Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-03-07 · Civilinė byla Nr. 2S-195-278/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-07
Bylos Nr.
2S-195-278/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Valiulienė (pran.), Ramunė Čeknienė, Zina Mickevičiūtė
Suinteresuotas asmuo
R.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-195-278/2011

Teisėja V. Petkevičienė 2-08-3-06759-2010-3
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 77.4.3;121.14; 122.2; 122.3; 122.4; 129.1; 129.23.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 7 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Zinos Mickevičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-263-811/2011 pagal pareiškėjo antstolio Andriaus Bespalovo pareiškimą dėl sprendimo nevykdymo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

antstolis A. Bespalovas nurodė, kad antstolio kontoroje 2010-04-22 užvesta vykdomoji byla Nr. 0025/10/01964, pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-04-12 išduotą vykdomąjį raštą Nr. VR-647, kuriame nurodyta, jog R. J. pasiima nepilnametį sūnų M. J., gim. 1996-08-23, iš A. J. pas save kas antrą savaitės penktadienį 19 val. ir grąžina jį A. J. sekmadienį 17 val., bei R. J. pasiima nepilnametį sūnų M. J., gim. 1996-08-23, pas save kiekvieną vasarą nuo rugpjūčio mėnesio pradžios iki rugpjūčio mėnesio pabaigos. Nurodė, kad 2010-08-17 surašė aktą, kuriuo nustatė, jog suinteresuotas asmuo A. J. nesudaro galimybių R. J. susitikti su sūnumi. Prašė teismą A. J. skirti piniginę baudą bei įpareigoti vykdyti sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 5 d. nutartimi panaikino antstolio A. Bespalovo 2010-08-17 aktą dėl teismo sprendimo nevykdymo vykdomojoje byloje Nr. 0025/10/01964 ir civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio A. Bespalovo pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. J. ir R. J. dėl sprendimo neįvykdymo nutraukė. Teismas nustatė, kad suinteresuotam asmeniui R. J. pasiimant nepilnametį sūnų M. J. 2010-08-11 antstolis nedalyvavo ir 2010-08-17 aktą surašė iš suinteresuoto asmens R. J. paaiškinimų, be to, byloje nėra įrodymų, kad surašant aktą dalyvavo ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas. Esant minėtoms aplinkybėms, teismas konstatavo, jog vykdydamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-04-12 vykdomąjį raštą Nr. VR-647 antstolis A. Bespalovas nesilaikė CPK vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, neužtikrino vaiko teisių apsaugos, 2010-08-17 aktas surašytas pažeidžiant CPK 764 straipsnio reikalavimus, todėl jis naikintinas (CPK 594 str. 2 d.). Teismas konstatavo, kad nesant tinkamai surašyto akto dėl teismo sprendimo nevykdymo, procesas dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą pradėtas nepagrįstai, civilinė byla nenagrinėtina teisme, todėl nutrauktina (CPK 293 str. 1 p.).

