po savo mirties ketina palikti testamentu ir vidinė valia dėl to, kokio asmens naudai sudarys testamentą, buvo susiformavusi iš anksto, o todėl A. M. testamentu išreiškė savo tikrąją valią, o atsakovas ir jo artimieji testatoriui padėjo tik nuvykti atsiimti asmens dokumento ir į notaro biurą. Pažymėtina, kad pagal LR CK 5.18 str. 1d. nuostatas, netgi įpėdinių įkalbinėjimas sudaryti testamentą jų naudai neturi įtakos testamento galiojimui.

Teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus skyrium ir jų visetą, daro išvadą, kad 2011-10-17 įstatymo reikalaujama forma - oficialiuoju testamentu išreikšta palikėjo A. M. valia atitiko jo tikrąją valią, jis testamento sudarymo dieną galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, taigi ginčijamas testamentas buvo sudarytas veiksnaus asmens ir jame išreikšta tikroji palikėjo valia. Ieškinys atmestinas, nes neįrodytas (LR CPK 178 str.).

Ieškinys atmestas, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str., 96 str., 98 str.). Atsakovas už atsiliepimo teismui parengimą 2012-02-07 G. L., veikusiai pagal individualios veiklos pažymą Nr.1166, sumokėjo 100 Lt (145 b.l.), atstovei advokatei K. L. už atstovavimą ir dokumento surašymą sumokėjo 1.200 Lt (146 b.l.), atstovei advokato padėjėjai Ž. J. už atstovavimą sumokėjo 600 Lt (148-149 b.l.). Atstovavimo sutartis su advokate buvo nutraukta ne atsakovo iniciatyva (144 b.l.). Šalių procesinį elgesį teismas vertina tinkamu (LR CPK 93 str.).

Atsakovo turėtų išlaidų advokatės ir advokato padėjėjos pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytais maksimaliais dydžiais: 8.18 p. (už vieną atstovavimo teisme valandą – 0,15 MMA ( atstovaujant padėjėjai – 80 proc. nuo 0,15 MMA)) (posėdžiai, dalyvaujant atsakovo atstovei advokatei truko 5 val. 30 min., o atstovaujant advokato padėjėjai – 2 val. 30 min., be to, nenustatyta, kad advokatė būtų rengusi kokį nors procesinį dokumentą), pripažintina, kad atsakovo realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos (1.800 Lt) advokatės ir advokato padėjėjos pagalbai apmokėti buvo būtinos, tačiau jų dydis viršija minėtu įsakymu nustatytą maksimalų dydį, todėl, teismo vertinimu, atitinkantis protingumo kriterijus bendras atstovavimo išlaidų dydis yra 1.125 Lt.

Kaip minėta, atsiliepimą į ieškinį parengė G. L., veikusi pagal individualios veiklos pažymą. Šios atsakovo turėtos išlaidos (100 Lt) yra patvirtintos leistinu rašytiniu įrodymu, jos vertinamos kaip kitos būtinosios bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 88 str. 1d. 9p.), yra protingo dydžio.

Atsakovui iš ieškovės priteistina 1.125 Lt atstovavimo išlaidų ir 100 Lt kitų būtinųjų bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 88 str. 1d. 9p., 93 str., 98 str.).

Byloje taip pat susidarė 19 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jos priteistinos iš ieškovės valstybei (LR CPK 88 str. 1d. 3p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1.225 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 19,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas - 5660), privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland PLC Lietuva banke, įrodymą pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.