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo R. J. atskiruoju skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjo antstolio A. Bespalovo prašymą skirti suinteresuotam asmeniui A. J. piniginę baudą bei įpareigoti vykdyti teismo sprendimą. Suinteresuotas asmuo R. J. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog antstolio A. Bespalovo raginimas vykdyti sprendimą A. J. buvo įteiktas asmeniškai 2010-05-12. Teigia, jog nevykdydama Panevėžio apygardos teismo 2010-03-09 sprendimo, A. J. pažeidė imperatyvias civilinio proceso teisės normas, nes privalėjo pati dalyvauti vykdant teismo sprendimą dėl vaiko perdavimo tėvui, o taip pat sudaryti tinkamas sąlygas įgyvendinti suinteresuotam asmeniui savo teises. Nurodo, jog teismas tinkamai neįvertino A. J. veiksmų, nepagrįstai atsisakė patenkinti jo prašymą prijungti prie bylos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus 2010-09-09 raštą Nr. 40-10.16-2601, kuriuo vaikų teisių institucija pripažino, kad vaiko motina atsisako dalyvauti teismo sprendimo vykdymo procese. Ši aplinkybė nebuvo tiriama ir teismo nutartimi nepagrįstai buvo konstatuota, kad vykdydamas vykdomąjį raštą Nr. VR-647 antstolis A. Bespalovas nesilaikė CPK vykdymo procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, neužtikrino vaiko teisių apsaugos. CPK 585 straipsniu įtvirtintas antstolio reikalavimų privalomumo institutas yra sukurtas antstoliui įgyvendinant suteiktus įgalinimus vykdant sprendimus, kitaip visas įsiteisėjusių sprendimų priverstinis vykdymas netektų prasmės. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – baudas. CPK 585 str. 2 d., 616 str., 771 str. įtvirtinta, jog teismai privalo reaguoti į tokius vykdymo procese nustatytus teisės pažeidimus. A. J. nevykdant įsiteisėjusio Panevėžio apygardos teismo 2010-03-09 sprendimo buvo pažeistas ne tik kitos proceso šalies - suinteresuoto asmens R. J., bet ir viešasis interesas, todėl nustačius sprendimo nevykdymo faktą, teismas privalėjo tenkinti antstolio prašymą skirti A. J. piniginę baudą bei įpareigoti ją vykdyti sprendimą. Suinteresuotas asmuo R. J. nurodo, jog nėra pagrindo teigti, kad 2010-08-17 aktas buvo surašytas pažeidžiant įstatymus. Tai, kad antstolio dokumentas buvo surašytas remiantis faktinėms aplinkybėms, teismo posėdžio metu patvirtino ir A. J., todėl teismui nebuvo pagrindo naikinti 2010-08-17 antstolio surašytą aktą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. J. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad negavo antstolio raginimo vykdyti 2010-03-09 teismo sprendimo, be to, teigia, kad ji netrukdo nepilnamečiam sūnui M. J. bendrauti su tėvu R. J., ragina sūnų eiti į susitikimus su juo, tačiau sūnus pats nenori bendrauti su tėvu. Teigia, jog antstolis A. Bespalovas nepatikrino iš suinteresuoto asmens R. J. gautos informacijos, abejingai reagavo į su nepilnamečiu vaiku susijusias problemas, nesilaikė CPK vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, neužtikrino vaiko teisių apsaugos ir padarė kitų pažeidimų, todėl teismas priėmė pagrįstą procesinį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Iš bylos dokumentų matyti, kad Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimu buvo nustatyta R. J. ir sūnaus M. J., gim. 1996-08-23, bendravimo tvarka, pagal kurią R. J. pasiima sūnų M. J. iš A. J. pas save kas antrą savaitės penktadienį 19 val. ir grąžina A. J. sekmadienį 17 val., be to pasiima sūnų pas save kiekvieną vasarą nuo rugpjūčio mėnesio pradžios iki rugpjūčio mėnesio pabaigos. Nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka įsiteisėjo nuo sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme dienos, todėl A. J. atsirado pareiga vykdyti sprendimą (CPK 18 str., 331 str. 6 d., 338 str.). Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad R. J. pateikus antstoliui A. Bespalovui vykdomąjį raštą vykdymui, A. J. 2010-05-12 asmeniškai buvo įteiktas antstolio pranešimas apie vykdomojo dokumento priėmimą vykdymui bei raginimas vykdyti sprendimą, kuriame nurodoma, jog 2010-05-14 d. 19 val. R. J. atvyks pasiimti nepilnametį sūnų M. J. (vykdomoji byla Nr. 0025/10/01964, b. l. 3-5). CPK 585 straipsnio 1 dalis nustato, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, kaip ir teismo priimti procesiniai sprendimai, yra privalomi visiems asmenims ir turi būti vykdomi. CPK 771 straispsnio 1 dalis nustato, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Nuobaudos už teismo sprendimo nevykdymą instituto paskirtis yra užtikrinti įsiteisėjusio sprendimo ir antstolio patvarkymų vykdymą, tačiau taikant šį teisės institutą negalima piktnaudžiauti asmens teisėmis, vykdyti jį tik formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais. Byloje nėra duomenų, kad A. J. būtų nevykdžiusi teismo sprendimo bei antstolio įpareigojimų iki 2010 m. rugpjūčio mėnesio. Iš vykdomojoje byloje esančio antstolio 2010-08-17 akto ir suinteresuotų asmenų paaiškinimų teisme matyti, kad konfliktas tarp tėvų dėl bendravimo su vaiku kilo R. J. atvykus pasiimti sūnaus atostogauti rugpjūčio mėnesį. Bylos duomenimis nustatyta, kad apie kilusį konfliktą su A. J. antstolį R. J. informavo žodžiu, tačiau antstolis į A. J. gyvenamąją vietą nenuvyko, aktą surašė nenustatęs faktinių aplinkybių, išklausęs tik suinteresuoto asmens R. J. teiginius ir neįpareigojęs motiną konkrečią dieną perduoti sūnų atostogauti su tėvu. Kadangi antstolis aktą surašė tik iš suinteresuoto asmens žodinio paaiškinimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog antstolis pažeidė Civilinio proceso kodekso nuostatas. Kolegija konstatuoja, jog surašytas aktas neatitinka CPK 771 str. 1 d. reikalavimų ir negali būti pripažintas atitinkančiu Sprendimų vykdymo instrukcijoje aktams dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus nustatytus reikalavimus, todėl minėtas aktas yra niekinis. Apelianto teiginys, kad teismo posėdžio metu A. J. patvirtino jo antstoliui nurodytas aplinkybes, neatleidžia antstolio nuo pareigos tinkamai vykdyti įstatymų reikalavimus. Be to, pažymėtina, jog ne tik nustatant bendravimo tvarką, bet ir viso sprendimo vykdymo metu yra būtina atsižvelgti į vaiko interesus, kadangi nacionaliniai ir tarptautinės teisės aktai, reglamentuojantys vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pabrėžtinai akcentuoja visiems asmenims taikomą reikalavimą – visur ir visada, imantis bet kokių su vaikais susijusių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CPK 764 str.). Ši pareiga tenka net tik teismui, bet ir antstoliui, vykdančiam teismo sprendimą, todėl nustatant bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimų priežastis, būtina išsamiai ir visapusiškai ištirti suinteresuotų asmenų paaiškinimus, išklausyti vaiko nuomonę dėl bendravimo su tėvu. Įvertintina, kad M. J. yra 14 metų ir jis pats gali išreikšti savo nuomonę dėl bendravimo su tėvu. Išieškotojo reikalavimo teisė nėra materiali, ji susijusi su kito asmens valia ir nuomone, todėl nei išieškotojas, nei valstybinės valdžios institucijos negali priversti sūnaus bendrauti su tėvu, kuris, būdamas rūpestingu tėvu, negali piktnaudžiauti savo teise bendrauti su sūnumi, turi atsižvelgti į vaiko norus ir nuomonę bei juos gerbti. Vykdomojoje byloje nėra antstolio konstatuotų duomenų, kad A. J. savo veiksmais darė įtaką sūnui, kad šis nebendrautų su tėvu ir (ar) savo veiksmais trukdė sūnaus ir tėvo bendravimui, todėl aktu konstatuoti, jog išieškotojui R. J. sūnaus motina neleidžia pasiimti nepilnametį, nebuvo pagrindo.

Dėl paminėto, naikinti ar keisti pagrįstą nutartį nėra pagrindo.

Išlaidos valstybės naudai, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš apelianto (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 3 Lt (tris litus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (įmokos kodas 5660).

Teisėjų kolegija Ramunė ČeknienėZina MickevičiūtėBirutė Valiulienė